Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui D. S. dėl negrąžinto kredito, palūkanų, negautų pajamų (nuostolių) bei sandorio sudarymo, draudimo, tvarkymo mokesčių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui D. S. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau jis per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Kadangi ieškinio suma neviršija penkių tūkstančių eurų, šalys bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašė, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 441 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pradinė kreditorė UAB „General Financing“ ir atsakovas – vartojimo kredito gavėjas D. S. (duomenys neskelbtini) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 900100004050003, kuria atsakovui buvo suteiktas 220,00 Eur vartojimo kreditas bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo sumokėti bendrą vartojimo kredito sumą, kurią sudaro: su vartojimo kreditu susijusios išlaidos (sandorio sudarymo mokestis, draudimo mokestis, mėnesinis tvarkymo mokestis), suteikta kredito suma ir mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 28,90 proc.). Atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė su atsakovu sudarytą sutartį 2023-12-07 vienašališkai nutraukė.

Nustatyta, kad 2020-11-25 tarp pradinės kreditorės ir ieškovės buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-10/03, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 221 straipsnio 1 dalimi bei nepažeidžiant kredito gavėjo teisių, pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis, nurodytus bylų priėmimo – perdavimo akte prie Reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą.

Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Ieškovė (duomenys neskelbtini) atsakovui sutartyje nurodytu elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą, informuojantį, kad pasikeitė pradinė kreditorė ir atsakovas privalo įvykdyti prievolę ieškovei, kartu su Reikalavimo perleidimo sutarties kopija. Laikytina, kad atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą.

Dėl negrąžinto kredito dalies

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove visiškai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 164,58 Eur negrąžinto kredito yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis).

Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 18,20 Eur mokėjimo palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2023-12-07).

Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Atsakovas sutartimi už suteiktą kreditą įsipareigojo mokėti sutartyje nustatyto dydžio mokėjimo palūkanas. Ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo 18,20 Eur mokėjimo palūkanas, apskaičiuotas iki sutarties nutraukimo, tenkinamas.

Dėl sandorio sudarymo, draudimo, tvarkymo mokesčių

Ieškovė šioje byloje prašo iš atsakovo priteisti 22,68 Eur sandorio sudarymo ir draudimo mokesčio, 6,16 Eur mėnesinio tvarkymo mokesčio.

Remiantis sutarties bendrųjų sąlygų 1 punktu „Sandorio sudarymo mokestis – Kliento Bankui mokamas Sandoryje nustatyto dydžio mokestis už Kliento asmens duomenų surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, gautų duomenų apdorojimą, taip pat trečiųjų asmenų suteiktas paslaugas, būtinas Sandoriui sudaryti, įskaitant Sandorio sudarymo išlaidas. Šis mokestis įskaičiuojamas į Įmoką“.

Tose pačiose sąlygose (6.1 punkte) reglamentuota, kad „Bankas Kliento įsipareigojimų Bankui vykdymo rizikos valdymo tikslu apdraus Kliento gyvybę, sveikatą bei darbo netekimą, kiek tai susiję su įsipareigojimu mokėti Bankui įmokas pagal Sandorį“. Atsakovas pasirinko sudaryti vartojimo kredito sutartį su papildoma draudimo apsauga. Todėl jam papildomai taikomas draudimo mokestis, kuris buvo įtrauktas į bendrą finansuojamą sumą ir turėjo būti sumokėtas pradiniam kreditoriui. Vartojimo kredito sutarties Nr. 900100004050001 Sandoryje Nr. 1 numatyta, kad atsakovo mokėtinas draudimo mokestis yra 20,88 Eur.

Sutarties bendrųjų sąlygų 1 punkte nurodoma, kad „Mėnesinis tvarkymo mokestis – Kliento Bankui mokamas mokestis už Sandorio priežiūrą, Įmokos surinkimą bei paskirstymą, skaičiuojamas nuo Bendros vartojimo kredito sumos. Šis mokestis įskaičiuojamos į Įmoką“. Šalys sutartimi susitarė dėl fiksuotos mėnesinio tvarkymo mokesčio sumos, kuri nurodyta Sutartyje bei mokėjimų grafike. Ieškovė pažymi, kad mėnesinis tvarkymo mokestis apskaičiuotas neapmokėtai tvarkymo mokesčio sumai iki sutarties nutraukimo dienos. Kadangi pradinė kreditorė dėl atsakovo kaltės vienašališkai nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį, atsakovas iki sutarties nutraukimo dienos liko nepadengęs 6,16 Eur apskaičiuoto mėnesinio tvarkymo mokesčio.

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimai dėl 22,68 Eur sandorio draudimo ir 6,16 Eur mėnesinio tvarkymo mokesčio tenkintini.

Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo

Ieškovė taip pat reiškia reikalavimą dėl 35,83 Eur negautų pajamų, apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, galimi šie teisiniai padariniai: kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823-2020). Taigi, nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011; 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014). Teismo vertinimu, faktas, kad ieškovė (perėmusi reikalavimo teisę iš pirminės kreditorės) už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl jo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas.

Iš byloje esančio Vartojimo kredito sutarties Nr. 900100004050003 Sandorio Nr. 3 sąlygų matyti, tiek palūkanų norma (28,90 proc.), tiek, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal mokėjimo grafiką atsakovas turėjo padengti už visą sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Darytina išvada, kad ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį ir ši suma gali būti vertinama kaip orientacinė negautų pajamų suma. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (nuostolius).

Teismas pažymi, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas teigti, kad ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.

Ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)) pagrįstai galėjo tikėtis gauti 28,90 procentų metinių pajamų, skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

Išdėstytų motyvų pagrindu ieškovei priteistinos 28,90 proc. negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma), skaičiuojamos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2023-12-07) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2025-07-10) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto sutarties grafike (Klaipėdos apygardos teismo 2021-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-408-513/2021; Šiaulių apygardos teismo 2021-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-48-440/2021; Vilniaus apygardos teismo 2020-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1954-854/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1982-430/2020).

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-06-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos: 22 Eur žyminio mokesčio ir 242 Eur išlaidų advokato pagalbai mokėti, t. y. iš viso 264 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje susidarė 15,86 Eur pašto išlaidos, kurios priteisiamos iš atsakovo valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 92 straipsnis, CPK 96 straipsnio 1 ir 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

- 18,20 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2023-12-07),

- 28,90 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2023-12-07 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025-07-10) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio,

- 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 211,62 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2024-06-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

- 462 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679.

Priteisti iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,86 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei už procesinių dokumentų įteikimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismui per Šilutės rūmus.