- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-21
- Bylos Nr.
- II-377-834/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01311-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Pažeidėjas
- E. Z.
- Pareiškėjas
- E. Z.
- Advokatai
- Dariuš Lučinskij
- Kategorijos
- 1.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.1.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo pareiškėjo E. Z. skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. liepos 28 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N561-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25277519853, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimto sprendimo esmė
1. Valstybinė darbo inspekcija prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) 2025 m. liepos 28 d. nutarimu E. Z. (toliau – ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 3 dalį paskyrė 1 800 Eur bauda už tai, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbdavio, užsakovo, įgaliotu asmeniu neužtikrino, kad objekte, adresu Čekiškių k. 44, Riešės sen., Vilniaus raj. Sav., kur vykdomi buvusių fermų renovacijos darbai, stogo konstrukcijos, dangos remonto darbus atliekantys asmenys turėtų galiojančius sugeneruotus skaidriai dirbančiųjų asmens indentifikavimo kodus, o būtent, 2025 m. birželio 7 d. dirbantys, atliekantys stogo konstrukcijos remonto, dangos keitimo darbus UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojai S. E., N. S. ir F. S., neturėjo su savimi sugeneruotų ir galiojančių skaidriai dirbančiųjų indentifikavimo kodo ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalies nuostatų, kuo pažeidė ANK 95 straipsnio 3 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2025 m. rugsėjo 1 d. gautas iš Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal teisingumą persiųstas E. Z. skundas, kuris priimtas nagrinėti.
II. Skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai
3. E. Z. skundu nesutinka su jam paskirta administracine nuobauda ir prašo panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. liepos 28 d. nutarimu jam paskirtą 1 800 eurų baudą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-561-2025, priimtą pagal Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 3 dalį.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad dirba pagal darbo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini) “, o statybos darbus objekte, esančiame Čekiškių k. 4, Riešės sen., Vilniaus r. sav., vykdė rangovas UAB „(duomenys neskelbtini) “. E. Z. teigimu, jis nebuvo atsakingas už statybos objekte dirbusių asmenų įdarbinimą ar jų duomenų suformavimą SODRAI (SDAIK), todėl negali būti laikomas subjektu, atsakingu už nustatytą pažeidimą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažymėjo, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas nedalyvaujant jo advokatui, turint ribotas teisines žinias, todėl jis iš dalies pripažino faktines aplinkybes nesuprasdamas jų teisinės reikšmės.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigė, kad atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 3 dalį taikoma tik tiems subjektams, kurie atsakingi už nelegaliai dirbančių asmenų įdarbinimą ar kontrolę, t. y. statytojui (užsakovui), rangovui arba jų vadovams. Kadangi jis nėra nei UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovas, nei asmuo, atsakingas už darbuotojų įdarbinimą, jis negali būti laikomas tinkamu subjektu šiai atsakomybei taikyti.
Žemesnės instancijos teismas
E. Z. pabrėžė, kad nelegaliai dirbusių asmenų darbo faktas, net ir esant nustatytoms aplinkybėms, nesuponuoja jo, kaip darbų vadovo, atsakomybės, nes darbų vadovas nėra įgaliotas darbdavio vardu priimti asmenis į darbą ar tvarkyti jų socialinio draudimo duomenis.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad Valstybinės darbo inspekcijos nutarime nėra paaiškinta, kodėl atsakomybė taikoma jam, o ne darbdaviui ar rangovui, nors byloje surinkti duomenys aiškiai rodo, kad darbus organizavo ir darbuotojus pasamdė UAB „(duomenys neskelbtini) “.
Atsižvelgdamas į tai, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. liepos 28 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, kadangi nėra jo kaltės bei nėra pagrindo laikyti jį tinkamu subjektu atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 3 dalį taikyti.
Atsiliepimas
4. Institucija – Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atsiliepime į E. Z. skundą nurodė, kad su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nesutinka, prašo skundą atmesti ir 2025 m. liepos 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-561-2025 palikti nepakeistą.
