Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Detalių turgus“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“ įgalioto asmens Petro Puidoko, ieškinį atsakovui R. A. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas 2018 m. spalio 29 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turto atžvilgiu.

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymu priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. įsiteisėjusia nutartimi iškelta bankroto byla UAB „Detalių turgus“, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Tamtamas“, įgaliotas asmuo – Petras Puidokas. Teismas minėta nutartimi įpareigojo įmonės valdymo organus per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad nuo 2010 m. balandžio 15 d. iki 2018 m. birželio 11 d., kai įmonei buvo iškelta bankroto byla, įmonės vadovu buvo paskirtas atsakovas R. A.. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas minėta nutartimi nustatytos pareigos neįvykdė, Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. liepos 31 d. nutartimi skyrė atsakovui 500 Eur baudą. Iki ieškinio teismui pateikimo dienos atsakovas su bankroto administratoriumi nesusisiekė, dokumentų ir/ar turto neperdavė. Todėl, atsakovui nevykdant savo, kaip bendrovės vadovo pareigų, bankroto administratorius neturi galimybės tiksliai identifikuoti bendrovės turto, kurį galėtų realizuoti ir bent iš dalies patenkinti bankroto byloje patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus, kurių bendra suma sudaro 18901,40 Eur. Registrų duomenimis UAB „Detalių turgus“ vardu turto nėra įregistruota. Remiantis 2015 m. balanso duomenimis įmonė veikė nuostolingai. Tokiu būdu, įmonė dar prieš susidarant kreditorių reikalavimams jau buvo nemoki, nes neturėjo jokio turto, į kurį kreditoriai galėjo nukreipti savo reikalavimus. Kadangi dėl buvusios įmonės vadovo neveikimo bankroto administratorius neturi galimybės identifikuoti įmonės turėto turto bei jo buvimo vietos, atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pasiekus nemokumo būseną, todėl atsakovas privalo atlyginti dėl šių neteisėtų veiksmų ieškovei atsiradusią 18901,40 Eur žalą, tai yra kreditorinius reikalavimus atsiradusius tuo metu kai įmonė jau buvo nemoki, tai laikytina bankrutuojančios įmonės žala, kurią įmonė patyrė.

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, be to, žalą padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Įmonės vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (CK 2.82 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 2.87 straipsnis). 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

Pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teismas, formaliai įvertinęs su ieškiniu pateiktus rašytinius įrodymus, sprendžia, jog atsakovas, būdama UAB „Detalių turgus“ vadovu, turėdamas pareigą neperdavė administratoriui įmonės turto pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visų dokumentų per teismo nustatytus terminus, taip pat turėdama pareigą nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Detalių turgus“, nei vienos iš šių pareigų atsakovas nevykdė. Tokie atsakovo veiksmai laikytini ne tik nerūpestingi, nelojalūs, bet ir priešingi bendrovės, jos kreditorių interesams. Atsakovui, kaip įmonės vadovui, taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui – jis privalėjo ex officio veikti išimtinai įmonės bei jos kreditorių interesais, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, veikti pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, tačiau to nedarė. Tokiais savo veiksmais atsakovas padarė įmonei žalą (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 6 punktai, Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 straipsnis, CK 2.87 straipsnis, 6.263 straipsnis).

Ieškovė įrodė neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Ieškovė neprivalo įrodinėti atsakovo kaltės, kuri yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas įstatyme nustatytos kaltės prezumpcijos jokiais įrodymais nepaneigė (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Įvertinus išdėstytą, atsakovui kyla pareiga visiškai atlyginti savo neveikimu ieškovei padarytą žalą, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 18901,40 Eur žalos atlyginimo (CK 2.87 straipsnis, 6.263 straipsnis).

Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas yra tenkintinas, nes CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas, šiuo atveju 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 425 Eur žyminis mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

2018 m. spalio 29 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 144-145 straipsniai, 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais teismas,

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Detalių turtgus“ iš atsakovo R. A. 18901,40 Eur (aštuoniolika tūkstančių devynis šimtus vieną eurą keturiasdešimt centų) žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 18901,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. spalio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo R. A. 425 Eur (keturis šimtus dvidešimt penkis eurus) žyminio mokesčio valstybei.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartimi atsakovo R. A. atžvilgiu, palikti galioti iki šio sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.