Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovui Justui Valaskevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovaujamo advokato Aleksandro Gončarko (Aleksandr Gončarko), skundą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. birželio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-450-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skunde nurodoma, kad Nutarime padaryta VDI išvada dėl jo kaltės yra nepagrįsta, priimta klaidingai įvertinus faktines aplinkybes. UAB (duomenys neskelbtini) yra užsakovas statybos darbų, vykdomų adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Objektas). Dėl darbų Objekte 2022 m. spalio 21 d. yra sudaryta rangos darbų sutartis Nr. FAB202203 (toliau – ir Rangos sutartis), kurios pagrindu rangovas UAB (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) įsipareigojo savo jėgomis atlikti rangos darbus Objekte. UAB (duomenys neskelbtini) pagal Rangos sutartį yra užsakovas, kuris yra užsakęs konkrečius statybos darbus Objekte ir šių darbų atlikimo neorganizuoja, t. y. neorganizuoja ir darbuotojų, reikalingų darbų vykdymui, užimtumo, jiems neduoda nurodymų. Bendrovės ir šių darbuotojų nesieja jokie subordinaciniai santykiai. Savo ruožtu tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir R. J. 2023 m. balandžio 24 d. buvo sudaryta rangos darbų sutartis Nr. 2023-RUS-01 dėl kraigo apskardinimo, vėjalenčių apskardinimo ir stogo dangos įrengimo. M. D., vykdydamas vadovo funkcijas Bendrovėje, veikia atidžiai ir rūpestingai, vadovaujasi fiduciariniais santykiais. Būdamas vadovu, sudarinėja sutartis su rangovais dėl statybos darbų atlikimo. Rangos sutartyje nėra numatyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) neturi teisės sudaryti susitarimų su subrangovais. Šiuo konkrečiu atveju darbai buvo vykdomi subrangos pagrindu, kadangi Rangos sutarties įsipareigojimai ar jų dalis buvo perleista tretiesiems asmenims. Todėl M. D. negali būti atsakingas už subrangovo veiksmus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.650 str. 2 d.).

Pažymima, kad pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį „rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.” Taigi, šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini) sudarė Rangos sutartį dėl statybos darbų atlikimo ir tikėjosi gauti darbų rezultatą, tačiau į rangovo (UAB (duomenys neskelbtini) vykdomą darbų organizavimą nesikiša, rangovas veikia savarankiškai. Pareiškėjo vadovaujama Bendrovė tikėjosi gauti rezultatą, o rezultato kūrimo procese dalyvauja tik tiek, kiek yra reikalinga kaip užsakovui (priimti darbų rezultatą, atsiskaityti). Be to, statybvietė buvo išimtinai UAB (duomenys neskelbtini) žinioje, kuri ją tiesiogiai kontroliavo ir prižiūrėjo, jog būtų laikomasi tvarkos, teisės aktų keliamų reikalavimų.

Pažymima, jog nuosekliai vertinant Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalies ir 5 dalies nuostatas, matyti, jog aiškiai yra išskirta, kad už VDI galimai nustatytą pažeidimą gali būti atsakingas rangovas arba užsakovas, priklausomai nuo faktinės situacijos. Šiuo nagrinėjamu atveju statybvietė buvo UAB (duomenys neskelbtini) žinioje, darbus vykdė jos pasitelkti subrangovai. Taigi, Nutarimas yra priimtas visiškai nepagrįstai, netinkamai ištyrus faktines aplinkybes ir tokiu būdu nepagrįstai pritaikius administracinę atsakomybę ne tam asmeniui. Už galimą pažeidimą yra atsakingi kiti asmenys, o ne M. D.. Taigi šiuo atveju VDI visiškai neteisingai interpretavo Rangos sutarties ir rangos darbų esmę ir netinkamai pritaikė atitinkamą ANK straipsnį (b. l. 3-4).

Teisme gautas VDI atsiliepimas į pareiškėjo skundą, kuriame prašoma jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Nutarimą nepakeistą.