Institucija pažymėjo, kad 2025 m. birželio 7 d. statybos objekte, esančiame Čekiškių k. 4, Riešės sen., Vilniaus r. sav., buvo nustatyta, jog darbų rangovo UAB „(duomenys neskelbtini) “ samdyti darbuotojai – Rumunijos piliečiai – dirbo be teisės aktų reikalaujamo skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo (SDAIK).
Atsiliepime nurodyta, kad pareiškėjas E. Z., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbų vadovu, buvo atsakingas už saugų ir teisėtą darbų vykdymą statybos objekte, todėl turėjo pareigą užtikrinti, kad visi darbų vykdytojai objekte turėtų galiojantį SDAIK.
Institucijos vertinimu, aplinkybė, jog darbuotojus į objektą atsiuntė rangovas UAB „(duomenys neskelbtini) “, nepaneigia pareiškėjo atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 3 dalį, nes darbų vadovas privalo kontroliuoti, jog statybos darbai nebūtų atliekami nelegaliai dirbančių asmenų.
Valstybinė darbo inspekcija pabrėžė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo tinkamai supažindintas su nusižengimo aplinkybėmis, turėjo galimybę pateikti paaiškinimus bei įrodymus, tačiau jų nepateikė, todėl Nutarimas buvo priimtas pagrįstai, vadovaujantis surinktų duomenų visuma.
Institucija akcentavo, jog pareiškėjo teiginiai apie tai, kad jis nėra atsakingas už darbuotojų įdarbinimą ar SDAIK formavimą, neturi teisinės reikšmės, nes atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 3 dalį kyla ne tik darbdaviui, bet ir darbų vadovui, kuris faktiškai prižiūri statybos darbus ir leidžia dirbti nelegaliai įdarbintiems asmenims.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodyta, kad pareiškėjui paskirta 1 800 eurų bauda yra proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui, nes nelegalus darbas statybų sektoriuje pažeidžia viešąją tvarką, socialinio draudimo sistemą ir darbuotojų teises.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Valstybinė darbo inspekcija prašo teismą E. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą, o 2025 m. liepos 28 d. priimtą Nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-561-2025 palikti nepakeistą.
5. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas Dariuš Lučinskij teismo posėdyje nurodė, kad E. Z. dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbų vadovu. Įmonė buvo sudariusi rangos sutartį dėl stogo rekonstrukcijos darbų, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini) “ vykdė darbus objekte. 2025 m. birželio 7 d. atlikus patikrinimą, statybvietėje buvo rasti trys darbuotojai, kurie neturėjo skaidriai dirbančio asmens kodo. Atstovo teigimu, šiuo atveju neneigiama, kad darbuotojai dirbo be skaidriai dirbančio asmens kodo, tačiau ginčas kyla dėl atsakomybės subjekto. Jo nuomone, atsakomybė turėtų būti taikoma rangovui – UAB „(duomenys neskelbtini) “ – ir jos vadovui, o ne E. Z., kuris nėra atsakingas už darbuotojų priėmimą į darbą ar jų įdarbinimo teisėtumą. E. Z. atsakingas tik už darbo saugos ir darbuotojų sveikatos užtikrinimą, todėl jam taikyta administracinė atsakomybė yra nepagrįsta. Advokatas pažymėjo, kad statybvietė buvo perduota rangovui, todėl užsakovas ar jo atstovas neturi teisės kištis į rangovo ūkinę veiklą, o darbuotojų įdarbinimo kontrolė tenka būtent rangovui. UAB „(duomenys neskelbtini) “ privalėjo užtikrinti, kad visi asmenys būtų įdarbinti teisėtai, todėl būtent ši įmonė turėtų būti atsakinga už nustatytus pažeidimus. Atstovas Dariuš Lučinskij dar kartą pabrėžė, kad statybų procese dalyvaujančių subjektų funkcijos yra aiškiai atskirtos, ir rangos santykių esmė – jog objektas perduodamas rangovui, kuris savarankiškai organizuoja darbus ir atsako už jų vykdymą. Kadangi darbuotojus įdarbino UAB „(duomenys neskelbtini) “, o ne UAB „(duomenys neskelbtini) “, pareiškėjas E. Z. negali būti laikomas tinkamu subjektu administracinei atsakomybei taikyti.
