Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. B. patikslintą ieškinį atsakovei U. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei pagal atsakovės U. B. priešieškinį ieškovui O. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas O. B. patikslintu ieškiniu (b.l. 115-127, II tomas) prašo santuoką, sudarytą tarp ieškovo O. B. ir atsakovės U. B., įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovės U. B. kaltės; priteisti ieškovui O. B. 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės U. B.; ieškovui palikti B., atsakovei – B. pavardes; nepriteisti atsakovei U. B. iš ieškovo O. B. ir ieškovui O. B. iš atsakovės U. B. materialinio išlaikymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus.

Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b.l. 97, III tomas), atstovaujamas advokatės Brigitos Pauliukevičienės, byla nagrinėtina ieškovui nedalyvaujant.

Atsakovė U. B. priešiekiniu (b.l. 30-35, II tomas) prašo nutraukti ieškovo O. B. ir atsakovės U. B. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti šalių turimas pavardes: B. ir B.; priteisti iš ieškovo atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (b.l. 95, III tomas), byla nagrinėtina atsakovei nedalyvaujant.

Priešieškinyje atsakovė nurodė ir jos atstovas advokatas Linas Šarkys teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovui O. B. pradėjus bendrauti su atsakove U. B., jai buvo tik keturiolika metų. Nepraėjus nei dvejiems metams, atsakovė tapo nėščia ir savo bei ieškovo tėvų patarimu nusprendė sudaryti santuoką, nors ieškovas nerodė iniciatyvos ir noro tuoktis. Dar iki santuokos sudarymo šalys pradėjo gyventi kartu. Atsakovė ieškovo telefone rado susirašinėjimą su kita moterimi, kurio turinys leido daryti išvadą, kad ieškovas susitikinėjo su ta moterimi. Būdama nėščia, atsakovė buvo priversta susitaikyti su ieškovu ir tikėtis, kad ateityje jis bus ištikimas ir geras sutuoktinis. Po santuokos sudarymo šalys apsigyveno pas atsakovės tėvus, tačiau ieškovas dažnai nakvodavo atskirai nuo atsakovės pas savo tėvus (duomenys neskelbtini). Siekdama išlaikyti artimus santykius, atsakovė stengdavosi būti kartu su juo ir važiuodavo su ieškovu pas jo tėvus. Tačiau ieškovas kartu su savo motina dažnai išgėrinėdavo, neblaivi ieškovo motina tapdavo agresyvi, konfliktuodavo su savo sutuoktiniu, dėl ko gyvenimo sąlygos pas ieškovo tėvus buvo nepakenčiamos. Dar iki sūnaus O. gimimo ieškovo ir atsakovės santykiai tapo labai šalti, ieškovas visiškai ėmė vengti bendravimo su atsakove, grįžęs iš darbo iš karto eidavo miegoti. Santykiai nepagerėjo ir gimus sūnui. Ieškovas vengė bendrauti tiek su sūnumi, tiek ir su atsakove, nuolat būdavo piktas, konfliktuodavo, labai dažnai važiuodavo vienas nakvoti pas savo tėvus. Tuo metu, kai sūnus O. buvo 8 mėnesių amžiaus, atsakovė ieškovo telefone vėl rado susirašinėjimą su kita moterimi, turinys rodė, kad tarp jų buvo artimi santykiai, ieškovas vadino ją mažybiniais žodžiais. Atsakovė nusprendė nutraukti santykius su ieškovu, tačiau jo įkalbėta sutiko taikytis. Vėliau ieškovas su atsakove pradėjo gyventi atskirai nuo tėvų, tačiau tuomet ieškovo elgesys tapo visiškai nepakenčiamas, jis