- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-27
- Bylos Nr.
- 1A-85-806/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28034-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, Nida Vigelienė
- Nuteistasis
- A. U.
- Suinteresuotas asmuo
- E. P.
- Advokatai
- Ričardas Ralys
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. U. (toliau – ir nuteistasis) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. U. skirta galutinė 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda, nustatant 24 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėjimo terminą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 68 straipsnio nuostatomis, A. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 metus naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalies 1 punktu, konfiskuotas E. P. priklausantis 17 390 Eur vertės automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės
1. A. U. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2024 m. liepos 21 d. apie 19.42 val., būdamas transporto priemonės vairuotoju, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (redakcija galiojanti nuo 2023 m. gegužės 1 d.) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius ir draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio valdytojas-savininkas E. P., būdamas neblaivus, kuomet policijos pareigūnai patikrinimo metu 2024 m. liepos 21 d. 20.16 val. nustatė jo (A. U.) iškvepiamame ore 2,54 promilės etilo alkoholio koncentraciją, t. y. daugiau negu 1,51 promilės neblaivumą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. U. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. spalio 24 d. nuosprendį – netaikyti BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatų ir nekonfiskuoti E. P. nuosavybės teise priklausančio automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o iš nuteistojo A. U. konfiskuoti šios transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl E. P. nuosavybės teise priklausančio automobilio konfiskavimo yra nepagrįstos, neteisėtos, pažeidžiančios įrodymų visumos vertinimo, įrodinėjimo pareigos, nekaltumo prezumpcijos, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, o skundžiamame nuosprendyje nustatytos faktinės aplinkybės vertinamos siekiu „pritempti“ norimas aplinkybes ir įrodymus, jog būtų sudarytas teisinis bei faktinis pagrindas taikyti BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas ir konfiskuoti ne nuteistajam A. U. priklausantį turtą – automobilį „Mercedes Benz“.
2.2. Skundžiamame nuosprendyje padaryta neteisėta ir nepagrįsta išvada, kad suinteresuotas asmuo E. P. perleido automobilį, t. y. leido nuteistajam vairuoti transporto priemonę. Tokiu būdu nenustačius ir neįrodžius perleidimo fakto, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo išvadai, kad E. P. galėjo, turėjo ar bent jau galėjo numatyti, jog A. U. ketina pasinaudoti suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu automobiliu, būdamas neblaivus.
Šalies argumentai
2.3. Byloje nustatyta, kad nuteistasis ir E. P. kartu vartojo alkoholinius gėrimus nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro, tačiau patys automobiliu nesinaudojo, o naudojosi blaivių ir vairuojančių draugų pagalba – buvo vežami prie ežero išsimaudyti, o tai ir įrodo tikrąjį E. P. ketinimą bei valią. Tai, kad E. P. ir nuteistasis vartojo alkoholinius gėrimus automobilyje, automobilio rakteliai buvo padėti ant panelės, o ne užvedimo spynelėje, jog E. P. neskundė nutarimo administracinio nusižengimo byloje, nesudaro nei faktinio, nei tuo labiau teisinio pagrindo taikyti BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas ir konfiskuoti jam priklausantį automobilį.
2.4. Byloje nėra neginčijamai, neabejotinai įrodyta ir nustatyta, kad E. P. kokiais nors veiksmais būtų išreiškęs savo valią ir perleidęs automobilį vairuoti būtent nuteistajam A. U. tiek šiam asmeniui būnant neblaiviam, tiek neturint specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Taip pat E. P. negalėjo, neturėjo ir net negalėjo numanyti, kad A. U. ketina vairuoti transporto priemonę, būdamas neblaivus, ir ketina daryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Priešingai, byloje neginčijamai nustatyta, kad E. P. dėl alkoholio vartojimo ir apsvaigimo automobilyje užmigo ir prabudo tik tuomet, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų nuteistojo A. U. vairuojamas automobilis. Iš esmės E. P. buvo bejėgiškoje būklėje, kai dėl miego negalėjo kontroliuoti savo veiksmų, negalėjo kokiais nors būdais išreikšti bet kokią savo valią.