Tokia išvada pirmiausia grindžiama tuo, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2022 m. spalio 21 d. rangos darbų sutartimi Nr. FAB2022003 neįpareigojo UAB (duomenys neskelbtini) užtikrinti Objekto apsaugą ir į ją patenkančių asmenų kontrolę. Pažymėtina, kad Rangos sutartyje punkto, kuriuo užsakovas perleidžia asmenų patekimo ir skaidriai dirbančiojo identifikavimo kodo kontrolę objekte rangovui, nėra. VDI nuomone, Rangos sutartyje aiškiai apibrėžtos šalių atsakomybės ribos ir jų pareigos, todėl sutarties sąlygos negali būti aiškinamos plečiamai ir nėra jokio pagrindo spręsti, kad rangovui buvo perduotos užsakovo pareigos, susijusios su statybvietėje esančių ar į ją patenkančių asmenų kontrolės vykdymu. Statybos įstatymo 14 straipsnio 11 punktu statytojas (užsakovas) įpareigojamas tuo atveju, kai statinį projektuojant arba statant dalyvauja daugiau negu vienas rangovas, paskirti vieną ar kelis saugos ir sveikatos koordinatorius, kurie turi užtikrinti, kad statinio projekte būtų numatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai; statybos metu koordinuoti ir kontroliuoti norminiuose teisės aktuose nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimą. Šiuo atveju objekte dirbo daugiau nei vienas rangovas. Duomenų, kad įstatymų nustatyta tvarka objekte buvo paskirtas statinio projektavimo saugos ir sveikatos koordinatorius, VDI neturi. Statinio projektavimo saugos ir sveikatos koordinatorius Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 14.6. punktu turi prievolę imtis priemonių, kad statybvietėje būtų tik tie asmenys, kurie turi tokią teisę. Pabrėžia, kad Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 15.2. punktu statytojas (užsakovas) arba statinio statybos valdytojas, paskyręs statinio statybos saugos ir sveikatos darbe koordinatorių, neatleidžiamas nuo šių nuostatų 14 punkte nurodytų pareigų vykdymo užtikrinimo. Taigi, vadovaujantis tuo, kas išdėstytą, statytojas (užsakovas) tiek Statybos įstatymo 21¹ straipsnio 4 dalimi, tiek Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 15.2. punktu yra įpareigotas vykdyti į objektą patenkančių asmenų kontrolę bei užtikrinti, kad objekte nebūtų pašalinių asmenų. Šią prievolę pareiškėjas turėjo teisę perduoti UAB (duomenys neskelbtini), tačiau Rangos sutartimi ši pareiga nebuvo perleista rangovui. Paminėtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovė D. V. negalėjo atsakyti, kas Objekte yra atsakingas už asmenų patekimo į darbo vietą kontrolę (2023 m. gegužės 11 d. paaiškinimas). Šios informacijos vadovė nepatikslino ir vėliau el. paštu bendraujant su tyrimą atlikusiu inspektoriumi J. Valaskevičiumi (susirašinėjimas pridedamas). Be to, VDI nesutinka su argumentu, kad statybvietė buvo išimtinai UAB (duomenys neskelbtini) žinioje, kuri ją tiesiogiai kontroliavo ir prižiūrėjo, jog butų laikomasi tvarkos, teisės aktų keliamų reikalavimų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. kovo 28 d. dirba tik vadovė D. V. (ji taip pat dirbo UAB (duomenys neskelbtini) iki 2023 kovo 29 d.) kuri, kaip nurodo pareiškėjas, vienareikšmiškai turėjo kontroliuoti objekte dirbančius asmenis. D. V., teikdama 2023 m. gegužės 11 d. paaiškinimą, negalėjo nurodyti, kas atsakingas už objekto darbų saugą, kas atsakingas už darbuotojų patekimo į objektą kontrolę, ar yra nustatyta patekimo į objektą tvarka, ar yra paskirtas objekto statinio projektavimo saugos ir sveikatos koordinatorius. Taip pat vadovė nepažinojo VDI patikrinimo dieną užfiksuotų dirbančių asmenų (L. P., Z. B., A. S., J. J.) ir dirbančių asmenų, kurie pasišalino iš objekto. Vertindama šias aplinkybes, VDI abejoja rangovo kompetencija ir pareiškėjo teiginiais, kad rangovas visiškai kontroliavo ir prižiūrėjo Objektą. Institucijos įsitikinimu, UAB (duomenys neskelbtini) vadovas M. D. reguliariai kontroliavo objektą, jame lankėsi, bendravo su darbuotojais. Abejones, ar UAB (duomenys neskelbtini) išimtinai buvo atsakinga už objektą, patvirtina vadovės paaiškinime nurodytos aplinkybės, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas M. D. 2-3 kartus per savaitę būna Objekte ir tikrina atliktus darbus, o pati D. V. objekte paskutinį kartą buvusi tik pradėjusi dirbti, t. y. apie 2023 m. kovo pabaigoje (2023 m. gegužės 11 d. paaiškinimas), taip pat nurodė, kad užsakovas UAB (duomenys neskelbtini) turi teisę samdyti tiesiogiai subrangovus. VDI patikrinimo metu 2023 m. gegužės 5 d. liudininkai L. P. ir Z. B. paklausti, ar žino savininką ar užsakovą, inspektoriui nurodė, kad statytojas yra M., bei nurodė jo kontaktinį numerį (duomenys neskelbtini). Pats M. D. neneigė, kad lankosi Objekte reguliariai. Atkreipė dėmesį į tai, kad rangovas, UAB (duomenys neskelbtini) vadovė, atlikus tyrimą buvo patraukta administracine tvarka pagal ANK 96 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimus už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nesilaikymą (AN protokolas Nr. VDI-ANR_P-1353- 2023, ROIK: (duomenys neskelbtini)). Asmuo pripažino pažeidimo faktą, baudą apmokėjo.

