Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Steika“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Steika“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija, VDI) 2023 m. birželio 12 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ30568 (toliau – ir Nutarimas). Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, jog Bendrovė yra statybos darbų, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Objektas) užsakovė. Dėl darbų Objekte yra sudaryta 2022 m. spalio 21 d. Rangos darbų sutartis Nr. FAB202203 (toliau – ir Rangos sutartis), kurios pagrindu rangovė UAB „Heramta“ įsipareigojo savo jėgomis atlikti rangos darbus Objekte. Bendrovė pagal Rangos sutartį yra užsakovė, kuri yra užsakiusi konkrečius statybos darbus Objekte ir šių darbų atlikimo neorganizuoja, t. y. darbuotojams neduoda nurodymų – su jais nesieja jokie subordinaciniai santykiai. Rangos sutartyje nėra numatyta, jog UAB „Heramta“ neturi teisės sudaryti susitarimų su subrangovais. Pareiškėjos nuomone, darbai buvo vykdomi subrangos pagrindu, kadangi Rangos sutarties įsipareigojimai ar jų dalis buvo perleista tretiesiems asmenims. Todėl būtent UAB „Heramta“ yra atsakinga už savo pasitelktų subrangovų veiksmus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.650 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėja teigia, kad Bendrovė sudarė Rangos sutartį dėl statybos darbų atlikimo ir tikėjosi gauti darbų rezultatą, tačiau rangovės (UAB „Heramta“) vykdomų darbų organizavimo nekontroliavo, rangovė veikė savarankiškai. Pareiškėja tikėjosi gauti rezultatą, o rezultato kūrimo procese dalyvavo tik tiek, kiek yra reikalinga kaip užsakovei (priimti darbų rezultatą, atsiskaityti). Be to, statybvietė buvo išimtinai UAB „Heramta“ žinioje, kuri ją kontroliavo ir prižiūrėjo, jog būtų laikomasi teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Pažymi, jog už VDI nustatytą pažeidimą gali būti atsakingas rangovas arba užsakovas, priklausomai nuo faktinės situacijos. Šiuo atveju, statybvietė buvo UAB „Heramta“ žinioje, darbus vykdė jos pasitelkti subrangovai. Taigi, Nutarimas Bendrovės atžvilgiu yra priimtas visiškai nepagrįstai, netinkamai ištyrus faktines aplinkybes ir tokiu būdu nepagrįstai pritaikius administracinę atsakomybę ne tam asmeniui. Už galimą pažeidimą yra atsakingi kiti asmenys, o ne pareiškėja.

Atsakovė Inspekcija atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog būtent pareiškėja būdama statytoja, privalėjo užtikrinti, kad statybvietėje statybos darbus atliekantys asmenys turėtų skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodus ir juos pateiktų kontroliuojančioms institucijoms (šiuo atveju – VDI), taip pat užtikrinti, kad į statybvietę nepatektų pašaliniai asmenys.

Pažymi, kad pareiškėja 2022 m. spalio 21 d. Rangos sutartimi neįpareigojo UAB „Heramta“ užtikrinti Objekto apsaugą ir į ją patenkančių asmenų kontrolę. Rangos sutartimi rangovė įpareigojama užtikrinti higienos ir saugos darbe reikalavimų laikymąsi, priešgaisrinę apsaugą ir aplinkos ekologinę apsaugą, tiksliai laikytis valdžios institucijų reikalavimų (Rangos sutarties 6.2.3. punktas), taip pat įpareigojama užtikrinti, kad rangovės pasamdyti darbuotojai ir/arba tretieji asmenys, už kuriuos atsakinga rangovė, darbų atlikimo metu nebūtų apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, toksinių ir/arba psichotropinių medžiagų (Rangos sutarties 6.2.9. punktas). Punkto kuriuo užsakovė perleidžia asmenų patekimo ir skaidriai dirbančiojo ID kontrolę Objekte rangovei nėra. VDI nuomone, Rangos sutartyje aiškiai apibrėžtos šalių atsakomybės ribos ir jų pareigos, todėl sutarties sąlygos negali būti aiškinamos plečiamai ir nėra jokio pagrindo spręsti, kad rangovei buvo perduotos užsakovės pareigos, susijusios su statybvietėje esančių ar į ją patenkančių asmenų kontrolės vykdymu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. birželio 12 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ30568 teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš rašytinių bylos duomenų nustatyta, kad 2023 m. gegužės 5 d. VDI vyriausieji darbo inspektoriai pagal skyriaus vedėjo pavedimą Nr. 972 atliko nelegalaus darbo planinį patikrinimą statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini).

