Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-01-10 · Civilinė byla Nr. 2YT-3922-994/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-10
Bylos Nr.
2YT-3922-994/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Lipeikienė
Pareiškėjas
A. Š.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. sausio 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Š. skundą dėl antstolio Gintauto Puodžiuko veiksmų, suinteresuoti asmenys – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „ASF“, atstovaujama bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Ius Positivum“, antstolis Gintautas Puodžiukas, D. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja A. Š. pateiktame skunde (b. l. 2-3) prašo panaikinti 2016-11-08 nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 019/14/00307 bei grąžinti neteisėtai S. N. naudai nurašytas ir į antstolio sąskaitą pervestas lėšas – 15 510,28 Eur sumą. Pareiškėja taip pat prašo panaikinti 119,88 Eur sumos areštą, taikomą A. Š. sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į didesnes nei kad 1/3 lėšų sumas, esančias A. Š. vardu atidarytose sąskaitose. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2016-10-18 nutartimi c. b. 2S-617-567/2016 nustatė, kad pareiškėjos sutuoktiniui D. Š. priklauso 1/3 dalis piniginių lėšų, esančių A. Š. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), išskyrus J. K. Š. gaunamą šalpą, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), išskyrus A. Š. priklausančią 2 896,20 Eur sumą, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalis A. Š. gaunamų pajamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijos, pašalpos bei kitokių išmokų. Taigi iš A. Š. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) gali būti išieškota tik 1/3 šioje sąskaitoje esančių lėšų ir tik prieš tai iš jų atėmus A. Š. priklausančią 2 896,20 Eur sumą. Aukščiau minėtos Vilniaus apygardos nutarties priėmimo dieną, pareiškėjos sąskaitoje buvo apskaitoma 16 531,29 Eur suma, atėmus A. Š. lėšas (2 896,20 Eur), galutinis sąskaitos likutis yra 13 635,09 Eur iš kurių 1/3, t. y. 4 545,03 Eur priklauso D. Š., taigi tik į šią sumą galima nukreipti išieškojimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, antstolio nurodymas nurašyti 15 628,27 Eur sumą nuo A. Š. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir 119,88 Eur sumos rezervavimas sąskaitoje yra neteisėtas, prieštaraujantis Vilniaus apygardos 2016-10-18 teismo nutarčiai, todėl naikintinas. Pareiškėja taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad antstolis vykdo išieškojimą iš skolininko D. Š. S. N., nors ji nėra išieškotoja šioje vykdomojoje byloje bei neturi jokios reikalavimo teisės į skolininką.

