Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-04-16 · Civilinė byla Nr. 2YT-12032-534/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-16
Bylos Nr.
2YT-12032-534/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06979-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Audrius Žiedelis (pirm.)
Pareiškėjas
T. P.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-12032-534/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06979-2020-4Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. balandžio 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. P. skundą dėl antstolio Mindaugo Dabkaus veiksmų. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. P. pateikė antstoliui M.Dabkui skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 629 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nutraukti skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimą, vykdomą jo atžvilgiu vykdomojoje byloje, suėjus vykdymo senačiai. Skunde pareiškėjas nurodė, kad baudos išieškojimas jo atžvilgiu vykdomas daugiau negu 2 metus.

Antstolis M.Dabkus pareiškėjo skundo netenkino ir jį kartu su patvarkymu dėl atsisakymo patenkinti skundą persiuntė teismui. Nurodo, kad po vykdomojo dokumento pateikimo antstolis visą išieškojimo laikotarpį ėmėsi aktyvių priemonių, siekdamas surasti skolininko turtą bei pajamas ir išieškoti skolininkui paskirtas baudas bei įsiskolinimą. Priverstinio bylos vykdymo metu nėra dviejų metų laikotarpio, kai antstolis neatliko jokių veiksmų dėl skolos išieškojimo, tai matyti iš antstolių informacinės sistemos išrašų apie atliktas užklausas įvairioms institucijos, įstaigoms ir organizacijoms tikslu nustatyti skolininko turtą. Pažymi, kad priverstinio vykdymo metu buvo taikomos priverstinio poveikio priemonės. Skolininko žinomais adresais buvo siųsti procesiniai dokumentai, areštuotos skolininko banko sąskaitos. Antstolis per visą vykdymo laikotarpį ėmėsi visų įmanomų priemonių surasti skolininko turtą, todėl baudos įvykdymo senaties terminas nėra suėjęs. Taip pat pažymi, kad skolininkas per visą vykdymo laikotarpį nesiėmė jokių veiksmų baudai apmokėti, nesidomėjo vykdymo eiga, neinformavo antstolio apie savo turtinės padėties pasikeitimą, t. y. nevykdė CPK 644 straipsnyje nustatytų skolininko pareigų, iš ko spręstina, kad skolininkas vengia atsakyti už savo neteisėtus veiksmus, ignoruoja baudos ir vykdymo išlaidų pareigos apmokėjimo faktą. Siekdamas, kad būtų pritaikyta išieškojimo senaties terminas, stengiasi išvengti nuobaudos vykdymo.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo priimti teismą sprendimą visapusiškai įvertinus vykdomosios bylos medžiagą ir įrodymus.

Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, todėl taikytinos CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ normos, reglamentuojančios vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti bei atskirų vykdymo veiksmų atlikimo tvarką.

Vykdymo procesas yra reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, tam kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2009). Vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo dalyvių, skolininko teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Vykdomojoje byloje Nr. 0028/08/02499 išanalizavus esančių įrodymų nustatyta, kad antstolis M.Dabkus veiksmus atliko nuosekliai: atliekamos užklausos apie skolininko turtinę padėtį, darbovietę ir šios užklausos buvo atliekamos dažniau nei kas dvejus metus. Antstolis ėmėsi visų įmanomų priemonių siekdamas išieškoti baudą.

Pažymėtina, kad teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis) ir kuris už nurodytų funkcijų vykdymą turi teisę gauti atlyginimą. Todėl vertinant antstolio veiksmų teisėtumą, atsižvelgtina į tai, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikosi savo pagrindinės pareigos – savo iniciatyva imasi visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padeda šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų - vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nes šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių nuo priėmimo dienos termino, turi būti vykdomas vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 312–316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Pažymėtina, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnio 1 dalis) bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007, 2009 gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y., ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

Iš vykdomųjų bylų nustatyta, kad vykdomieji dokumentai perduoti vykdyti nepraleidus trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo termino. Teismas daro išvadą, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsniu numatytas 3 mėn. terminas pažeistas nebuvo.

Teismas įvertinęs vykdomosios bylos medžiagą konstatuoja, kad vykdomojoje byloje veiksmai buvo atliekami nuosekliai: atliekamos užklausos apie skolininko turtinę padėtį, darbovietę ir šios užklausos buvo atliekamos dažniau nei kas dvejus metus. Antstolis ėmėsi visų įmanomų priemonių siekdamas išieškoti skolą. Bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių bei nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, kad teismui nenustačius vykdymo proceso pažeidimų ar antstolio neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290-291, 443, 513 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo T. P. skundą dėl antstolio Mindaugo Dabkaus veiksmų atmesti.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Audrius Žiedelis