Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. U., (duomenys neskelbtini), teistas – Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. liepos 21 d. priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskirta galutinė bausmė 38 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda, kuri turi būti sumokėta per 19 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (bausmė atlikta – bauda išieškota 2023 m. spalio 11 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. U. 2024 m. liepos 21 d. apie 19.42 val., būdamas transporto priemonės vairuotoju, kelio Vilnius – Švenčionys – Zarasai 77 kilometre, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (redakcija galiojanti nuo 2023 m. gegužės 1 d.) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio valdytojas – savininkas E. P., gimęs (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu 2024 m. liepos 21 d. 20.16 val. nustatė jo iškvepiamame ore 2,54 promilės etilo alkoholio koncentraciją, t. y. daugiau negu 1,51 promilės etilo alkoholio neblaivumą, t. y., padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad 2024 m. rugpjūčio 1 d. apžiūrėti „Body“ vaizdo įrašai. Garso ir vaizdo įrašo Nr. PSS-20240721-195412UTC+0300 trukmė 00:20:46. Jame matoma, kaip pareigūnai važiuoja juodos spalvos visureigiui iš paskos, girdimas įjungtų švyturėlių garso signalas, policijos automobilis kelyje susilygina su stabdomu automobiliu, parodoma sustoti, tačiau visureigis nestoja, pareigūnai užvažiuoja visureigiui į priekį ir sustabdo automobilį. Vairuotojo vietoje sėdi A. U., kurio kalba yra nerišli. Automobilio priekyje, keleivio vietoje sėdi vyras. Vairuotojas palydimas į automobilio laikino sulaikymo patalpas. Vairuotojui tikrinimas blaivumas, nustatytas 2,65 promilių girtumas (pirmas tikrinimas). Vairuotojas nurodo, kad vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo. Garso ir vaizdo įrašo Nr. PSS-20240721-202249UTC+0300 trukmė 00:05:47, jame užfiksuotas, kaip automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekyje keleivio vietoje sėdintis vyras prisistato E. P.. Įrašo Nr. PSS-20240721-204602UTC+0300 trukmė 00:06:00, jame matoma, kaip kelyje stovi automobilis „Mercedes“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio viduje, keleivio vietoje sėdi automobilio savininkas, kuris nurodo, kad nesutinka, kad automobilis būtų išgabentas į saugojimo aikštelę. Įrašo Nr. PSS-20240721-201946UTC+0300 trukmė 00:02:16, jame matoma, kaip automobilio savininkui E. P. (sėdinčiam automobilio priekyje keleivio vietoje) tikrinamas blaivumas, nustatytas 2,71 promilių girtumas. Įrašo Nr. PSS-20240721-203016UTC+0300 trukmė 00:05:25, jame užfiksuota kaip automobilio savininkas pasirašo už tai, kad jam buvo patikrintas blaivumas, nustatyta 2,71 promilių girtumas. Įrašo Nr. PSS-20240721-201653UTC+0300 trukmė 00:04:31. Šiame įraše užfiksuota kaip policijos automobilio sulaikymo patalpoje sėdinčiam A. U. nustatytas 2,54 promilių girtumas. Atliekamas neblaivumo patikrinimo testas (t. 1, b. l. 94-96).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Įvertinęs aukščiau išdėstytus duomenis, kurie vadovaujantis BPK 20 straipsniu pripažintini įrodymais, teismas konstatuoja, kad įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamojo parodymai, pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas, išrašas iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo žurnalo, alkoholio kiekio matuoklio patikros sertifikatas, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, įvykio vietos apžiūros protokolas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, kitų objektų apžiūros protokole fiksuoti mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės „BODY“ vaizdo įrašų duomenys, liudytojų parodymai patvirtina, kad 2024 m. liepos 21 d. apie 19.42 val. kelio Vilnius – Švenčionys – Zarasai 77 kilometre, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Nustatyta, kad įvykio dieną A. U. vartojo alkoholį ir po to vairavo automobilį, kai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 2,54 promilės neblaivumas, todėl kaltinamajam neturėjo kilti abejonių, kad jis negali vairuoti būdamas neblaivus. Suprasdamas, kad yra neblaivus ir neblaiviems asmenims draudžiama vairuoti motorines transporto priemones, vis tiek nusprendė vairuoti, kaltinamojo teigimu pasivažinėti, o tai reiškia, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Nors prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodoma, kad A. U. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti, teismas pažymi, kad sprendžiant dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties, toks požymis, kaip vairavimas neturint teisės, yra teisiškai nereikšmingas, nes šio požymio BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika neapima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-976/2021, 15 punktas), todėl ši aplinkybė šalintina iš nusikalstamos veikos aprašymo.

Dėl bausmės skyrimo

Prokurorė siūlo kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 75 MGL (3 750 Eur) baudą, ją vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinti ir skirti galutinę bausmę – 50 MGL (2 500 Eur) baudą, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 3 (trejus) metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad A. U. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis), jog jis, būdamas neblaivus, transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti, taip jis sukėlė didelį pavojų eismo saugumui, kitų žmonių gyvybei ir turtui, kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), kaltininko asmenybę: (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 116-117, 118-119), teistas (t. 1, b. l. 146-148).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nustačius, kad naują tyčinį nusikaltimą A. U. padarė būdamas teistas, neišnykus teistumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-495/2019, 8–10 punktai), pripažintina, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte – veiką padarė būdamas recidyvistas.

Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus galima pasiekti kaltinamajam skiriant švelniausią BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą bausmę, t. y. baudą, jos dydį parenkant artimą šios bausmės rūšies minimumui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalį teismo paskirtą baudą nuteistasis privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, arba per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas, gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-301-1020/2020, 11 punktas). Nors Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnyje nėra numatytas maksimalus terminas per kurį turi būti sumokėta bauda, teismų praktikoje išaiškinta, kad toks terminas išplaukia iš kitų įstatymo nuostatų ir negali viršyti BK 96 straipsnyje nustatytų apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminų. Toks terminas paprastai turi būti netgi trumpesnis, kad suėjus šiam terminui būtų spėta pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą ir nebūtų išvengta teismo paskirtos bausmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-301-1020/2020, 12 punktas). Atsižvelgdamas į tai, kad 2024 m. rugpjūčio 8 d. paskelbiant įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 1, b. l. 176) kaltinamasis prašė baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, priimtu baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam baudos mokėjimo terminas nustatytas 24 (dvidešimt keturiems) mėnesiams, teismas, įvertinęs paskirtos baudos dydį, kaltinamojo turtinę padėtį, priimdamas šį nuosprendį nustato 24 (dvidešimt keturių) mėnesių terminą sumokėti paskirtą baudą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismų praktikoje pripažįstama, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, todėl asmenims, padariusiems BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, prevencijai užtikrinti paprastai skiriamas specialiose teisės atėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018, 12 punktas). Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės taikymo ir jos termino nustatymo atsižvelgia tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,54 promilių neblaivumas, kad tokie A. U. veiksmai, t. y. vairavimas esant neblaiviam, sukėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe. Be to, nusikaltimą padarė jau būdamas baustas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Visa tai rodo, kad A. U. pasielgė itin neatsakingai, todėl jam taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, uždraustina kaltinamajam 3 (trejus) metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. 2024 m. liepos 24 d.

Įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018, 11 punktas). Teismų praktikoje tik pabrėžiama, kad asmeniui taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti tarpusavyje suderinamos.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje (nuo 2019 m. balandžio 1 d. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje), padarymo priemone ir atitinka pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-136-699/2018, 2K-81-676/2019).

Teismui nekyla abejonių tuo, kad E. P. vardu registruota ir jam faktiškai priklausanti transporto priemonė – automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 31), panaudota A. U. inkriminuoto nusikaltimo padarymui, visiškai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, nes šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas būtų neįmanomas. Tokia išvada darytina įvertinus pirmiau aptartą išaiškinimą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje motorinė transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be straipsnio dispozicijoje įvardintų transporto priemonių negalima. Todėl įvykio metu A. U. vairuotas automobilis laikytinas konfiskuotinu turtu (BK 72 straipsnyje įtvirtintų nuostatų kontekste.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis nuosavybės teise priklauso ne nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, bet E. P.. Todėl, sprendžiant šios transporto priemonės konfiskavimo klausimą, įvertinamos ir BK 72 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį, kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą ar ne, esant tam tikroms sąlygoms, viena kurių: perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, asmuo, kuriam priklauso konfiskuotinas turtas, žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Tiek kaltinamasis, tiek E. P. teisiamojo posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad transporto priemonę kaltinamasis, būdamas neblaivus, vairavo be E. P. pritarimo, negavęs jo leidimo, jam apie tai nežinant, nes automobilio savininkas jame užmigo dar iki A. U. pradedant vairuoti ir miegojo visą kelią, kol kaltinamojo vairuojamas automobilis nebuvo sustabdytas policijos pareigūnų. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad tokie kaltinamojo ir transporto priemonės savininko parodymai neatitinka objektyviai nustatytų aplinkybių.

Vertinant kaltinamojo ir liudytojo parodymus tiek, kiek jie reikšmingi nustatant aplinkybę, ar E. P. žinojo, kad jam priklausanti transporto priemonė bus (yra) vairuojama neblaivaus asmens (kaltinamojo, įvykio dieną kartu automobilyje vartojusio alkoholį) t. y. bus panaudota baudžiamojo kodekso uždraustai veikai, būtina atsižvelgti į kaltinamojo ir transporto priemonės suinteresuotumą duoti tokius parodymus, kurie leistų išvengti turto konfiskavimo. Be to, kaltinamasis su automobilio savininku susiję pavaldumo ryšiais. Nors paminėtos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo nesivadovauti kaltinamojo ir E. P. parodymais, tačiau įpareigoja teismą juos vertinti itin kruopščiai ir atidžiai.