Inspekcija, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, sprendė, jog Bendrovė atstovaujama įmonės direktorius M. D., būdama statybvietės, adresu (duomenys neskelbtini), statytoja (užsakove) nekontroliavo, kad 2023 m. gegužės 2-5 dienomis visi statybvietėje statybos darbus atliekantys asmenys turėtų nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą ir pateiktų jį VDI patikrinimo metu. VDI nustatė, kad statybvietėje be kodo stogo dangos įrengimo darbus 2023 m. gegužės 2-5 dienomis atlikinėjo pil. A. S., gim. 1987 m., ir dar 3 nenustatytos tapatybės asmenys pasišalinę iš statybvietės VDI patikrinimo dieną (2023 m. gegužės 5 d.). Tokiais savo veiksmais (neveikimu) UAB „Steika“ pažeidė imperatyvius Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 22 (1) straipsnio 4 dalies reikalavimus ir padarė Užimtumo įstatymo 59 (2) straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Inspekcija 2023 m. birželio 12 d., remdamasi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nenustačiusi atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, priėmė Nutarimą, kuriuo Bendrovei paskyrė 3 500 Eur baudą.

Pareiškėja, nesutikdama su ginčijamu Nutarimu, 2023 m. liepos 4 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas bei Lietuvos Respublikos statybos įstatymas.

Užimtumo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 22 (1) straipsnyje (Statybvietėje esančių asmenų identifikavimas) 1 dalyje nustatyta, kad statybvietėje statybos darbus atliekantys asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15 (1) straipsnio 1 dalyje, privalo turėti galiojantį Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15 (1) straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą (toliau – ir kodas), o tais atvejais, kai jiems kodas negali būti suformuotas, privalo turėti kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15 (1) straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančius dokumentus (toliau - kode užšifruojamus duomenis pagrindžiantys dokumentai) ir pateikti jį (juos): patikrinimo metu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms (1 punktas); statybos patikrinimo metu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (2 punktas); prieš patenkant į statybvietę ir statybvietėje pareikalavus statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui ar jų įgaliotiems asmenims (3 punktas).

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 22 (1) straipsnyje (Statybvietėje esančių asmenų identifikavimas) 2 dalyje nustatyta, kad statybvietėje gali būti asmenys, kurie: turi kodą arba, kai jiems kodas negali būti suformuotas, - kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus (1 punktas), arba statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo nustatyta tvarka užregistravo atvykimo į statybvietę pradžios laiką ir priežastį ir turi statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo nustatytą identifikavimo priemonę (punktas). Statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas nustato kitų statybvietėje esančių asmenų, kurie nenurodyti šio straipsnio 1 dalyje, identifikavimo priemonę, prireikus - jos išdavimo tvarką, registruoja šių asmenų buvimo statybvietėje pradžios ir pabaigos laiką ir priežastį (Statybos įstatymo 22 (1) straipsnyje 3 dalis). Statytojas (užsakovas) arba jo vienas įgaliotas rangovas privalo užtikrinti, kad visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų kodus (kai jiems kodas negali būti suformuotas, - kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus) arba identifikavimo priemonę ir jį (ją) pateiktų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka (Statybos įstatymo 22 (1) straipsnyje 4 dalis). Statytojas (užsakovas) ar jo įgaliotas rangovas, nevykdantis šio straipsnio 4 dalyje nustatytų pareigų arba netinkamai jas vykdantis, atsako šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 22 (1) straipsnyje 5 dalis).