6. Institucijos atstovas K. B. teismo posėdyje paaiškino, kad 2025 m. birželio 7 d. atliekant patikrinimą statybvietėje, buvo rasti trys asmenys, kurie dirbo be skaidriai dirbančio asmens kodo ir negalėjo nurodyti, kas juos įdarbino. Patikrinimo metu atvykęs E. Z. taip pat negalėjo paaiškinti, kam šie darbuotojai dirba. Atstovo teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvo įpareigota nuskanuoti darbuotojų kodus ir patikrinti, ar jie dirba skaidriai, tačiau to nepadarė. Tai patvirtina, kad E. Z., kaip darbdavio įgaliotas asmuo objekte, buvo atsakingas už šių reikalavimų laikymąsi. Kadangi jis prižiūrėjo darbus ir teikė nurodymus darbuotojams, jo atsakomybė buvo nustatyta teisingai, o VDI nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Institucijos atstovas nurodė, kad darbo vietoje nustatyti darbuotojai neturėjo skaidriai dirbančiojo asmens kodų, o jų kodai buvo sugeneruoti tik birželio 10–11 dienomis, t. y. po patikrinimo. Tai įrodo, kad darbuotojai patikrinimo metu dirbo neteisėtai. Institucijos atstovas pažymėjo, kad trys patikrinimo metu rasti asmenys nurodė, jog jiems vadovauja E. Z., todėl būtent jis laikytinas atsakingu už tai, jog statybvietėje buvo leidžiama dirbti asmenims, neturintiems skaidriai dirbančiojo kodo. Pasak Institucijos atstovo, UAB „(duomenys neskelbtini) “ šiuo atveju nebuvo nubausta, nes užsakovas – UAB „(duomenys neskelbtini) “ – turėjo pareigą kontroliuoti, kad į statybvietę patekę asmenys būtų įdarbinti teisėtai. Užsakovas privalėjo pareikalauti atitinkamų kodų ir patikrinti, ar jie galioja. Kontrolės nebuvimas sąlygojo nustatytus pažeidimus, todėl priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Institucijos atstovas prašė teismo skundą atmesti ir palikti galioti Valstybinės darbo inspekcijos 2025 m. liepos 28 d. nutarimą Nr. VDI-ANR-N-561-2025, nurodydamas, kad subjektas nustatytas tinkamai, o E. Z. atsako kaip darbdavio įgaliotas asmuo.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir byla grąžintina Institucijai tyrimui atlikti.
Žemesnės instancijos teismas
7. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje AN2-382-606/2018).
8. Valstybinė darbo inspekcija 2025 m. liepos 28 d. nutarimu E. Z. skyrė 1 800 eurų baudą už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbdavio, užsakovo ar įgalioto asmens pareigas einantis asmuo, neužtikrino, jog objekte, esančiame Čekiškių k. 44, Riešės sen., Vilniaus r. sav., stogo konstrukcijos remonto darbus atliekantys UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojai turėtų galiojančius skaidriai dirbančiųjų identifikavimo kodus.
9. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
10. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Kaip matyti, šis straipsnis numato pareigą įgaliotam institucijos pareigūnui, atliekančiam administracinio nusižengimo tyrimą, imtis visų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
11. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. Z. skundu prašo minėtą nutarimą panaikinti, nurodydamas, kad jis nėra subjektas, kuriam pagal ANK 95 straipsnio 3 dalį gali būti taikoma atsakomybė. Jo teigimu, jis dirba darbų vadovu pagal darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir nėra įgaliotas tikrinti ar priimti sprendimų dėl kitų įmonių darbuotojų įdarbinimo ar jų identifikavimo kodų.
