- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-18
- Bylos Nr.
- 2S-617-567/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Suinteresuotas asmuo
- D. Š., A. Š.
- Pareiškėjas
- Bankrutuojančios UAB ASF, S. N.
- Kategorijos
- 3.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų D. Š. ir A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-27590-734/2014 pagal pareiškėjos Bankrutuojančios UAB ASF“ (pareiškėjos S. N. teisių perėmėjos) pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys D. Š., A. Š., antstolis G. P..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama:
Nustatyti, kad skolininko D. Š. turto dalis, esanti bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine A. Š., tai yra piniginėse lėšose, esančiose „Swedbank“, AB, A. Š. vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro ½ dalį; Nustatyti, kad skolininko D. Š. turto dalis, esanti bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine A. Š., tai yra piniginėse lėšose, esančiose „Swedbank“, AB, A. Š. vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro ½ dalį;Nustatyti, kad skolininko D. Š. turto dalis, esanti bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine A. Š., tai yra piniginėse lėšose, esančiose „Swedbank“, AB, A. Š. vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro ½ dalį; Nustatyti, kad skolininko D. Š. turto dalis, esanti bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine A. Š., tai yra A. Š. gaunamame darbo užmokestyje sudaro ½ dalį. Nurodė, kad antstolis G. P. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-28 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1127-845/2011 dėl 37731,89 Lt skolos ir 5 % metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko D. Š. išieškotojos naudai. Antstolis 2014-05-22 patvarkymu pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Antstolis nurodė, kad skolininkas asmeninio turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolą, neturi. Pagal antstolio patvarkyme pateiktus duomenis skolininkas bei jo sutuoktinė bendrosios jungtinės nuosavybės teise turi sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Skolininko sutuoktinė dirba Viešųjų pirkimų tarnyboje ir gauna nuolatines pajamas (LR CK 3.88 str. 1 d., 3.112 str. 1 d., 3.117 str. 1 d.; LR CPK 5 str., 22 str., 26 str., 51 str. 1 d., 56 str. 1 d., 593 str., 662 str. 1 d. ir 2 d., 664 str., 666 str., 667 str.).
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys A. Š. ir D. Š. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašydami jį atmesti, kaip nepagrįstą, ir nustatyti, kad A. Š. tenka didesnė nei ½ viso bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktiniu D. Š. valdomo turto. Nurodė, kad lėšos, esančios „Swedbank“, AB, A. Š. vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), yra sukauptos iš J. K. Š. gaunamos šalpos išmokos. Piniginės lėšos, esančios „Swedbank“, AB, A. Š. vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), susideda iš darbo užmokesčio ir V. Š. dovanotų 10000 Lt anūkei A. Š.. A. Š. teismo sprendimu yra pripažinta J. K. Š. globėja. Nurodė, kad jai tenka didesnė našta rūpinantis ir išlaikant savo neįgalų sūnų. 10000 Lt dovana negali būti pripažinta bendra sutuoktinių nuosavybe, kadangi pinigai nebuvo dovanoti sutuoktiniams, kaip bendras turtas (LR CK 3.111 str., 3.117 str., 3. 123 str.).
Šalies argumentai
Pareiškėja pateikė patikslintus reikalavimus, prašydama:
Nustatyti, kad skolininko D. Š. turto dalis, esanti bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine A. Š., tai yra piniginėse lėšose, esančiose „Swedbank“, AB, A. Š. vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), išskyrus J. K. Š. gaunamą šalpą, sudaro ½ dalį;Nustatyti, kad skolininko D. Š. turto dalis, esanti bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine A. Š., tai yra piniginėse lėšose, esančiose „Swedbank“, AB, A. Š. vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), išskyrus A. Š. priklausančią 10000 Lt sumą, sudaro ½ dalį;Nustatyti, kad skolininko D. Š. turto dalis, esanti bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine A. Š., tai yra piniginėse lėšose, esančiose „Swedbank“, AB, A. Š. vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro ½ dalį; Nustatyti, kad skolininko D. Š. turto dalis, esanti bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine A. Š., tai yra A. Š. gaunamame darbo užmokestyje sudaro ½ dalį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-11-20 nutartimi nutarė patenkinti pareiškimą ir nustatyti, kad D. Š. priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių A. Š. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), išskyrus J. K. Š. gaunamą šalpą, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), išskyrus A. Š. priklausančią 10000 Lt sumą, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis A. Š. gaunamų pajamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijos, pašalpos bei kitokių išmokų. Teismas nustatė, kad skolininkas ir jo sutuoktinė nepateikė įrodymų apie sudarytą vedybų sutartį, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl jų įgytas turtas, tame tarpe ir pajamos bei lėšos, esančios banko sąskaitose, laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas atmetė A. Š. argumentą, kad jai tenka didesnė finansinė našta rūpinantis neįgaliu sūnumi, kadangi į bylą nebuvo pateikti įrodymai, grindžiantys, kad neįgaliam pilnamečiui sūnui išlaikyti reikalinga didesnė pinigų suma, nei gaunama šalpos išmoka. Suinteresuoti asmenys nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Piniginės lėšos, esančios A. Š. sąskaitose, bei piniginės lėšos, gaunamos iš A. Š. darbo užmokesčio, yra gaunamos santuokos metu, todėl teismas pripažino jas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (LR CK 3.88 str. 1 d., CK 3.117 str.; LR CPK 178 str., 290 str., 291str., 593 str., 667 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuoti asmenys A. Š. ir D. Š. pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-20 nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad teismo priimta nutartis yra nepagrįsta ir negaliojanti, kadangi teismas pažeidė CPK normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą proceso dalyviams. Teismas tinkamai neinformavo A. Š. ir D. Š. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Nepagrįstai teigė, kad suinteresuoti asmenys atsisakė priimti procesinius dokumentus, nes jokių pranešimų apie teismo siunčiamus dokumentus jie nėra gavę. Atsižvelgiant į tai, kad procesiniai dokumentai nebuvo tinkamai įteikti, A. Š. ir D. Š. negalėjo pateikti teismui papildomų paaiškinimų, įrodančių, kad A. Š. tenka didesnė finansinė našta, išlaikant neįgalų sūnų. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias bylas, kurios gali būti nagrinėjamos, nepranešus proceso dalyviams. Pažymi, kad bylos dėl skolininko turto dalies nustatymo nepatenka į sąrašą bylų, kurios gali būti nagrinėjamos proceso dalyviams nedalyvaujant (LR CPK 117 str., 329 str., 593 str.).