2.5. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. U. ir E. P. sieja pavaldumo santykiai ir jų parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, yra nepagrįsta, nes jokių duomenų, kad kas nors kam nors būtų daręs kokį nors poveikį byloje nėra, o tiek nuteistasis, tiek suinteresuotas asmuo E. P. viso proceso metu davė nuoseklius parodymus. Pažymėtina, kad ir pirmosios instancijos teismas vienoje dalyje dėl šių proceso dalyvių parodymų tiki besąlygiškai, o kitoje dalyje dėl E. P. valios išreiškimo vertina kritiškai, tačiau tokių savo prieštaravimų pirmosios instancijos teismas nepaaiškino ir nemotyvavo.
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
4. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas advokatas, suinteresuotas asmuo prašė apeliacinį skundą tenkinti ir nekonfiskuoti automobilio, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo nuspręsta atlikti dalinį įrodymų tyrimą ir apklausti liudytojus R. S. bei A. R., taip pat peržiūrėti vaizdo įrašus.
6. Apklaustas liudytojas R. S. parodė, kad su teismo posėdžių salėje esančiais asmenimis (past. – nuteistuoju A. U., suinteresuotu asmeniu E. P.) nėra susijęs giminystės ryšiais. Šioje byloje nagrinėjamą įvykį pamena miglotai. Buvo darbo pabaiga, jis su kolega gavo pranešimą, kad link (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis „Mercedes Benz“, po to apsisukęs pagrindiniu keliu važiuoja link (duomenys neskelbtini). Jie šią transporto priemonę stabdė su švyturėliais ir garsiniu signalu, bet automobilio vairuotojas nepakluso pareigūnų reikalavimui. Kai jie (policijos pareigūnai) kelyje buvo susilyginę su automobiliu „Mercedes Benz“, šios transporto priemonės vairuotojas pasuko vairą į jų pusę, todėl teko važiuoti kelkraščiu. Po to automobilis „Mercedes Benz“ pristabdė, jie užskersavo transporto priemonę ir automobilis sustojo. Minėtame automobilyje buvo du asmenys, jis tai gerai matė, nes stabdymo metu transporto priemonės buvo susilyginusios šonais. Vairuotojas buvo (A.) U., o šone (priekinėje keleivio sėdynėje) sėdėjo transporto priemonės savininkas (past. – E. P.), kuris, kai policijos pareigūnai stabdė automobilį „Mercedes Benz“ ir transporto priemonės buvo susilyginusios, ėmėsi veiksmų (reguliavo), kad nebūtų taranuojama policijos pareigūnų tarnybinė transporto priemonė. Jis tai gerai matė, nes kai jie stabdė automobilį „Mercedes Benz“ ir jo vairuotojas bandė taranuoti policijos pareigūnus, transporto priemonės savininkas pradėjo raminti automobilio vairuotoją. Nebepamena, ką aiškino automobilyje buvę asmenys. Jis surašė tarnybinį pranešimą, po to atvyko kolegos, kurie juos pakeitė, nes baigėsi darbo laikas. Posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustabdymas, liudytojas R. S. paaiškino, kad atidarius automobilio duris, kito asmens (keleivio) veido nepastebėjo. Pastebėjo tik tai, kad asmuo neva miega, nors jis prieš tai matė, jog asmuo (keleivis) nemiegojo, kitų aplinkybių neprisimena. Nepasakys, kokiu tiksliu atstumu jie važiavo iš automobilio „Mercedes Benz“ galo, bet ši transporto priemonė važiavo keliu vinguriuodama, po to pasuko į juos (pareigūnus), pamanė, kad norėjo juos taranuoti.
