- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-31
- Bylos Nr.
- 2-165-302/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01415-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- V. K.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. K. (V. K.) atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti ieškinio pateikimo terminą, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį dėl neturtinės žalos, padarytos, pažeidžiant pacientų teises, atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2018 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus apygardos teisme gautas ieškovo V. K. skundas dėl neturtinės žalos, padarytos, pažeidžiant pacientų teises, atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi ieškovui nustatytas 10 dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos ieškinio (skundo) trūkumams pašalinti. 2018 m. rugpjūčio 27 d. teisėjos rezoliucija terminas trūkumams pašalinti buvo pratęstas iki 2018 m. spalio 1 d., o 2018 m. spalio 16 d. rezoliucija terminas ieškinio trūkumams pašalinti dar kartą buvo pratęstas iki 2018 m. lapkričio 1 d.
Šalies argumentai
3. Ieškovo atstovas advokatas M. P. 2018 m. lapkričio 20 d. teismui pateikė prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartį, atnaujinti terminą patikslintam ieškiniui paduoti ir laikyti patikslintą ieškinį paduotu nepraleidus nustatyto termino. Nurodė, kad, tik gavus 2018 m. lapkričio 16 d. nutartį, buvo pastebėta, jog ieškinys neišsiųstas į teismą, nors 2018 m. spalio 31 d. buvo paruoštas siųsti per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP), ką patvirtina su prašymu teikiama ištrauka iš EPP. Ieškovo atstovo teigimu, siunčiant ieškinį per EPP, ieškinys dėl sistemos klaidos nebuvo išsiųstas, o buvo perkeltas į „juodraščius“. Prašyme taip pat pažymima, kad termino pateikti patikslintą ieškinį praleidimas yra ne ieškovo, o jo atstovo žmogiška klaida, dėl to neigiamos dokumento nepateikimo pasekmės neturėtų kilti ieškovui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
4. Ieškovui nustatytu terminu ieškinio trūkumų nepašalinus, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi ieškovo V. K. ieškinį (skundą) laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi netenkino ieškovo V. K. atstovo prašymo atnaujinti ieškinio pateikimo terminą. Teismas ieškovo nurodytų termino praleidimo priežasčių pateikti ieškinį nepripažino svarbiomis, pažymėdamas, kad terminas pašalinti ieškinio trūkumus buvo net du kartus pratęstas, o nustatytu terminu ieškinio trūkumų nepašalinus, ieškinys pagrįstai buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui.
III. Atskirųjų skundų argumentai
6. Ieškovas V. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartį ir pakartotinai nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovas nurodo, jog, teismui nustačius ieškinio trūkumus, jis kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo, kuris turėjo pašalinti ieškinio trūkumus, paskyrimo. Pasak ieškovo, gynėjas jį patikino, kad pateikė teismui reikalavimus atitinkantį ieškinį, todėl, sužinojęs, jog trūkumai vis dėlto nebuvo pašalinti, jis buvo šokiruotas. Ieškovas tvirtina, kad trūkumai buvo nepašalinti ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių. Teismui nurodžius, kad ieškovo raštas neįskaitomas, trūkumus galėjo pašalinti tik gynėjas, kuris to nepadarė.
7. Ieškovo V. K. atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d., prašymą tenkinti – atnaujinti terminą patikslintam ieškiniui pateikti, laikyti patikslintą ieškinį paduotu, nepraleidus nustatyto termino, bei panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartį. Nurodo šiuos esminius argumentus:
7.1 Pirmosios instancijos teismas termino praleidimo priežasčių nelaikė svarbiomis, tačiau dėl sistemos klaidos neigiamos pasekmės neturėtų kilti ieškovui. Tai, kad dėl sistemos klaidos ieškinys per EPP nebuvo išsiųstas į teismą, o perkeltas į „juodraščius“, turėjo būti vertinama kaip svarbi termino praleidimo priežastis. Su prašymu atnaujinti terminą buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys nurodytas aplinkybes, taip pat pateiktas ir procesinis dokumentas, kurio pateikimo terminą buvo prašoma atnaujinti, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė.
7.2 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, turi būti atsižvelgiama į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2004). Be to, sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti ieškinio pateikimo terminą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl skundžiamų nutarčių (ne)teisėtumo
10. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu procesinio dokumento, teiktino teismui, įforminimu.
11. Procesinių dokumentų, įskaitant procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas (iškėlimas), formai ir turiniui yra keliami reikalavimai įtvirtinti CPK 111, 113–114 straipsniuose. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą, tik jeigu tokio dokumento forma ir turinys atitinka proceso įstatymo nustatytus reikalavimus (CPK 115 straipsnio 1 dalis).
12. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi ieškovui buvo nustatytas 10 dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti. Visų pirma, teismas nurodė, kad ieškovas kreipiasi dėl neturtinės žalos, apdarytos, pažeidžiant, pacientų teises, atlyginimo, todėl teikiamas procesinis dokumentas turėtų būti pavadintas ne skundu, o ieškiniu. Antra, teismas pažymėjo, kad ieškovo rašysena sunkiai įskaitoma, o vietomis ir visai neįskaitoma, ieškovas naudoja daug sutrumpinimų, nenurodydamas jų reikšmės, todėl teismas nurodė ieškovui pateikti įskaitomą ieškinį, kuriame būtų nurodytos sutrumpinimų reikšmės. Trečia, teismas nurodė, kad ieškovo teikiamame procesiniame dokumente nėra nurodyti atsakovų pavadinimai, todėl nėra galimybės nustatyti, kam reiškiamas ieškinys. Ketvirta, teismas nurodė ieškovui pateikti tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai ir tretiesiems asmenims. 2018 m. rugpjūčio 27 d. teisėjos rezoliucija terminas trūkumams pašalinti buvo pratęstas iki 2018 m. spalio 1 d., o 2018 m. spalio 16 d. rezoliucija terminas ieškinio trūkumams pašalinti dar kartą buvo pratęstas iki 2018 m. lapkričio 1 d. Ieškovui nustatytu terminu ieškinio trūkumų nepašalinus, skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi ieškinys buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
14. Kaip matyti iš atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutarties turinio, šiuo atveju apeliantas nekelia klausimo dėl to, ar ieškinio trūkumai jam buvo nustatyti pagrįstai. Ieškovas atskirajame skunde tik nurodo, kad ieškinio trūkumus turėjo pašalinti Valstybės garantuojamos teisinės pagal tarnybos advokatas, tačiau neaišku, dėl kokių priežasčių to nepadarė, todėl ieškovas prašo suteikti galimybę dar kartą taisyti ieškinio trūkumus. Iš esmės to paties, t. y. atnaujinti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, kitu atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties prašo ir ieškovo atstovas.
15. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad iš ieškovo teismui teiktas procesinis dokumentas buvo sunkiai įskaitomas ir neaiškus, kad iš ieškinio nebuvo galima nustatyti, kam jis reiškiamas (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir kad su ieškiniu nebuvo pateikta tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai ir tretiesiems asmenims (CPK 113 straipsnio 1 dalis), nagrinėjamu atveju ieškinio trūkumų nustatymas vertintinas kaip tinkamas procesinis veiksmas, kurį šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo atlikti, siekdamas užtikrinti efektyvų bylos nagrinėjimo procesą.
16. Ieškovo teismui pateikto procesinio dokumento trūkumai nebuvo pašalinti teismo nustatytu terminu. Kaip jau ir buvo minėta, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalinus teismui pateikto procesinio dokumento trūkumų, jis turi būti laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, kas nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo ir buvo padaryta. Nors ir sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad, susiklosčius tokiai situacijai, kai ieškinio (skundo) trūkumai iki 2018 m. lapkričio 1 d. nebuvo pašalinti, vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, teismas turėjo teisinį pagrindą ieškinį (skundą) laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, 2018 m. lapkričio 20 d. gavęs ieškovo atstovo prašymą atnaujinti terminą ieškiniui pateikti, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino termino praleidimo priežasčių svarbą.
17. CPK 78 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, tačiau asmeniui, praleidusiam įstatymų nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių, kurias nustačius terminas galėtų būti atnaujinamas, įstatymai nenustato. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į trukmę, nustatytą konkrečiam procesiniam veiksmui atlikti, įvertinti termino praleidimo trukmę ir pareiškėjo nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti procesinį dokumentą, išnykimo ir kitus pareiškėjo elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013).
18. Tai, kad sprendžiant procesinio termino atnaujinimo klausimą, svarbu vertinti ne tik nurodytų svarbių priežasčių terminui atnaujinti visetą, bet ir pačios prašymą atnaujinti procesą teikiančios šalies procesinio elgesio sąžiningumą, t. y. tiek objektyvųjį, tiek subjektyvųjį kriterijus, ne kartą yra akcentavęs ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-292/2008; 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1672-516/2018).
19. Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovas, elgdamasis rūpestingai ir apdairiai, suvokdamas, jog dėl teisinio išsilavinimo stokos nesugebės pats pašalinti teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškovui buvo paskirtas advokatas M. P., kuris turėjo ieškovui teikti antrinę teisinę pagalbą (b. l. 18, 19–21). Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad advokatas M. P. 2018 m. spalio 31 d. per EPP sistemą teikė teismui ieškinį, tačiau dėl neaiškių priežasčių ieškinys teismo taip ir nepasiekė (b. l. 52–54).
20. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis neturėtų patirti neigiamų teisinių pasekmių, todėl, įvertinęs prašyme nurodytas priežastis, kodėl ieškinio trūkumai teismo nustatytu terminu nebuvo pašalinti, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškinio trūkumai nebuvo pašalinti ne dėl paties ieškovo kaltės, o dėl jo atstovo neatidumo ir aplaidumo, vadovaudamasis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, 2018 m. lapkričio 16 d. nutartį turėjo pasinaikinti, atnaujinti praleistą terminą ir spręsti pateikto patikslinto ieškinio priėmimo klausimą.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad nors skundžiama pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartis iš esmės yra teisėta, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių terminų atnaujinimą, ieškovo V. K. atskirieji skundai tenkintini – tiek Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartis, tiek Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis naikintinos, klausimas išspręstinas iš esmės - praleistas terminas ieškinio trūkumams pašalinti atnaujintinas, ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės - terminą ieškinio trūkumams pašalinti atnaujinti, ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.