Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Rozalinai Gerulaitienei, Kristinai Šabrinskienei, Juditai Šovaitei, Karolinai Šuliokienei,

atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovėms Eglei Brikman ir Irenai Bertašiūtei,

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Laimučiui Vaškevičiui (dalyvaujant nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. patikslintą ieškinį atsakovams A. B., E. B., Kauno rajono savivaldybės administracijai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė R. R. (toliau – ieškovė) pateikė teismui patikslintą ieškinį atsakovams A. B. ir E. B. (toliau – atsakovai B.), Kauno rajono savivaldybės administracijai (toliau – Savivaldybės administracija), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija) suformuluodama šiuos reikalavimus: 1) panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos 2015 m. liepos 16 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-24-150716-00595; 2) panaikinti 2018 m. lapkričio 5 d. deklaraciją Nr. 1 apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą; 3) įpareigoti atsakovą A. B. ir atsakovę E. B. pašalinti per teismo nustatytą terminą ieškovės nuosavybės teisių į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), bei į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), pažeidimus: 3.1. pašalinti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), reljefo paaukštinimą, atkuriant iki statybos darbų atlikimo buvusį 2012 m. UAB „Valakas“ parengtoje topografinėje nuotraukoje „SKL.5270/0008:0668 (duomenys neskelbtini)“ užfiksuotą žemės sklypo reljefą; 3.2. pašalinti žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), supiltą gruntą ir inžinerinio statinio – tvoros – dalį, kuri pagal planą „Sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tvoros, esančios pietvakarinėje dalyje. Situacijos planas M1:500“ prasideda koordinatės taške X-6089584, 32 – Y-485568,16 ir pasibaigia koordinatės taške X-6089829,30 Y-485595,34; 3.3. pertvarkyti inžinerinio statinio – tvoros – dalis, esančias tarp žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), taip, kad atitiktų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 1.2 punkte nustatytus reikalavimus; 3.4. pertvarkyti pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), stogo konstrukciją taip, kad būtų išlaikytas 3 metrų atstumas nuo pastato iki ieškovei priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), ribos; priteisti iš visų atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas 1) ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas 2). Žemės sklype 2 ieškovė stato gyvenamąjį pastatą. Tarp ieškovei priklausančių žemės sklypų 1 ir 2 yra įsiterpęs atsakovams B. nuosavybės teise priklausantis 946 m² ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas 3). Atsakovai B. žemės sklypą 3 įsigijo 2014 m. liepos 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1398 pagrindu. Kauno rajono savivaldybės administracija 2015 m. liepos 16 d. išdavė atsakovams B. statybos leidimą Nr. LNS-24-150716-00595 (toliau – statybos leidimas) dėl gyvenamojo pastato statybos pagal 2014 m. UAB „GBK archstudija“ parengtą statinio projektą „Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) naujos statybos projektas“ (toliau – projektas). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2018 m. lapkričio 5 d. patvirtino deklaraciją Nr. l apie statinio(-ių), jo (jų) dalies(ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (ių), jo (jų) dalies (-ių) patalpos(-ų) paskirties pakeitimą (toliau – Deklaracija) žemės sklype 3. Ieškovės užsakymu 2019 m. kovo 25 d. UAB „Įraža“ įvertino žemės sklypo 3 reljefo paaukštinimo darbus, pastato statybos darbus ir jų įtaką šalia esantiems žemės sklypams. Šioje išvadoje konstatuota, kad iki statybos darbų pradžios buvusi žemės sklypų 1 ir 3 altitudė konkrečiame taške yra paaukštinta net 1,54 metrais bei kad žemės sklype 3 suformuotu nuolydžiu į gretimus žemės sklypus pateks lietaus vandenys. Pietinėje dalyje pastato karnizas yra mažesniu nei 3 metrai atstumu nuo žemės sklypo 2 ribos (t. y. 2,84 m ir 2,89 m atstumu). Atsakovai B. pastatė visiškai akliną tvorą. Geodezininkas S. V. 2020 m. kovo 10 d. parengė tvoros, esančios pietvakarinėje sklypo dalyje situacijos planą, iš kurio matyti, jog tvoros dalis stovi ieškovei priklausančiame žemės sklype 1. Atsakovai B. pažeidžia ieškovės nuosavybės teises į jai priklausančius žemės sklypus, nes neturėdami ieškovės rašytinio sutikimo paaukštino žemės sklypo 3 reljefą, atlikdami žemės darbus ir ieškovės sklype 1. Atsakovų pastatas pastatytas nesilaikant 3 m atstumo nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo 2 ribos. Atsakovų B. tvoros dalis stovi ieškovei priklausančiame sklype 1. Atsakovų B. tvora neatitinka insoliacijos reikalavimų bei stovi arčiau kaip 1 m iki ieškovei priklausančių žemės sklypų.