Atsiliepimas
Pareiškėja pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama atmesti apeliantų D. Š. ir A. Š. atskirąjį skundą, kaip nepagrįstą ir neteisėtą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-20 nutartį palikti nepakeistą, nustatyti, kad apeliantai D. Š. ir A. Š. nesąžiningai pareiškė procesinį dokumentą, t. y. atskirąjį skundą, ir sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, ir už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti LR CPK 95 str. 2 d. nustatytą baudą teismo nuožiūra. Nurodė, kad teismas turi diskrecijos teisę spręsti, kaip bus nagrinėjama byla, žodinio ar rašytinio proceso tvarka. Suinteresuoti asmenys atsiliepime į pareiškimą neprašė teismo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas nebuvo pripažinęs, kad byloje yra būtinas žodinis nagrinėjimas. Skolininkai nesidomėjo bylos eiga nuo tada, kai pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą. Neteikė teismui papildomų įrodymų, nevyko susipažinti su bylos medžiaga, neprašė išreikalauti įrodymus iš trečiųjų asmenų. Tai patvirtina, kad suinteresuoti asmenys siekė vilkinti bylos nagrinėjimą, elgėsi nesąžiningai. Pirmosios instancijos teismas netrukdė naudotis šalims jų procesinėmis teisėmis, suteikė pakankamai laiko proceso dalyviams pateikti procesinius dokumentus, papildomus įrodymus, motyvus ir t.t. Nurodė, kad apeliantai tyčia siekia suklaidinti teismą, nes atskirajame skunde pateikė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad jie nežinojo apie teismo posėdžio laiką. Šaukimas pakartotinai buvo siunčiamas į A. Š. darbovietę tuo metu, kai ji atostogavo, tačiau apie teismo posėdžio vietą ir laiką A. Š. informavo kolegos telefonu (LR CPK 7 str., 95 str., 103 str., 106 str., 337 str., 593 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nutartis keistina dėl netinkamo procesinės teisės normų pritaikymo. Siekiant įgyvendinti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principą, klausimas nėra grąžinamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas gali išspręsti šį klausimą iš esmės, atsižvelgiant į viešąjį interesą – būtinumą užtikrinti teisingumo vykdymą šalyje ir neįgalaus pilnamečio asmens teises ir interesus.
Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (LR CPK 8 str.).
Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.), nes dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 str. 3 d.), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti.
Tai, kad apeliantai D. Š. ir A. Š. pareiškė atskirąjį skundą, savaime nereiškia, kad jie piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, todėl teismas atmeta išieškotojo prašymą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti LR CPK 95 str. 2 d. nustatytą baudą teismo nuožiūra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005 yra išaiškinęs, jog CPK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatytos dvi būtinos sąlygos pripažinti asmenį piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Alternatyvus tokio pobūdžio sankcijų taikymo pagrindas yra tuo atveju, kai šalis veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Be to, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas žymiai didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę. Konstatuoti, kad apeliantai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, naudojasi jomis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus, o priešingai - turi tikslą užvilkinti teismo procesinio sprendimo priėmimą, siekdami kitų, su bylos nagrinėjimo dalyku nesusijusių tikslų, ar savo veiksmais sąmoningai sukelti kitai proceso šaliai esminės žalos - nėra jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyti teisiniai pagrindai tenkinti išieškotojo prašymą dėl baudos apeliantams paskyrimo.
Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, patvirtina, kad teismas įgyvendino diskrecijos teisę spręsti (LRCPK 593 straipsnis), kaip bus nagrinėjama byla, žodinio ar rašytinio proceso tvarka. Apeliantai atsiliepime į pareiškimą pirmosios instancijos teisme neprašė teismo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pripažinęs, kad byloje yra būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ši civilinė byla buvo paskirta nagrinėti apeliacine žodinio proceso tvarka (LR CPK 322 str., 338 str.), sudarant galimybes atvykti apeliantams į teismo posėdį ir būti išklausytiems žodinio proceso tvarka. Šia galimybe pasinaudojo apeliantas D. Š., paaiškindamas aplinkybes, dėl kurių A. Š. tenka didesnė finansinė našta, išlaikant neįgalų suaugusį sūnų.
Nagrinėjamu atveju antstolis G. P. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-28 išduotą vykdomąjį raštą Nr.2-1127-845/2011 dėl skolos išieškojimo iš skolininko D. Š.
(vykdomoji byla Nr. 0019/14/00307, b.l. 170). 2014-04-30 patvarkymu Nr. 0019/14/00307 (vykdomoji byla Nr. 0019/14/00307, b.l. 166) buvo priimtas vykdyti vykdomasis dokumentas.
Skolininkas D. Š. yra susituokęs, jo santuoka įregistruota 1984-09-15, sutuoktinė yra A. Š. (vykdomoji byla Nr. 0019/14/00307, b.l. 33-34, 126, 148). Pažymėtina, jog nei nagrinėjamojoje civilinėje byloje, nei vykdomojoje byloje Nr. 0019/14/00307 nėra duomenų, patvirtinančių, jog sutuoktiniai yra sudarę vedybų sutartį.
Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2007-11-21 nutartimi Nr. 2-10588-294/2007 J. K. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatyta globa, globėja ir turto administratore paskiriant A. Š. (civilinė byla Nr. 2S-617-567/2016, 1 t., b.l. 36-37; vykdomoji byla Nr. 0019/14/00307, b.l. 54-55).
Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje.
Byloje yra duomenys, kad J. K. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), teismine tvarka nustatyta globa, globėja ir turto administratore paskiriant A. Š. pagal Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2007-11-21 nutartį Nr. 2-10588-294/2007, todėl teismas daro išvadą, kad A. Š. tenka didesnė finansinė našta, išlaikant neįgalų pilnametį sūnų. Aplinkybės, kad į A. Š. sąskaitą (civilinė byla Nr. 2S-617-567/2016, 1 t., b.l. 34-35) yra pervedamos šalpos išmokos, savaime nereiškia, kad šalpos dydis užtikrina neįgalaus pilnamečio asmens poreikius, kurie pagal pateiktus paskaičiavimus (civilinė byla Nr. 2S-617-567/2016, 1 t., b.l. 143) yra didesni už šalpos dydį.
Visuotinai suprantama aplinkybė, kad kiekviena motina, kuriai paskirta neįgalaus pilnamečio vaiko globa, skirs dalį savo gaunamų pajamų savo neįgalaus pilnamečio vaiko kasdieniniams poreikiams patenkinti (LR CK 1.5 str., CPK 182 str. 1 p.). Šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas pripažįsta svarbia, sudarančia teisinį pagrindą nukrypti nuo lygių sutuoktinio dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, siekiant užtikrinti išieškotojo galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalį 1/3 apimtimi. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 str. 1 d. normas, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nustatymas, kad D. Š., priklauso 1/3 dalis piniginių lėšų, gaunamų A. Š., atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir nepažeidžia išieškotojo teisėtų interesų nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, nes nagrinėjamu atveju būtina užtikrinti neįgalaus pilnamečio asmens J. K. Š. teises ir interesus. Teismas pažymi, kad išieškotojas nepateikė duomenų, paneigiančių neįgalaus pilnamečio asmens poreikius ir apeliantų pateiktus paskaičiavimus (civilinė byla Nr. 2S-617-567/2016, 1 t., b.l. 143).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad keičiant pirmosios instancijos teismo nutartį, tikslinga išdėstyti nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad pareiškimas tenkinamas iš dalies, nustatant, kad D. Š. priklauso 1/3 dalis piniginių lėšų, esančių A. Š. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), išskyrus J. K. Š. gaunamą šalpą, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), išskyrus A. Š. priklausančią 2896,20 EUR (10000 Lt) sumą, ir 1/3 dalis A. Š. gaunamų pajamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijos, pašalpos bei kitokių išmokų, kitoje dalyje pareiškimą atmetant, kaip nepagrįstą (LR CK 1.5 str., CPK 6 str., 7 str., 8 str., ,177 str. -179 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str., 443 str., 667 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 4 p., teismas
nutaria:
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartį, išdėstant jos rezoliucinę dalį taip:
„Patenkinti pareiškimą iš dalies.
Nustatyti, kad D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso 1/3 dalis piniginių lėšų, esančių A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), išskyrus J. K. Š. gaunamą šalpą, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), išskyrus A. Š. priklausančią 2896,20 EUR (10000 Lt) sumą, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalis A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gaunamų pajamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijos, pašalpos bei kitokių išmokų.
Kitoje dalyje pareiškimą atmesti“.