dažnai vartojo alkoholį, versdavo atsakovę eiti į parduotuvę pirkti jam alkoholinių gėrimų, kabinėjosi prie bet kokių smulkmenų: prie „ne taip“ padėtų indų į indaplovę, dėl to, kad vaikas prisiliesdavo prie sienų su nešvariomis rankomis. Padaręs remontą bute, ieškovas labai jį saugojo, todėl leisdavo sūnui O. žaisti tik su pliušiniais žaislais, nes su kietais žaislais jis galėjo sugadinti buto sienas. Per trumpą laiką ieškovas ne kartą buvo išvijęs atsakovę su sūnumi O. iš namų. 2015 m. vasario mėnesį atsakovė buvo priversta kreiptis į Vaiko teisių apsaugos skyrių, nes ieškovas, išvijęs ją su sūnumi iš namų, neįsileido vidun ir neatidavė jos ir sūnaus daiktų. Nors ieškovas su atsakove nuolat pykosi ir vėl taikėsi, jų tarpusavio santykiuose nebuvo sutuoktiniams būtino pasitikėjimo ir lojalumo. Ieškovas, būdamas linkęs į nesantuokinius intymius santykius su kitomis moterimis, nuolat kaltino atsakovę esant jam neištikima ir ja nepasitikėjo. Dar kartą ieškovas išvijo atsakovę su sūnumi iš namų 2015 metų balandžio mėnesį – prieš pat jam išvykstant į Jungtinę Karalystę. Išvykdamas ieškovas leido atsakovei grįžti gyventi į jo butą, tačiau tarpusavio santykiai liko neatstatyti. Būdamas Jungtinėje Karalystėje ieškovas prašė atsakovės atvažiuoti ir gyventi vėl kartu. Įkalbėta ieškovo, atsakovė sutiko, pradžioje nuvyko pas ieškovą viena, po to, netrukus, atsivežė ir sūnų. Tačiau vėl pradėjus gyventi kartu, jų santykiai iš esmės nepasitaisė. Kadangi nebuvo kaip kitaip prižiūrėti vaiko, ieškovas dirbdavo darbo dienomis, o atsakovė savaitgaliais. Savaitgaliais, kai ieškovas turėdavo prižiūrėti sūnų O., jis ėmė girtauti su savo sesers sugyventiniu. 2015 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tą dieną, kai atsakovei ketinant eiti į darbą ieškovas turėjo prižiūrėti sūnų O., jis buvo tiek girtas, kad nepajėgė prižiūrėti sūnaus. Atsakovei pareiškus pretenzijas, jis ėmė rėkti, smaugti ir kratyti atsakovę. Išsilaisvinusi ji pabėgo, o ieškovui užmigus, susirinko savo bei sūnaus daiktus ir persikėlė gyventi pas savo giminaičius. Šalims pradėjus faktiškai gyventi skyriumi, ieškovas siekė bendrauti su atsakove, tačiau nedėjo realių pastangų susitaikyti, neketino nieko keisti, nuolat darė psichologinį spaudimą atsakovei, nepaisant jos nėštumo, nesirūpino savo sūnaus O., o vėliau ir dukters O. išlaikymu. Supratęs, kad atsakovė neketina taikstytis su jo nenormaliu gyvenimo būdu ir požiūriu į šeimą, jis viešoje vietoje išvadino atsakovės mamą necenzūriniais žodžiais, vėliau liepė atsakovei grąžinti daiktus, kuriuos buvo jai davęs, nuolat skambinėdavo ir rašinėdavo įvairaus turinio žinutes koneveikdamas ją. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovės nuomone, matyti, kad šalių sutuoktiniai santykiai pasibaigė net neprasidėję dėl atsakovės jauno amžiaus, dėl jos nepagrįstų bendro sutuoktinio gyvenimo vilčių, dėl ieškovo egoizmo, nenoro susaistyti save nuolatiniais santykiais, dėl jo palaido dvigubo gyvenimo būdo, pomėgio bendrauti su daugeliu moterų, vilioti jas, daryti joms įspūdį. Dėl to ieškovo ir atsakovės santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies. Priešieškinys tenkinamas visiškai.