7. Apklaustas liudytojas A. R. parodė, kad su teismo posėdžių salėje esančiais asmenimis (past. – nuteistuoju A. U., suinteresuotu asmeniu E. P.) nėra susijęs giminystės ryšiais. Nuteistąjį pamena iš matymo, su kuriuo ir suinteresuotu asmeniu buvo susitikę byloje nagrinėjamo įvykio metu. Dėl šio įvykio paaiškino, jog buvo naktinė pamaina, jiems pranešė, kad sulaikytas neblaivus vairuotojas. Nuvykus į įvykio vietą, joje buvo kolegos ir sustabdytas automobilis. Jam atvykus į įvykio vietą, automobilio „Mercedes Benz“ savininkas buvo transporto priemonėje, o vairuotojas jau buvo sulaikytas. Savininkas, kuris buvo neblaivus, žinojo, kad perdavė savo automobilį neblaiviam asmeniui vairuoti, tačiau jis nebepamena ką tiksliai kalbėjo su savininku, nes darbe būna daug įvykių. Prisimena tik tiek, kad atvykus į įvykio vietą, E. P. miegojo automobilyje – keleivio vietoje. Jis nuo pranešimo gavimo į įvykio vietą nuvyko gal po 10 minučių. Pagal kolegų surinktus duomenis buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, automobilis išgabentas į saugojimo aikštelę. Jis įvykio dieną su R. S. dirbo atskiruose ekipažuose. Jeigu tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės, vadinasi, kad buvo bendrauta su asmenimis, bet dabar jau nebepamena ar jie tikrino automobilio savininko neblaivumą. Posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininko E. P. neblaivumo nustatymas, liudytojas A. R. nurodė, kad jis tikrino automobilio savininko neblaivumą. Kadangi transporto priemonės savininkas buvo neblaivus, todėl automobilis „Mercedes Benz“ buvo išgabentas į saugojimo aikštelę.
8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. U. prašo pakeisti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, susijusią su turto konfiskavimu, kiti nuosprendžiu išspręsti klausimai neskundžiami, todėl teisėjų kolegija vertins pirmosios instancijos teismo sprendimą konfiskuoti suinteresuotam asmeniui E. P. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
9. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad nuteistasis jam pareikšto kaltinimo metu ir vietoje vairavo kitam asmeniui (E. P.) nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą.
10. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu ar mokymu praktinio vairavimo, apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininkui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengimu pasitikrinti neblaivumą, kai asmeniui nustatyti neblaivumo požymiai, arba jis vartojo alkoholį po eismo įvykio iki aplinkybių nustatymo bei kaltininkui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Be transporto priemonės panaudojimo aptartais būdais šio nusikaltimo padarymas neįmanomas, todėl transporto priemonė yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą.
11. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą, ar ne, be kita ko, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
12. Turto, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021, 2K-201-303/2022). Tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi.
13. Esminis ginčas šioje byloje, sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, kilo dėl to, ar transporto priemonės – automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas E. P. perleido jį vairuoti neblaiviam A. U.
14. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių duomenų ir įrodymų visumą, nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teisme atlikto dalinio įrodymų tyrimo metu gautus duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą konfiskuoti suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę (konfiskuotiną turtą BK 72 straipsnio 2 dalies prasme), esminės reikšmės turinčių teisės taikymo ir byloje surinktų duomenų bei įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo A. U. apeliacinį skundą.
15. Nors nuteistasis ir E. P. teigia, kad A. U. savo iniciatyva ir apie tai nieko nežinant bei nedavus sutikimo suinteresuotam asmeniui, nes jis, kaip minėta, visą kelionės laiką ir dar iki pradedant važiuoti miegojo automobilyje, vairavo transporto priemonę, todėl automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), negali būti konfiskuojamas, tačiau teisėjų kolegija šią proceso dalyvių iškeltą versiją vertina kritiškai ir atmeta kaip poziciją, siekiant išvengti turto konfiskavimo instituto taikymo.
