- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-19
- Bylos Nr.
- 2S-929-653/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-44101-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto pareiškėjo antstolio G. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. Š. skundą dėl antstolio G. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „ASF“, atstovaujama bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Ius Positivum“, antstolis G. P., D. Š.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja A. Š. pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde prašė panaikinti 2016-11-08 nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 019/14/00307 bei grąžinti neteisėtai S. N. naudai nurašytas ir į antstolio sąskaitą pervestas lėšas – 15 510,28 Eur sumą. Pareiškėja taip pat prašė panaikinti 119,88 Eur sumos areštą, taikomą A. Š. sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į didesnes nei kad 1/3 lėšų sumas, esančias A. Š. vardu atidarytose sąskaitose. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2016-10-18 nutartimi c. b. 2S-617-567/2016 nustatė, kad pareiškėjos sutuoktiniui D. Š. priklauso 1/3 dalis piniginių lėšų, esančių A. Š. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), išskyrus J. K. Š. gaunamą šalpą, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), išskyrus A. Š. priklausančią 2 896,20 Eur sumą, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalis A. Š. gaunamų pajamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijos, pašalpos bei kitokių išmokų. Taigi iš A. Š. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) gali būti išieškota tik 1/3 šioje sąskaitoje esančių lėšų ir tik prieš tai iš jų atėmus A. Š. priklausančią 2 896,20 Eur sumą. Aukščiau minėtos Vilniaus apygardos nutarties priėmimo dieną, pareiškėjos sąskaitoje buvo apskaitoma 16 531,29 Eur suma, atėmus A. Š. lėšas (2 896,20 Eur), galutinis sąskaitos likutis yra 13 635,09 Eur iš kurių 1/3, t. y. 4 545,03 Eur priklauso D. Š., taigi tik į šią sumą galima nukreipti išieškojimą. Taigi antstolio nurodymas nurašyti 15 628,27 Eur sumą nuo A. Š. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir 119,88 Eur sumos rezervavimas sąskaitoje yra neteisėtas, prieštaraujantis Vilniaus apygardos 2016-10-18 teismo nutarčiai, todėl naikintinas. Pareiškėja taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad antstolis vykdo išieškojimą iš skolininko D. Š. S. N., nors ji nėra išieškotoja šioje vykdomojoje byloje bei neturi jokios reikalavimo teisės į skolininką.Antstolis G. P. su pareiškėjos skundu nesutiko. Antstolis 2016-12-01 patvarkymu Nr. 19-S-7216 netenkino pareiškėjos skundo, nurodė, kad vykdo 2014-04-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1127-845/2011 dėl 10 927,91 Eur ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko D. Š. išieškotojui BUAB „ASF“. Pažymi, kad antstolių kontoroje vykdomas išieškojimas iš skolininko išieškotojo BUAB „ASF“ naudai, o techninė rašybos klaida 2016-11-08 priimtame nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas padaryta, nurodant buvusią išieškotoją S. N. yra ištaisyta 2016-11-21 priėmus patvarkymą dėl rašybos klaidos ištaisymo Nr. 19-S-6908, todėl 2016-11-08 nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. 19-S6735 yra teisėtas. Antstolis nurodė, kad vadovaujantis Vilniaus apygardos 2016-10-18 nutartimi c. b. Nr. 2S-617-567/2016, 2014-05-22 AB „Swedbank“ nurodytais likučiais bei 2014-12-15 sąskaitos išrašu, buvo apskaičiuota skolininkui D. Š. tenkanti pareiškėjos sąskaitose esanti turto dalis: sąskaitoje (duomenys neskelbtini), kurios likutis, išskyrus J. K. Š. šalpą, yra 2 956,16 Eur , tad skolininkui priklausančią 1/3 dalį sudaro 865,16 Eur suma; sąskaitoje (duomenys neskelbtini), kurios likutis yra 2 499,00 Eur, skolininkui priklausanti 1/3 dalis yra 833,00 Eur; sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios likutis yra 25 991,63 Eur, skolininkui priklausanti 1/3 dalis yra 8 663,88 Eur. Pažymi, kad iš 25 991,63 Eur likučio A. Š. priklausanti 2 896,20 Eur suma neatimama, kadangi pareiškėja duomenų, iš kurių būtų matyti, kad ši suma pateko į jos sąskaitą nepateikė, o iš banko sąskaitų išrašų matyti, kad likusiomis piniginėmis lėšomis ji disponavo, todėl antstolis preziumavo, kad ši suma jau yra panaudota pareiškėjos ar jos šeimos narių reikmės; darbo užmokesčio dalis buvo paskaičiuota remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2015-070-01 iki 2016-10-01 duomenis, pagal kuriuos skolininko sutuoktinei buvo išmokėta 27 890,51 Eur darbo užmokesčio, taigi skolininkui priklausanti 1/3 darbo užmokesčio dalis yra 9 296,84 Eur. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, antstolis susumavo skolininkui tenkančias sutuoktinės sąskaitose esančias turto dalis ir susidarius 19 649,88 Eur sumai, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo principais bei nenorint apriboti ir apsunkinti likusio pareiškėjos turto, nusprendė pinigines lėšas nurašyti nuo vienos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kurios likučio, pagal turimus duomenis, pakako skolininko skoliniams reikalavimams įvykdyti. Atkreipia dėmesį, kad nuo lėšų disponavimo sustabdymo 2014 metais iki nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas 2016-11-08 buvo nustatyta, kad A. Š. laisvai disponuoja likusiomis piniginėmis lėšomis, žinodama, kad yra piniginių lėšų apribojimas bei tai, jog teisme yra nagrinėjamas klausimas dėl turto dalies nustatymo. Taip pat paaiškėjo, kad pareiškėja slepia savo darbines pajamas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 17 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino – nurodė panaikinti antstolio 2016 m. lapkričio 8 d. Nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. 19-S-6735. Iš vykdomosios bylos Nr. 0019/14/00307 duomenų teismas nustatė, kad antstolis vykdo 2014-04-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1127-845/2011 dėl skolos ir procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininko D. Š. išieškotojui Advokatės S. N. kontorai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-12 nutartimi c. b. 2VP-22977-845/2016 pradinis išieškotojas S. N. buvo pakeista į naują išieškotoją BUAB „ASF“, atstovaujamą bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“. 2014-05-22 patvarkymu Nr. 19-S-3786 antstolis pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-27590-734/2014 išieškotojo prašymas dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo buvo patenkintas. Išnagrinėjęs suinteresuotųjų asmenų A. Š. ir D. Š. atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties, Vilniaus apygardos teismas 2016-10-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-617-567/2016 pakeitė skundžiamą nutartį ir nutarė, kad D. Š. priklauso 1/3 dalis piniginių lėšų, esančių A. Š. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), išskyrus J. K. Š. gaunamą šalpą, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), išskyrus A. Š. priklausančią 2 896,20 Eur sumą, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalis A. Š. gaunamų pajamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijos, pašalpos bei kitokių išmokų. Antstolis skundžiamu 2016-11-08 nurodymu Nr. 19-S-6735 priverstinai nurašė 15 628,27 Eur sumą iš pareiškėjos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), lėšas pervedant į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2016-11-21 antstolio patvarkymu Nr. 19-S-6908 buvo ištaisytas rašymo apsirikimas 2016-11-08 Nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. 19-S-6735, kuriame klaidingai nurodytas išieškotojas, t. y. minėtame nurodyme išieškotoja nurodyta S. N., o turi būti BUAB „ASF“.Teismas pažymėjo, jog antstolis, vykdydamas išieškojimą iš skolininko turto dalies, kuri nustatyta įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2016-10-18 nutartimi, turėjo griežtai laikytis nutartyje nurodytų nustatytų turto dalių kiekvienoje sąskaitoje bei atsižvelgti į Vilniaus apygardos teismo nurodytas sumas iš kurių išieškojimas negalimas. Antstolis, atsisakydamas tenkinti nagrinėjamą pareiškėjos skundą, neginčija aplinkybės, jog priėmė nurodymą nurašyti lėšas iš pareiškėjos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) prieš tai paskaičiavęs 1/3 lėšų dalį nuo visų trijų sąskaitų į kurias įėjo ir pareiškėjos 1/3 darbo užmokesčio dalis. Dar daugiau, antstolis nurodė, kad priimdamas nurodymą nurašyti lėšas neišskaičiavo 2 896,20 Eur sumos iš kurios, pagal Vilniaus apygardos teismo 2016-10-18 nutartį, išieškojimas negalėjo būti vykdomas. Taigi antstolis, priimdamas skundžiamą nurodymą priverstinai nurašyti lėšas, pažeidė Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodytas skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bei teismo nustatytą ribojimą dėl išieškojimo negalimumo iš 2 896,20 Eur sumos. Antstolio argumentas, kad 2 896,20 Eur suma nepateko į pareiškėjos (skolininko sutuoktinės) banko sąskaitą ar kad ji jau išnaudota, pripažintas kaip nepagrįstas objektyviais įrodymais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Antstolis G. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2017-01-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį Nr. 2YT-3922-994/2017, ginčą išspręsti iš esmės ir 2016-11-08 antstolio Nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. 19-S-6735 palikti galioti.Atskirajame skunde nurodoma, jog atsižvelgiant į 2016-10-18 Vilniaus apygardos teismo nutartį, 2014-05-22 rašte AB Swedbank nurodytus sąskaitų likučius bei AB Swedbank pateiktus sąskaitų išrašus buvo apskaičiuota skolininkui D. Š. tenkanti turto dalis t. y.: 1) iš A. Š. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusių 35 148,74 Lt (10 179,78 eur) atėmus J. K. Š. šalpos sumas, gautas į šią sąskaitą per laikotarpį nuo 2014-05-20 iki 2016-11-08, kada buvo priimtas Nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. 19-S-6735, piniginių lėšų likutis nuo kurio apskaičiuotina 1/3 skolininkui D. Š. priklausanti piniginių lėšų dalis sudarė 2 956,16 Eur, o skolininkui priklausanti 1/3 dalis – 985,39 Eur; 2) iš sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusių 89 743,89 Lt (25 991,63 eur) apskaičiuota 1/3 skolininkui D. Š. priklausanti dalis sudarė – 8 663,88 Eur; 3) iš sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusių 8 628,55 Lt (2 499,00 Eur), apskaičiuota 1/3 skolininkui D. Š. priklausanti dalis sudarė – 833,00 Eur; 4) iš A. Š. darbo užmokesčio skolininkui D. Š. priklausanti 1/3 dalis buvo apskaičiuota pagal Antstolių informacinėje sistemoje esančius VSDFV Vilniaus skyriaus duomenis, iš kurių nustatyta, kad A. Š. nuo 2015-07-01 iki 2016-10-01 buvo išmokėta 27 890, 51 Eur darbo užmokesčio, todėl nuo šios sumos skolininkui D. Š. priklausanti 1/3 A. Š. darbo užmokesčio dalis sudaro 9 296,84 Eur.Nuo 2014-05-20 priimto patvarkymo sustabdyti piniginių lėšų išmokėjimą A. Š. sąskaitose, pastaroji nutraukė darbo užmokesčio pervedimą į savo sąskaitą. Šiuo metu yra žinoma tik tai, kad jai priklausantis darbo užmokestis yra pervedamas į kito asmens banko sąskaitą, kurio duomenis A. Š. slepia.Taigi antstolis, apskaičiuodamas D. Š. priklausančią piniginių lėšų esančių A. Š. sąskaitose dalį bei 1/3 darbo užmokesčio dalį, nenukrypo nuo Vilniaus apygardos teismo nutartimi nustatytos 1/3 D. Š. priklausančios turto dalies. Tai, kad vietoj trijų pavedimų iš kiekvienos sąskaitos atskirai, antstolis pasirinko apskaičiuotas D. Š. priklausančias pinigines lėšas, neviršijant išieškojimo masto, nurašyti ne iš trijų atskirų tame pačiame banke esančių sąskaitų, o iš vienos, nereiškia, kad buvo nukrypta nuo Vilniaus apygardos teismo nustatytos 1/3 dalies reikalavimo. Toks sprendimas nepažeidė nei A. Š., nei skolininko D. Š. teisių, kadangi D. Š. priklausanti piniginių lėšų dalis buvo apskaičiuota laikantis teismo nustatytų 1/3 dalies ribų. Atvirkščiai, vertinant tiek skolininko, tiek jo sutuoktinės, tiek ir išieškotojo interesų pusiausvyrą galima daryti išvadą, kad antstoliui priėmus kitokį sprendimą, piniginių lėšų, reikalingų apskaičiuotoms 1/3 dalims nurašyti, sąskaitose būtų neužtekę, kadangi, kaip minėta anksčiau, A. Š. elgėsi nesąžiningai, nuo pat antstolio patvarkymo sustabdyti piniginių lėšų išmokėjimą dienos, darbo užmokesčio į areštuotą sąskaitą nebegavo, į kieno sąskaitą buvo nukreiptas jos darbo užmokestis nuslėpė, todėl nuo pat 2014 m. liepos mėnesio laisvai disponavo visu savo darbo užmokesčiu. Sprendžiant klausimą dėl antstolio veiksmų teisėtumo nurašant tris skirtingas sumas ne iš trijų sąskaitų, o visas sumas iš vienos sąskaitos būtina įvertinti ir tai, kad panaikinus ginčo nurodymą ir pinigines lėšas grąžinus į A. Š. sąskaitą, patenkinti išieškotojo teisėtus reikalavimus būtų galima tik dalimis, išieškojimą nukreipiant į 1/3 D. Š. priklausančią A. Š. darbo užmokesčio dalį, kas žymiai apsunkintų ir užvilkintų išieškojimo procesą.Nors antstolis, apskaičiuodamas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 1/3 skolininkui priklausančių piniginių lėšų dalį, neatėmė A. Š. priklausančios 2 896,20 Eur sumos, ši jo padaryta klaida įtakos galutinei išieškojimo sumai neturėjo, kadangi sumas perskaičiavus taip kaip nustatyta Vilniaus apygardos teismo nutartyje ir atėmus A. Š. priklausančią 2 896,20 Eur sumą, 1/3 D. Š. priklausanti šioje sąskaitoje esanti piniginių lėšų dalis sudarytų 7 698,48 Eur., o sudėjus visose sąskaitose apskaičiuotas 1/3 D. Š. priklausančias piniginių lėšų dalis bei 1/3 A. Š. darbo užmokesčio dalį, t. y. 985, 39 Eur + 7 698,48 Eur+ 833,00 Eur + 9 296,84 Eur, bendra D. Š. priklausanti piniginių lėšų suma sudaro 18 813,71 Eur, kai pagal ginčo nurodymą buvo nurašyta tik 15 510,28 Eur.Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja A. Š. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog antstolis nukreipia išieškojimą į jos gautą darbo užmokestį atgaline data, t.y. antstolis formaliai apskaičiuoja pareiškėjos gautą darbo užmokestį nuo 2015-07-01 iki 2016-10-01, iš jo išskaičiuoja skolininkui tenkančią turto dalį ir neatsižvelgia į tai, kad darbo užmokestis galėjo būti naudojamas ir buvo naudojamas pareiškėjos ir skolininko šeimos poreikių tenkinimui (maistas, komunaliniai mokesčiai, paskolos ir kt). Darbo užmokestis yra bendras sutuoktinių turtas ir jis buvo naudojamas pareiškėjos ir jos sutuoktinio poreikių tenkinimui.Antstolio skunde nurodomas išieškotinų lėšų paskaičiavimas yra neteisėtas, kadangi yra nukreiptas į buvusį ir nesamą turtą, nors tiek CPK 668 straipsnio 1 dalyje, tiek 2016 m. spalio 18 d. Nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-617-567/2016 dėl skolininko turto dalies nustatymo yra aiškiai nurodyta, jog skolininkui tenka 1/3, esančių (ne buvusių), lėšų banko sąskaitose bei 1/3 gaunamo darbo užmokesčio (o ne gauto praeityje).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).Byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, pažeidė teismo nutartimi nustatytą skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bei teismo nustatytą ribojimą dėl išieškojimo negalimumo iš tam tikrų sumų.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą. Iš esmės, antstolio atskirasis skundas grindžiamas argumentu, jog antstolio sprendimas nurašyti skolininkui priklausančias lėšas iš vienos jo sutuoktinės banko sąskaitos, o ne iš trijų, kaip buvo nustatyta Vilniaus apygardos teismo, neva nepažeidė nei A. Š., nei skolininko D. Š. teisių, kadangi skolininkui D. Š. priklausanti piniginių lėšų dalis buvo apskaičiuota laikantis teismo nustatytų 1/3 dalies ribų. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apelianto argumentu nesutinka. Kaip jau minėta, Vilniaus apygardos teismas 2016-10-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-617-567/2016 nutarė, kad D. Š. priklauso 1/3 dalis piniginių lėšų, esančių A. Š. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), išskyrus J. K. Š. gaunamą šalpą, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), išskyrus A. Š. priklausančią 2 896,20 Eur sumą, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalis A. Š. gaunamų pajamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijos, pašalpos bei kitokių išmokų. Taigi teismas nustatė ne tik konkrečią dalį skolininkui priklausančių piniginių lėšų dalį, bet ir konkrečias jo sutuoktinės banko sąskaitas, kuriose tos piniginės lėšos yra. Minėta teismo nutartimi nebuvo nurodyta, jog skolininkui priklauso 1/3 dalis bet kokio A. Š. turto, todėl antstolis negalėjo savo nuožiūra nurašyti daugiau nei 1/3 sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių lėšų, remdamasis tuo, kad bendra nurašytų lėšų suma neviršija teismo nustatytos skolininko turto dalies.Nepagrįstas ir apelianto argumentas, jog tai, kad jis, skaičiuodamas skolininko sutuoktinės sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkui priklausančią pinigų sumą, neatėmė skolininko sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklausančios 2 896,20 Eur sumos ir tai neva neturi įtakos galutinei išieškojimo sumai. Vėlgi, išieškoma pagal 2016-10-18 Vilniaus apygardos teismo nutartį gali būti ne iš bet kokio A. Š. turto, o tik iš imperatyviai nurodomo. Atėmus iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) A. Š. priklausančius 2 896,20 Eur, keistųsi šioje sąskaitoje esanti skolininkui priklausanti turto dalis. Taigi neturi reikšmės ir tai, kad antstolis iš vienos A. Š. sąskaitos yra nurašęs mažesnę sumą lėšų, nei jam leista Vilniaus apygardos teismo 2016-10-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-617-567/2016.Kiti apelianto motyvai, susiję su galimu skolininko sutuoktinės nesąžiningumu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl jų nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, nesilaikė Vilniaus apygardos 2016-10-18 teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-617-567/2016 nustatytų turto dalių kiekvienoje skolininko sutuoktinės sąskaitoje. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 336 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.