Ieškovės atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Taip pat nurodė, kad net ir teigiant, jog Deklaracija yra administracinis aktas, tačiau jos parengimo pagrindas yra statybos leidimas. Nepriklausomai nuo Deklaracijos kvalifikavimo sandoriu ar administraciniu aktu, Inspekcijos argumentas dėl praleisto termino ginčyti Deklaracijos teisėtumą negali būti pagrindu atmesti patikslinto ieškinio reikalavimą panaikinti Deklaraciją. Ieškinys pareikštas nepraleidus vieno mėnesio termino.

Atsakovai B. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime į ieškinį atsakovai B. nurodė, jog ieškovei buvo žinoma apie atsakovams išduotą Deklaraciją ir Statybos leidimą patvirtina pačios ieškovės kartu su ieškiniu pateikti dokumentai, NTR duomenys apie gyvenamąjį atsakovų vardu įregistruotą pastatą. Ieškovė apie šioje byloje skundžiamą Deklaraciją ir Statybos leidimą žinojo dar pradinio ieškinio pateikimo dieną 2019 m. balandžio 23 d. Atsižvelgiant į tokią faktinę situaciją, darytina išvada, kad ieškovė žinojo apie priimtus administracinius aktus ir turėjo pakankamai duomenų, kad galėtų kreiptis į teismą. Ieškinį teismui ieškovė pareiškė tik 2020 m. sausio 10 d., t. y. praėjus aštuoniems mėnesiams nuo sužinojimo apie skundžiamus administracinius aktus momento. Akivaizdu, jog ieškovė praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą administraciniams aktams ginčyti. Atsakovai B. nesutinka su ieškovės teiginiais, jog jų gyvenamasis namas buvo pastatytas neišlaikant minimalaus įstatymų nustatyto 3 metrų atstumo iki ieškovės žemės sklypo ribos. Ieškovė savo teiginius įrodinėja UAB „Įrąža“ išvada, atlikta remiantis 2017 m. topografine nuotrauka. Pagal UAB „Įrąža“, atstumas nuo atsakovų gyvenamojo namo iki ieškovės žemės sklypo ribos neišlaikytas 16 cm ir 11 cm. Šis įrodymas yra nepakankamas ir nepatikimas nustatyti, jog atsakovų gyvenamasis namas buvo pastatytas neišlaikant minimalaus atstumo. Išvada buvo parengta remiantis kelių metų senumo topografine nuotrauka, tačiau pažymėtina, jog kadastriniai matavimai nebuvo atlikti; nėra aiškūs atskaitos taškai, kuriais remiantis atlikti ieškovės matavimai; nėra aiški matavimo paklaida, kai matavimai atliekami tokiu būdu, kokį pasirinko ieškovė. Atsakovai B., siekdami nustatyti ar iš tiesų jų gyvenamasis namas galėjo būti pastatytas neišlaikant 3 metrų atstumo iki ieškovės žemės sklypo, atliko kontrolinę geodezinę nuotrauką, kuri patvirtina, jog gyvenamojo namo atstumas iki ieškovės žemės sklypo ribos yra didesnis negu 3 metrai. Todėl atsakovų B. gyvenamasis namas buvo pastatytas laikantis techninio projekto, taikytinų teisės aktų, išlaikant reikiamą atstumą iki ieškovės žemės sklypo ribos. Svarbu tai, jog ieškovė savo teisių pažeidimu dėl atstumo neišlaikymo įvardina tai, jog jai nebuvo suteikta teisė sutikti arba nesutikti su tokiu statinio atstumu prieš jį pastatant. Atsakovai B. nesutinka, jog ieškovės teisė buvo pažeista, kadangi ieškovės sutikimas nebuvo reikalingas statant gyvenamąjį namą, laikantis techninio projekto ir reikiamo atstumo nuo pastato iki ieškovės žemės sklypo ribos. Ieškovė nenurodė, kaip ir kokiu būdu jos teisės būtų pažeidžiamos, jei iš tiesų atsakovų gyvenamasis namas būtų pastatytas neišlaikius 3 metrų atstumo 16 cm ir 11 cm. Atsakovų B. gyvenamasis namas yra pastatytas laikantis techninio projekto ir įstatymų reikalavimų, išlaikius 3 metrų atstumą iki ieškovės žemės sklypo ribos. Atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie pažeistų ieškovės nuosavybės teises. Be to, ieškovė neįrodė vienos iš negatorinio ieškinio sąlygų – teisių pažeidimo fakto, dėl šios priežasties reikalavimas įpareigoti pašalinti nuosavybės teisių į žemės sklypą pažeidimą, įpareigojant atsakovus pertvarkyti pastato stogo konstrukciją, negali būti tenkinamas.

