Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-01-16 · Civilinė byla Nr. e2A-21-796/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-16
Bylos Nr.
e2A-21-796/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-15015-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kristina Domarkienė, Jolanta Gailevičienė, Erinija Kazlauskienė
Atsakovas
A. M.
Ieškovas
J. G.
Išvadą teikia
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-21-796/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-15015-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.3.1.18.4; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. (A. M.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1358-512/2018 pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui A. M. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: nustatyti nepilnametės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina J. G.; nustatyti atsakovo A. M. bendravimo su nepilnamete dukra J. M. tvarką; priteisti iš atsakovo A. M. išlaikymą nepilnametei dukrai J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 300,00 EUR (tris šimtus eurų, ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskirti ieškovę J. G. nepilnametės dukros išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, jog jai palaikant artimus santykius su atsakovu 2016 m. rugsėjo 27 d. gimė dukra J. M.. Dar iki dukros gimimo atsakovas išvyko dirbti į Airiją, Dubliną, tad nuo pat dukros J. M. gimimo iki 2017 m. liepos mėnesio ieškovė kartu su abiem dukromis (A. Z. ir J. M.) gyveno adresu Statybininkų pr. 30-32, Klaipėda, ieškovei priklausančiame bute. 2017 m. liepos mėn. šalys susitarė, kad dukra vieną arba ne ilgiau kaip du mėnesius paviešės pas tėvą Airijoje. Nesulaukusi rugsėjo mėnesį grįžtant atsakovo kartu su dukra, ieškovė susisiekė su atsakovu, kuris pareiškė, jog dukros negrąžins, todėl ji kreipėsi į teismą, kad nepilnametės J. M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

3. Nurodė, kad įprastinė nepilnametės mergaitės gyvenamoji vieta nuo pat jos gimimo yra su mama (ieškove). Ieškovė turi nuosavą būstą, kur yra visos sąlygos vaikui augti. Kartu su ieškove gyvena vyresnioji dukra ir J. sesuo A. Ieškovė yra pareigingas ir atsakingas žmogus, visiškai galintis pasirūpinti savo vaikais ir užtikrinti tinkamas dukrų gyvenimo ir vystymosi sąlygas.

4. Kadangi su atsakovu kilo ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos, todėl teismo ieškovė prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką: 1) atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra visais neporiniais metų savaitgaliais nepertraukiamai, su nakvynėmis penktadienį 17.00 val. paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ar kitos vaiko buvimo vietos ir sekmadienį nuo 16 iki 17.00 val. parveždamas dukrą į jos gyvenamąją vietą; 2) atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra poriniais metais (2018, 2020 metais) per šv. Kūčias ir pirmąją šv. Kalėdų dieną (gruodžio 24, 25 d.), paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ar kitos vaiko buvimo vietos ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną iki 20.00 val. parveždamas dukrą į jos gyvenamąją vietą; 3) atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra poriniais metais (2018, 2020 metais) pirmąją šv. Velykų dieną, Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), vaikų gynimo dieną ir neporiniais metais (2017, 2019 metais) antrąją šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), antrąją šv. Velykų dieną, kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį). Nurodytomis dienomis atsakovas 10.00 val. paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir parveža ją į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val.; 4) jei atsakovas nurodytomis dienomis negali bendrauti su dukra, apie tai jis elektroniniu paštu ir (arba) SMS trumpąja žinute, ir (arba) telefoniniu skambučiu iš anksto nedelsdamas informuoja ieškovę. Atsakovo prarastas bendravimo su vaiku laikas nepratęsiamas ar kitaip nekompensuojamas, nebent šalys susitartų kitaip; 5) atsakovas turi teisę kiekvienais metais atostogauti kartu su dukra nepertraukiamai iki 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų iš eilės ar dalimis žiemos metu ir iki 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų iš eilės ar dalimis vasaros metu. Išsivežti dukrą atostogų tikslais į užsienį atsakovas gali tik gavęs raštišką ieškovės sutikimą.

Šalies argumentai

5. Ieškovė taip pat nurodė, kad vidutiniškai per mėnesį dukros išlaikymui reikia apie 485,00 Eur. Ieškovės pajamas sudaro tik vaiko priežiūros pašalpa, atsakovas dirba užsienyje, todėl turėtų dukros išlaikymui skirti didesnę pinigų sumą. Prašo priteisti iš atsakovo A. M. išlaikymą nepilnametei dukrai J. M. po 300,00 EUR (tris šimtus eurų, 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukros pilnametystės.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškina, kad Airijos teismo sprendimu mergaitė yra grąžinta motinai. Atsakovas apie teismo procesą Lietuvoje žino.