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15 (1) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Fondo valdybos informacinėje sistemoje suformuojamas skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas (toliau šiame straipsnyje - kodas) šiems asmenims: 1) apdraustajam asmeniui, nurodytam šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (1 punktas); mažosios bendrijos vadovui, kuris pagal Mažųjų bendrijų įstatymą nėra tos mažosios bendrijos narys (2 punktas); savarankiškai dirbantiems asmenims, nurodytiems šio įstatymo 5 straipsnio 2 ar 3 dalyje, išskyrus šeimynos dalyvius (3 punktas); komandiruotam į Lietuvos Respubliką asmeniui, kuris nėra draudžiamas pagal šį įstatymą, tačiau informacija apie jį pateikta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka (4 punktas).

Pareiškėja skunde nurodo, kad Rangos sutarties pagrindu dalį įsipareigojimų buvo perleidusi tretiesiems asmenims. Pasak pareiškėjos, Bendrovė pagal Rangos sutartį yra užsakovė, kuri yra užsakiusi konkrečius statybos darbus Objekte, tačiau šių darbų atlikimo neorganizuoja, t. y. darbuotojams neduoda jokių nurodymų, Bendrovės ir darbuotojų nesieja jokie subordinaciniai santykiai. Būtent UAB „Heramta“ yra atsakinga už savo pasitelktų subrangovų veiksmus (CK 6.650 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjos nuomone, pagal Rangos sutartį, kaip tai numato CK ir Statybos įstatymas, statybvietę ji buvo perdavusi UAB „Heramta“, todėl visos teisės ir pareigos, susijusios su statybvietės kontrole ir darbų organizavimu, buvo perduotos Rangovei.

Pažymėtina, jog rangos sutarties santykių bendrąsias taisykles reglamentuoja CK XXXIII skyriaus Pirmajame skirsnyje įtvirtintos teisės normos. CK 6.644 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio skirsnio normos atitinkamai taikomos atskiroms rangos rūšims.

Statybos rangos sutarties samprata apibrėžta CK 6.681 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje pateiktas pavyzdinis (nebaigtinis) statybos darbų, kuriems atlikti gali būti sudaromos šios sutartys, sąrašas (įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statyba, rekonstrukcija, montavimo, paleidimo darbai, pastatų ar įrenginių kapitalinio remonto darbai).

Vadovaujantis CK 6.650 straipsniu, rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jei įstatymai ar sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog UAB „Steika“ (pareiškėja), atstovaujama M. B., veikiančio pagal įgaliojimą (užsakovė) ir UAB „Heramta” (rangovė) atstovaujama direktorės K. D., veikiančios pagal bendrovės įstatus 2022 m. spalio 21 d. sudarė rangos darbų sutartį Nr. FAB2022033.

Teismas pažymi, jog pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį, rangos sutarties esmė yra būtent rangovo įsipareigojimas atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal užsakovo užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, bei užsakovo įsipareigojimas atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Visos kitos iš šių pagrindinių įsipareigojimų išplaukiančios šalių pareigos turi būti specialiai aptartos ir detalizuotos, konkretūs kiekvienos šalies įsipareigojimai įvardijami, o ne suprantami kaip visų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų nuostatų laikymasis, t. y. sutarties nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai. Dėl to, net jei, kaip nurodoma pareiškėjos skunde, pati statybvietė ginčo laikotarpiu buvo perduota UAB „Heramta“ žinion, tai dar nereiškia, kad užsakovė UAB „Steika“, prarado pareigą ją prižiūrėti, rūpintis ir kontroliuoti joje besilankančius asmenis, jei tokios pareigos aiškiai nebuvo perleidęs rangovei UAB „Heramta“. Iš Rangos sutarties turinio matyti, jog UAB „Steika“ Rangos sutartimi neįpareigojo UAB „Heramta“ užtikrinti Objekto apsaugą ir į ją patenkančių asmenų kontrolę.