Nustatyta, kad ieškovo O. B. ir atsakovės U. B. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), įregistruota (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 13, I tomas). Santuokos metu gimė vaikai: O. B., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 14, I tomas) ir O. B. (b.l. 33-34, III tomas). Kauno apylinkės teismo 2018-01-02, 2018-01-19 bei Kauno apygardos teismo 2018-03-29 nutartimis, civilinė byla pagal ieškovo O. B. patikslinto ieškinio reikalavimą, kuriuo ieškovas prašo pripažinti, kad jis nėra biologinis O. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, nutraukta; ieškovo O. B. 2017-10-06 patikslinto ieškinio reikalavimai dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, palikti nenagrinėtais; atsakovės U. B. 2017-06-21 priešieškinio reikalavimai dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo, palikti nenagrinėtais. Šalims išaiškinta teisė dėl reikalavimų, susijusių su tėvų pareigomis vaikams – vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo kreiptis į kompetentingą Jungtinės Karalystės teisminę instituciją (b.l. 38-39, 60-62, 100-107, III tomas). Byloje pateikta susirašinėjimo medžiaga tarp atsakovės ir asmens, pasivadinusio „T. M.“ (b.l. 15, 18-20, I tomas), tarp ieškovo ir atsakovės (b.l. 16-17, 21-31, I tomas). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jo telefono Nr. yra (duomenys neskelbtini), o atsakovės – (duomenys neskelbtini) ir pateikė telefono išklotinių kopijas (b.l. 32-102, I tomas). Ieškovui O. B. išduotos PVM sąskaitos – faktūros, patvirtinančios vaistų įsigijimą (b.l. 103, I tomas, 50, 54, 55, 56, II tomas). Ieškovo O. B. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2011-09-28 Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (b.l. 104, I tomas). Atsakovės U. B. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (b.l. 105, I tomas). Ieškovo bei atsakovės vardu registruotų automobilių nėra (b.l. 106,107, I tomas). 2015-02-03 Prašymu atsakovė U. B. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, pranešdama, kad pastaruoju metu O. B. dažnai vartojo alkoholį, šeimoje nuolat kyla konfliktai, jos bei vaiko atžvilgiu naudojamas psichologinis smurtas, o (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, O. B. išvarė iš namų U. B. su mažamečiu vaiku iš buto, kuriame jie gyveno – (duomenys neskelbtini), todėl ji gyvena pas tėvus (duomenys neskelbtini), o ieškovas O. B. jos neįsileidžia, kad galėtų pasiimti jos bei mažamečio vaiko daiktus, likusius ieškovo bute; prašo imtis priemonių prieš vaiko interesus pažeidžiantį asmenį (b.l. 30-31, III tomas).

Ieškovo atstovė teigė, jog Lietuvos institucijos prisidėjo prie to, kad ieškovas negali normaliai bendrauti su vaikais, staiga pasikeitė reglamentavimas ir ieškovas sužinojo, kad savo teisių negali ginti Lietuvoje. Ieškovo atstovės argumentai atmestini. Pažymėtina, kad teismas, nutraukdamas bylos nagrinėjimą dėl tėvystės nuginčijimo, rėmėsi Civilinio kodekso 3.151 straipsnio 1 dalimi, galiojančia dar nuo 2001-07-01, kai buvo priimta originali akto redakcija, reglamentuojanti kokie asmenys gali pareikšti ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas į teismą kreipėsi 2016-04-01, kai O. B. dar nebuvo gimusi, pradiniam ieškinyje nurodydamas, jog atsakovė laukiasi vaiko, kurio tėvas jis yra (b.l. 5, I tomas). Tačiau tik 2017-12-12 bei 2017-12-27 byloje gauta informacija, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registro informacinėje sistemoje duomenų apie pilietės O. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimą nėra (b.l. 13, III tomas) bei jai nėra išduoti asmens dokumentai, patvirtinantys jos asmens tapatybę ir pilietybę (b.l. 27, III tomas), kas ir lėmė minėtos normos taikymo būtinybę. Be to, ieškovas, kreipdamasis į teismą, atsakovės gyvenamosios vietos adresą nurodė (duomenys neskelbtini), nenurodydamas, kad atsakovė bei mažametis sūnus O. gyvena Jungtinėje Karalystėje, dėl ko teismas, neturėdamas informacijos, laiku negalėjo spręsti klausimo dėl jurisdikcijos. Todėl nepagrįsti ieškovo atstovės argumentai, kad teismas metus laiko bylą priskyrė savo jurisdikcijai ir tik vėliau pakeitė poziciją. Teismas, remdamasis suformuota Teismų praktika, 2003-11-27 Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 bei 2008-12-18 Tarybos reglamentu (EB) Nr. 4/2009, reikalavimus dėl tėvų pareigų vaikams paliko nenagrinėtais tada, kai byloje buvo nustatyta, jog atsakovės ir santuokos metu gimusių mažamečių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje.