VDI nuomone, jos pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą bei vadovaudamasis logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, liudytojų paaiškinimus ir pagrįstai pripažino UAB (duomenys neskelbtini) vadovą M. D. kaltu, todėl pareiškėjo skunde nurodytais motyvais naikinti Nutarimo nėra pagrindo (b. l. 46-48).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. D. paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) vykdo nekilnojamo turto vystymo veiklą, pardavimais užsiima. Šiuo atveju statybvietė buvo perduota UAB (duomenys neskelbtini) pasirašius Rangos sutartį. Tiksliai negali pasakyti, kada buvo perduota statybvietė rangovui. Jo manymu, galimo nusižengimo fiksavimo metu statybvietė buvo UAB (duomenys neskelbtini) žinioje pagal Rangos sutartį ir jos priedą (lokalinę darbų sąmatą). Pats užvažiuoja į statybvietę, pasižiūrėti ar vyksta darbai, tačiau kontrole, priežiūra ir darbų saugos reikalais jokiais neužsiima, lankosi statybvietėje tik kaip užsakovas pažiūrėti eigą. Tai daro kartą per savaitę ar dvi savaites, nėra reguliaraus kasdienio važinėjimo. Būtent tuo metu, 2023 m. gegužės 2-12 dienomis, statybvietėje buvo vieną kartą tikrai. Matė, kad viduje dirbo pora asmenų ir stogo darbai vyko. UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) susijusios, jis pats prieš tai dirbo UAB (duomenys neskelbtini) projektų vadovu daug laiko ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorė buvo D. V.. Paskui, kadangi buvo rangos darbai, pažinojo vienas kitą ir vadovai, ir akcininkai susisiekė, tada UAB (duomenys neskelbtini) pasamdė buvusią UAB (duomenys neskelbtini) direktorę vadovauti UAB (duomenys neskelbtini) ir jį paskyrė vadovu UAB (duomenys neskelbtini). Susijusios įmonės tiek darbais, tiek vadovaujančiais asmenimis, bet ne akcininkais, tik direktoriais. Su statybvietėje matytais asmenimis bendravo, nes atvažiuodavo, sakė, kad pasamdė juos atstovai dirbti darbus, sutartys yra, niuansais nesidomėjo tuo metu, dabar jau pasidomėjęs, kas ką pasamdė, kad ir fiziniai asmenys buvo įtraukti, paskui fizinis persamdė kitus fizinius asmenis. Ne jis pasirašinėjo rangos sutartį tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), ne jis dėjo parašą, bet kaip statybininkas iš sutarties mato, kad visi darbai perduoti yra būtent UAB (duomenys neskelbtini). Taigi, jo nuomone, jis nepagrįstai buvo patrauktas atsakomybėn, turėjo būti atsakingas rangos darbus vykdęs rangovas. Pagal įstatymą, kaip ir VDI teigia, jo įmonė nei kontroliavo, nei žinojo, nei buvo atsakingi už kiekvieną ten asmenį dirbusį statybvietėje. Jis nei kontroliavo, nei pažinojo asmenis, dirbusius statybvietėje, tai ne jo pareiga. Nežino, kiek UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų dirbo Objekte. UAB (duomenys neskelbtini) samdo tik rangovus, subrangovus, fizinius asmenis, o pati UAB (duomenys neskelbtini) kaip ir darbuotojų neturi, išskyrus direktorių. Jo manymu, Objekte dirba tik UAB (duomenys neskelbtini) ir jos samdyti rangovai. T. y. Objekte dirba viena įmonė UAB (duomenys neskelbtini), vienas rangovas, kuris samdo subrangovus, paslaugų tiekėjus, rangovas yra pagal įstatymą vienas, o subrangovai yra ir tiekėjai, ir kiti, t. y. daugiau jų. Pareigą kontroliuoti skaidriai dirbančio identifikavimo kodus perleido bendra sutartimi UAB (duomenys neskelbtini), kad atsakingas už darbų saugą ir kontroliavimą rangovas ir už visus Lietuvos Respublikoje numatytus įstatymus, tai ir Statybos įstatymą. Pats skaidriai dirbančiojo identifikavimo kodo neturi. Į Objektą eidavo kaip užsakovas, neprižiūrėti, nekontroliuoti, tiesiog pažiūrėti, kaip vyksta procesas. Jam būnant Objekte nebuvo prašoma žymėtis registracijos žurnale arba pateikti skaidriai