Teismo posėdyje atsakovų B. atstovas paaiškino, kad ieškovė prašo įpareigoti sklypo reljefą atkurti į 2012 metų topografinėje nuotraukoje užfiksuotą padėtį. Toks reikalavimas yra nepagrįstas, nes atsakovai B. žemės sklypą įsigijo 2014 m. liepos 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Reikalavimas atkurti sklypo reljefą į buvusį prieš 2 metus iki jį įsigyjant yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovai B., gavę Statybos leidimą, jiems priklausančiame sklype 2015 m. atliko žemės tvarkymo darbus, t. y. žemės sklypo paruošiamuosius darbus, dangų ir vejos įrengimo darbus, lietaus šulinėlių įrengimo darbus. Ieškovė iki 2019 m. balandžio 23 d. ieškinio pareiškimo jokių pretenzijų atsakovams B. dėl sklypo aukščio ir reljefo neturėjo. Atsakovų B. sklypas ribojasi su kitais kaimyniniais sklypais. Jų sklypo aukštis su kaimyniniais sklypais yra suderintas. Žemės sklypas paruoštas taikantis prie ankstesnio žemės paviršiaus, paviršinio vandens nuvedimo būtinybės ir aplinkinių teritorijų. Ieškovei priklausantis žemės sklypas 2 ribojasi su ieškovės žemės sklypu 1. Statant pastatą ieškovės sklype 1, buvo atliekami statybos ir žemės kasimo darbai. Iš ieškovės pateiktų 2017 m. rugpjūčio 12 d., 2017 m. rugsėjo 28 d. ir 2018 m. birželio 4 d. palydovinių fotonuotraukų, atsakovų B. namas tuo metu jau buvo pastatytas, o ieškovės nurodomi žemės kasimo / grunto supylimo darbai buvo atlikti ir ieškovės žemės sklypo 2 kampas buvo iškeltas statant pastatą ieškovės žemės sklype 1. Todėl tikėtina, kad šiuos darbus atliko pati ieškovė. Tvoros dalis, skirianti atsakovų B. sklypą ir ieškovės žemės sklypą 1 yra įrengta su cokolinė dalimi. Tvoros cokolinė dalis pastatyta taip, kad neviršytų 0,2 m aukščio skaičiuojant nuo žemesniojo žemės paviršiaus, todėl ji nelaikytina atramine sienele ir nėra pagrindo taikyti teisės aktuose atraminių sienelių įrengimui taikomus reikalavimus. Tvoros dalis, skirianti atsakovų B. sklypą ir ieškovės žemės sklypą 2 neturi neatsiejamos cokolinės dalies, t. y. tvora įrengta taip, kad tarp stulpelių ant žemės paviršiaus įstatyti borteliai, kurie nėra nepajudinamai susieti su žeme. Tokie į tarpus tarp stulpelių įstatyti borteliai negali būti laikomi atramine sienele, todėl ieškovės argumentai dėl atraminės sienelės įrengimo atmestini, kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų B. sklypas, ieškovės žemės sklypas 1 ir 2 patenka į kaimo teritoriją, atliekant matavimus GPS prietaisais, koordinatės nustatomos su galima paklaida, kuri negali viršyti 0,1 m. Todėl vertinant, kad atsakovų pastatytos tvoros ir žemės sklypų ribos nesutapimas yra 0,094 m, tokia paklaida yra leistina, tvoros padėtis ieškovės žemės sklypo 2 atžvilgiu nepažeidžia teisės aktų reikalavimų ir ieškovės teisių bei teisėtų interesų. Dėl tvoros insoliacijos atstovas nurodė, jog reikia įvertinti, koks yra tvoros dalies, skiriančios atsakovų B. sklypą ir ieškovės žemės sklypą 2, akytumas. Ieškovė savo argumentus dėl tvoros insoliacijos reikalavimų neišlaikymo grindžia bendro pobūdžio deklaratyviais teiginiais, nepateikia jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų ir tokiu būdu nepagrįstai perkelia atsakovams įrodinėjimo naštą. Atsakovai B. turi paneigti niekuo nepagrįstus ieškovės teiginius. Kai kurie atsakovų B. nukrypimai nuo teisės aktuose numatytų atstumų yra labai nedideli, nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, gali būti pripažinti pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo.

Atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime į patikslintą ieškinį bei atstovas posėdžio metu paaiškino, jog Inspekcijoje 2018 m. spalio 16 d. buvo gautas Kauno rajono savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 11d. raštas Nr. USD-612 „Dėl informacijos pateikimo“ su pridėtu ieškovės 2018 m. rugsėjo 27 d. prašymu. Atsakant į ieškovės prašymą, buvo atliktas patikrinimas vietoje. Atlikus patikrinimą vietoje bei pagal statytojo pateiktus dokumentus, nustatė, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rytinės pusės kampas yra pakeltas privežant grunto ir pan., o 2014 m. parengtame projekte žemės sklypo reljefo keitimo darbai nenumatyti, kadangi iš projekto brėžinio HV.14.11-TDP-VN-02 matyti, kad projektuojama žemės paviršiaus altitudė sutampa su esama žemės paviršiaus altitude. Inspekcija patikrinusi dokumentus, nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių nenustatė, atsižvelgiant į tai buvo patvirtinta deklaracija apie statybos užbaigimą. Ieškovei buvo pasiūlyta savo galbūt pažeistas teises ginti teismine tvarka. Ieškovės 2018 m. rugsėjo 27 d. prašyme pridedamų dokumentų sąraše yra nurodyti: „1. Supilto pylimo nuotraukos, vaizdas nuo Saulėtekio 20 sklypo pusės ir vaizdas nuo Atgimimo 1 A sklypo pusės; 2. Topografinė nuotrauka 2012 metų su sklypų aukščiais (1 lapas)“, t. y. ieškovė, teikdama prašymą institucijai inicijavo tyrimą dėl gretimame žemės sklype vykdytų žemės supylimo darbų teisėtumo, be to Inspekcijai atliekant tyrimą, daugiau jokių dokumentų iš ieškovės gauta nebuvo (įskaitant ir ieškinyje nurodytą 2017 m. topografinę nuotrauką „(duomenys neskelbtini)). Ieškovė Inspekcijos 2018 m. gruodžio 12 d. rašto Nr. (15.22)-2D-18010, teismui nustatyta tvarka neskundė, t. y. šis Inspekcijos sprendimas atitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, o ieškovė būdama atidi ir rūpestinga, disponuodama tik jai vienai žinomu dokumentu, t. y. 2017 m. topografine nuotrauka, galėjo ir turėjo įvertinti, savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą objektyviai ir adekvačiai realiu laiku. Inspekcijos nuomone, ieškovės ieškinys ir patikslintas ieškinys buvo paduoti ženkliai praleidus ABTĮ nustatytą terminą ir vien tai yra pagrindas juos atmesti. Pagal leidimo, projekto ir atsakovo pateiktoje deklaracijoje apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą, nurodytus duomenis, buvo atlikta naujo neypatingo statinio statyba, pažeidimų nenustatyta. Privatus asmuo kreiptis į teismą ir ginčyti statybų teisėtumą gali tuo atveju, kai yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, o reikšti reikalavimą dėl visų neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, kai dėl statybos to privataus asmens teisės nėra suvaržomos, jis neturi teisės, nes tokiu reikalavimu būtų ginamas viešasis interesas, o tokios teisės įstatymas jam nesuteikia. Ieškovės reikalavimų pagrįstumui turi būti įrodyta Deklaracijos surašymo įtaka ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams, be to taikomas ir protingumo principas, kuris reiškia, kad, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Ieškovė patikslintu ieškiniu neįrodė Inspekcijos patvirtintos Deklaracijos (ar jos galiojimo) panaikinimo pagrindų.

Atsiliepime nurodytas aplinkybes atstovas palaikė posėdžio metu.

Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį bei posėdžio metu atstovės paaiškino, jog Savivaldybės administracija 2015 m. liepos 16 d. išdavė Statybos leidimą Nr. LNS-24-150716-00595 naujo statinio – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatomis. Leidimas yra išduotas pagrįstai ir teisėtai, todėl panaikinti leidimą nėra teisinio pagrindo. Statybos leidimo išdavimas patvirtina statytojui suteiktą teisę atlikti statybos darbus ir susiklosčiusius statytojo ir statybos leidimą išdavusių institucijų teisinius santykius. Šie santykiai ir jų dalyviams atsiradusios teisės bei pareigos per se neturi įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms. Dėl to statybos leidimo išdavimo faktas ir jo įregistravimas nesuvaržo gretimų sklypų savininkų nuosavybės teisių. Tokių padarinių tretiesiems asmenims nesukelia ir statinio projekto patvirtinimo faktas. Taigi ir nagrinėjamu atveju žemės sklypo savininkas, siekdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.99 straipsnio pagrindu apginti pažeidžiamą daiktinę teisę, turi įrodinėti neigiamą neleistiną poveikį jo žemės sklypui ar jame esantiems pastatams, o ginčyti statybos leidimą, išduotą nepaisant šių pažeidimų, nėra būtina. Savivaldybės administracija nėra atsakinga už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui. Statinio statybos specialiųjų darbų vykdymą bei šių darbų vadovų veiklą ir pagal kompetenciją už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui ir statinio normatyvinę kokybę atsako statinio statybos vadovas. Kadangi Statybos leidimo išdavimas nesukėlė jokių teisinių pasekmių, tuo labiau – prievolių Savivaldybei, ieškovės ieškinys dalyje dėl Statybos leidimo išdavimo atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas 1) ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas 2). Žemės sklype 2 ieškovė stato gyvenamąjį pastatą. Tarp ieškovei priklausančių žemės sklypų 1 ir 2 yra įsiterpęs atsakovams B. nuosavybės teise priklausantis 946 m² ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas 3). Atsakovai B. žemės sklypą 3 įsigijo 2014 m. liepos 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1398 pagrindu.