Be to, ieškovo atstovė prašė posėdį atidėti, kadangi ieškovas susirgo ir pageidaus atsakovės kaltę grįsti rašytiniais įrodymais, gautais Jungtinėje Karalystėje, be to prašys apklausti liudytojus, kurių įvardinti negalėjo. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą turi būti siekiama ekonomiškumo ir koncentracijos principų (CPK 7 str.), juolab, kad nagrinėjama šeimos byla, kuri turi būti nagrinėjama per kuo trumpesnį laiką, o šalys turi nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, veikti už greitą bei teisingą bylos išnagrinėjimą. Byloje turi būti nustatinėjamos tik tos aplinkybės, kurios reikšmingos procesinio sprendimo priėmimui. Nors ieškovo atstovė prašė posėdį atidėti, nurodė, kad ieškovas serga, tačiau tokių įrodymų nepateikė, nenurodė, kokius konkrečius įrodymus teiks iš Jungtinės Karalystės, tik tai, jog įrodymų rinkimas užtrunka, o tik prieš savaitę sužinojo, kad dalis reikalavimų Lietuvos teismuose nebus nagrinėjami. Be to, prašė atsakovės dalyvavimą pripažinti būtinu. Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis ir negali būti begalinis. Duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas. Kai tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys. Išnagrinėjus bylą nenustatyta, kad atsakovės atstovas nebūtų paaiškinęs kokių nors ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių, atsakė į visus klausimus, susijusius su ginčo aplinkybėmis, o byloje surinkti rašytiniai įrodymai pakankami priimti teisingą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Bylos duomenys patvirtina, kad sutuoktiniai daugiau kaip vienerius metus neveda bendro ūkio, jų santuokiniai ryšiai yra nutrūkę, tarpusavio santykiai yra priešiški, todėl santuoka nutrauktina. Šalys pripažino, kad šeima yra iširusi, tačiau skirtingai nurodė, kas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Ieškovas teigė, jog santuoka nutrūko išimtinai tik dėl atsakovės kaltės, o atsakovė teigė, jog abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos iširimo.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

Ieškovas atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo grindė tuo, kad atsakovė buvo jam neištikima, be to darė ir daro kliūtis bendrauti su vaikais. Ieškovas ieškinyje teigė ir jo atstovė, palaikydama ieškinyje išdėstytas aplinkybes tvirtino, kad atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo pagrindžia pateikti rašytiniai įrodymai, o būtent susirašinėjimo medžiaga, iš kurios matyti, kad 2015 m. spalio 30 d. vyras, kuris anketoje pasivadinęs „T. M.“ rašė atsakovei meilės žinutes, kad atsakovė negriauna šeimų (2015-11-15 elektroninio laiško kopija); 2016 m. sausio 25 d. 00:13 val. – 00:25 val. atsakovei tas pats vyras rašė meilės žinutes, sakė, kad ją bučiuoja (2016-01-31 elektroninio laiško kopija); tas pats vyras „T. M.“ 2016 m. vasario 2 d. 00:11 val. rašė atsakovei, kad bus greitu metu pas ją, jam niekada nebuvo taip gerai su savo žmona, kaip su atsakove (2016-02-06 elektroninio laiško kopija); 2016 m. sausio 27 d. atsakovė su šiuo vyru tarėsi, kad susiskambins per Skype programą (2016-02-06 elektroninio laiško kopija) (b.l. 15, 18-20, I tomas), tačiau ieškovui atsakovė tuo pat metu neatrašydavo, neduodavo savo telefono numerio, neleisdavo pasikalbėti su sūnumi per Skype programą, net savo gyvenamosios vietos adreso nesakydavo. Patikrinęs atsakovės telefono išklotines ieškovas pamatė, kad atsakovė tiek telefono žinutėmis, tiek skambučiais bendraudavo naktimis su įvairiais žmonėmis. Atsakovė su išimtinai jos kalte dėl santuokos nutrūkimo nesutiko, priešieškinyje nurodė ir jos atstovas, palaikydamas priešieškinio argumentus paaiškino, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovės atstovas nurodė, jog atsakovės kaltė pasireiškė tuo, kad ji, sudarydama santuoką, buvo dar labai jauna, nepakankamai brandi, tiek ištekėjo, tiek pagimdė dar būdama nepilnamete, ji nebuvo pasirengusi santuokai, neįvertino atsakomybės.