16. Policijos pareigūnams byloje nagrinėjamo įvykio metu sustabdžius neblaivaus A. U. vairuotą transporto priemonę, joje buvo ne tik nuteistasis, bet ir priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), teisėtas savininkas E. P.. Šios aplinkybės neneigia tiek nuteistasis, tiek suinteresuotas asmuo, be to, ją patvirtina ir kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai – liudytojo R. S. parodymai, vaizdo įrašuose užfiksuota medžiaga bei kiti duomenys – pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kita bylos medžiaga. Taip pat byloje nustatyta, kad E. P. neblaivaus nuteistojo vairuojamame automobilyje buvo visą kelionės laiką. Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu ir šią baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neneigė, kad vairavo transporto priemonę kartu su joje visą laiką buvusiu suinteresuotu asmeniu nuo E. P. namų, esančių (duomenys neskelbtini), iki kol buvo sulaikytas (sustabdyta transporto priemonė) policijos pareigūnų. 2024 m. rugpjūčio 1 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti iš (duomenys neskelbtini) gauti garso įrašai, kurie susiję su neblaivaus nuteistojo vairavimu. Iš šio apžiūros protokolo matyti, kad A. U. vairuojamą automobilį pastebėjęs ir apie tai pranešęs pranešėjas su (duomenys neskelbtini) ir policijos pareigūnais bendravo bendrai virš 13 minučių ir visą šį laiką matė nuteistojo vairuojamą transporto priemonę, elgesį kelyje ir konkrečias judėjimo kryptis (1 t., b. l. 87–90). Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistojo atliktas tęstinio pobūdžio veikimas (transporto priemonės vairavimas) truko pakankamai ilgą laiką ir nebuvo momentinis ar trumpalaikis, trukęs vos kelias sekundes ar minutes (įvertinus pranešėjo pokalbių su (duomenys neskelbtini) ir policijos pareigūnais trukmę, taip pat, jog buvo išvažiuota iš E. P. namų ir nuvažiuotas tam tikras atstumas iki pranešėjui pastebint nuteistojo vairuotą transporto priemonę, be to, įvertinus ir tai, kad transporto priemonė kurį laiką po pranešėjo pokalbių pabaigos buvo stabdoma policijos pareigūnų), t. y. galėjo minimaliai trukti apie 20-30 minučių. Tai leidžia pagrįstai teigti, kad mažai tikėtina, jog visą šį laiką asmuo, kuris buvo nepatogesnėje miegojimui vietoje (E. P. visą laiką sėdėjo ne ant galinės, o priekinės sėdynės), tiesiog pramiegojo, ypač tai įvertinus su aplinkybėmis, jog transporto priemonę vairavo neblaivus asmuo ir tai darė gana pavojingai (pranešėjas nurodė, kad automobilis labai kreivuliuoja, beveik nuvažiuoja nuo kelio, aplenkė kelias transporto priemones, buvo išvažiavęs už ištisinės linijos), be to, transporto priemonė buvo stabdoma policijos pareigūnų su švyturėliais ir naudojant garso signalą, kas vienareikšmiškai atkreipia ir blaško žmogaus dėmesį bei trukdo miegoti net ir asmeniui būnant stipriai neblaiviam.
17. Svarbu ir tai, jog ikiteisminiame tyrime 2024 m. liepos 22 d. atliktos apklausos metu E. P. nurodė, kad negali paaiškinti kaip atsidūrė automobilio „Mercedes Benz“ viduje ir kodėl A. U. atsidūrė už jo automobilio vairo, taip pat nieko neatsimena kaip įsėdo į automobilį ir kur jie važiavo, nes buvo nemažai išgėręs ir dėl per didelio suvartoto alkoholio kiekio visų aplinkybių paaiškinti negali. Šios apklausos metu suinteresuotas asmuo E. P. taip pat nurodė, kad atsimena, jog juos su švyturėliais stabdė policijos pareigūnai (duomenys neskelbtini), važiuojant kryptimi link (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 47–50). E. P. apklausiamas pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad minėtos apklausos metu buvo blaivus, be kita to, apklausa buvo atlikta nepraėjus parai laiko nuo šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamo įvykio, suinteresuotas asmuo protokolo specialiajame priede pasirašė, jog iš jo žodžių apklausos protokolas surašytas teisingai, jokių pretenzijų dėl protokolo turinio ir (ar) jame nurodytų aplinkybių neturėjo (t. 1, b. l. 50), todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodyta pozicija, kad E. P. transporto priemonėje miegojo visą laiką dar iki A. U. pradedant vairuoti iki to momento, kuomet automobilis jau buvo sustabdytas policijos pareigūnų.