Dėl statybos leidimo ir deklaracijos

Kauno rajono savivaldybės administracija 2015 m. liepos 16 d. išdavė atsakovams B. statybos leidimą Nr.LNS-24-150716-00595 dėl gyvenamojo pastato statybos pagal 2014 m. UAB „GBK archstudija“ parengtą statinio projektą „Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) naujos statybos projektas“. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2018 m. lapkričio 5 d. patvirtino deklaraciją Nr. 1 apie statinio(-ių), jo (jų) dalies(ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (ių), jo (jų) dalies (-ių) patalpos(-ų) paskirties pakeitimą žemės sklype 3.

Atsakovai B. nurodo, jog praleistas terminas Statybos leidimui skųsti.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas laikytinas imperatyvia norma, nesuteikiančia teisės pareiškėjams patiems spręsti, nuo kurio momento, t. y. subjektyvaus sužinojimo (priklausančio nuo paties pareiškėjo valios), skaičiuoti vieno mėnesio terminą. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas pareiškėjų prašymu gali atnaujinti skundo padavimo terminą, jeigu bus pripažinta, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos tik nuo pareiškėjų valios nepriklausančios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios skundą paduoti per įstatymo nustatytą terminą.

Ieškovė su ieškiniu pateikė dokumentus, NTR duomenis apie gyvenamąjį atsakovų B. vardu įregistruotą pastatą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė apie šioje byloje skundžiamą Statybos leidimą žinojo atsiliepimo į ieškinį pateikimo dieną 2019 m. gegužės 27 d. Darytina išvada, kad ieškovė žinojo apie priimtus administracinius aktus ir turėjo pakankamai duomenų, kad galėtų kreiptis į teismą. Ieškinį teismui dėl Statybos leidimo panaikinimo ieškovė pareiškė tik 2020 m. sausio 9 d., t. y. praėjus aštuoniems mėnesiams nuo sužinojimo apie skundžiamus administracinius aktus momento. Akivaizdu, jog ieškovė praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą administraciniams aktams ginčyti. Atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą administraciniams aktams ginčyti, byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad terminas praleistas dėl išimtinių, objektyvių ir nuo ieškovės valios nepriklausančių aplinkybių, reikalavimams ginčyti administracinius aktus, taikytina senatis, šis ieškinio reikalavimas atmestinas.

Analogiškai atsakovai prašė taikyti senatį ir Deklaracijai. Ieškovės atstovas nurodė, kad terminas nepraleistas, taikytinas dešimties metų terminas apskundimui. Teismas sutinka su ieškovės atstovo pozicija. Deklaracija apie statybos užbaigimą yra sandoris, kuriam ginčyti taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Tokią praktiką formuoja ir kasacinė instancija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-701/2018 86 punktas). Todėl nelaikytina, kad dėl Deklaracijos ginčijimo yra praleistas terminas.

Dėl statybą leidžiančio dokumento ir deklaracijos pripažinimo negaliojančia

Ieškovė prašė statybą leidžiantį dokumentą ir deklaraciją apie statybos užbaigimą pripažinti negaliojančiais.

Asmens teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal šią proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Šiose teisės normose nustatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2018 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2018, 21 punktas). Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis Nr. 3K-3-365/2009; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-706/2013). Privatus asmuo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, neturi teisės kreiptis į teismą tam, kad būtų apgintas viešasis interesas, nes įstatymų leidėjas siekė sukoncentruoti viešojo intereso gynybą profesionalių ir tam specialiai valstybės įgaliotų subjektų rankose. Jei viešojo intereso pažeidimas kartu reiškia ir to asmens teisių pažeidimą, toks asmuo gali ginti savo teises kaip suinteresuotas asmuo priemonėmis, suteiktomis įstatymu pažeistų subjektinių teisių gynybai (pvz., kreipdamasis į teismą su prašymu apginti pažeistą jo teisę). Tačiau asmens abstraktaus pobūdžio suinteresuotumas, kad būtų pašalintas viešojo intereso pažeidimas, nereiškia gintino teisme suinteresuotumo.

Statybos veikla paprastai vykdoma pagal statybą leidžiančius dokumentus, taip pat realizuojant teritorijų planavimo dokumentus. Prieš išduodant statybos leidimus, statybos projektavimo ir vėlesnėse stadijose turi teisę dalyvauti visi asmenys, kurių teises gali paliesti vykdoma statyba (Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 3 punktas). Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Tai reiškia, kad statybos procedūros turi būti organizuojamos taip, kad nebūtų pažeisti trečiųjų asmenų interesai. Dėl to statybos procedūrų metu atliekami veiksmai, tarp jų statybą leidžiančių dokumentų išdavimas ir realizavimas, neturi pažeisti kitų trečiųjų asmenų kaip savininkų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-695/2017, 26, 27 punktai).

CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Pagal aptariamo straipsnio 2 dalį asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą.

Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalimi, savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statybos įstatymo 32 straipsnyje įtvirtinta, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) nustatyta tvarka. TPSVPĮ 14 straipsnyje nustatyta savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra, pagal kurią pareiga inicijuoti savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą numatyta Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, prokurorui, kitoms viešojo administravimo institucijoms. Be to, remiantis nurodyto straipsnio 11 dalimi, į teismą dėl savavališkai pastatyto ar statomo statinio nugriovimo, jo dalių išardymo, savavališkai nugriauto statinio ar savavališkai išardytų jo dalių atstatymo ir statybvietės sutvarkymo taip pat gali kreiptis kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai dėl savavališkos statybos yra pažeidžiami.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje nustatyta, kad neteisėtai išduotas statybą leidžiantis dokumentas – statybą leidžiantis dokumentas, kompetentingų institucijų išduotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Statybos įstatymo 33 straipsnyje reglamentuota statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo tvarka. Jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kiti šio įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje nurodyti viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą – dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas. Remiantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalimi, kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. Jeigu pažeistas viešasis interesas, šios institucijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą arba į teismą.

Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad privatus asmuo kreiptis į teismą ir ginčyti statybų teisėtumą gali tuo atveju, kai yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, o reikšti reikalavimą dėl visų neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, kai dėl statybos to privataus asmens teisės nėra suvaržomos, jis neturi teisės, nes tokiu reikalavimu būtų ginamas viešasis interesas, o tokios teisės įstatymas jam nesuteikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-916/2015).

Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką, teismas konstatuoja, kad privačiam asmeniui reiškiant ieškinį dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo ir (ar) dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, šių reikalavimų pagrindu nurodomi viešosios teisės pažeidimai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Todėl privatus asmuo, reikšdamas teismui tokius reikalavimus, turi įrodyti: 1) reikalavimų pagrindu nurodomo viešosios teisės pažeidimo įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams; 2) reikalavimų pagrindu nurodomą viešosios teisės pažeidimą (norminių teisės aktų, reglamentuojančių statybą leidžiančio dokumento išdavimą, pažeidimą, statybos savavališkumą ar kt.). Tais atvejais, kai nenustatoma (neįrodoma) pirmoji aplinkybė, laikytina, kad privatus asmuo yra netinkamas ieškovas.

Ieškovė nurodė, kad atsakovų pateiktame projekte nėra sprendinių dėl ginčo žemės sklypo reljefo paaukštinimo, žemės darbus atliekant taip pat ieškovei priklausančiame žemės sklype; taip pat nenumatyta gauti ieškovės rašytinį sutikimą dėl atsakovų pastato neišlaikant 3 metrų atstumo nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos, nors, ieškovės vertinimu, pagal projekto sprendinių visumą minėtas privalomas minimalus atstumas negali būti išlaikytas. Tokią savo poziciją ieškovė grindžia projekto sprendinių visuma: sklypo sutvarkymo dalies brėžinyje – 20140616-DP- SP.03 „Suvestinis planas“ pastatas yra pritrauktas prie 3 metrų zonos iki ieškovės žemės sklypo ribos, t. y. brėžinyje yra matomos ašys, kurios žymi pastato sienų vidinius paviršius ir kad sienų, kurių storis 0,44 m, išorė beveik liečia 3 metrų zoną; architektūros dalies brėžinyje – 2014-06-16-DP-SA-2 „Pjūvis 1-1“ yra nubraižytas pastato stogo karnizas, kuris nėra įvertintas suvestiniame plane, stogo matmenys pateikti architektūros dalies brėžinyje – 2014-06-16-DP-SA-7 „Stogo planas“ – tačiau, ieškovė nurodo, kad jie neįskaitomi; konstrukcinės dalies brėžinyje – 20140616-DP-SK.11 „Gegnių planas“ – pastato stogo karnizas yra išsikišęs 0,59 m, dar taip pat yra užfiksuotos užleistos čerpės bei lietvamzdis. Teismas nurodo, kad atsakovų statinio projektiniai dokumentai buvo ruošiami asmenų, kuriems tokia teisė suteikta teisės aktuose. Pateiktame atsakovų statinio projekte nėra sprendinių dėl mažesnio nei 3 m atstumo iki gretimo žemės sklypo, nors, reikia sutikti su ieškove tuo aspektu, kad, kai kur atstumas iki gretimo žemės sklypo yra minimalus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad aptarto projekto pagrindu išduotas ir ieškovės ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas, atitinka norminius, statybos veiklą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus ir nėra susijęs su ieškovės interesų pažeidimu dėl minimalaus atstumo išlaikymo iki gretimų žemės sklypų, kurie priklauso ieškovei.

Darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pagal ieškinyje nurodomas aplinkybes, teismas nenustatė nei ieškovės viešosios teisės pažeidimų, kuriais buvo grindžiami ieškinio reikalavimai dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo nei ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Atitinkamai surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą atitinka išduotą statybą leidžiantį dokumentą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovė neturi subjektinės teisės ginčyti išduotą statybą leidžiantį, deklaraciją apie statybos darbus užbaigimą, tačiau savo galimų interesų pažeidimą gali ginti reikšdama negatorinį ieškinį.

Dėl negatorinių reikalavimų tenkinimo sąlygų

Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Pagal šiuose straipsniuose nustatytą teisinį reglamentavimą būdas, kuris turėtų būti taikomas, ginant pažeistas savininko teises, priklauso nuo to, kaip pasireiškia daikto savininko teisių pažeidimas. Jei savininko teisių pažeidimas susijęs su valdymo praradimu, turėtų būti reiškiamas ieškinys dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo – vindikacinis ieškinys (lot. rei vindicatio). Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, turėtų būti reiškiamas ieškinys dėl nuosavybės teisės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, pašalinimo – negatorinis ieškinys (lot. actio negatoria). Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį įtvirtinta CK 4.98 straipsnyje. Pagal šiame straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Taigi, negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7-378/2015). Nagrinėjamu atveju, byloje nėra ginčo, kad ieškovė yra gretimų žemės sklypų savininkė, todėl reikšdama negatorinio pobūdžio reikalavimus, ji turi įrodyti, kad jos interesai yra pažeidžiami.

Ieškovė reiškia reikalavimus dėl įpareigojimo pertvarkyti atsakovų B. namo stogo konstrukciją taip, kad būtų išlaikytas 3 metrų atstumas nuo pastato iki ieškovės žemės sklypo 1 ribos.

Šį reikalavimą ieškovė grindžia 2021 m. vasario 18 d. ekspertizės aktu. Šiame akte nurodyta, jog mažiausias atstumas nuo gyvenamojo namo (įskaitant ir namo stogo konstrukcijos dalį – stogo karnizą) iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribos yra 2,98 m (matavimo paklaida - + 0,016 m). Laikytina, jog šis atstumas yra išlaikytas, o ieškovės reikalavimas šioje dalyje atmestinas.

Ieškovė ieškiniu prašė pašalinti atsakovų B. sklypo reljefo paaukštinimą, atkuriant iki statybos darbų atlikimo buvusį 2012 m. UAB „Valakas“ parengtoje topografinėje nuotraukoje „SKI,.5270/0008:0668 (duomenys neskelbtini)“ užfiksuotą žemės sklypo reljefą.

Atsakovų B. sklypas ribojasi su kitais kaimyniniais sklypais. Sklypo aukštis su kaimyniniais sklypais yra suderintas. Žemės sklypas paruoštas taikantis prie ankstesnio žemės paviršiaus, paviršinio vandens nuvedimo būtinybės ir aplinkiniu teritorijų. Tai patvirtina pačios ieškovės pateikta UAB „Topolinija“ 2017 metais parengta topografinė nuotrauka. Kaip matyti iš minėtos topografinės nuotraukos, atsakovų B. sklypo ir su juo besiribojančių žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) aukščiai ties šių žemės sklypų ribomis skiriasi labai nežymiai, t. y. ties riba atsakovų B. sklypo aukštis – 69,67, ieškovės sklypo 1 aukštis – 69,52, o besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) aukštis – 70,11. Laikytina, jog besiribojančių žemės sklypų aukščiai suderinti. Ieškovei priklausantys du žemės sklypai 1 ir 2 ribojasi su atsakovų B. sklypu. Ieškovės sklypas 1 yra tokiame pačiame aukštyje, kaip atsakovų B. sklypas. Ieškovės sklypas 1 yra aukščiau nei ieškovės sklypas 2. Tai patvirtina ieškovės pateikta UAB „Topolinija“ 2017 metais parengta topografinė nuotrauka, iš kurios matyti, kad ieškovės sklypo 2 aukštis toje vietoje, kuri ribojasi su ieškovės sklypu 1 yra 67,97 m, o ieškovės sklypo aukštis toje vietoje, kuri ribojasi su ieškovės sklypu 2 yra 69,46 m. Ieškovės žemės sklypų aukščių skirtumas yra 1,49 m (69,46 - 67,97 = 1,49).