dirbančiojo identifikavimo kodą. Nematė, kad kitų besilankančiųjų Objekte kažkas to prašytų. Rangovas tikriausiai ir turėjo skirti papildomus resursus kontrolei, samdyti gal kažkokius asmenis, bet jie, kaip statytojas UAB (duomenys neskelbtini), tai neturėjo to daryti, tik pasamdė rangovą, kuris turi užsiimti tais visais reikalais, kontrole ir t.t. Objekte nebuvo paskirtas saugos ir sveikatos koordinatorius, nes buvo pasamdytas rangovas, kuris turėjo tai padaryti. Statybvietės sklypas nuosavybes teise nepriklauso UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) yra pasirašiusi užstatymo teisės sutartį su fiziniu asmeniu, kuriam sklypas priklauso. Tai reiškia, kad fizinis asmuo buvo perleidęs teisę statyti pastatą savo sklype UAB (duomenys neskelbtini), o UAB (duomenys neskelbtini) pastačiusi pastatą tampa jo savininke. Bet pati UAB (duomenys neskelbtini) nestato, tik parduoda pastatą, kai baigia rangovas darbus, juos priduoda UAB (duomenys neskelbtini) – užsakovui, statytojui, tai vienas ir tas pats, o rangovas yra kitas. Rangos sutarčių po VDI sprendimo nekoregavo. Dabar VDI rekomendavo įrašyti į sutartis punktą, kad rangovas būtų atsakingas už statybos koordinavimą ar paskirtų asmenį koordinuojantį, ar t.t. Statybose dirba 20 metų, iki to tikrai nereikėjo tokių dalykų. Pasikeitė įstatymas, bet sutartys buvo pasirašytos pagal seną šabloną, to įstatymo dar nebuvo.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas paaiškino, kad praktikos, kalbant apie Statybos įstatymo 22¹ straipsnį, dar nėra, tačiau VDI laikosi nuomonės, kad rangos sutartyje turi būti nurodyta, kad Statybos įstatymo nuostatomis nustatomos pareigos (kontrolė ir pan.) perleidžiamos būtent rangovui. Atitinkamai turėtų būti senos sutartys pakeičiamos, jeigu anksčiau nebuvo tai įrašyta, nes atsirado nauja prievolė rangovui, atsiranda dviprasmybės ar privalo rangovas paskirtas tikrinti, ar ne, nes tai yra papildomi resursai, reikia papildomų žmonių kontrolei, tai už juos užsakovas nemoka papildomai. Taigi šiuo atveju yra dviprasmybė, nes pati UAB (duomenys neskelbtini) net nežinojo, ar ji turėjo kontroliuoti, ar ne, sakė, kad reikia pasitikslinti, nežino, ar turi tikrinti, ar už darbų saugą atsakingi, direktorius išvis nežinojo, kokios jo pareigos. Taigi, jeigu sutartyje neperleistos teisės rangovui, tai tuomet atsako būtent užsakovas, nes CK 6.193 straipsnyje yra nurodoma, kad „Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai“. Tai šiuo atveju sutartis sudarinėja užsakovas, jis šio punkto net nenurodė, kas turi atsakyti už Statybos įstatymo pažeidimus. Net jeigu yra rangovas, kuris vykdo statybos darbus, jam Statybos įstatymas galioja tiek, kiek yra paskirtos pareigos, kiek įsipareigojimų yra rangovui pavesta iš užsakovo. Nes Statybos įstatymas įpareigoja ne vien rangovą, bet ir kitus subjektus, dalyvaujančius statybos objekte, jų pareigas. Jeigu sutartyje neaptartos rangovo garantijos ar dar kas nors, tai šis klausimas būtų sprendžiamas pagal civilinę teisę. Šiuo atveju pareiga kontroliuoti skaidriai dirbančiojo identifikavimo kodo turėjimą nebuvo paskirta rangovui, nebuvo sutarta dėl to sutartyje ir dabar traktuoti, kad sutartyje norėta, turėta omenyje, kad šita pareiga vis dėlto yra rangovui paskirta, yra nesąžininga vien dėl to, kad sudarant sutartį turėtų nelikti kažkokių abejonių ar klausimų kokios pareigos yra perleidžiamos. Nei viename iš sutarties punktų nėra paminėta būtent ta kontrolė arba skaidriai dirbančiojo identifikavimo kodo kontrolė, Statybos įstatymo laikymasis. Šis klausimas nėra priskirtinas prie saugos darbe. Bylos metu pats UAB (duomenys neskelbtini) atstovas nurodo, kad jų įmonė yra statytojas. Jam ir perduota organizuoti visus darbus.