18. Tai leidžia daryti ir kitą išvadą, kad, net jeigu tam tikru metu E. P. ir iš tiesų miegojo transporto priemonėje arba buvo praradęs sąmonę dėl neblaivumo, tai nebuvo visas kelionės laikas, t. y. tam tikru momentu (dar iki sustabdant policijos pareigūnams) suinteresuotas asmuo buvo sąmoningas ir privalėjo suvokti, kad jam nuosavybės teise priklausantį automobilį vairuoja neblaivus nuteistasis. Šią išvadą patvirtina ne tik E. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais jis patvirtino, jog kelionės metu (iki sustabdant policijos pareigūnams) jis suvokė, kad juos su švyturėliais stabdo policijos pareigūnai, bet ir apeliacinės instancijos teisme liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. S., kuris patvirtino, jog su kolega stabdė automobilį „Mercedes Benz“ įjungę švyturėlius ir su garsiniu signalu, o kai kelyje buvo susilyginę su minėta transporto priemone, transporto priemonės savininkas (E. P.) ėmėsi veiksmų, kad nebūtų taranuojamas policijos pareigūnų ekipažas ir pradėjo raminti automobilio vairuotoją (nuteistąjį A. U.). Šios liudytojo nurodytos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai objektyviai vertinti, kad E. P. dar iki sustabdant policijos pareigūnams buvo sąmoningas ir orientavosi aplinkoje bei suvokė įvykius bei jų reikšmę, nes policijos pareigūnams stabdant automobilį „Mercedes-Benz“ ir šiai transporto priemonei pasukus į pareigūnų pusę, E. P. savo aktyviais veiksmais pradėjo raminti nuteistąjį, jog galimai neįvyktų transporto priemonių susidūrimas. Šie liudytojo R. S. duoti parodymai jau aptartame kontekste taip pat formuoja teisėjų kolegijos poziciją, kad A. U. ir E. P. duoti parodymai dalyje dėl suinteresuoto asmens miegojimo visą kelionės laiką, vertintini kritiškai ir nelaikytini patikimais. Taip pat nuteistojo ir suinteresuoto asmens parodymų patikimumą mažina ir tai, kad E. P. ir A. U. sieja ilgalaikiai darbiniai santykiai, t. y. asmenys kartu praleidžia nemažai laiko, vienas kitą pažįsta, todėl išlieka reali tikimybė, jog jie tarpusavyje galėjo suderinti transporto priemonės savininkui palankius parodymus.