Ieškovė reiškė reikalavimą dėl grunto pašalinimo iš ieškovės žemės sklypo 2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodo, kad atsakovai, neturėdami ieškovės rašytinio sutikimo, atliko žemės darbus – supylė gruntą ieškovės sklype 2. Ieškovė nurodė, jog atsakovai B. supylė gruntą ieškovės sklype 2. Šią aplinkybę įrodinėjo pateiktomis 2018 m. rugsėjo 17 d. ir 2019 m. balandžio 17 d. darytomis fotonuotraukomis. Tačiau iš pateiktų fotonuotraukų negalima nustatyti, kas atliko šiuos žemės darbus. Tai galėjo padaryti tiek atsakovai, tiek ieškovė ar dar kiti asmenys, nes statant pastatą ieškovės sklype 1, buvo atliekami statybos ir žemės kasimo darbai. Su ieškiniu pateiktose 2017 m. rugpjūčio 12 d., 2017 m. rugsėjo 28 d. ir 2018 m. birželio 4 d. palydovinėse fotonuotraukose, matyti, kad atsakovų namas tuo metu jau buvo pastatytas, o žemės darbai buvo atliekami ir ieškovės žemės sklype. Laikytina, jog ši aplinkybė neįrodyta.

Dėl tvoros ir insoliacijos

Ieškovė ieškiniu prašė pertvarkyti tvoros dalis. Ekspertizės aktu nustatyta, jog tvora tarp žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pastatyta ant žemės sklypų ribos. Tvoros konstrukcijos plotis 0,10 m. Schemoje taške A yra 0,02 m, schemoje taške B yra 0,10 m, schemoje taške C yra 0,15 m, schemoje taške D yra 0,16 m. Tvoros atkarpa nuo taško A iki taško B stovi ant sklypų ribos ir palaipsniui pereina į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) teritoriją. Nuo taškų B ir D tvoros dalis yra sklype (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš ekspertizės akto, atsakovų B. tvoros dalis nuo taškų C ir D pereina į ieškovės sklypą nuo 10 cm iki 16 cm. Ieškovė nepagrindė, kuo pažeidžiamos jos teisės esant tokiam tvoros nukrypimui. Todėl šis reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas.

Ieškovė nurodo, kad tvoros įrengimas neatitinka teisės aktų reikalavimus, t. y. statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo „Besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai“1.2 punkto reikalavimų. Minėto teisės akto 1.2 punktas nustato, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant užtvarą prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos): 1.2.1. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (<)30°); 1.2.2. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis; užtvaros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) nutekėti. Kai yra toks pavojus, statytojas privalo, susitaręs su gretimo žemės sklypo savininku, laisvos valstybinės žemės (teritorijos) valdytoju, gavęs savininko ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) valdytojo sutikimą raštu, įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą (į lietaus nuotakyną, griovį, drenažą ar rasti abiem savininkams priimtiną sprendimą).

Šiuo atveju byloje nėra pateikta objektyvaus pobūdžio duomenų, kiek procentų atsakovų įrengta tvora praleidžia šviesos. Tokių duomenų ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė, atkreiptinas dėmesys, kad fotonuotraukos nėra pakankamai informatyvios, kad būtų galima įvertinti galimus pažeidimus pagal aptartus teisės aktų reikalavimus.

Šiam reikalavimui pagrįsti ieškovė ekspertizės neprašė. Tad nesant objektyvaus pobūdžio duomenų, teismas negali įvertinti, ar įrengta tvora atitinka insoliacijos reikalavimus.

Ieškovės patikslintas ieškinys atmestinas kaip neįrodytas. Dėl kitų ieškinyje nurodytų aplinkybių teismas plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Atsakovai B. patyrė šias bylinėjimosi išlaidas – 6 050,00 Eur atstovavimo išlaidas, 302,50 Eur už eksperto iškvietimą į teismo posėdį. Atsižvelgiant į tai, jog bylos nagrinėjimas truko beveik du metus, paruošti procesiniai dokumentai yra didelės apimties, atmetus ieškinį, iš ieškovės atsakovams B. priteistinos visos atstovavimo išlaidos. Iš viso atsakovai B. patyrė 6 352,50 Eur (6 050,00 Eur + 302,50 Eur) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas vykdamas į teismo posėdžius patyrė kelionės išlaidas: 15,48 Eur, 22,70 Eur, 66,73 Eur. Iš viso atsakovė patyrė 104,91 Eur (15,48 Eur + 22,70 Eur + 66,73 Eur) išlaidas, kurios priteistinos iš ieškovės atsakovei.

Valstybė šioje byloje patyrė 27,55 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus ieškinį, šio išlaidos priteistinos iš ieškovės valstybei (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 352,50 Eur (šešių tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kodas 288600210, 104,91 Eur (vieno šimto keturių eurų 91 ct) kelionės išlaidas.

Priteisti iš ieškovės R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 27,55 Eur (dvidešimt septynių eurų 55 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.