Teismo posėdžio metu M. D. atstovas advokatas nurodė, kad palaiko savo skundą, mano, kad Nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas nepagrįstai, kadangi M. D. nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, kadangi jis neturėjo jokių pareigų ir įsipareigojimų kontroliuoti statybvietę, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) yra pasisamdžiusi rangovą UAB (duomenys neskelbtini), kuri ir turėjo visus statybos darbus atlikti. Taip pat tarp šių uždarų akcinių bendrovių buvo pasirašyta Rangos sutartis ir toje sutartyje yra aiškiai nurodyta, kad įsipareigoja rangovas užtikrinti higienos, saugos darbe reikalavimų laikymąsi, priešgaisrinę, aplinkos, ekologinę apsaugą, laikytis valdžios institucijų reikalavimų, taip pat užtikrinti, kad darbuotojai, tretieji asmenys, už kuriuos atsakingas rangovas, nebūtų apsvaigę nuo alkoholio, narkotikų ir t.t. Tai tokiu būdu, pagal tą Rangos sutartį, visa atsakomybė perėjo UAB (duomenys neskelbtini). Iš kitos pusės yra svarbu tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) iš esmės yra užsakovas, ji nėra koks nors samdytas rangovas, tai yra užsakovas. Būtent UAB (duomenys neskelbtini) pasisamdė UAB (duomenys neskelbtini) ir šioje vietoje neturėtų būti traukiamas atsakomybėn. Ir kitas dar toks dalykas, kad atsiliepime Valstybinės darbo inspekcijos yra nurodoma, kad remiantis Šiuo atveju statybvietėje yra tik 1 rangovas, t. y. UAB (duomenys neskelbtini), ir atsižvelgiant į tai, kadangi M. D. neturėjo įsipareigojimo dėl tų asmenų kontrolės, skaidriai dirbančiojo identifikacijos kodo, šita pareiga buvo perkelta būtent UAB (duomenys neskelbtini). Be to, sklypo savininkas perleido užstatymo teisę UAB (duomenys neskelbtini), todėl UAB (duomenys neskelbtini) neturi nuosavybės to sklypo, tik statytojo teisę. Iš kitos pusės, niekas UAB (duomenys neskelbtini) neinformavo, kad bus samdomi subrangovai, kas jie tokie bus, tuo labiau, kad aplamai tai buvo siurprizas ir pačiai UAB (duomenys neskelbtini), kad yra kažkokie nelegalūs galbūt darbuotojai. Taigi, dėl kito juridinio asmens nukentėjo šiuo metu UAB (duomenys neskelbtini) ir atsižvelgiant į tai, direktorius UAB (duomenys neskelbtini) tikrai nėra atsakingas šioje situacijoje. Pagal Rangos sutartį, esmė yra tokia, kad iš esmės perduodamos visos pareigos, kurios yra susijusios su statybos darbais. Ir kaip nurodė pats pareiškėjas M. D., jis aiškiai pasakė, kad pagal tą sutartį buvo numatyta, kad atliekami visi statybos darbai dėl namo įrengimo. Reikia žiūrėti į bendrą sutarties esmę, apie ką eina kalba, o ne ieškoti konkretaus žodžio.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėjamu atveju skundžiamu Nutarimu pareiškėjas nubaustas už ANK 362¹ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, nes, kaip statytojo (užsakovo) vadovas, neužtikrino ir nekontroliavo, kad Nutarime nurodytu laiku ir vietoje (statybvietėje) esantys fiziniai asmenys turėtų nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą ar kode užšifruojamus atitinkamus duomenis pagrindžiančius dokumentus ir pateiktų jį (juos) VDI patikrinimo metu, tuo pažeisdamas Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalies reikalavimus.