Antstolis su pareiškėjos skundu nesutiko ir CPK 510 str. 3 d. nustatyta tvarka persiuntė skundą teismui (b. l. 16-17). Antstolis 2016-12-01 patvarkymu Nr. 19-S-7216 netenkino pareiškėjo skundo, nurodė, kad vykdo 2014-04-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1127-845/2011 dėl 10 927,91 Eur ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko D. Š. išieškotojui BUAB „ASF“. Pažymi, kad antstolių kontoroje vykdomas išieškojimas iš skolininko išieškotojo BUAB „ASF“ naudai, o techninė rašybos klaida 2016-11-08 priimtame nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas padaryta, nurodant buvusią išieškotoją S. N. yra ištaisyta 2016-11-21 priėmus patvarkymą dėl rašybos klaidos ištaisymo Nr. 19-S-6908, todėl 2016-11-08 nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. 19-S6735 yra teisėtas. Antstolis nurodo, kad vadovaudamasis Vilniaus apygardos 2016-10-18 nutartimi c. b. Nr. 2S-617-567/2016, 2014-05-22 AB „Swedbank“ nurodytais likučiais bei 2014-12-15 sąskaitos išrašu, buvo apskaičiuota skolininkui D. Š. tenkanti pareiškėjos sąskaitose esanti turto dalis: sąskaitoje (duomenys neskelbtini), kurios likutis, išskyrus J. K. Š. šalpą, yra 2 956,16 Eur , tad skolininkui priklausančią 1/3 dalį sudaro 865,16 Eur suma; sąskaitoje (duomenys neskelbtini), kurios likutis yra 2 499,00 Eur, skolininkui priklausanti 1/3 dalis yra 833,00 Eur; sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios likutis yra 25 991,63 Eur, skolininkui priklausanti 1/3 dalis yra 8 663,88 Eur. Pažymi, kad iš 25 991,63 Eur likučio A. Š. priklausanti 2 896,20 Eur suma neatimama, kadangi pareiškėja duomenų, iš kurių būtų matyti, kad ši suma pateko į jos sąskaitą nepateikė, o iš banko sąskaitų išrašų matyti, kad likusiomis piniginėmis lėšomis ji disponavo, todėl antstolis preziumavo, kad ši suma jau yra panaudota pareiškėjos ar jos šeimos narių reikmės; darbo užmokesčio dalis buvo paskaičiuota remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2015-070-01 iki 2016-10-01 duomenis, pagal kuriuos skolininko sutuoktinei buvo išmokėta 27 890,51 Eur darbo užmokesčio, taigi skolininkui priklausanti 1/3 darbo užmokesčio dalis yra 9 296,84 Eur. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, antstolis susumavo skolininkui tenkančias sutuoktinės sąskaitose esančias turto dalis ir susidarius 19 649,88 Eur sumai, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo principais bei nenorint apriboti ir apsunkinti likusio pareiškėjos turto, nusprendė pinigines lėšas nurašyti nuo vienos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kurios likučio, pagal turimus duomenis, pakako skolininko skoliniams reikalavimams įvykdyti. Atkreipia dėmesį, kad nuo lėšų disponavimo sustabdymo 2014 metais iki nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas 2016-11-08 buvo nustatyta, kad A. Š. laisvai disponuoja likusiomis piniginėmis lėšomis, žinodama, kad yra piniginių lėšų apribojimas bei tai, jog teisme yra nagrinėjamas klausimas dėl turto dalies nustatymo. Taip pat paaiškėjo, kad pareiškėja slepia savo darbines pajamas.

Teismo 2016-12-05 nutartimi byla skirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, suinteresuotiems asmenims pasiūlyta pateikti atsiliepimus į pareiškėjos skundą (b. l. 18).

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjos skundą nepateikė.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017-01-05 gautas pareiškėjos prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi pareiškėja bei jos atstovas pageidautų pasisakyti, siekdami išsiaiškinti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes: kokiu pagrindu antstolis pareiškėjos turto dalį, tenkančią jos sutuoktiniui skaičiuoja nuo 2014 metų, o ne nuo 2016 spalio, kai turto dalis buvo nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, taip pat kuo remdamasis antstolis nusprendė, kad A. Š. priklausančios lėšos buvo panaudotos pareiškėjos šeimos poreikiams tenkinti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXI skyriuje nustatytą tvarką skundai dėl antstolių veiksmų nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 dalis), kurią detalizuoja CPK 510, 512-513 straipsniai. CPK 443 straipsnio 5 dalis numato, kad XXV skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Taigi įstatymas suteikia teismui teisę, bet ne pareigą, kiekvienu atveju nuspręsti, ar bylą dėl antstolio veiksmų reikia nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju, teismas įvertinęs šalių išdėstytą poziciją raštu, gavęs vykdomosios bylos medžiagą, mano, kad teismui aiškios visos ginčo aplinkybės, su kuriomis pareiškėja sieja atliktus antstolio veiksmus. Todėl, nenustatęs aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, jog bylą būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjos prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmeta ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas tenkintinas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0019/14/00307 duomenų nustatyta, kad antstolis vykdo 2014-04-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1127-845/2011 dėl skolos ir procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininko D. Š. išieškotojui Advokatės S. N. kontorai (vykd. b. 1 t., b. l. 167,170). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-12 nutartimi c. b. 2VP-22977-845/2016 pradinis išieškotojas S. N. buvo pakeista į naują išieškotoją BUAB „ASF“, atstovaujamą bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“ (vykd. b. 2 t., b. l. 33). 2014-05-22 patvarkymu Nr. 19-S-3786 antstolis pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (vykd. b. 1 t., b. l. 102). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-27590-734/2014 išieškotojo prašymas dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo buvo patenkintas (vykd. b. 1 t., b. l. 29-31). Išnagrinėjęs suinteresuotųjų asmenų A. Š. ir D. Š. atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties, Vilniaus apygardos teismas 2016-10-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-617-567/2016 pakeitė skundžiamą nutartį ir nutarė, kad D. Š. priklauso 1/3 dalis piniginių lėšų, esančių A. Š. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), išskyrus J. K. Š. gaunamą šalpą, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), išskyrus A. Š. priklausančią 2 896,20 Eur sumą, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalis A. Š. gaunamų pajamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijos, pašalpos bei kitokių išmokų (vykd. b. 2 t., b. l. 29-31). Antstolis skundžiamu 2016-11-08 nurodymu Nr. 19-S-6735 priverstinai nurašė 15 628,27 Eur sumą iš pareiškėjos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), lėšas pervedant į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. b. 2 t., b. l. 26). 2016-11-21 antstolio patvarkymu Nr. 19-S-6908 buvo ištaisytas rašymo apsirikimas 2016-11-08 Nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. 19-S-6735, kuriame klaidingai nurodytas išieškotojas, t. y. minėtame nurodyme išieškotoja nurodyta S. N., o turi būti BUAB „ASF“ (vykd. b. 2 t, b. l. 11).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 512 straipsnis). Tai yra viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga.