Teismas atmeta kaltinamojo ir E. P. pateiktą versiją ir jų parodymus, kad kaltinamasis automobilį vairavo be savininko žinios, nes jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams – policijos pareigūno Rolando Skuolio, kuris sustabdė A. U. vairuojamą automobilį, ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams bei juos patvirtinančiai bylos medžiagai – vaizdo įrašams, padarytiems pareigūno tarnybine vaizdo kamera. Iš policijos pareigūno ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir bylos medžiagoje esančių vaizdo įrašų matyti, kad aiškinantis aplinkybes įvykio vietoje, nei transporto priemonės savininkas, nei kaltinamasis neužsiminė, apie tai, kad A. U. vairavo transporto priemonę savininkui nežinant ir negalint žinoti. Priešingai, teismo posėdžio metu E. P. nurodė, kad jam surašytas protokolas dėl transporto priemonės perdavimo neblaiviam asmeniui, su kuriuo jis sutiko, protokolo neginčijo, paskirtą baudą sumokėjo. Tai patvirtina E. P. valią, leisti vairuoti transporto priemonę neblaiviam ir neturinčiam teisės vairuoti asmeniui (kaltinamajam).

Nors kaltinamojo gynėjas teisiamajame posėdyje akcentavo, kad E. P. pirmiau nurodytas aplinkybes pripažino būdamas neblaivus, todėl negalėjo jų tinkamai suprasti, tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad E. P. apie įvykio aplinkybes buvo apklaustas ir parodymus, pagarsintus teisiamajame posėdyje, davė kitą dieną, t. y. 2024 m. liepos 22 d. (1 t., b. l. 47-50). E. P. teisiamajame posėdyje teigė, kad apklausos metu buvo blaivus. Be to, iš byloje esančios vaizdo medžiagos (pareigūnų „Body“ kamerų įrašai CD laikmenoje) matyti, kad įvykio metu E. P., nors ir buvo neblaivus, tačiau prisiminė ir padiktavo savo asmens kodą, telefono numerį, aiškinosi automobilio grąžinimo iš aikštelės sąlygas, adekvačiai atsakinėjo į pareigūnų klausimus. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad įvykio metu E. P. nebuvo tiek apsvaigęs, kad nesiorientuotų aplinkoje ir nesugebėtų atsakyti į klausimus.

Kaltinamojo ir automobilio savininko versiją, kad A. U. neblaivus vairavo transporto priemonę be savininko žinios, paneigia ir tas faktas, jog E. P. kartu su kaltinamuoju, pakankamai ilgą laiką automobilyje vartojo alkoholį, kaltinamasis sėdėjo vairuotojo vietoje, automobilio rakteliai buvo palikti aiškiai matomoje ir lengvai prieinamoje vietoje. Neužtikrindamas, kad neblaivus asmuo (kaltinamasis) negalėtų pasinaudoti jam priklausančia transporto priemone, E. P. nesielgė kaip atidus ir rūpestingas savininkas. Taigi, netaikyti automobilio konfiskavimo nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, pagrindo taip pat nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam, o jo E. P., kuris kartu su A. U. įvykio dieną automobilyje vartojo alkoholį, leido neblaiviam asmeniui sėdėti jam priklausančio automobilio vairuotojo vietoje, raktelius laikė aiškiai matomoje bei lengvai prieinamoje vietoje, tiriant įvykio aplinkybes neįrodinėjo, kad A. U. savavališkai pasiėmė ir vairavo jam priklausančią transporto priemonę, neskundė policijos protokolo, kuriuo administracine tvarka nubaustas už automobilio perdavimą vairuoti A. U., daro išvadą, kad egzistuoja BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytas pagrindas konfiskuoti ne kaltininkui priklausantį turtą, nes automobilio savininkas perleisdamas turtą kaltininkui turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas (transporto priemonė) bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti. Teismo vertinimu, nustatyti E. P. veiksmai atitinka BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintą ne kaltininkui priklausančio turto konfiskavimo sąlygą. Tai, kad E. P. teigimu jis, suvartojęs pernelyg didelį alkoholio kiekį, automobilyje užmigo ir atsibudo tik sustabdžius policijos pareigūnams, pirmiau aptartų išvadų nekeičia.

Vadovaujantis 72 straipsnio 6 dalimi teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamo turto vertę pinigais. Byloje nesant kitų duomenų, automobilio vertė nustatytina vadovaujantis viešosios įstaigos „Emprekis“ pažyma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279-1073/2020, 12 punktas; 2020 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-788/2020, 14 punktas), pagal kurios duomenis jos vidutinė vertė yra 17 390 Eur (su PVM).

Dėl kitų proceso klausimų

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintinos (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Pagal naująją BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie, kaip jau minėta, įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d., akcentuojama, kad tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, jog valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui.

Teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis byloje Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nepriteistinos.

Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, o gynėjas kaltinamajam paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, siekiant tinkamai įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir į kaltinamojo turtinę padėtį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmeną (1 vnt.), palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 straipsniais, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu A. U. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą A. U. privalo sumokėti per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti, kad paskirtą baudą privaloma sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801, ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu A. U. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 (trejus) metus naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. liepos 24 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalies 1 punktu konfiskuoti E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį 17 390 Eur (septyniolikos tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimties eurų) vertės automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones (rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmeną, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.