Nors ieškovas atsakovės kaltę grindė tuo, kad ieškovui 2014 m. balandžio 22 d. išvykus dirbti į Angliją, atsakovė telefonu naktimis bendravo su kitais asmenimis, pateikė atsakovės telefono išklotines laikotarpiu 2015-03-15 – 2015-05-16, tačiau jos niekaip neįrodo ir nepatvirtina, kad atsakovė buvo neištikima ieškovui. Be to, ieškovas ieškinyje nurodo, kad po šio įvykio ieškovas atsakovei atleido ir pakvietė ją atvykti gyventi pas save į Didžiąją Britaniją. Taigi, kaip matyti iš paties ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių, šalys susitaikė, ieškovas atleido, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad minėtas atsakovės bendravimas su kitais asmenimis, ką neva patvirtina telefono išklotinės, būtų buvęs santuokos iširimo priežastimi. Be to, telefono išklotinės nepatvirtina, su kokiu (kokiais) asmenimis buvo bendrauta ir ši teismui pateikta informacija nepagrindžia objektyviai egzistavusio neištikimybės fakto. Kaip nurodė ieškovas, šalys susitaikė ir dar ketino gyventi toliau. Be to, teismas vertina ir atsakovės atstovo nurodytą aplinkybę, pagrįstą rašytiniais įrodymais, kad pagal atsakovę, šeima faktiškai iširo dar 2015 m. sausio pabaigoje, kai ieškovas išvijo atsakovę iš namų ir jos neįsileido, ką patvirtina byloje pateiktas atsakovės prašymas Kauno m. Vaiko teisių skyriui „Dėl smurto šeimoje“ (b.l. 30-31, III tomas). Kiti tarpusavio bendravimai buvo tik epizodiniai, šalys bandė taikytis, išsaugoti šeimą, ją atkurti, tačiau nepavyko. Taip pat iš paties ieškovo pateiktos jo susirašinėjimo su atsakove medžiagos matyti, kad dar 2015-05-19 šalys rašė vienas kitam elektroninius laiškus, kur sprendė, su kuo augs sūnus, o būtent ieškovas 2015-05-19 laiške (b.l. 30, I tomas) atsakovei rašo, kad „<...>jei nori, kad sūnus augtų su tavim ir augs<...>“. Atsakovė atsako, jog „<...> nepyk O. bet vaikas augs su manim<...>.“ 2015-05-21 atsakovė ieškovui rašė elektroniniu paštu, jog „<...> viskas ir taip seniai baigta buvo <...>“; „<...>mes per metus daugiau atskirai gyvenom, nei kartu<...>“. Tai, jog šalys pašlijus santykiams bandė taikytis, kad atsakovė buvo nuvykusi į Jungtinę Karalystę su sūnumi, keletą mėnesių kartu gyveno su ieškovu, nustatytų faktinių aplinkybių nekeičia ir abiejų sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo nepaneigia.