Kartu paminėtina, jog Rangos sutartyje buvo numatyta, kad UAB „Heramta“ įsipareigojo darbų vykdymo vietose užtikrinti higienos ir saugos darbe reikalavimų laikymąsi, priešgaisrinę apsaugą ir aplinkos ekologinę apsaugą, tiksliai laikytis valdžios institucijų reikalavimų (6.2.3 punktas), užtikrinti, kad jo pasamdyti darbuotojai ir/arba tretieji asmenys, už kuriuos atsakingas rangovas, darbų atlikimo metu nebūtų apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, toksinių ir/arba psichotropinių medžiagų <...> užtikrinti, kad sutarties sudarymo metu ir visą jos galiojimo laikotarpį rangovo darbuotojai turėtų reikiamą kvalifikaciją ir patirtį, reikalingą atlikti sutartyje nurodytus darbus (6.2.9 punktas). Tačiau teismo nuomone, šių Rangos sutarties nuostatų negalima vertinti kaip rangovės UAB „Heramta“ įsipareigojimo užtikrinti, kad visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų kodus (kai jiems kodas negali būti suformuotas, – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus) arba kitą identifikavimo priemonę ir jį (ją) pateiktų Statybos įstatymo 22 (1) straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka (Statybos įstatymo 22 (1) straipsnio 4 dalis).

Šiuo aspektu teismas pabrėžia, jog tai, kad ne tik teisiškai, bet ir faktiškai minėta kontrolė nebuvo perduota rangovei UAB „Heramta“ patvirtina Inspekcijos vykdyto tyrimo metu nustatytos aplinkybės. Kaip matyti, teikdamas paaiškinimus pareiškėjos vadovas M. D. reguliariai kontroliavo objektą, jame lankėsi, bendravo su darbuotojais. Be kita ko, raštu apklaustas J. J. (statybvietės darbuotojas) paaiškino, kad objekte dirba nuo 2023 m. gegužės 3 d. (tolimesnio tyrimo metu patikslino, kad dirba nuo 2023 m. balandžio 30 d.), objekto savininkas Marius, nurodė Mariaus kontaktinį numerį, dirba pagal sutartį su užsakovu, objekte atlieka skardinimo darbus, visi įrankiai ant stogo ir apačioje priklauso jam. Taigi, prieš tai nurodytos aplinkybės patvirtina, jog apklaustas darbuotojas J. J. pažinojo pareiškėjos vadovą, su juo derino darbų atlikimą. Atkreiptinas dėmesys, jog D. V. (UAB „Heramta“ vadovė) teikdama 2023 m. gegužės 11 d. paaiškinimą negalėjo nurodyti kas atsakingas už objekto darbų saugą, kas atsakingas už darbuotojų patekimą į objektą kontrolę, ar yra nustatyta patekimo į objektą tvarka, ar yra paskirtas objekto statinio projektavimo saugos ir sveikatos koordinatorius. Taip pat vadovė nepažinojo VDI patikrinimo dieną užfiksuotų dirbančių asmenų (L. P., Z. B., A. S., J. J.) ir dirbančių asmenų, kurie pasišalino iš objekto. Įvertinus šias aplinkybes, pareiškėjos argumentai, jog statybvietė ginčo laikotarpiu buvo perduota UAB „Heramta“ žinion, atmestini kaip nepagrįsti.

Taigi, teismo įsitikinimu, UAB „Steika“ direktorius M. D., būdamas statytojos (užsakovės) juridinio asmens vadovu, privalėjo užtikrinti ir kontroliuoti, kad visi statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2023 m. gegužės 2-5 d. statybos darbus atliekantys asmenys turėtų nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, o tais atvejais, kai jiems kodas negali būti suformuotas, turėtų kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15 (1) straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančius dokumentus ir pateiktų juos VDI patikrinimo metu. Šiuo atveju statybvietėje dirbę asmenys minėtų asmens identifikavimo priemonių nepateikė. Vien šio fakto pakankama konstatuoti, kad Bendrovė padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 59 (2) straipsnio 1 dalyje.