Pareiškėjas ir jo atstovas teigia, kad pareiškėjas M. D. nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 362¹ straipsnio 1 dalį, kadangi nėra šio administracinio nusižengimo subjektas, nes užsakovas UAB (duomenys neskelbtini) (kurio vadovas ir yra M. D.) buvo sudaręs Rangos sutartį su pagrindiniu rangovu – UAB (duomenys neskelbtini), kuriam ir buvo perduotos visos teisės bei pareigos, susijusios su darbų atlikimu bei kontrole Objekte.

Pagal ANK 362¹ straipsnio 1 dalį už Statybos įstatyme nustatytų statybvietėje esančių asmenų identifikavimo reikalavimų pažeidimą atsako, be kita ko, rangovų ar statytojų (užsakovų) juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys.

Minėta norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į Statybos įstatymo atitinkamas nuostatas, reglamentuojančias statybvietėje esančių asmenų identifikavimo reikalavimus.

Būtent Statybos įstatymo 22¹ straipsnis reglamentuoja statybvietėje esančių asmenų identifikavimą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statybvietėje statybos darbus atliekantys asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 1 dalyje, privalo turėti galiojantį Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, o tais atvejais, kai jiems kodas negali būti suformuotas, privalo turėti kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančius dokumentus (toliau – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiantys dokumentai) ir pateikti jį (juos) patikrinimo metu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms; statybos patikrinimo metu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos; prieš patenkant į statybvietę ir statybvietėje pareikalavus statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui ar jų įgaliotiems asmenims. Atitinkamai statytojas (užsakovas) arba jo vienas įgaliotas rangovas privalo užtikrinti, kad visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų kodus (kai jiems kodas negali būti suformuotas, – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus) arba identifikavimo priemonę ir jį (ją) pateiktų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka (Statybos įstatymo 22¹ str. 4 d.). Statytojas (užsakovas) ar jo įgaliotas rangovas, nevykdantis šio straipsnio 4 dalyje nustatytų pareigų arba netinkamai jas vykdantis, atsako šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 22¹ str. 5 d.).

Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 1 dalį Fondo valdybos informacinėje sistemoje suformuojamas skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas šiems asmenims:

1) apdraustajam asmeniui, nurodytam šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje;

2) mažosios bendrijos vadovui, kuris pagal Mažųjų bendrijų įstatymą nėra tos mažosios bendrijos narys;

3) savarankiškai dirbantiems asmenims, nurodytiems šio įstatymo 5 straipsnio 2 ar 3 dalyje, išskyrus šeimynos dalyvius;

4) komandiruotam į Lietuvos Respubliką asmeniui, kuris nėra draudžiamas pagal šį įstatymą, tačiau informacija apie jį pateikta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka.

Pagal minėto straipsnio 8 dalį kode užšifruojami tokie duomenys:

1) apdraustajam asmeniui, nurodytam šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, suformuotame kode – požymis, kad kodas suformuotas apdraustajam asmeniui, nurodytam šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, jo vardas, pavardė, draudėjo juridinio asmens kodas (jeigu jo neturi, – draudėjo kodas), draudėjo pavadinimas, o jeigu draudėjas yra fizinis asmuo, – draudėjo vardas ir pavardė;

2) mažosios bendrijos vadovui, kuris pagal Mažųjų bendrijų įstatymą nėra tos mažosios bendrijos narys, suformuotame kode – požymis, kad kodas suformuotas mažosios bendrijos vadovui, kuris pagal Mažųjų bendrijų įstatymą nėra tos mažosios bendrijos narys, jo vardas, pavardė ir draudėjo juridinio asmens kodas (jeigu jo neturi, – draudėjo kodas), pavadinimas;

3) pagal įsigytą verslo liudijimą savarankiškai dirbančiam asmeniui, nurodytam šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje, suformuotame kode – požymis, kad kodas suformuotas savarankiškai dirbančiam asmeniui, kuris verčiasi individualia veikla pagal verslo liudijimą, jo vardas, pavardė, draudėjo kodas;

4) pagal individualios veiklos pažymą savarankiškai dirbančiam asmeniui, nurodytam šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje (išskyrus šeimynos dalyvius), suformuotame kode – požymis, kad kodas suformuotas savarankiškai dirbančiam asmeniui, kuris verčiasi individualia veikla pagal individualios veiklos pažymą, jo vardas, pavardė, draudėjo kodas;

5) individualios įmonės savininkui suformuotame kode – požymis, kad kodas suformuotas individualios įmonės savininkui, jo vardas, pavardė, draudėjo juridinio asmens kodas (jeigu jo neturi, – draudėjo kodas), draudėjo pavadinimas;

6) mažosios bendrijos nariui suformuotame kode – požymis, kad kodas suformuotas mažosios bendrijos nariui, jo vardas, pavardė ir draudėjo juridinio asmens kodas (jeigu jo neturi, – draudėjo kodas), pavadinimas;

7) ūkinės bendrijos tikrajam nariui suformuotame kode – požymis, kad kodas suformuotas ūkinės bendrijos tikrajam nariui, jo vardas, pavardė, draudėjo juridinio asmens kodas (jeigu jo neturi, – draudėjo kodas), draudėjo pavadinimas;

8) komandiruotam užsieniečiui suformuotame kode – požymis, kad kodas suformuotas komandiruotam užsieniečiui, kuris nėra draudžiamas pagal šį įstatymą, jo vardas, pavardė, komandiruoto užsieniečio draudėjo juridinio asmens kodas (jeigu jo neturi, – draudėjo kodas) ir pavadinimas, o jeigu komandiruoto užsieniečio draudėjas yra fizinis asmuo, – jo vardas ir pavardė.

