- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-20
- Bylos Nr.
- ATP-1132-290/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Kategorijos
- 50.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo D. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad D. D. Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliu – ATPK) 209⁴ str. 2 d. ir nubaustas 1448 eurų (tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių) bauda. Jis nubaustas už tai, kad UAB „T.“ muitinės sandėlyje Nr. (duomenys neskelbtini) (muitinės sandėlio steigimo leidimo Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), 2014-03-04 UAB „T.“ direktoriaus įsakymu Nr. 14-91 paskirtas muitinės sandėlio vadovu ir būdamas atsakingas už priimtų į muitinės sandėlį prekių saugojimo paslaugų teikimą, 2015-04-10 pagal bendrąją deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) (5 prekė) laikinam prekių saugojimui į muitinės sandėlį priėmė prekę „Mediniai rėmeliai“ KN kodas 4414 (muitinės sandėlyje laikomų prekių apskaitos lapo Nr. (duomenys neskelbtini)), 2015-08-06 pagal importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) muitinio sandėliavimo procedūrai į muitinės sandėlį priėmė prekę „Laminuota medžio drožlių plokštė“ KN kodas 44101130 (muitinės sandėlyje laikomų prekių apskaitos lapo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir teikė prekių saugojimo paslaugas prekėms, neįvardintoms muitinės sandėlio steigimo leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) (2014-10-07 ir 2015-08-05 leidimo redakcijos) 16 ir 25 p., tuo pažeisdamas 1992-10-12 Tarybos reglamento (EES) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą 101 str. c dalį bei 2013-12-05 muitinės sandėlio aptarnavimo sutarties Nr. 6B-98 2.20 papunktį.
Šalies argumentai
D. D. skundžia šį Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutarimą, prašo jį pakeisti dalyje dėl paskirtos nuobaudos ir vadovaujantis ATPK 30¹ str. paskirti 200 eurų baudą. Apeliaciniame skunde nurodo, kad visiškai prisipažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209⁴ str. 2 d., dėl savo veiksmų gailisi, tą patvirtino ir pirmosios instancijos teismui, tačiau nesutinka su paskirta 1448,00 eurų bauda, mano, kad paskirta bauda yra neproporcingai per didelė. Teismas, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį, jo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, paskyrė minimalią įstatymo sankcijoje nustatytą nuobaudą - 1448 eurų baudą. Skirdamas nuobaudą teismas tinkamai neatsižvelgė į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole minimas Muitinės sandėlio tvarkos pažeidimas yra vienkartinis, panašių pažeidimų Muitinės sandėlio veikloje nėra buvę, administracinė atsakomybė už ATPK 209⁴ str. numatytus pažeidimus jam anksčiau niekada nebuvo taikyta. Minėtas pažeidimas tiek savo pobūdžiu, tiek ir sukeliamomis ar galimomis kilti pasekmėmis yra mažareikšmis, šiuo pažeidimu nebuvo padaryta žala nei Lietuvos Respublikai, nei Europos Bendrijai, nei kitiems asmenims, dėl pažeidimo nebuvo priskaičiuoti papildomi muitai ar mokesčiai, neatsirado pareiga mokėti delspinigius ir pan. Taip pat teismas tinkamai neatsižvelgė į tai, kad jis pripažino padaręs pažeidimą ir gailėjosi, o tai turėtų būti vertinama kaip kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas formuojamos teismų praktikos prasme. Teismas neatsižvelgė į jo charakteristiką iš kurios matyti, kad jis yra atsakingas ir išmanantis savo darbą, neturi jokių drausminių ar administracinių nuobaudų. Liko neįvertintos ir neatsižvelgta į jo mėnesines pajamas, kurias sudaro 560 eurų, kad turi mažametį vaiką bei kreditorinių įsipareigojimų kreditoriams, todėl paskirta tokia didžiulė bauda, padarytų neproporcingai didelį ir neigiamą poveikį jo finansinei būklei. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo kaip pažeidėjo asmenybę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, mano, kad paskirta nuobauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui ir, kad ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti taikant ATPK 30¹ str. nuostatas paskiriant mažesnę baudą nei numatyta minimali - 200 eurų.
Atsiliepimas
Kauno teritorinės muitinės viršininko pavaduotojas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2015-10-06 nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad D. D. skirta nuobauda individualizuota tinkamai, jokių išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas D. D. nenurodo.
Motyvuojamoji dalis
D. D. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu D. D. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 209⁴ str. 2 d. Ginčo dėl paties pažeidimo fakto nėra. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, abejoti apylinkės teismo išvadomis dėl D. D. kaltės, neturi teisinio pagrindo. Apeliaciniu skundu keliamas tik administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nuostatomis, sušvelninti skundžiamu apylinkės teismo nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą – baudą iki 200 eurų, todėl apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str.).
Bendrosios administracinių nuobaudų už padarytus administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ATPK 30 str., remiantis kuriuo, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Sumažinti paskirtų administracinių nuobaudų dydį galima tik nustačius, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str., kuriame nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad teismas, skirdamas D. D. minimalią straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą, atsižvelgė į administracinio teisės pažeidimo padarymo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kad apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Šiame kontekste vertinant apeliacinio skundo argumentus, aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas neteisus teigdamas, kad turėtų būti nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis ne tik gailisi, bet ir prisipažino padaręs pažeidimą. Pagal ATPK 31 str. 1 d. 1 p. lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą teisės pažeidimą, kaltės pripažinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-1504/2008, N62-2284/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-909-648/2011, ATP-123-648/2012). Iš teismų praktikoje aptarto šios lengvinančios atsakomybę aplinkybės aiškinimo matyti, jog prisipažinimas yra viena iš gailėjimosi išraiškų, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
Vertinant D. D. asmenybę, tai, kad jis darbdavio charakterizuojamas teigiamai, yra teigiamai jį apibūdinanti aplinkybė, tačiau tai, kaip ir skunde nurodoma jo finansinė padėtis, nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę bei suponuojančiomis mažesnės nuobaudos už minimalią skyrimą. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Tad, atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes ir įvertinus byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad D. D. skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, kad jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu D. D. atžvilgiu būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, nėra.
Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, pakeisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais jokio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
nutarė:
palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutarimą nepakeistą ir D. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.