Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Porutienei,

išvadą duodančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Zitai Surdokaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų S. M., M. M. ir M. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo (padidinimo) ir atsakovo A. M. priešieškinį ieškovams S. M., M. M. ir M. M. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo), išvadą duodančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nepilnametis ieškovas M. M. teismo posėdžio metu (106-107 b.l.) nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus. Tėvas išlaikymo neteikia visai, su tėvu nebendrauja. Lanko krepšinio mokyklą, už užsiėmimus reikia mokėti po 200 Lt kas tris mėnesius bei po 40 Lt per mėnesį treneriui. Pas korepetitorius nevaikšto, nors norėtų papildomai mokytis matematikos, lietuvių kalbos. Mama kas dieną duoda po 3-5 Lt kišenpinigių. Su tėčiu nebendrauja, kadangi tėvas juo nesidomi.

Nepilnametis ieškovas M. M. teismo posėdžio metu (107 b.l.) nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus. Tėvas išlaikymo neteikia visai, su tėvu nebendrauja, kadangi tėvas juo nesidomi. Mama kas dieną duoda po 4-5 Lt kišenpinigių. Lankė bokso treniruotes, kurios kainavo po 60 Lt per mėnesį. Dažnai trūksta pinigų maistui, drabužiams, avalynei, todėl būtų gerai, jei tėvas pridėtų prie išlaikymo.

Išvadą duodančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje sutiko su ieškinio reikalavimais dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ir dėl priteisto išlaikymo padidinimo iš atsakovo. Teismo posėdžio metu raštu pateiktą išvadą palaikė, nurodė, kad ieškovės reikalavimų tenkinimas atitiktų vaikų interesus (143 b. l.). Atsakovas, nuolat keisdamas darbus ir neteikdamas vaikams reikalingo išlaikymo, nesant tam objektyvių priežasčių, stokoja atsakomybės.

Išvadą duodančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje sutiko su ieškinio reikalavimais dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ir dėl priteisto išlaikymo padidinimo iš atsakovo. Teismo posėdžio metu raštu pateiktą išvadą palaikė, nurodė, kad ieškovės reikalavimų tenkinimas atitiktų vaikų interesus (143 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Iš santuokos liudijimo nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota 1997-05-31 Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 794 (7 b. l.). Šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. M. (8 b.l.), (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. M. (9 b.l.).

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas, kadangi jis piktnaudžiavo alkoholiu, smurtavo prieš ieškovę, buvo jai neištikimas, nesirūpino nepilnamečiais vaikais, ieškovei pinigų vaikams išlaikyti neduodavo, šeima visai nesirūpino, ieškovė viena turėjo visą šeimą. Nors atsakovas atsiliepime nurodė, jog dėl santuokos iširimo kalta ieškovė, kadangi šeimoje kylančias problemas sprendė ne su atsakovu. Pažymėtina , kad atsakovas jokių atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo aplinkybę galinčių patvirtinti įrodymų, nepateikė. Iš VSDFV pažymos nustatyta, kad atsakovas nuolat keičia darbus, tačiau dirba ir gauna darbo užmokestį (135 b. l.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad yra susidaręs išlaikymo vaikams įsiskolinimas (22, 76 b.l.). Aplinkybes, kad atsakovas nesirūpina vaikais, neteikia jiems išlaikymo patvirtino tiek nepilnamečiai vaikai, tiek liudytojomis apklaustos ieškovės motina L. C. ir atsakovo motina A. M.. Liudytoja L. C. yra mačiusi dukrą S. M. su sumušimo žymėmis veide, tačiau jokių objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti buvusį atsakovo smurtavimą ieškovės atžvilgiu byloje nepateikta. Byloje nėra ir pakankamų duomenų spręsti apie atsakovo neištikimybę.

Įvertinus ieškinyje išdėstytas aplinkybes, ieškovės paaiškinimus, liudytojų parodymus, šioje byloje surinktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad šalims gyvenant santuokoje atsakovas nebuvo lojalus, negerbė šeimos, nesirūpino vaikų auklėjimu ir išlaikymu, neprisidėjo materialiai prie šeimos poreikių, pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.26, 3.27, 3.30 str. ir būtent tai buvo santuokos iširimo priežastis. Konstatuotina, kad šalių santuoka egzistuoja formaliai, jos išsaugoti nėra jokių galimybių, šalys nepageidauja taikytis.

CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją. Tai, kad atsakovas nesirūpina vaikais, savo elgesiu daro jiems žalą, neprisideda materialiai prie šeimos poreikių tenkinimo, pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį yra pagrindas pripažinti atsakovą kaltu dėl šalių santuokos iširimo ir nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės.

Dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo ir turto padalijimo.

Bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Procesiniuose dokumentuose sutuoktiniai taip pat turi pareigą nurodyti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius bei informaciją apie tai, kad pareiškėjui žinomiems kreditoriams yra pranešta apie bylos iškėlimą (CPK 382 str. 5 p., CK 3.126 str.).

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendime išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). Dalytiną bendrą turtą teismas nustato atsižvelgdamas į CK 3.127 str. 1 ir 2 d., kuriose nustatyta, kad padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o esant sutuoktinio prašymui – įgytas bendrai iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.

Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 str., 3.123 str.). CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Padalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų sutuoktinių kreditorių teisių (CK 1.5 str., 1.137 str.). Nustatęs sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą ir iš jo atskaitęs asmenines skolas, teismas sudaro kompensacijų balansą nurodydamas, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 str. 3 d., 3.98 str.).

Šalys dalintino nekilnojamojo turto santuokoje neįgijo. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktos VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko pažymos (14-18 b. l.). Atsakovo vardu registruotos transporto priemonės: motociklas IZ PLANETA 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir keleivinis automobilis RENAULT ESPACE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (19-20 b. l.). Nors šalys nepateikė duomenų apie transporto priemonių vertę, atsižvelgiant į tai, kad keleivinis automobilis Renault Espace yra 1993 metų gamybos, jo techninė apžiūra negalioja nuo 2011-11-12, automobilis nėra apdraustas privalomuoju transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimu, atsižvelgiant į vidutines tokio automobilio rinkos kainas, teismo vertinimu, šalims priklausančios automobilio vidutinė rinkos vertė yra 1000 Lt. Analogiškai, 1985 metų gamybos motociklo vertė yra 500 Lt. Teismo vertinimu, viso šalims priklausančio kilnojamojo turto vertė yra 1500 Lt. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad transporto priemonėmis faktiškai naudojasi atsakovas, todėl po santuokos nutraukimo atsakovui natūra priteistinos transporto priemonės: motociklas IZ PLANETA 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir keleivinis automobilis RENAULT ESPACE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas atsiliepime su tokia turto padalijimo tvarka sutiko, atsakovė kompensacijos nereikalauja(CK 3.127 str. 3 d.).

Sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, būtina išspręsti ir santuokoje įgytų prievolių kreditoriams vykdymą po santuokos nutraukimo. Gyvenant santuokoje, ieškovė su „Swedbank“, AB 2012-11-17 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 12-059979-GV, pagal kurią ieškovei suteikta 5000 Lt asmeninė paskola (114 b. l.). Ieškovė paaiškino, kad kreditą paėmė ji asmeniškai, todėl paskolą grąžins pati. Kreditorius sutinka, jog po santuokos nutraukimo prievolę toliau vykdytų ieškovė asmeniškai (121 b. l.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nustatytina, kad po santuokos nutraukimo turimus kreditorinius įsipareigojimus „Swedbank“, AB pagal 2012-11-17 vartojimo kredito sutartį Nr. 12-059979-GV ieškovė vykdys asmeniškai (CK 3.126 str.).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 str. nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 str. 1 ir 4 d.).

Konstatavus atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, jis teisės reikalauti išlaikymo iš ieškovės netenka. Ieškovė reikalavimo priteisti išlaikymą nereiškė, nurodė, kad jai išlaikymas iš atsakovo nereikalingas.

Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė – M., atsakovui – M. (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė prašo nepilnamečių vaikų M. M. ir M. M. gyvenamąją vietą nustatyti su ja. To pageidauja patys vaikai, nurodydami, kad su tėvu nebendrauja, nėra jokio emocinio ryšio (106-107 b. l.). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad vaikų dvasiniais ir materialiniais poreikiais rūpinasi viena ieškovė, atsakovas nuo vaikų auklėjimo ir išlaikymo yra nusišalinęs.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus, užtikrintų įprastą ir saugią socialinę aplinką. Ieškinio reikalavimas tenkintinas, M. M. ir M. M. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su motina S. M. (CK 3.168 str. 1 d., 3.169 str., 2.14 str.).

Atsakovui išaiškintina, kad abu tėvai – tiek ieškovė, tiek atsakovas – privalo stengtis sukurti nepilnamečiam vaikui kiek įmanoma stabilesnę psichologinę aplinką. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis numato vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. CK 3.170 str. įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Prie ieškinio pateiktose vaiko poreikių suvestinėse nurodoma, kad M. M. ir M. M. poreikiams tenkinti reikalinga po 800 Lt suma, kurią sudaro po 250 Lt maistui, po 200 Lt sporto priemonėms, po 200 Lt mokyklai, po 150 Lt drabužiams, avalynei kiekvienam vaikui.

Iš byloje esančios pažymos apie ieškovės darbo užmokestį matyti, kad ieškovė dirba, jos darbo užmokestis sudaro 1075,39 – 1728,80 Lt atskaičius mokesčius (10 b. l.). Atsakovas šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo 2013-03-18-2013-03-31 laikotarpiu sudarė 500 Lt neatskaičius mokesčių (134 b. l.). iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas nuo 2011 m. birželio mėnesio darbo vietą pakeitė 4 kartus. Po santuokos nutraukimo atsakovui tenka dvi transporto priemonės, ieškovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (14-18 b.l.) patvirtina, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi 235/1000 dalis ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), bei 42/100 dalis buto (duomenys neskelbtini). Atsakovas nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas duomenų apie galimai turimus išlaikytinius nepateikė. Nors liudytoja apklausta atsakovo motina A. M. nurodė, kad atsakovo sveikatos būklė prasta, jis dažnai serga, tačiau įrodymų, kad dėl sveikatos būklės būtų iš dalies nedarbingas, atsakovas nepateikė.

CK 3.201 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikams priteistas išlaikymas gali būti pakeistas pagal vieno iš tėvų prašymą. Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra vaiko tėvo -(motinos) turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas, kitos konkrečios aplinkybės. Šiuo atveju išlaikymo pakeitimo klausimą būtina spręsti ir dėl to, jog išlaikymas priteistas dar 2003 metais, t.y. prieš dešimt metų. Nuo to laiko neabejotinai pasikeitė vaikų poreikiai, vaikai tapo paaugliais. Net ir gaudama iš vaiko tėvo teismo įsakyme nurodytą išlaikymo sumą, ieškovė S. M. negali užtikrinti, kad sūnų būtinieji poreikiai būtų visapusiškai patenkinti. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms įgyti. Išlaidos vaiko poreikiams tenkinti turi atitikti ir protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko gabumai, sveikata ir amžius. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų pasaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ( CK 3.192 str.). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas t.y. tėvų turtinė padėtis gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą.

Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje /. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Vaikams augant, jų poreikiai didėja, todėl išlaikymo dydžio peržiūrėjimas pagrįstas protingumo ir teisingumo kriterijais.

CK 3.192 str. reglamentuota tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymas – tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sąlygų sudarymas. Tėvų pareiga vaikui teikti išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar nebendravimu su vaiku. Įstatymo leidėjas, sureguliuodamas išlaikymo santykius, įtvirtino principą „pagal poreikius ir galimybes“. Tai reiškia, kad turi būti vertinami ne tik vaiko poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t.y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

Pažymėtina, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 str. 1 d., vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Abiejų tėvų teisės vaiko atžvilgiu yra lygios. Vaiko interesus privalo saugoti ir ginti abu tėvai. Šalių sūnūs yra dar nepilnamečiai, jų augančiam organizmui neabejotinai reikalingas visavertis maistas, vitaminai. Ieškovė S. M., vykdydama savo pareigas sūnums M. ir M., užtikrina jų teisę į gyvenamąjį būstą, mitybą, apavą ir drabužius. Įvertinus tokius faktorius kaip vaiko amžiaus didėjimas, kainų augimas, akivaizdu, kad nepilnamečių M. M. ir M. M. poreikiai tik padidėjo.

Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė, todėl šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas, turi visas galimybes gauti pakankamas pajamas. Kaip jau minėta, atsakovas neturi kitų išlaikytinių. Iš atsakovo elgesio akivaizdu, kad jis nesiekia pagerinti savo turtinės padėties, gauti didesnį darbo užmokestį į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovė siektų esamą padėtį pakeisti. Atvirkščiai, iš elgesio bei požiūrio į vaikų išlaikymą, matyti, kad jį tenkina esama padėtis ir jis neketina imtis aktyvių veiksmų gauti didesnes pajamas. Atsakovas neįrodė, kad yra išnaudojęs visas galimybes gauti pakankamas pajamas savo vaikams išlaikyti. Atvirkščiai, atsakovas priešieškiniu siekia pakeisti ir taip mažo išlaikymo dydį į tokį, kuris neužtikrintų net pačių minimaliausių nepilnamečių vaikų poreikių. Pažymėtina, kad atsakovas, nesiimdamas jokių veiksmų padėčiai pakeisti, elgiasi nesąžiningai ir neatsakingai nepilnamečių sūnų atžvilgiu. Pažymėtina, kad atsakovas, kaip ir ieškovė, privalo užtikrinti, kad būtų patenkinti kasdieniai nepilnamečių sūnų poreikiai. Tai reiškia, kad nepilnamečiams sūnums nuolatos turi būti teikiamas pakankamo dydžio išlaikymas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad atsakovas deda nepakankamas pastangas gauti didesnes pajamas ir teikti didesnį nei 300 Lt išlaikymą nepilnamečiams sūnums.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, šiuo metu nusistovėjusia teismų praktika bei siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo pakeitimo tenkintinas, pakeičiant teismo įsakyymą ir iš atsakovės priteisiant išlaikymą nepilnamečiams M. M. ir M. M. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2013-01-04) iki pilnametystės (LR CPK 178, 197, 185, LR CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Teismo vertinimu, atsakovas privalo būti pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.) ir išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečių M. M. ir M. M. atstovė – jų motina S. M. išimtinai vaikų interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3. 203 str.).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šioje byloje tiek ieškovei, tiek atsakovui teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Ieškovė atleista nuo 50 procentų bylinėjimosi išlaidų, atsakovas- nuo 100 procentų bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė už ieškinio reikalavimus sumokėjo 72 Lt žyminį mokestį, šios jos patirtos išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.). kadangi atsakovas 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybės naudai, kitų bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, advokato pagalbos išlaidų) atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Nutraukti ieškovės S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą ir įregistruotą 1997 m. gegužės 31 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 794, santuoką dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei S. M. palikti santuokinę pavardę – M., atsakovui A. M. palikti pavardę – M..

Nustatyti nepilnamečių M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su motina S. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2003-10-10 įsakymu civilinėje byloje Nr. 2-13887/2003 priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt (keturi šimtai Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2013-01-04) iki sūnaus pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2003-10-10 įsakymu civilinėje byloje Nr. 2-13887/2003 priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt (keturi šimtai Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2013-01-04) iki sūnaus pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę S. M. M. M. ir M. M., priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti atsakovui A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise transporto priemones motociklą IZ PLANETA 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir keleivinį automobilį RENAULT ESPACE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo kreditorinius įsipareigojimus „Swedbank“, AB“ pagal 2012-11-17 vartojimo kredito sutartį Nr. 12-059979-GV vykdys asmeniškai ieškovė S. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 72 Lt (septyniasdešimt du Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas išsiųsti Kauno m. CMB santuokos nutraukimo faktui įregistruoti, Vedybų sutarčių registrui turto pasidalijimo faktui įregistruoti, VĮ „Regitra“ nuosavybės teisės į transporto priemones pasikeitimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.