Pagal Užimtumo įstatymo 55 straipsnį nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją vykdo, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, ir skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo kontrolę atlieka Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policija, vadovaudamosi jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.

Taigi šiuo atveju, kaip matyti iš aptartų nuostatų, už Statybos įstatyme numatytų statybvietėje esančių asmenų identifikavimo kodo (kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų arba kitų identifikavimo priemonių) turėjimo bei pateikimo atitinkamoms institucijoms kontrolę atsako statytojas (užsakovas) arba jo vienas įgaliotas rangovas.

Pagal Statybos įstatymo 14 straipsnio 11 punktą, kai statinį projektuojant arba statant dalyvauja daugiau negu vienas rangovas, statytojas (užsakovas) privalo paskirti vieną ar kelis saugos ir sveikatos koordinatorius, kurie turi užtikrinti, kad statinio projekte būtų numatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai; statybos metu koordinuoti ir kontroliuoti norminiuose teisės aktuose nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimą.

Iš to matyti, kad nuo 2022 m. balandžio 1 d. įsigaliojusiomis (atsiradusiomis) Statybos įstatymo 22¹ straipsnio (bei susijusių straipsnių ir kitų poįstatyminių teisės aktų) nuostatomis pirmiausia siekiama užtikrinti, kad statybvietėse būtų tik tie asmenys, kurie turi tokią teisę, t. y. darbuotojų buvimo statybvietėje apskaitai užtikrinti ir nelegaliam darbui nustatyti, bet tuo pačiu sudaryti sąlygas tokių asmenų saugai ir sveikatai objekte.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo ir jo atstovo nuomone, Rangos sutartimi UAB (duomenys neskelbtini) perdavė visas teises, taip pat kylančias ir iš Statybos įstatymo, susijusias tiek su darbų atlikimu, tiek su darbuotojų, dirbančių Objekte, identifikavimo kodų kontrole, vienam rangovui – UAB (duomenys neskelbtini), tačiau, teismo nuomone, vertinant Rangos sutarties nuostatas, tokios išvados negalima daryti.

Neginčytina, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovu nuo 2023 m. kovo 29 d. yra pareiškėjas M. D.. Taip pat neginčytina, jog Rangos sutartyje buvo numatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo darbų vykdymo vietose užtikrinti higienos ir saugos darbe reikalavimų laikymąsi, priešgaisrinę apsaugą ir aplinkos ekologinę apsaugą, tiksliai laikytis valdžios institucijų reikalavimų (6.2.3 p.), užtikrinti, kad jo pasamdyti darbuotojai ir/arba tretieji asmenys, už kuriuos atsakingas rangovas, darbų atlikimo metu nebūtų apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, toksinių ir/arba psichotropinių medžiagų <...> užtikrinti, kad sutarties sudarymo metu ir visą jos galiojimo laikotarpį rangovo darbuotojai turėtų reikiamą kvalifikaciją ir patirtį, reikalingą atlikti sutartyje nurodytus darbus (6.2.9 p.). Vis dėlto, šių Rangos sutarties nuostatų, teismo nuomone, negalima vertinti kaip rangovo UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimo užtikrinti, kad visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų kodus (kai jiems kodas negali būti suformuotas, – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus) arba kitą identifikavimo priemonę ir jį (ją) pateiktų Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka (Statybos įstatymo 22¹ str. 4 d.).

Pažymėtina, jog minėta Rangos sutartis tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta jau po 2022 m. balandžio 1 d. įsigaliojusių Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimų, susijusių su statybvietėje esančių asmenų identifikavimo reikalavimais. Kaip nurodė pats pareiškėjas M. D. teismo posėdžio metu, ši sutartis nebuvo atitinkamai pakeista, naudota sena redakcija, kadangi anksčiau tokių reikalavimų nebuvo, nebuvo su tuo susidūręs, taip pat nurodė, kad šiuo metu sutartys taip pat nėra pakeistos.

Atsakant į skundo argumentus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutarties esmė yra būtent rangovo įsipareigojimas atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal užsakovo užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, bei užsakovo įsipareigojimas atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Visos kitos iš šių pagrindinių įsipareigojimų išplaukiančios šalių pareigos turi būti specialiai aptartos ir detalizuotos, konkretūs kiekvienos šalies įsipareigojimai įvardijami, o ne suprantami kaip visų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų nuostatų laikymasis. T. y. sutarties nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai. Dėl to net jei, kaip teigiama skunde, ir pati statybvietė ginčo laikotarpiu buvo perduota UAB (duomenys neskelbtini) žinion, tai dar nereiškia, kad užsakovas – UAB (duomenys neskelbtini), praranda pareigą ją prižiūrėti, rūpintis ir kontroliuoti joje besilankančius asmenis, jei tokios pareigos aiškiai nebuvo perleidęs rangovui – UAB (duomenys neskelbtini). O šiuo atveju, teismo vertinimu, tai nebuvo padaryta. Kaip nurodė, VDI atstovas teismo posėdžio metu, sutartyje nebūtinai turi būti pažodžiui nurodyta, kad būtent rangovas įsipareigoja užtikrinti, kad visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų kodus (kai jiems kodas negali būti suformuotas, – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus) arba kitą identifikavimo priemonę ir jį (ją) pateiktų Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka. Užtenka, kad sutartyje būtų bent jau numatyta, jog rangovas įsipareigoja užtikrinti Statybos įstatyme nustatytų statybvietėje esančių asmenų identifikavimo reikalavimų laikymąsi.