19. Apeliacinės instancijos teisme atlikto dalinio įrodymų tyrimo metu apžiūrėtuose vaizdo įrašuose užfiksuota medžiaga, iš kurios matyti, kad po transporto priemonės sulaikymo nei A. U., nei E. P. policijos pareigūnams net neužsiminė apie tai, jog užmigus suinteresuotam asmeniui, nuteistasis neblaivus savavališkai pradėjo vairuoti automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o visos šios kelionės metu E. P. miegojo priekinėje vairuotojo sėdynėje. Ši proceso dalyvių versija atsirado tik ikiteisminio tyrimo metu A. U. davus parodymus po pranešimo apie įtarimą įteikimo. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis A. U. buvo apklaustas 2024 m. liepos 24 d. (1 t., b. l. 125–128), t. y. praėjus beveik dviem paroms nuo E. P. apklausos, kurios metu suinteresuotas asmuo nenurodė ir net neužsiminė, jog visą kelionės laiką miegojo, priešingai, patvirtino, jog suvokė atliekamą policijos pareigūnų automobilio stabdymą, bei trims paroms nuo vaizdo įrašuose užfiksuotos medžiagos. Be to, apeliacinės instancijos teisme peržiūrėjus automobilio „Mercedes-Benz“ stabdymo vaizdo įrašą liudytojas R. S. patvirtino, kad sustabdžius transporto priemonę ir iš esmės iškart atidarius vairuotojo dureles, suinteresuotas asmuo neva miegojo priekinėje keleivio sėdynėje, nors prieš tai liudytojas akivaizdžiai matė aktyvius E. P. veiksmus, o tai teisėjų kolegijai suteikia pagrįstą pagrindą spręsti, jog vaizdo įrašuose užfiksuoti keli bendro pobūdžio trumpi teiginiai (jų nedetalizuojant), kad jis tik miegojo automobilyje, laikytini siekiu klaidinti tiek transporto priemonę sustabdžiusius policijos pareigūnus, tiek ikiteisminį tyrimą atlikusius pareigūnus bei prokurorus ir teismus, siekiant nuslėpti teisine prasme nepalankias tikrąsias nagrinėjamo įvykio aplinkybes.
20. Visos šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia nepritarti apeliaciniame skunde keliamai versijai, kad A. U. neblaivus vairavo transporto priemonę be jos savininko sutikimo ir E. P. apie tai nieko nežinant bei nesuvokiant. Priešingai, šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kelionės metu E. P. tam tikrais momentais nemiegojo ir nebuvo praradęs sąmonės, t. y. privalėjo suvokti, jog jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu yra važiuojama bei dalyvaujama eisme ir tai daro neblaivus asmuo, tačiau suinteresuotas asmuo dėl to, kad sustabdyti šį neteisėtą veiksmą, nesiėmė jokių veiksmų (pavyzdžiui, neliepė nuteistajam nedelsiant sustabdyti automobilį ir nebetęsti kelionės, suvokus, jog tai daro neblaivus asmuo, o aktyvius veiksmus, nukreiptus į neteisėtų veiksmų nutraukimą, atliko tik tuomet, kai automobilis „Mercedes-Benz“ buvo stabdomas policijos pareigūnų ir kilo reali grėsmė transporto priemonių susidūrimui), kas leidžia daryti išvadą, jog konkliudentiniais veiksmais buvo leidžiamas nusikalstamos veikos darymas ir apie tai buvo suvokiama. Tai, kad E. P. privalėjo suvokti ir žinojo, jog A. U. vairuoja neblaivus, patvirtina šių proceso dalyvių duoti parodymai, kad jie kartu vartojo alkoholį beveik dvi paras (nuo penktadienio vakaro iki įvykio dienos (sekmadienio) vakaro) ir jie buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio. Kaip jau minėta, ikiteisminiame tyrime atliktos apklausos metu E. P. nurodė tikslią vietą, kurioje juos su švyturėliais stabdė policijos pareigūnai, o tai patvirtina, jog suinteresuoto asmens suvokimo lygis, orientavimasis aplinkoje buvo toks, kad sugebėtų suprasti ir tai, jog jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu yra daromas šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, už kurį gali kilti ir baudžiamoji atsakomybė, t. y. transporto priemonę vairuoja akivaizdžiai neblaivus asmuo, automobilis priklauso suinteresuotam asmeniui bei jis leidžia tai daryti.