Tačiau tarp šalių nėra ginčo, kad nuo 2015 m. rugpjūčio pabaigos šalys kartu negyveno, nevedė bendro ūkio ir nepalaikė santuokinių ryšių. Atsakovės atstovas nurodė, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. šalys pradėjo galutinai atskirai gyventi. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovė „<...> 2015 m. rugpjūčio 27 d. kartu su savimi pasiėmusi sūnų ir nieko man nepasakiusi, paliko mane, todėl tik du mėnesius ir dvi savaites gyvenome Anglijoje kartu. Jau tuo metu supratau, kad mūsų santuoka iširo <...>“ (b.l. 116-117, II tomas). Be to, ieškinyje (tiek pradiniame, tiek patikslintame) ieškovas nurodo, kad: „<...> su atsakove negyvename kartu nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio, t.y. nebevedame bendro ūkio ir negyvename santuokinio gyvenimo <...>“ (b.l. 3, I tomas, b.l. 115, II tomas). Visgi atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo, ieškovas grindė atsakovės susirašinėjimu su asmeniu, internete pasivadinusiu „T. M.“, tačiau kaip matyti iš pateiktų susirašinėjimo duomenų, susirašinėjimas vyko laikotarpiu 2015-10-30 – 2015-10-31 (b.l. 15, I tomas), 2016-01-25, 2016-01-27, 2016-02-02, 2016-02-04 (b.l. 18-20, I tomas), t.y. jau po to, kai pats ieškovas nurodo, jog santuoka tarp šalių buvo faktiškai iširusi. Nustačius, jog šalių santuoka faktiškai iširo 2015 m. rugpjūčio pabaigoje, ką pripažįsta abi šalys, įrodomąją reikšmę turi tik tie įrodymai, kurie pagrindžia aplinkybes (faktus) įvykusius iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos, t.y. sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, teisiškai reikšmingos yra (tik) tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o tos aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi. Todėl taikyti CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją ir kalta dėl santuokos iširimo pripažinti tik atsakovę nėra pakankamo pagrindo. Atsakovės elgesį teismas vertina kaip jos nepagarbą ieškovui – sutuoktinės pareigų, nustatytų CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, pažeidimą, dėl ko konstatuoja santuoką nutrūkus ir dėl atsakovės kaltės.

Ieškovas taip pat santuokos nutrūkimo dėl atsakovės kaltės priežastimi nurodė ir tai, jog atsakovė daro kliūtis ieškovui bendrauti su vaikais, be to, slepia nuo ieškovo savo gyvenamosios vietos adresą. Tiek bylos duomenys, tiek šalių atstovų paaiškinimai nekelia abejonių, kad tiek tarp pačių šalių, tiek tarp skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bei vaikų normalus bendravimas yra sutrikęs dėl to, jog tarp šalių santuoka faktiškai yra iširusi, šalys gyvena skirtingose valstybėse, santykiai itin konfliktiški, šalys negeba bendrauti, susitarti ir tai yra nutrūkusios santuokos pasekmė, tačiau ne nutrūkimo priežastis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Kauno apylinkės teismas 2017-03-08 nutartimi byloje esančius dokumentus, kuriuose nurodyta atsakovės U. B. gyvenamoji vieta, paskelbė nevieša medžiaga ir su ja uždraudė susipažinti visiems asmenims, įskaitant ir ieškovą (b.l. 170, I tomas). Tokia teismo nutartis priimta po to, kai teismas gavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) 2017-03-01 raštą, kuriame pateikta informacija apie atsakovės U. B. gyvenamąją vietą ir Tarnyba teismą informavo, kad 2016-10-10 Tarnyboje gautas Jungtinės Karalystės pranešimas, kuriame nurodyta U. B. gyvenamoji vieta. Jungtinės Karalystės centrinė institucija nurodė Tarnybai, jog tikslu užtikrinti šiuo adresu gyvenančių asmenų saugumą, minėtas adresas jokiu būdu negali būti atskleistas pareiškėjui O. B., dėl ko Tarnyba prašė teismo neatskleisti U. B. ir mažamečio O. B. gyvenamosios vietos Jungtinėje Karalystėje adreso O. B.. Todėl ieškovo kaltinimai atsakovei, kad ji slepia savo gyvenamosios vietos adresą, nepagrįsti.