12. ANK 95 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nelegalus darbas atliekant statybos darbus užtraukia baudą statytojui (užsakovui) – fiziniam asmeniui nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų, statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui – fiziniam asmeniui, kuris verčiasi ūkine komercine veikla, statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo – juridinio asmens vadovui – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų.
13. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau – Statybų įstatymas) 22¹ straipsnio 1 dalyje numatyta Statybos darbus atliekantys asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 1 dalyje, privalo turėti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą (toliau – kodas), o tais atvejais, kai jiems kodas negali būti suformuojamas, privalo turėti kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančius dokumentus (toliau – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiantys dokumentai) ir pateikti jį (juos):
Žemesnės instancijos teismas
1) patikrinimo metu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms;
2) statybos patikrinimo metu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos;
3) statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui ar jų įgaliotiems asmenims, jam (jiems) pareikalavus.
14. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau – Statybų įstatymas) 22¹ straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas privalo užtikrinti, kad visi statybos darbus atliekantys fiziniai asmenys turėtų suformuotus galiojančius kodus (kai jiems kodas negali būti suformuojamas, – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus), o kiti statybvietėje esantys asmenys turėtų statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo nustatytas identifikavimo priemones ir juos (jas) pateiktų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
15. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas posėdžio metu nurodė , jog UAB „(duomenys neskelbtini)„ buvo sudariusi rangos sutartį su UAB“ (duomenys neskelbtini) “ ir atsakingas turėtų būti rangovas.
16. Pažymėtina, jog pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį, rangos sutarties esmė yra būtent rangovo įsipareigojimas atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal užsakovo užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, bei užsakovo įsipareigojimas atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Visos kitos iš šių pagrindinių įsipareigojimų išplaukiančios šalių pareigos turi būti specialiai aptartos ir detalizuotos, konkretūs kiekvienos šalies įsipareigojimai įvardijami, o ne suprantami kaip visų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų nuostatų laikymasis, t. y. sutarties nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai ( Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sprendimas administracinėje byloje eI2-10913-983/2023).
17. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 4 dalį, šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytiems apdraustiesiems asmenims suformuotas kodas išduodamas tik pačiam apdraustajam asmeniui ir jo draudėjui, komandiruotam užsieniečiui suformuotas kodas – tik pačiam komandiruotam užsieniečiui ir komandiruoto užsieniečio draudėjui. Draudėjas arba komandiruoto užsieniečio draudėjas gali gauti tik tuos kodus, kurie yra suformuoti asmenims, kaip to draudėjo (arba komandiruoto užsieniečio draudėjo) apdraustiesiems asmenims (arba komandiruotiems užsieniečiams). Kitiems asmenims kodai, koduose užšifruoti duomenys ir su jais susiję duomenys teikiami vadovaujantis šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi. Kodas negali būti suformuotas asmenims, jeigu jie nenurodyti šio straipsnio 1 dalyje arba jeigu Fondo valdybos informacinėje sistemoje nėra iš Mokesčių mokėtojų registro gautos informacijos apie šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus asmenis.
18. Skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo išdavimo ir panaikinimo, skaidriai dirbančiojo asmens identifikavimo kodo galiojimo ir jame užšifruotų duomenų teisingumo patikrinimo tvarką nustato Skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo išdavimo, panaikinimo, kodo galiojimo ir jame užšifruotų duomenų teisingumo patikrinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2022 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. V-100 „Dėl Skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo išdavimo, panaikinimo, kodo galiojimo ir jame užšifruotų duomenų teisingumo patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Tvarkos aprašas).
19. Nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja, kad Fondo valdybos informacinėje sistemoje suformuojamas skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas yra siejamas ne tik su dirbančiu asmeniu, bet ir su draudėju.
20. Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis sąrašas užsakovo (statytojo) pareigų. Statybos įstatyme nėra įtvirtinta užsakovo (statytojo) pareiga kontroliuoti rangovo darbuotojus ar kitus rangovo pasamdytus fizinius asmenis, jog šie statybvietėje, kuri pagal perdavimo-paėmimo aktą buvo perduota rangovui, turėtų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą.
21. Iš administracinės bylos medžiagos matyti, jog 2025 m. balandžio 28 d. tarp UAB“(duomenys neskelbtini) “ ( užsakovo) ir UAB „ (duomenys neskelbtini) “ pasirašė rangos sutartį Nr.2025/0428-1 pagal kurią rangovas įsipareigojo atlikti bendrastatybinius darbus, Užsakovas įsipareigojo už šias paslaugas sumokėti. Tačiau byloje nėra duomenų ar statybvietė buvo perduota rangovui. Kaip matyti iš bylos medžiagos patikrinimo metu buvo tiek UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojas, tiek UAB (duomenys neskelbtini) “ darbuotojai. Iš byloje esančio UAB“ (duomenys neskelbtini) “ 2025 m. birželio 12 d. rašto matyti, jog UAB“(duomenys neskelbtini) “ informavo, kad prieš pradedant darbus ,UAB “(duomenys neskelbtini) “ kaip užsakovas matė darbuotojų ID kodus-jie buvo pateikti ir patikrinti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini) „ darbuotojai ID kodų neturėjo. Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo tyrimo metu institucija nesiaiškino ar buvo tikrinami ID kodai ir kas konkrečiai tikrino.
22. Pažymėtina ir tai, jog CK 6.689 straipsnyje yra įtvirtinta užsakovo teisė kontroliuoti ir prižiūrėti statybos darbus, tačiau ne pareiga. Minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis. Taigi, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, darytina išvada, jog užsakovui, jeigu kitaip nenumatyta įstatyme ar sutartyje, statybos darbų kontrolė ir priežiūra yra teisė, o ne pareiga.
23. Kaip matyti iš institucijos elektroninio susirašinėjimo su UAB „(duomenys neskelbtini) “ UAB“(duomenys neskelbtini) vadovas nurodo, jog atsakingas už skaidriai dirbančių darbuotojų pažymėjimų įforminimą ir išdavimą yra atsakingas įmonės vadovas Z. G.. Viena vertus UAB“ (duomenys neskelbtini) “ savo 2025 m. birželio 12 d. rašte nurodė, kad susistiprino vidaus kontrolės procedūras, nebus įleidžiami darbuotojai be išankstinės registracijos , tapatybės dokumentų ir ID kodų pateikimo. Šis prieštaravimas gali būti pašalintas apklausus užsakovo ir rangovo vadovus.
24. Nors Institucija nurodė, kad E. Z. veikė kaip darbdavio įgaliotas asmuo, byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog jam buvo suteikti tokie įgaliojimai, leidžiantys laikyti jį užsakovo atstovu, atsakingu už skaidriai dirbančiųjų kodų kontrolę. Byloje nėra duomenų, kad E. Z. būtų buvęs atsakingas už kitų įmonių (šiuo atveju – UAB „(duomenys neskelbtini) “) darbuotojų įdarbinimą ar jų identifikavimo duomenų pateikimą.