21. Taigi, šioje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad A. U. padarė nusikalstamą veiką automobiliu „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris baudžiamojo įstatymo prasme yra konfiskuotinas turtas ir kurį galima konfiskuoti BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. nustatytos ir išpildytos visos būtinosios aptarto teisės instituto taikymo sąlygos. Kaip jau minėta šioje nutartyje, teismas tik nesant galimybės konfiskuoti turtą arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, gali spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo. Byloje nustatyta, kad suinteresuotam asmeniui priklausantis automobilis nėra paslėptas, sugadintas, išregistruotas iš valstybinių registrų ar būtų netinkamas dalyvauti eisme ir šiuo metu yra būtent E. P. dispozicijoje. Taip pat byloje nenustatyta kitų objektyvių priežasčių, dėl kurių nebūtų galimas automobilio konfiskavimas ar tai daryti būtų netikslinga (pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus) ir reikėtų konfiskuoti turto vertę arba dalį jos. Teisėjų kolegija vertina tai, kad neblaivus A. U. nuvažiavo gana ilgą atstumą ir kelyje kėlė realų pavojų kitiems eismo dalyviams (apie nuteistąjį pranešęs pranešėjas nurodė, jog transporto priemonė pavojingai manevruoja; liudytojas R. S. nurodė, kad A. U. vairuojamas automobilis buvo pasukęs į policijos pareigūnų ekipažą bei galėjo įvykti transporto priemonių susidūrimas; A. U. neturėjo specialiosios teisės vairuoti transporto priemones), o nusikalstami veiksmai buvo sustabdyti tik aktyviais policijos pareigūnų veiksmais, kas didina nusikalstamos veikos pavojingumą, bei rimtesnių pasekmių buvo išvengta tik laimingo atsitiktinumo dėka. Sprendžiamo klausimo kontekste vertintinas ir pats E. P. elgesys (dvi paras trukęs alkoholio vartojimas; neatsakingas elgesys su nuosavybės teise priklausančiu turtu; bandymas nutraukti neteisėtus kito asmens veiksmus tik kritinės situacijos metu; žinojimas, kad A. U. neturi specialiosios teisės vairuoti transporto priemones), kuris nesuteikia pagrindo taikyti BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį ir konfiskuoti išimtinai tik transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą ar jos dalį. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog transporto priemonės konfiskavimas padarytų didelę žalą kitiems asmenims, būtų būtina (neišvengiama) priemonė valstybinės, regioninės ar vietinės reikšmės įvykiams ar pan., be to, tokių duomenų nepateikta ir kartu su apeliaciniu skundu. Teisėjų kolegija pritaria tam, kad iš tiesų automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas turės neigiamos (taip pat ir finansinės) įtakos suinteresuotam asmeniui E. P., tačiau tokia griežta valstybės reakcija į jo neatsakingą, neadekvatų ir realų pavojų eismo saugumui sukėlusį elgesį yra proporcinga bei būtina, taip pat siekiant ir ateityje atgrasyti asmenis nuo analogiškų veiksmų atlikimo.
22. Apibendrinant, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje surinkta pakankamai objektyvių įrodymų (nuteistojo ir suinteresuoto asmens duotų pirminių parodymų esminiai neatitikimai dėl E. P. būklės kelionės metu; suinteresuoto asmens ikiteisminiame tyrime nurodytos aplinkybės, jog jis kelionės metu suvokė tam tikras aplinkybes; policijos pareigūno R. S. patvirtinimas, kad matė nemiegantį ir aktyvius veiksmus atliekantį E. P. dar iki automobilio sustabdymo; gana ilga kelionės trukmė), kurie patvirtina, jog E. P. suvokė, kad jam priklausančiu automobiliu naudojasi neblaivus ir galimai darantis nusikalstamą veiką asmuo, su tuo sutiko ir nebandė nutraukti šių neteisėtų veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konfiskavo automobilį BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
23. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta (duomenys neskelbtini) pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 227 Eur už A. U. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
24. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
25. Nagrinėjamu atveju A. U. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas, o apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėtas jo pateiktas apeliacinis skundas. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, t. y. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Atsižvelgtina ir į tai, kad byloje nėra gauta objektyvių duomenų apie realią A. U. turtinę padėtį, be to, nuteistajam paskirta ir 2 500 Eur dydžio bauda, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. U. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų – 227 Eur iš nuteistojo A. U. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.