Pažymėtina, kad santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti, nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo būtų didesnė negu kito sutuoktinio, nepaneigia teismo išvados dėl būtent abiejų sutuoktinių kaltės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Įvertinus bylos medžiagą, šalių atstovų paaiškinimus, darytina išvada, kad abu sutuoktiniai nedėjo pastangų šeimai išsaugoti, moraliai nepalaikė vienas kito, atsiradus nesutarimų, nepasinaudojo galimybėmis susitaikyti, rasti abiem priimtinas išeitis. Abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralės pagarbos viena kitai, abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu. Teismas sprendžia, kad pagrindinė šalių santuokos iširimo priežastis šiuo atveju yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi charakteriai, bendro intereso ir susitarimo nebuvimas, skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, dėl ko kildavo konfliktai ir tai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu, o sutuoktiniai, nebenorėdami toliau ieškoti kompromiso, apsisprendė gyventi atskirai ir nutraukti santuoką. Nagrinėjamu atveju, dėl abiejų sutuoktinių elgesio sutriko tiek tarpusavio nuolatinis bendravimas, tiek bendravimas su vaikais, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, todėl kaltais dėl santuokos iširimo laikytini abu sutuoktiniai ir ieškovo O. B. bei atsakovės U. B. santuoka laikoma iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ji nutrauktina Lietuvos Respublikos CK 3.61 str. 2 d. pagrindu.

Teismui konstatavus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nei vienas iš sutuoktinių neturi teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje atmestinas (CK 3.70 str. 2 d.).

Santuoką nutraukus ir nesant dėl to ginčo, šalims paliktinos santuokinės pavardės: „B.“, „B.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dalintino turto santuokos metu šalys neįgijo. Santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalims nepareiškus reikalavimų dėl išlaikymo priteisimo, teismas sutuoktinių tarpusavio išlaikymo po santuokos nutraukimo klausimo nesprendžia (CK 3.59 str.).

CPK 93 str. 3 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimo daliai.

Byloje patenkinta 33 proc. ieškinio reikalavimų. Ieškovas pateikė teismo proceso išlaidas patvirtinančius duomenis bendrai 403,50 Eur sumai (b.l. 110,111, 117, I tomas). Patenkinus 33 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų, iš atsakovės ieškovui priteistina 133,16 Eurų bylinėjimosi išlaidų.

Byloje priešieškinis tenkintas visiškai. Atsakovė pateikė teismo proceso išlaidas patvirtinančius duomenis bendrai 2510 Eur sumai (b.l. 116-123, III tomas). Ieškovo atstovė prašė mažinti bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į tai, kad dalis reikalavimų yra palikti nenagrinėtais, šalys turės bylinėtis Jungtinės Karalystės teismuose ir Anglijos teismas spręs dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, tačiau toks prašymas nepagrįstas ir atmestinas. Atsakovės turėtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus dydžio, pagrįstos pateiktais paskaičiavimais ir nelaikytinos per didelėmis, įvertinus bylos nagrinėjimo laiką, posėdžių skaičių, spręstus klausimus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą, atsakovės gyvenamosios vietos adresą nurodė (duomenys neskelbtini), nenurodydamas, kad atsakovė bei mažametis sūnus O. gyvena Jungtinėje Karalystėje, dėl ko užtruko procesinių dokumentų įteikimas atsakovei ir teismas, neturėdamas informacijos, anksčiau negalėjo spręsti klausimo dėl jurisdikcijos. Išnagrinėjus bylą yra paskirstomos šioje byloje jos nagrinėjimo metu patirtos konkrečios bylinėjimosi išlaidos ir nėra jokio pagrindo teigti, jog jas paskirstys Anglijos teismas. Teismui nenustačius priežasčių, dėl kurių galima būtų nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė ir sumažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas, ieškovo atstovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo atmestinas. Priešieškinį tenkinus visiškai, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 2510 Eur, priteistinos atsakovei iš ieškovo. Kadangi šalių reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas abipusiai ir tenkinti iš dalies, todėl vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 7 str. 1 d.), teismas užskaito priešpriešines sumas ir iš ieškovo atsakovei priteisia 2376,84 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (2510 Eur – 133,16 Eur).

Taip pat, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, iš šalių valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2 d.). Teismas šioje byloje patyrė 67,32 Eur pašto išlaidų. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš ieškovo valstybei priteistina 45,10 Eur pašto išlaidų, iš atsakovės – 22,22 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovo O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės U. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui O. B. palikti pavardę B., atsakovei U. B. – B.

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2376,84 Eur (du tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt šešis eurus 84 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės U. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovo O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 45,10 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 10 ct) pašto išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, į. k. 188659752, surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės U. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22,22 Eur (dvidešimt du eurus 22 ct) pašto išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, į. k. 188659752, surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.