Įstaigos vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog įstaigos veikla būtų organizuojama tinkamai. Pažymėtina, kad administracinis nusižengimas gali būti padarytas ne tik aktyviais veiksmais (veikimu), bet ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalėjo padaryti. Įstaigos vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-3202/2011, Nr. N575-704/2012;).

Konstatuotina, kad dėl netinkamo įmonės darbo organizavimo ir nepakankamos darbuotojų veiksmų kontrolės tapo įmanoma tokia situacija, kai statybvietėje dirbo asmenys, neturintys skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo. Pažymėtina, kad nepakankama įmonės darbo organizavimo kontrolė niekaip nepašalina Bendrovės atsakomybės.

Be to, iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog pareiškėjos vadovo atžvilgiu 2023 m. birželio 12 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas VDI-(duomenys neskelbtini), už tai, kad M. D. privalėjo užtikrinti, jog statybvietėje esančioje (duomenys neskelbtini), statybos darbus atliekantys asmenys turėtų skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodus ir juos pateiktų kontroliuojančioms institucijoms (VDI), taip pat užtikrinti, kad į statybvietę nepatektų pašaliniai asmenys, tačiau to nepadarė, dėl ko buvo pažeista ANK 362¹ straipsnio 1 dalis (M. D. skyrė 800 Eur bauda). Nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 22 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sprendė, jog M. D. buvo pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas už jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 362¹ straipsnio 1 dalyje. Teismo priimtos 2023 m. rugsėjo 22 d. nutarties M. D. neskundė, su ja sutiko, nutartis įsiteisėjo ir yra galiojanti.

Taigi, teismas remdamasis byloje esančiais duomenimis bei minėtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-745-1122/2023, kurioje nustatyti juridiniai faktai turi prejudicinę galią šioje byloje, vertina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja padarė pažeidimą numatytą 59 (2) straipsnio 1 dalyje.

Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Šio įstatymo 59 (2) straipsnyje nurodytas bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija ar Valstybinė mokesčių inspekcija.

Užimtumo įstatymo 59 (2) straipsnio 1 dalyje nustatyta juridinių asmenų atsakomybė už statybvietėje esančių asmenų identifikavimo reikalavimų nevykdymą: už Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 22 (1) straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimą juridiniam asmeniui - statytojui (užsakovui) ar jo įgaliotam rangovui skiriama bauda nuo 2 000 iki 5 000 eurų.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja tyrimo metu pažeidimo nepripažino, dėl jo nesigailėjo, todėl VDI pagrįstai lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatė, ir atsižvelgdama į bylos aplinkybes, pagrįstai skyrė pareiškėjai vidutinę 3 500 Eur ekonominę sankciją. Pažymėtina, kad sankcija turi turėti atgrasantį poveikį. Bendrovei paskirta ekonominė sankcija atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, todėl teismo nuomone, yra teisinga ir proporcinga.

Teismas, įvertinęs skundžiamo Nutarimo atitikimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, pažymi, kad atsakovo priimtas Nutarimas šiuos reikalavimus atitinka – jame nuosekliai išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodytos konkrečios Užimtumo įstatymo nuostatos nurodyti pareiškėjos veiksmai, kuriais pasireiškė nustatyti pažeidimai, pateikiama šių veiksmų teisinė kvalifikacija, nurodytas pareiškėjos atsakomybės teisinis pagrindas bei išdėstyti motyvai, susiję su paskirtos baudos dydžiu. Nutarimas yra priimtas kompetentingo subjekto, teisiškai pagrįstas, motyvų išdėstymas pakankamas, todėl teismas neturi pagrindo jį naikinti. Nenustatyta, kad priimant skundžiamą Nutarimą, buvo pažeistos materialinės bei procesinės teisės normos, šis nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad atsakovė teisingai įvertino aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė Užimtumo įstatymo nuostatas. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jį naikinti pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Proceso dalyviai išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo negali būti tenkinamas, kadangi teismo sprendimas priimtas ne jos naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Steika“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.