Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ir trečiojo asmens Lietuvos kariuomenės apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovui A. G., tretieji asmenys Lietuvos kariuomenė, Valstybės įmonė Turto bankas, dėl skolos už šilumos energija priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliaciniai skundai tenkintini.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. CPK 321 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

11. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl teismo sprendimo, kuriuo ieškovei priteista tik dalis skolos už šilumos energiją, teisėtumo ir pagrįstumo. Kadangi tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentai iš esmės kartojasi, teisėjų kolegija pasisako dėl abiejų apeliacinių skundų neišskirdama kiekvieno apeliacinio skundo atskirai.

Faktinės aplinkybės

12. Nustatyta, jog 1997-03-13 Krašto apsaugos ministerijos Lietuvos kariuomenės puskarininkių mokykla (nuomotojas) ir A. G. (nuomininkas) sudarė tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 2, pagal kurią nuomotojas suteikė nuomininkui jo tarnybos (darbo) laikotarpiui tarnybines patalpas (duomenys neskelbtini). 1997-03-28 Kauno šilumos tinklai (AB „Kauno energija“) ir A. G. sudarė Atsiskaitymo už buto, esančio (duomenys neskelbtini), šildymą ir karštą vandenį sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią A. G. įsipareigojo už suvartotą šilumos energiją šildymui ir karštam vandeniui mokėti tiekėjui Vyriausybės nustatytais tarifais. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2007-07-04 įsakymu „Dėl drausminės nuobaudos vyr. ltn. A. G. skyrimo ir jo išleidimo į atsargą“ Nr. P-(duomenys neskelbtini), nutraukta A. G. profesinės karo tarnybos sutartis ir jis išleistas į atsargą. Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos 2009-04-02 d. raštu kreipėsi į A. G. dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), atlaisvinimo ir skolos už šioms patalpoms priskaičiuotus komunalinius ir kitus mokesčius apmokėjimo su prašymu atlaisvinti minėtas patalpas iki 2009-05-01. 2009-10-23 surašytas tarnybinės gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), priėmimo – perdavimo ir būklės įvertinimo aktas Nr. 11, kuriame nurodyta, jog komisija apžiūrėjo, įvertino ir priėmė tarnybinį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš buto nuomininko A. G. (priėmimo metu nuomininkas A. G. nedalyvavo). Kauno rajono apylinkės teismas 2011-02-21 sprendimu už akių tenkino ieškovės Lietuvos kariuomenės ieškinį ir priėmė sprendimą iškeldinti A. G. su šeimos nariais iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) Antstolis R. S., vadovaudamasis aukščiau nurodyto sprendimo už akių pagrindu išduotu vykdomuoju raštu, 2013-08-26 vykdė priverstinį iškeldinimą dalyvaujant Lietuvos kariuomenės atstovams ir surašė iškeldinimo protokolą, kuriame nurodyta, jog atrakintas butas, adresu (duomenys neskelbtini), tuščias, apleistas. Atsakovas už ieškovės parduotą šilumos energiją neatsiskaitė. Atsakovui susidarė 1791,52 Eur skola per laikotarpį nuo 2009-02-01 iki 2013-08-26. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas iš atsakovo priteisti 1791,52 Eur skola per laikotarpį nuo 2009-02-01 iki 2013-08-26; 65,94 Eur delspinigių per laikotarpį nuo 2018-05-01 iki 2018-11-01; bylinėjimosi išlaidas bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės pareikštą ieškinį, ieškinį tenkino iš dalies, iš atsakovo priteisė 284,15 Eur skolą už parduotą šilumos energiją per laikotarpį nuo 2009-02-01 d. iki 2009-10-23, 10,46 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018-12-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 12,69 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitos ieškinio dalies netenkino.

Dėl ginčo

13. Apeliantai su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad teismas, netinkamai įvertinęs bylos duomenis, padarė nepagrįstą išvadą, kad nuomos santykiai tarp atsakovo ir Lietuvos kariuomenės nutrūko 2009-10-23. Šie argumentai pagrįsti.

14. Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

15. Kaip byloje nustatyta, Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos 2009-04-02 d. kreipėsi į A. G. dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), atlaisvinimo ir skolos už šioms patalpoms priskaičiuotus komunalinius ir kitus mokesčius apmokėjimo su prašymu atlaisvinti minėtas patalpas iki 2009-05-01. 2009-10-23 surašytas tarnybinės gyvenamosios patalpos (esančios adresu (duomenys neskelbtini)) priėmimo – perdavimo ir būklės įvertinimo aktas Nr. 11, kuriame nurodyta, jog komisija apžiūrėjo, įvertino ir priėmė tarnybinį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš buto nuomininko A. G. (priėmimo metu nuomininkas A. G. nedalyvavo).

16. Pažymėtina, kad 2003-11-10 įsakymu Nr. V-1235 Dėl krašto apsaugos sistemos tarnybinių gyvenamųjų patalpų suteikimo, naudojimo ir apskaitos tvarkos aprašo 38.1 p. nurodyta, kad atlaisvinamas tarnybines gyvenamąsias patalpas pagal priėmimo ir perdavimo aktą priima Ministerijos kanclerio potvarkiu (jei tarnybinės gyvenamosios patalpos įrašytos į BRD apskaitos registrus), įgulos viršininko (jei tarnybinės gyvenamosios patalpos įrašytos į karinių vienetų apskaitos registrus) arba atitinkamai AOTD direktoriaus (jei tarnybinės gyvenamosios patalpos įrašytos į AOTD apskaitos registrus) įsakymu tam tikslui sudaryta komisija. Norėdamas atlaisvinti tarnybines gyvenamąsias patalpas, nuomininkas raštu kreipiasi dėl jų perdavimo į šios komisijos pirmininką. Tarnybinės gyvenamosios patalpos laikomos perduotomis, o nuomos sutartis su nuomininku nutraukta šiai komisijai pasirašius tarnybinių gyvenamųjų patalpų priėmimo ir perdavimo aktą. Aprašo 39 p. nustato, kad karys, tarnautojas ar darbuotojas, išsikeldamas iš tarnybinės gyvenamosios patalpos, privalo nutraukti individualias sutartis su komunalines paslaugas teikiančiomis įmonėmis ir įgulos tarnybinių gyvenamųjų patalpų skyrimo komisijai, BRD (jei tarnybinės gyvenamosios patalpos yra BRD registruose), AOTD tarnybinių gyvenamųjų patalpų skyrimo komisijai (jei tarnybinės gyvenamosios patalpos yra AOTD apskaitos registruose) pateikti pažymas apie atsiskaitymus.

17. Kaip byloje nustatyta, atsakovas į trečiąjį asmenį raštu dėl patalpų perdavimo nesikreipė, tarnybinių gyvenamųjų patalpų priėmimo ir perdavimo akto nepasirašė, nenutraukė individualios sutarties su AB „Kauno energija“, nepateikė pažymos apie atsiskaitymus už buto komunalines paslaugas ir šilumos energijos paslaugas. Taigi nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovo buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisiniai santykiai su Lietuvos kariuomene nutrūko 2009 metų spalio mėnesį.

18. Kauno rajono apylinkės teismas 2011-02-21 sprendimu už akių tenkino ieškovės Lietuvos kariuomenės ieškinį ir priėmė sprendimą iškeldinti A. G. su šeimos nariais iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). A. R. S., vadovaudamasis aukščiau nurodyto sprendimo už akių pagrindu išduotu vykdomuoju raštu, 2013-08-26 vykdė priverstinį iškeldinimą dalyvaujant Lietuvos kariuomenės atstovams ir surašė iškeldinimo protokolą. Kauno įgulos tarnybinių gyvenamųjų patalpų priėmimo-perdavimo komisija 2013-08-26 surašė tarnybinės gyvenamos patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) priėmimo-perdavimo ir būklės įvertinimo aktą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad 1997 m. kovo 13 d. nuomos sutarties išregistravimo pagrindas yra 2013-08-26 protokolas ir priėmimo-perdavimo aktas Nr. 7. Taigi tik išviešinus šiuos duomenis ieškovė turėjo galimybę sužinoti, kad atsakovas nebėra buto (duomenys neskelbtini) nuomininkas.

19. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės teisėms ir pareigoms nagrinėjamu atveju neturi įtakos atsakovo ir trečiojo asmens nuomos santykiai ir jų pasibaigimo laikas, nes esmine aplinkybe laikytina tai, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai.

20. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentu, kad teismas nepagrįstai atsakovo atsakomybę už parduotą šilumos energiją kildino iš nuomos santykių, nes tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta atsiskaitymo už šilumos energiją sutartis, ji nutraukta nebuvo.

21. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės principui šilumos energijos vartojimo teisinių santykių dalyvis gali būti ne tik patalpų savininkas (nuomotojas), bet ir šių patalpų nuomininkas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-432/2009; 2009 m. liepos 9 d, nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-280/2009; 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-3/2008).

22. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiškai įpareigojančiu aktu. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių. Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius prisiimtų įsipareigojimų, prireikus jie gali būti priverstinai įgyvendinami per teismą.

23. Iš bylos duomenų matyti, kad 1997-03-28 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta Atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė tiekė paslaugas butui, (duomenys neskelbtini) o atsakovas šiomis paslaugomis naudojosi. Sutarties 6 punktu šalys susitarė, kad mokėtojas privalo ne vėliau kaip per 10 dienų informuoti tiekėją ar namą eksploatuojančią organizaciją pasikeitus buto gyventojų skaičiui ir sudėčiai. Sutarties 13 punkte numatyta, kad sutartis neterminuota, gali būti nutraukta šalims susitarus, arba pasikeitus sutarties šalių statusui.

24. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

25. Kaip byloje nustatyta, atsakovas su ieškove sutarties nenutraukė, neteikė ieškovei duomenų, kad bute nebegyvena. Taigi atsakovas pažeidė sutartines prievoles, tai yra, bendradarbiavimo pareigą bei pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nemokėjo už ieškovės parduotą šilumos energiją per laikotarpį nuo 2009-02-01 iki 2013-08-26, taigi nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien Atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nenutraukimas laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos, negali būti pagrindas, kuriuo remiantis turėtų būti kildinama atsakovo pareiga atsiskaityti su ieškove už ginčo patalpoms pateiktą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2009-02-01 iki 2013-08-26.

26. Pripažinus, kad atsakovas turėjo pareigą pagal su ieškove sudarytą sutartį mokėti už ieškovės parduotą šilumos energiją ir esant byloje įrodymams, kad už šilumos energiją nemokėjo, yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovei iš atsakovo 1791,52 Eur skolą už ieškovės parduotą šilumos energiją per laikotarpį nuo 200902-01 iki 2013-08-26, 65,94 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2018-05-01 iki 2018-11-01, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.200 straipsnis, CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

27. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas keistinas, ieškovei iš atsakovo priteista skolos ir delspinigių suma padidintina nuo 294, 61 Eur iki 1857,46 Eur, taip pat nuo 294,61 Eur iki 1857,46 Eur padidintina suma, nuo kurios priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018-12-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat atsižvelgiant į tai, kad tenkinta 100 procentų visų ieškinio reikalavimų, pakeistinas ir ieškovei iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis nuo 12,69 Eur iki 80,01 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 330 straipsnis, CPK 93 straipsnio 1, 5 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys). Kita teismo sprendimo dalis nekeistina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29. Tenkinus ieškovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo. Už apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 42 Eur žyminio mokesčio. Kadangi už apeliacinį skundą ieškovė turėjo sumokėti 35 Eur žyminio mokesčio, iš atsakovo priteistina 35 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis), 7 Eur žyminio mokesčio grąžintina ieškovei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi trečiasis asmuo Lietuvos kariuomenė nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą yra atleista, 35 Eur žyminio mokesčio Valstybei priteistina iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. sprendimą pakeisti ir ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį tenkinti visiškai.

Padidinti teismo sprendimu ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ iš atsakovo A. G. priteistą skolos ir delspinigių sumą nuo 294,61 Eur iki 1857,46 Eur.

Padidinti nuo 294,61 Eur iki 1857,46 Eur sumą, nuo kurios ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ iš atsakovo A. G. priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. gruodžio 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Padidinti ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ iš atsakovo A. G. priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 12,69 Eur iki 80,01 Eur.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ iš atsakovo A. G. 35 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Priteisti Valstybei iš atsakovo A. G. 35 Eur žyminio mokesčio už trečiojo asmens Lietuvos kariuomenė apeliacinį skundą.

Grąžinti ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ 7 Eur žyminio mokesčio permoką, sumokėtą mokėjimo nurodymu Nr. 3602.