Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-12-07 · Civilinė byla Nr. 2-1610-464/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-04-21Klaipėdos apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-12-07Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-12-07
Bylos Nr.
2-1610-464/2016
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00223-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Ieškovas
A. V.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-1610-464/2016Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00223-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos:3.1.10.2.; 3.1.10.5.; 3.3.2.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 7 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. 2-1132-265/2016 pagal ieškovo A. V. ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas A. V. ieškinyje prašė pripažinti jį nukentėjusiu ir panaikinti visus teistumus, atlyginti patirtą 3 000 000 Eur turtinę ir neturtinę žalą, skubos tvarka išduoti leidimą auginti, naudoti, perdirbti, pirkti, parduoti, gabenti, siųstis kanapes ir kitus augalus ar jų gaminus savo ir šeimos reikmėms, remti jo veiklą ir suteikti galimybę bendradarbiauti šia tema su mokslo įstaigomis, patraukti atsakomybėn antikonstitucinius ir antivalstybinius veikėjus, dekriminalizuoti ir visiškai išlaisvinti visus vaistinius maistinius augalus, išlaisvinti už kanapes ir kitus vaistinius augalus kalinčius asmenis, panaikinti teistumus (b. l. 2–19).Klaipėdos apygardos teismas 2016-04-11 nutartimi (b. l. 20–21) nustatė ieškovui terminą iki 2016-04-19 ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovas 2016-04-19 pateikė pareiškimą dėl trūkumų ištaisymo (b. l. 24–25).Klaipėdos apygardos teismas, įvertinęs gautą ieškovo A. V. procesinį dokumentą dėl trūkumų pašalinimo, 2016-04-21 nutartyje konstatavo, kad nustatyti ieškovui įpareigojimai nebuvo įvykdyti, trūkumai neištaisyti ir nesumokėtas žyminis mokestis, todėl ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Ieškovas A. V. 2016-06-16 pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016-04-21 nutarties (b. l. 47) ir prašymą atnaujinti terminą šiam atskirajam skundui paduoti (b. l. 48). Prašyme nurodė, kad skundas nustatytu terminu nebuvo paduotas, nes jis dirba ir yra labai užimtas darbe, šiuo metu užimtas kitoje byloje, be to, dėl medikų ir policijos pareigūnų kaltės mirė ieškovo dukra, jis buvo sumuštas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2016-06-20 nutartimi (b. l. 51–52) ieškovo A. V. atskirąjį skundą atsisakė priimti ir jį su priedais grąžino ieškovui. Teismas nurodė, kad pagal CPK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam terminui juos atlikti, o procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus terminui, yra grąžinamai juos pateikusiam asmeniui. Ieškovo prašymas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti nepagrįstas įrodymais.

Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas A. V. atskirajame skunde (b. l. 55) prašo priimti jo skundą, išnagrinėti ieškinį bei įvertinti pateiktus įrodymus; nedalomai ir vientisai įvertinti bylos medžiagą ir situaciją visumoje; užtikrinti teisę kreiptis į teismą dėl konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimo; atleisti nuo žyminio mokesčio dėl sunkios turinės padėties. Taip pat prašo atskirąjį skundą nagrinėti apeliacine žodinio proceso tvarka, kad, esant neaiškumams ar trūkumams, jis galėtų asteniškai atsakyti į klausimus.Nurodo, kad teismas atsisakė tenkinti prašymą ir atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, tačiau tuo buvo grubiai pažeistos jo konstitucinės teisės ir laisvės, pažeista konstitucinė santvarka. Jis, kaip pilietis, turi teisę valdyti savo šalį tiesiogiai, o jo ieškinio prašymas iš dalies yra ir šalies valdymas. Teisė kreiptis į teismą, teisė į viešą ir teisingą ieškinio-kreipimosi išnagrinėjimą nepriklausomame ir nešališkame teisme, teisė skųsti valstybės pareigūnų sprendimus garantuoja Konstitucija, o teisėjai negali taikyti įstatymų, varžančių šias konstitucines teises.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Apeliantas prašo atskirąjį skundą nagrinėti apeliacine žodinio proceso tvarka, kad, esant neaiškumams, jis galėtų asmeniškai atsakyti į klausimus. Pagal bendrąja CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatytą taisyklę atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Šiuo konkrečiu atveju žodinio apeliacinio proceso būtinumo nėra, juolab kad klausimui dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo išspręsti privalu pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą pareiškimą (CPK 77 str. 4 d.), kuriuo remdamasis teismas ir įvertina praleisto termino priežasčių svarbumą.

Dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo sąlygų

Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso principų - teisminės gynybos prieinamumo principą, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Taigi šiuo aspektu atskirojo skundo argumentai yra teisingi.Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, negali būti suprantama kaip absoliuti ir nereguliuojama teisė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, bet kokia forma ir bet kokia tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto konstitucinio teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose, o tam tikri šios teisės apribojimai yra galimi, nes jos pobūdis (prigimtis) lemia valstybinio reguliavimo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2009-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).Asmens procesinė teisė paduoti atskirąjį skundą taip pat gali būti įgyvendinama tik laikantis tam tikros formalios ir visiems asmenims vienodai privalomos tvarkos. Viena iš šios tvarkos sudėtinių dalių yra procesinių terminų atskiriems procesiniams veiksmams atlikti nustatymas. Pirmosios instancijos teismo nutarties apskundimas apeliacine tvarka yra procesinis veiksmas, kuris turi būti atliktas būtent per CPK nustatytą terminą. Pagal CPK 335 straipsnio 1 dalį atskirieji skundai paduodami per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos, jeigu tokia nutartis buvo priimta žodinio proceso tvarka, o kai skundžiama teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. CPK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus, įskaitytinai ir paduoti apeliacinį ar atskirąjį skundą, išnyksta, kai pasibaigia įstatymo nustatytas ar teismo paskirtas šiam veiksmui atlikti terminas.Klaipėdos apygardos teismo 2016-04-21 nutartis, kuria apelianto A. V. ieškinys buvo pripažintas nepaduotu ir jam grąžintas (b. l. 41–42), priimta rašytinio proceso tvarka, vadinasi, jos apskundimo 7 dienų terminas skaičiuojamas nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos. Iš bylos medžiagos matyti, kad nutarties patvirtintas nuorašas buvo įteiktas apelianto žmonai R. V. 2016-04-28 (b. l. 44), o atskirasis skundas dėl šios nutarties teisme užregistruotas tik 2016-06-16 (b. l. 45, 47). Akivaizdu, kad atskirojo skundo padavimo terminas yra praleistas.

Dėl praleisto termino atnaujinimo

Teisę į apeliaciją, laiku nepateikus skundo, galima realizuoti tik tuo atveju, jeigu praleistą terminą teismas atnaujina. Todėl asmuo, siekiantis pasinaudoti teise į apeliaciją, bet praleidęs terminą tokiam procesiniam veiksmui atlikti, turi paduoti motyvuotą prašymą ir prie jo pridėti įrodymus, pagrindžiančius prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis. Jeigu teismas, įvertinęs prašyme nurodytas aplinkybes, pripažįsta jas svarbiomis, terminas gali būti atnaujinimas (CPK 77 str. 1 ir 4 dalys). Teismas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia individualiai, įvertinęs konkrečias bylos aplinkybes bei vadovaudamasis protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.).Kaip minėta, pagrindinė termino atnaujinimo sąlyga yra svarbių priežasčių, dėl kurių jis buvo praleistas, buvimas. Tokiomis priežastimis paprastai pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti atitinkamą teisinį veiksmą. Apeliantas prašyme nurodė tokias aplinkybes: jo užimtumas darbe, jo užimtumas kitoje byloje, dukters mirtis, jo sumušimas. Tačiau jokių šiuos teiginius galinčių patvirtinti objektyvių duomenų (rašytinių įrodymų) apeliantas kartu su prašymu nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai prašymą atnaujinti praleistą terminą įvertino kaip neįrodytą ir jo netenkino.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Pažymėtina, kad atskirajame skunde iš esmės ir nenurodomi jokie skundžiamos teismo 2016-06-20 nutarties, kuria atsisakyta priimti ankstesnį apelianto atskirąjį skundą (dėl teismo 2016-04-21 nutarties), nepagrįstumo ar neteisėtumo argumentai, t. y. nenurodoma, kad šis teismas neteisingai (netinkamai) įvertino priežastis, sąlygojusias termino jį paduoti praleidimą, taip pat neteikiami nauji rašytiniai įrodymai, galintys pagrįsti prašyme atnaujinti terminą (b. l. 48) išvardintas aplinkybes bei pateisinti tokį ilgą apelianto delsimą, inicijuojant apeliacinį procesą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016-04-21 nutarties peržiūrėjimo. Atskirojo skundo teiginiai dėl apelianto konstitucinės teisės į teismą neužtikrinimo kitokio šios konkrečios situacijos vertinimo nesuponuoja dėl nutarties 11-13 punktuose jau išvardintų apeliacinės instancijos teismo motyvų. Savo procesinėmis teisėmis visi asmenys, neišskiriant ir apelianto, turi naudotis protingai ir sąžiningai. Tokiu atveju pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2016-06-20 nutartimi ankstesnio atskirtojo skundo priėmimo klausimą išsprendė teisingai, todėl skundas atmestinas, o nutartis paliekama nepakeista. Tokia nagrinėjamos bylos procesinė baigtis neužkerta apeliantui kelio CPK nustatyta tvarka bei sąlygomis pasinaudoti teise į teisminę gynybą ateityje.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Dalia Kačinskienė