Pareiškėja skunde nurodo, jog antstolio priimtas 2016-11-08 nurodymas Nr. 19-S-6735 priverstinai nurašyti pinigines lėšas yra neteisėtas, prieštaraujantis Vilniaus apygardos 2016-10-18 teismo nutarčiai, todėl naikintinas, kadangi antstolis, nesilaikydamas minėtoje nutartyje nurodytų turto dalių, nurašė nuo vienos pareiškėjos sąskaitos (Nr. (duomenys neskelbtini)) didesnę nei 1/3 dalį piniginių lėšų.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kuris vykdydamas teismo procesinius sprendimus privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Įsiteisėjusia Vilniaus apygardos 2016-10-18 teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-617-567/2016 aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad D. Š. priklauso 1/3 dalis piniginių lėšų, esančių A. Š. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), išskyrus J. K. Š. gaunamą šalpą, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), išskyrus A. Š. priklausančią 2 896,20 Eur sumą, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalis A. Š. gaunamų pajamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijos, pašalpos bei kitokių išmokų (vykd. b. 2 t., 29-31), todėl antstolis, vykdydamas išieškojimą iš skolininko turto dalies, kuri nustatyta įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2016-10-18 nutartimi (vykd. b. 2 t., b. l. 29-31), turėjo griežtai laikytis nutartyje nurodytų nustatytų turto dalių kiekvienoje sąskaitoje bei atsižvelgti į Vilniaus apygardos teismo nurodytas sumas iš kurių išieškojimas negalimas. Antstolis atsisakydamas tenkinti nagrinėjamą pareiškėjos skundą neginčija aplinkybės, jog priėmė nurodymą nurašyti lėšas iš pareiškėjos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) prieš tai paskaičiavęs 1/3 lėšų dalį nuo visų trijų sąskaitų į kurias įėjo ir pareiškėjos 1/3 darbo užmokesčio dalis. Dar daugiau, antstolis nurodė, kad priimdamas nurodymą nurašyti lėšas neišskaičiavo 2 896,20 Eur sumos iš kurios, pagal Vilniaus apygardos teismo 2016-10-18 nutartį, išieškojimas negalėjo būti vykdomas (b. l. 16-17).

Teismas sprendžia, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės bei šalių argumentai leidžia konstatuoti, jog antstolis, priimdamas skundžiamą nurodymą priverstinai nurašyti lėšas, pažeidė Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodytas skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bei teismo nustatytą ribojimą dėl išieškojimo negalimumo iš 2 896,20 Eur sumos. Antstolio argumentas, kad 2 896,20 Eur suma nepateko į pareiškėjos (skolininko sutuoktinės) banko sąskaitą ar kad ji jau išnaudota, nėra pagrįsta objektyviais įrodymais (CPK 178 str.). Dar daugiau, Vilniaus apygardos teismas, nustatydamas skolininko turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje, nustatė ribojimą 2 896,20 Eur sumai esančiai banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl kvestionuoti teismo įvertintus faktus, nėra pagrindo. Konstatavus, jog antstolis nukrypo nuo Vilniaus apygardos teismo nutartimi nustatytos skolininko turto dalies, 2016-11-08 antstolio nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. 19-S-6735 pripažintinas neteisėtu ir naikintinas. Antstolis įpareigotinas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių ir pareiškėjos (skolininko sutuoktinės) sąskaitose esančių lėšų, laikantis Vilniaus apygardos 2016-10-18 teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-617-567/2016 nustatytų turto dalių bei ribojimų, išieškant iš sąskaitose esančių lėšų.