25. Teismo vertinimu, šioje byloje nėra nustatyta, kad E. Z. būtų buvęs užsakovo ar rangovo vadovas arba jų įgaliotas atstovas. Pats faktas, jog patikrinimo metu darbuotojai nurodė, kad jiems nurodymus davė E. Z., nesuponuoja jo atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 3 dalį, kadangi darbų vadovo funkcijos paprastai susijusios su darbų organizavimu ir saugos užtikrinimu, o ne su įdarbinimo kontrolės klausimais. Iš byloje esančio UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus 2025 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 25-04-30/3 matyti, kad E. Z. buvo paskirtas darbdavio įgaliotu asmeniu saugai ir sveikatai užtikrinti objekte, esančiame Čekiškių k. 4, Vilniaus r. Pagal šį įsakymą jam buvo pavesta kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi saugos instrukcijų, imtis veiksmų susidarius pavojingoms situacijoms, rūpintis darbo vietų tvarka, higiena ir įranga, organizuoti darbuotojų sveikatos patikrinimus bei pranešti apie nelaimingus atsitikimus. Tačiau iš šio dokumento turinio matyti, kad suteikti įgaliojimai apsiribojo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais ir nesuteikė jam teisės ar pareigos kontroliuoti statybvietėje dirbančių asmenų įdarbinimo teisėtumą ar skaidriai dirbančiųjų identifikavimo kodų (SDAIK) generavimą bei galiojimą.
26. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad tyrimo metu nebuvo apklausti UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovas ar kiti atsakingi asmenys dėl įgaliojimų suteikimo pareiškėjui, taip pat nebuvo įvertinta rangos sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir UAB „(duomenys neskelbtini) “, kuri galėtų patvirtinti ar paneigti, kas buvo atsakingas už dirbančių asmenų identifikavimo kodų kontrolę. Šių aplinkybių neištyrimas lėmė, kad Institucijos nutarimas priimtas neįvertinus visų reikšmingų faktų ir nepatikrinus, ar administracinė atsakomybė taikyta tinkamam subjektui.
27. Pažymėtina, kad asmuo gali būti pripažįstamas padariusiu administracinį nusižengimą tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir yra surinkta pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų bei pašalintos kylančios abejonės. Kiekviena byloje kylanti versija turi būti nuodugniai ištirta ir patikrinta, o kilę prieštaravimai turi būti pašalinti. Nesant galimybės jų pašalinti – laikomasi in dubio pro reo principo ir visi neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybės traukiamo asmens naudai.
28. Nors ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme. Vis dėlto šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus“. Teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinių nusižengimų bylas nagrinėjantys ir nutarimus asmenų atžvilgiu priimantys institucijos pareigūnai gali priimti nutarimus formaliai, skubotai ir paviršutiniškai, neišsiaiškinę bylai reikšmingų aplinkybių.
29. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog Valstybinės darbo inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir savo išvadas pagrįsti ištirtais ir įvertintais įrodymais, priimti teisėtą ir pagrįstą nutarimą traukiamo administracinėn atsakomybėn atžvilgiu, negali savo pareigos perkelti kitai institucijai ( Vilniaus apygardos teismo 2023m. gruodžio 5 d nutartis administracinėje byloje Nr. AN2-323-1058/2023) .
30. Institucija , priėmusi nutarimą , iš esmės nesurinko ir neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių paneigiančių prieštaravimus tarp UAB“(duomenys neskelbtini) „ ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ elektroniniuose laiškuose nurodomų aplinkybių dėl ID kodų kontrolės, taip pat neišsiaiškintos aplinkybės kokiu pagrindu 2025 m. birželio 16 d. rašte elektroniniame laiške nurodoma, jog objekte už skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo kodų ( SDID) kontrolę yra paskirtas darbų vadovas E. Z., kaip tuo tarpu 2025 m. balandžio 30 d. įsakyme yra aiškiai apibrėžtos E. Z. pareigos, susijusios su darbuotojų sauga ir sveikata. Todėl konstatuotina, jog institucijos tyrimas nebuvo pakankamas, o atsakomybės subjekto klausimas liko neištirtas, dėl to negalima daryti kategoriškos išvados, kad nagrinėjamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 3 dalyje padarė būtent E. Z.. Atsižvelgiant į išdėstytą skundas tenkintinas iš dalies, o byla grąžintina Institucijai papildomam tyrimui atlikti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
E. Z. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. liepos 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-561-2025 ir bylą grąžinti Institucijai papildomam tyrimui atlikti.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.