Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2021 m. birželio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį galutine bausme - 32 MGL (1600 Eur) bauda, kuri priverstinai išieškota 2022 m. lapkričio 11 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. T. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra:

2026 m. vasario 22 d., apie 10.06 val., adresu Šilutės pl. 51, Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,59 promilių neblaivumas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. T. pripažino kaltę visiškai, gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nurodė, kad įvykio metu nedirbo, jam buvo nedarbo dienos. Vartojo alkoholinius gėrimus, pabudęs ryte sekmadienį „pataisė sveikatą“, vėl vartojo alkoholinius gėrimus. Tada jam paskambino iš darbovietės ir iškvietė atvykti į darbą. Nepagalvojęs sėdo už vairo, pagalvojo, greitai nuvažiuos, atliks savo darbus. Manė, kad darbe jo niekas netikrins, nes nebuvo vadovų. Buvo neišmiegojęs, todėl nepagalvojęs vairavo automobilį. Neigiamai vertina savo poelgį. Mano turintis problemų dėl alkoholio vartojimo. Alkoholinius gėrimus vartoja beveik kiekvieną savaitgalį. Būdamas neblaivus į darbą važiavo pirmą kartą. Prieš 5-6 metus buvo teistas už analogišką nusikalstamą veiką. Automobilis, kurį vairavo, registruotas jo, kaltinamojo, vardu, buvo automobilį nupirkęs sūnui. Automobilį laiko pas save kieme, nes sūnus kol kas vairuoti negali, vairuotojo pažymėjimo nėra įgijęs, bet buvo pradėjęs mokytis vairavimo. Prašo teismo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį laiduotojui – sūnui E. T., be užstato. Su sūnumi E, sieja artimi santykiai. Nors jie gyvena atskirai, sūnus dažnai pas jį, kaltinamąjį, ateina.

Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkto reikalavimai, atsispindintys ir prokuroro suformuluotame kaltinime, yra blanketinio pobūdžio. Remiantis KET 14 punktu – „Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu.“

Išanalizavęs ir įvertinęs šių bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis S. T. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. jis 2026 m. vasario 22 d., apie 10.06 val., adresu Šilutės pl. 51, Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,59 promilių neblaivumas.

Kaltinamojo S. T. kaltė įrodyta jo paties parodymais, kuriais jis prisipažino kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, bei baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tai yra policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, neblaivumo nustatymo aktu, vaizdo įrašų apžiūros protokolu, liudytojo policijos pareigūno N. G. ir kt.

Kaltinamojo S. T. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, suprato šių savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.

Kaltinamojo S. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl laidavimo taikymo.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. BK 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kitos minėto BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra: 1) asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laidavimas gali būti taikomas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-7-75/2011, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-153-976/2018, Nr. 2K-67-942/2019, Nr. 2K-142-697/2022).

Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, nepripažinus asmens, siekiančio tapti laiduotoju, tinkamu būti laiduotoju ir vertu teismo pasitikėjimo, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra galimas.

Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018).

Teismo nuomone, šiuo atveju nėra vienos iš BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, būtinų atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikyti, – pagrindo manyti, kad S. T.laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (asmens atitiktis BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytai sąlygai), atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-511/2017, 2K-114-628/2019, 2K-301-788/2019, 2K-212-594/2024).

Kaltinamasis S. T. visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nusikalstama veika žala nepadaryta. Tačiau, teismo nuomone, ne mažiau svarbu įvertinti ir kitas S. T. charakterizuojančias aplinkybes, kurios leistų teismui vertinti tikimybę, ar priešingas teisei elgesys ateityje kartosis, t. y. ar jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš baudžiamojoje byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, jog S. T. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžiu yra teistas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (1 t., b. l. 50-53). Taigi praeityje, S. T. yra teistas už vairavimą esant neblaiviam. Nors kaltinamojo S. T. teistumas už anksčiau jo padarytą nusikalstamą veiką yra išnykęs, aptartos aplinkybės teismui kelia pagrįstą abejonę, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, įvertinus tai, kad iš ankstesniojo savo teisei priešingo poelgio jis nepasimokė ir pakartotinai vairavo automobilį neblaivus. S. T. potraukio alkoholiui ir savo veiksmų jo pavartojus nekontroliuoja, iš ankstesnio nuteisimo jokių racionalių išvadų nepadarė, iš ankstesnio elgesio jis nepasimokė ir skirta bausmė jo nuo naujo nusikalstamo elgesio neatgrasė.

Teismo nuomone, minėtų duomenų visuma neleidžia konstatuoti, jog S. T.BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra atsitiktinė, vienkartinio pobūdžio. Įvertinus šiuos kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, sugretinus šią informaciją su kita bylos medžiaga, nėra pagrindo konstatuoti, kad S. T. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas netaikytinas.

Nustačius, kad nėra BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių visumos tam, kad S. T. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, galimo laiduotojo asmenybė nevertintina.