Iš pareiškėjos prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo matyti, kad pastaroji skolininko turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje atsiradimą sieja su skolininko turto dalies nustatymu, t. y. pareiškėja nurodo, kad išieškojimas galimas tik iš lėšų, kurios pareiškėjos sąskaitose buvo nuo Vilniaus apygardos teismo 2016-10-18 nutarties priėmimo dienos (b. l. 2, 11). Su šiais pareiškėjos teiginiais nesutiktina, kadangi CPK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-11-20 nutartimi c. b. Nr. 2-27590-734/2014 patenkinęs išieškotojo prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, patikrino, ar nėra aplinkybių dėl kurių neegzistuotų bendroji sutuoktinių nuosavybė (duomenų, kad santuoka tarp sutuoktinių būtų nutraukta, ar nėra sudarytos vedybų ar povedybinės sutartys, įregistruoti turto padalijimo faktai), patikrino kad skolininkas neturėtų kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Tokių duomenų nenustatė ir Vilniaus apygardos teismas, revizuodamas pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka. Todėl pareiškėjos lėšoms, esančioms aukščiau nurodytose sąskaitose bei darbo užmokesčio pajamoms, taikytinas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, reiškiantis, kad turtas įgytas po santuokos sudarymo yra bendroji sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 str. 2 d.). Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo nutarties data aktuali vykdymo iš skolininko turto dalies nustatymo klausimu, t. y. nuo nutarties įsiteisėjimo dienos individualizuota konkreti skolininko dalis bendrame turte, į kurią gali būti nukreiptas išieškojimas.

Pareiškėja skundžia ir antstolio procesinius veiksmus, kuriais pastarasis vykdo išieškojimą iš skolininko D. Š. išieškotojai S. N., nors ji nėra išieškotoja šioje vykdomojoje byloje bei neturi jokios reikalavimo teisės į skolininką. Pareiškėja skunde taip pat prašo grąžinti neteisėtai S. N. naudai nurašytas ir į antstolio sąskaitą pervestas lėšas bei panaikinti 119,88 Eur sumos areštą, taikomą pareiškėjos sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolis padarė rašymo apsirikimą skundžiamame 2016-11-08 nurodyme nurašyti lėšas, t. y. vietoj esamo išieškotojo BUAB „ASF“ įrašęs buvusią išieškotoją S. N., tačiau šis rašymo apsirikimas ištaisytas 2016-11-21 patvarkymu Nr. 19-S-6908 (vykd. b. 2 t., b. l. 11). Nei civilinėje nei vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad iš pareiškėjos sąskaitos priverstinai nurašytos lėšos buvo/yra pervestos į S. N. sąskaitą, todėl teismas antstolio rašymo apsirikimo 2016-11-08 nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nevertina kaip antstolio neteisėtų veiksmų, t. y. nevertina kaip išieškojimo vykdymo netinkamam asmeniui faktą.

Patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 str. 1 d.). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuriuo visiškai patenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų ir panaikintinas 2016-11-08 antstolio nurodymas Nr. 19-S-6735 priverstinai nurašyti pinigines lėšas, antstolis įpareigotinas peržiūrėti panaikinto nurodymo pagrindu atliktus vykdymo veiksmus (grąžinti tinkamai apskaičiuotą ir pareiškėjai priklausančią pinigų sumą, nurašytą iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bei išspręsti klausimą dėl 119,88 Eur sumos arešto sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini)). Antstoliui to nepadarius ar padarius netinkamai, pareiškėja turi teisę skųsti antstolio veiksmus ar neveikimą CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 510-513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos A. Š. skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti.

Panaikinti antstolio 2016 m. lapkričio 8 d. Nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. 19-S-6735.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Lipeikienė