Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Detalių turgus“ ieškinį atsakovui R. A. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2019-01-11 priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas, iš atsakovo R. A. (toliau - atsakovo) ieškovei priteista 18901,40 Eur žalos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 18901,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. spalio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat iš atsakovo valstybei priteista 425 Eur žyminio mokesčio.

2. 2019-06-10 teisme gautas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo atsakovas prašo atnaujinti terminą pareiškimui paduoti ir panaikinti 2019 m. sausio 11 d. teismo sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, jog nei apie ieškinį, nei apie nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nei apie priimtą teismo sprendimą nežinojo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. Byloje nagrinėjamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra teisėta ir pagrįsta.

8. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-762-186/2016).

9. Nustatyta, kad 2019-01-11 sprendime už akių nurodyta tvarka ir terminai pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimui. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti. Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini). Teismo procesiniai dokumentai išsiųsti atsakovui būtent jo deklaruotos ir kaip jis nurodo, faktinės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Nepavykus pašto darbuotojui procesinių dokumentų įteikti atsakovui pasirašytinai ir asmeniškai, paliktas pranešimas, jog procesiniai dokumentai bus saugomi 30 dienų pašto skyriuje, kaip tai numatyta CPK 123 straipsnio 3 dalyje. 2019-01-11 Klaipėdos apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių.

10. Atsakovas 2019-06-10 pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Skundžiama nutartimi teismas atmetė atsakovo prašymą atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti ir atsisakė priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

11. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas, tačiau prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (CPK 287 straipsnio 1 dalis). Aptartas reglamentavimas suponuoja išvadą, jog pareiškėjui, siekiančiam atnaujinti praleistą terminą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, keliami du pagrindiniai reikalavimai: 1) terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir 2) nuo sprendimo už akių priėmimo dienos nėra praėję trys mėnesiai. Įtvirtintas trijų mėnesių terminas yra naikinamasis. Naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra procesinė teisė ar procesinė pareiga; šis terminas negali būti atnaujinamas (CK 1.117 straipsnio 6 dalis). Taigi, sprendimas už akių negali būti peržiūrėtas, jeigu nuo jo priėmimo dienos praėjo daugiau negu trys mėnesiai. Toks įstatyme nustatytas reglamentavimas grindžiamas civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, skatina bylos dalyvius aktyviai naudotis procesinėmis teisėmis ginant savo interesus teisme.

12. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl procesinio termino atnaujinimo, aktualiu tampa klausimas, ar asmeniui, prašančiam peržiūrėti sprendimą už akių, buvo tinkamai pranešta apie teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012). Vertinant, ar procesiniai dokumentai (ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo) atsakovui buvo įteikti tinkamai, turi būti vadovaujamasi teisės normomis, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Pagal CPK 116 straipsnį teismo procesiniai dokumentai (sprendimai, įsakymai, nutartys, nutarimai, rezoliucijos, teismo posėdžio protokolai, šaukimai ir pranešimai) įteikiami šio Kodekso nustatyta tvarka. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai (CPK 123 straipsnio 3 dalis).

13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kurios yra nustatytos CPK 285 straipsnyje, reglamentuojančiame sprendimo už akių priėmimą, t. y. kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012).

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovui siųsti teismo procesiniai dokumentai įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Nors atsakovas nurodė, kad apie šią civilinę bylą sužinojo tik 2019-05-31, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2019-03-19 teismui grąžino 2019-02-08 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-709-965/2019 dėl 425 Eur žyminio mokesčio po įvykdymo ir informavo teismą, kad skolininkas R. A. pats 2019-02-07 sumokėjo nurodytą skolą į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad teismui šioje byloje 2018-10-29 nutartimi taikius laikinąsias apsaugos priemones, 2018-10-30 atsakovas kreipėsi į antstolį prašydamas nuimti areštą nuo piniginių lėšų, 2018-10-31 atsakovui asmeniškai pasirašytinai buvo įteiktas turto aprašas adresu (duomenys neskelbtini), 2018-11-05 atsakovas turto apraše, kuriame nurodyti visi civilinės bylos duomenys, pasirašė kaip areštuoto turto saugotojas, 2019-02-11 atsakovui buvo išsiųstas antstolio raginimas sumokėti teismo sprendimu priteistą skolą ir kaip nurodyta pašto atžymoje, įteiktas asmeniškai. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo siunčiami tinkamais adresais, atsakovas turėjo galimybę su jais susipažinti, byloje nėra duomenų, kad atsakovas nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. vasario mėn. buvo išvykęs, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovui buvo žinoma apie šios bylos procesą ir apie priimtą teismo sprendimą ne 2019-05-31, o žymiai anksčiau, todėl atsakovas turėjo galimybę pateikti įstatyme nustatytu laiku pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau atsakovas nei per įstatyme nustatytą 20 dienų terminą, nei per 3 mėnesių naikinamąją terminą nepateikė teismui prašymo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo.

15. Apeliantas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavė praėjus daigiau nei 5 mėnesiams po teismo sprendimo už akių priėmimo, t. y. praleidęs naikinamąjį trijų mėnesių terminą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atsisakyti priimti apelianto pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Apelianto nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas pavėluotas pareiškimo ir prašymo atnaujinti terminą pareiškimui paduoti, nagrinėjamoje byloje nesudaro pagrindo konstatuoti išskirtinę teisinę situaciją, lemiančią pagrindą atnaujinti pareiškėjui praleistą trijų mėnesių terminą kreiptis į teismą.

16. Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Išplėstinė teisėjų kolegija 2019-03-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, panaikindama teismų sprendimus bei atnaujindama terminą atsakovių pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią tokiu atveju, kai procesiniai dokumentai yra įteikiami pagal įstatymą, o ne faktiškai (realiai), yra pagrindas atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir tokiu atveju nėra taikomas naikinamasis 3 mėnesių terminas.

17. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamos bylos ir nurodytos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos. Apelianto nurodytoje byloje atsakovei nebuvo žinoma apie prasidėjusį teismo procesą, o nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad atsakovui apie prasidėjusį teismo procesą ir sprendimą už akių buvo žinoma. Taigi atsakovas turėjo galimybę pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo įstatyme nustatytu laiku, todėl nagrinėjamos bylos atveju gali būti taikomas 3 mėnesių naikinamasis terminas, nes priešingu atveju, toleruojant tokias situacijas, kai asmuo žinodamas apie procesą delsia laiku ginti savo teises, būtų sudaromos galimybės asmenims piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis.

18. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

19. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012; kt.). Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Taigi vien pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ar atskirojo skundo pareiškimas negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, byloje nėra duomenų kad atsakovas veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, todėl ieškovės prašymas atsakovui skirti baudą pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį atmestinas.

Dėl procesinės bylos baigties

20. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Netenkinus atskirojo skundo, 605 Eur teisinės pagalbos išlaidos, patirtos už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą, priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Detalių turgus“ iš atsakovo R. A. 605 Eur bylinėjimosi išlaidų.