Bausmės skyrimas.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tokiu elgesiu keldamas grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas už analogišką nusikalstamą veiką, tačiau teistumas išnykęs, dirba, administracine tvarka nebaustas, kaltę pripažino, nusikaltęs gailisi, jo atsakomybę lengvina viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, nenustatyta, vadinasi, kaltinamasis suvokė savo nusikalstamo elgesio pasekmes. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą, jos dydį parenkant mažesnį už šios bausmės, skiriamos už nesunkų nusikaltimą, vidurkį. Toks bausmės dydis, atsižvelgus į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, yra realus ir užtikrina socialinę bausmės paskirtį.

Kadangi byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir S. T. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas S. T. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2026 m. vasario 22 d. 10.06 val. iki 2026 m. vasario 23 d. 12.55 val. (dvi paros), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant šešių MGL dydžio baudai (1:6).

Nustatytina, jog paskirta bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (Lietuvos Respublikos piliečio paso) paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; specialiosios teisės sustabdymas – panaikintina pradėjus vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Taip pat kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į tai, kad S. T. nusikalto vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, teismas sprendžia, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį įgyvendinti padės baudžiamojo poveikio priemonė, reglamentuota BK 68 straipsnyje, – uždraudimas naudotis specialia teise. BK 68 straipsnyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas nusikaltimą transporto eismo saugumui padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-593/2011, 2K-219/2011 ir kt.).

S. T. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių nusikaltimų transporto eismui – vairavo transporto priemonę neblaivus, tuo keldamas itin didelį pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, aplinkinių saugumui ir tik atsitiktinumo dėka sunkių pasekmių nebuvo sukelta. Todėl teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise S. T. yra būtinas. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, neblaivumo lygį, kaltinamojo asmenybę, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą dienos, tai yra nuo 2026 m. vasario 23 d.

BK 72 straipsnyje reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys). BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų atvejų, kai asmuo yra nuteisiamas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatas bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio konfiskuotino turto konfiskavimą, tačiau tais atvejais, kai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021).

Nagrinėjamu atveju automobilis „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo priemonė, kaltinamasis yra jos savininkas - valdytojas (1 t., b. l. 28). S. T. buvo nustatytas 1,59 promilių neblaivumas, už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką jis teisiamas antrą kartą, todėl teismui nekyla abejonių dėl būtinumo taikyti BK 72 straipsnyje numatytą turto, t. y. automobilio „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą, tokiu būdu atimant galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, todėl automobilis „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas, kaip darant nusikalstamą veiką panaudota priemonė. Teismas pažymi, jog kaltinamasis dar prieš darydamas teisės pažeidimą galėjo ir privalėjo pats numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl teisės pažeidimo padarymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Jis būdamas neblaivus savo noru sėdo už automobilio vairo ir prisiėmė visą riziką dėl galimų sankcijų.

2026 m. vasario 23 d. prokuroro nutarimu laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), pratęstinas iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo, po to jis panaikintinas.

Remiantis BK 72⁵ straipsniu, teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Atsižvelgiant į tai, jog nusikalstamą veiką kaltinamasis S. T. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, tai jau antra jo tokia pat padaryta nusikalstama veika, S. T. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 9 (devynis) mėnesius dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas).

Dėl proceso išlaidų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą Nr. APD-2026-03205 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2026 m. kovo 19 d. gavo advokatės N. F. prašymą Nr. ATP-2026-12060 apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį teikiant antrinę teisinę pagalbą S. T. pagal 2026 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. KTS-2026-01496. Nurodyta, jog valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 212,50 Eur.

BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatomis (nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka), šioje byloje baudžiamojo proceso įstatymo buvo pripažintas būtinu, todėl buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir tarnybos koordinatoriaus sprendimu parinktas advokatas suteikti R. T. antrinę teisinę pagalbą.

Nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka, gynėjo dalyvavimas teismo posėdžio metu yra privalomas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pateiktas prašymas dėl valstybės patirtų garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo S. T. netenkinamas, pripažinus būtinu gynėjo dalyvavimą (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamojo S. T. Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas S. T.. Transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – viena skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. T. paskirti sumažintą bausmę – 40 MGL (2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti S. T. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2026 m. vasario 22 d. 10.06 val. iki 2026 m. vasario 23 d. 12.55 val. (dvi paras), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant šešių MGL dydžio baudai (1:6), ir laikyti, kad 12 MGL (600 Eur (šeši šimtai eurų)) dydžio bauda yra sumokėta.

Nustatyti, kad paskirta likusi baudos dalis - 28 MGL (1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų)) dydžio bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų Dokumentų priėmimo poskyrį (Klaipėda, S. Daukanto g. 8, 1 a., kab. Nr. 102), arba elektroniniu paštu klaipedos.apylinkes@teismas.lt. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.

S. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (Lietuvos Respublikos piliečio paso) paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti; specialiosios teisės sustabdymą panaikinti pradėjus vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, S. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus. Nustatyti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą dienos, tai yra nuo 2026 m. vasario 23 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, nusikalstamos veikos priemonę – automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), konfiskuoti.

2026 m. vasario 23 d. prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), pratęsti iki teismo nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo, po to laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, S. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 9 (devynis) mėnesius dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

Atmesti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymą dėl 212,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo S. T. valstybės naudai.

Kaltinamojo S. T. Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti S. T..

Transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.