Tai, kad ne tik teisiškai, bet ir faktiškai minėta kontrolė nebuvo perduota rangovui UAB (duomenys neskelbtini), patvirtina VDI nurodytos aplinkybės, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovė D. V. patikrinimo metu negalėjo atsakyti, kas Objekte yra atsakingas už asmenų patekimo į Objektą kontrolę, Objekto darbų saugą, ar yra nustatyta patekimo į Objektą tvarka, ar yra paskirtas Objekto statinio projektavimo saugos ir sveikatos koordinatorius (2023 m. gegužės 11 d. paaiškinimas, vėlesnis susirašinėjimas su VDI atstovu), taip pat vadovė nepažinojo VDI patikrinimo dieną užfiksuotų dirbančių asmenų (L. P., Z. B., A. S., J. J.) ir dirbančių asmenų, kurie pasišalino iš objekto, be to, pats UAB (duomenys neskelbtini) vadovas M. D. reguliariai kontroliavo objektą, jame lankėsi, bendravo su darbuotojais, tą patvirtino ir posėdžio metu. UAB (duomenys neskelbtini) vadovės paaiškinime taip pat nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas M. D. 2-3 kartus per savaitę būna Objekte ir tikrina atliktus darbus, ji pati Objekte paskutinį kartą buvusi tik pradėjusi dirbti, t. y. apie 2023 m. kovo pabaigoje, pats užsakovas UAB (duomenys neskelbtini) taip pat turi teisę samdyti tiesiogiai subrangovus. Be to, VDI patikrinimo metu 2023 m. gegužės 5 d. L. P. ir Z. B. paklausti, ar žino savininką ar užsakovą, inspektoriui nurodė, kad statytojas yra M., bei nurodė jo kontaktinį numerį. Teismo posėdžio metu M. D. taip pat pripažino, kad statybos darbų užsakovas (statytojas) yra UAB (duomenys neskelbtini).

Taigi, įvertinus išdėstytus argumentus bei aplinkybes, konstatuotina, kad VDI šiuo atveju nustatė tinkamą ANK 362¹ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektą – UAB (duomenys neskelbtini) vadovą pareiškėją M. D.. T. y. būtent UAB (duomenys neskelbtini), kaip statytojo (užsakovo), vadovas M. D. privalėjo užtikrinti, kad statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), statybos darbus atliekantys asmenys turėtų skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodus ir juos pateiktų kontroliuojančioms institucijoms (šiuo atveju – VDI), taip pat užtikrinti, kad į statybvietę nepatektų pašaliniai asmenys, tačiau to nepadarė. Taip pat, įvertinus byloje surinktą medžiagą, kitus įrodymus, spręstina, jog ir kiti aptariamo administracinio nusižengimo sudėties požymiai yra nustatyti ir įrodyti tinkamai, pareiškėjas ir jo atstovas jų neginčijo, todėl teismas dėl jų detaliau nepasisako.

Sprendžiant dėl pareiškėjo atsakomybės pagal ANK 362¹ straipsnio 1 dalį, pažymėtina, jog už šio nusižengimo padarymą statytojų (užsakovų) juridinių asmenų vadovai baudžiami bauda nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt eurų. VDI, parinkdama pareiškėjui administracinę nuobaudą, atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (kurių nenustatė) (ANK 34 str.), tačiau paskyrė netgi mažesnę nei minimali statytojų (užsakovų) juridinių asmenų vadovams skirtiną baudą – 800 Eur. Atsižvelgiant į tai, bei tai, kad skundą padavė pats pareiškėjas, teismas bloginti jo teisinės padėties neturi teisės, todėl spręstina, kad paskirta administracinė nuobauda nekeistina.

Taigi, teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad M. D. buvo pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas už jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 362¹ straipsnio 1 dalyje, Institucija, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą Nutarimą, kurio naikinti ar keisti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas, o skundžiamas Nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

pareiškėjo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamo advokato Aleksandro Gončarko (Aleksandr Gončarko), skundo netenkinti.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. birželio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-450-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.