Šalies argumentai

7. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodo, kad su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. balandžio 20 d. sprendimu J. G. ieškinį tenkino visiškai. Nepilnametės J. M. gyvenamąją vietą nustatė su motina J. G.. Nustatė atsakovo A. M. bendravimo su nepilnamete dukra J. M. tvarką: tėvas su dukra bendrauja visais neporiniais metų savaitgaliais nepertraukiamai, su nakvynėmis, penktadienį 17.00 val. paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ar kitos vaiko buvimo vietos ir sekmadienį nuo 16 iki 17.00 val. parveždamas dukrą į jos gyvenamąją vietą; poriniais metais per šv. Kūčias ir pirmąją šv. Kalėdų dieną (gruodžio 24, 25 d.), paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ar kitos vaiko buvimo vietos ir pirmąją šv. Kalėdų dieną iki 20.00 val. parveždamas dukrą į jos gyvenamąją vietą; poriniais metais pirmąją šv. Velykų dieną, Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), Vaikų gynimo dieną ir neporiniais metais antrąją šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), antrąją šv. Velykų dieną, kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį). Nurodytomis dienomis atsakovas 10.00 val. paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir parveža ją į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val.; atsakovas turi teisę kiekvienais metais atostogauti kartu su dukra nepertraukiamai iki 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų iš eilės ar dalimis žiemos metu ir iki 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų iš eilės ar dalimis vasaros metu. Išsivežti dukrą atostogų tikslais į užsienį atsakovas gali tik gavęs raštišką ieškovės sutikimą. Jei atsakovas nurodytomis dienomis negali bendrauti su dukra, apie tai jis elektroniniu paštu ir (arba) SMS trumpąja žinute, ir (arba) telefoniniu skambučiu iš anksto nedelsdamas informuoja ieškovę. Atsakovo prarastas bendravimo su vaiku laikas nepratęsiamas ar kitaip nekompensuojamas, nebent šalys susitartų kitaip. Priteisė iš atsakovo A. M., išlaikymą nepilnametei dukrai J. M. po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2017 m. lapkričio 28 d. iki dukros pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Sprendimo dalį dėl išlaikymo nurodė vykdyti skubiai. Paskyrė ieškovę J. G. nepilnametės dukros išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja. Priteisė iš atsakovo A. M. 153,00 Eur žyminio mokesčio valstybei ir 380 Eur advokato pagalbos išlaidų ieškovei J. G..

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės dukros J. M. tėvai. Šalys nėra sudariusio santuokos. Ieškovė ir atsakovas gyvena atskirai. Šalių nepilnametė dukra nuo gimimo gyveno su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. 2017 m. liepos mėn.–2018 m. kovo mėn. buvo su atsakovu Airijoje. Tarp tėvų buvo kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos, iki Airijos Aukščiausiasis Teismas perdavė J. M. Lietuvos teismų jurisdikcijon ir motinos globon. Nustatė, kad nuo gimimo ir šiuo metu nepilnametė šalių dukra J. M. gyvena su ieškove, ji vaiką prižiūri, rūpinasi ir auklėja. Kaip nurodo ieškovė, tarp ieškovės ir vaiko yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba išreiškia poziciją, kad nepilnamečio vaiko interesai bus maksimaliai apsaugoti jo gyvenamąją vietą nustačius su ieškove. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, nustatytoms faktinėms aplinkybėms, Airijos teismo sprendimui, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad yra pagrindas nustatyti nepilnamečio vaiko J. M. gyvenamąją vietą su jų motina – ieškove jos gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnis).

10. Teismas nustatė, jog dukros išlaikymui yra reikalinga 485,00 Eur suma per mėnesį. Ieškovės pajamas sudaro vaiko priežiūros atostogų išmoka – 215,00 Eur, kitų pajamų ji neturi, viena su dukromis gyvena iš dalies nuomojamame bute. Atsakovas jau kelis metus dirba Airijoje, duomenų apie gaunamas pajamas neteikia, tačiau yra jauno amžiaus, darbingas, įrodymų, kad turėtų kokių nors kreditinių įsipareigojimų ar kitų išlaikytinių, nepateikė. Įvertinęs byloje esančių aplinkybių visumą bei nustatytas faktines aplinkybes teismas konstatavo, jog ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio tenkintinas, iš atsakovo vaiko išlaikymui priteistina po 300 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnis, 3.208 straipsnis). Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises bei turtines galimybes (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

11. Spręsdamas dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių dukra yra tik 1,5 m. amžiaus, į tai, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų apie jo gyvenimo sąlygas, pasiruošimą prižiūrėti ir rūpintis vaiku, vertino, jog ieškovės siūloma tėvo ir vaiko bendravimo tvarka yra tinkama.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai

12. Apeliaciniu skundu atsakovas A. M. (toliau – apeliantas) prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 20 d. sprendimą iš dalies ir dėl pakeistos dalies priimti naują sprendimą: priteisti išlaikymą dukrai J. M. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. birželio mėn. 1 d. iki vaiko pilnametystės. Nustatyti A. M. bendravimo su dukra J. M. tvarką: iki tol, kol dukra pradės lankyti mokyklą, atsakovas kiekvienais metais vaiko vasaros atostogų metu, pranešęs ieškovei ne vėliau kaip prieš 2 savaites, bendraus su vaiku nepertraukiamai savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ar kitoje vaikui saugioje vietoje; 30 kalendorinių dienų iš eilės ar dalimis vasaros metu, taip pat kiekvienais metais nepertraukiamai iki 20 kalendorinių dienų iš eilės ar dalimis žiemos metu, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos, ugdymo ar kitos vaiko buvimo vietos ir paskutinę dieną iki 17 val. parveždamas dukrą į jos gyvenamąją vietą. Kai duktė Jelizaveta pradės lankyti mokyklą, atsakovas kiekvienais metais vaiko pavasario, vasaros ir rudens atostogų metu, pranešęs ieškovei ne vėliau kaip prieš 2 savaites, turės teisę su vaiku nepertraukiamai praleisti 4 savaites per vaiko vasaros atostogas ir po vieną savaitę per pavasario ir rudens atostogas, vaikui atvykstant į atsakovo gyvenamąją ar kitą iš anksto suderintą vietą; per šv. Kalėdas, lyginiais metais atsakovas bendraus su vaiku nuo gruodžio 23 d. iki gruodžio 29 d., per Naujųjų metų šventę nelyginiais metais – nuo gruodžio 29 d. iki sausio 3 d., vaikui atvykstant į atsakovo gyvenamąją ar kitą iš anksto suderintą vietą; vaiko tėvų susitarimu atsakovas su vaiku gali matytis ir kitu laiku.

13. Nurodo, kad teismas, priteisdamas vaikui 300,00 Eur per mėnesį išlaikymą nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2017 m. lapkričio 28 d., šį klausimą išsprendė neatsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir neteisingai nustatė išlaikymo priteisimo momentą (pradžią), o nustatytoji bendravimo su vaiku tvarka yra neįgyvendinama, neatitinka teisingumo bei protingumo kriterijų. Nurodo, kad bylą teismas išnagrinėjo neinformavęs atsakovo ir jam apie šią bylą nežinant. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1. Apeliantas nurodo, jog daugelį metų gyvena užsienyje. 2017 m. liepos mėn. šalys tarpusavio susitarimu nusprendė, kad duktė J. gyvens su tėvu (atsakovu) Airijoje, todėl atsakovo mama L. L. 2017 m. liepos 7 d. atvežė vaiką atsakovui į Dubliną. 2017 m. lapkričio mėn. ieškovė apsigalvojo ir kreipėsi į Airijos Aukščiausiąjį Teismą dėl vaiko grąžinimo į kilmės šalį, 2018 m. kovo 5 d. buvo priimtas Airijos Aukščiausiojo Teismo sprendimas dėl vaiko grąžinimo ieškovei. Teismas vadovavosi tuo, kad vaiko motina J. G. nebuvo parašiusi rašytinio sutikimo dėl ilgalaikio vaiko išvežimo. Vykdydamas teismo sprendimą, 2018 m. kovo 28 d. atsakovas dukrą perdavė ieškovei. Prieš tai 2018 m. kovo 24 d. ir kovo 26 d. vyko vaiko ir ieškovės prižiūrimi susitikimai atsakovo namuose, kad dukra J. po ilgos pertraukos pažintų savo mamą.

13.2. Ieškovė neinformavo atsakovo apie bylos iškėlimą Klaipėdos miesto teisme ir kreipdamasi į teismą nenurodė jai žinomo atsakovo gyvenamosios vietos Airijoje adreso, todėl procesinių dokumentų ir teismo šaukimų atsakovas negavo ir apie šią bylą nebuvo informuotas. Ieškovė byloje nurodė jo mamos adresą, kuriuo jis jau penkiolika metų negyvena. Jei atsakovas būtų žinojęs apie jam pareikštą ieškinį, jis būtinai būtų pareiškęs priešieškinį šioje byloje, nes dukra tuo metu gyveno su atsakovu. Atsakovas ne kartą susitiko su ieškove Airijos Aukščiausiame Teisme ir po jo – tiek Dubline, tiek Klaipėdoje, kai 2018 m. balandžio mėnesį pradžioje buvo atvykęs į Lietuvą, tačiau ieškovė sąmoningai nuslėpė, kad Lietuvos teisme yra pradėta byla.

13.3. Nesutinka su ieškovės teiginiais, kad 1,5 metų dukros išlaikymui reikia 485,00 Eur. Pažymi, kad ieškovė jokių objektyvių tai patvirtinančių įrodymų (kvitų, sąskaitų) nepateikė. Teismas priteisdamas vaikui 300,00 Eur per mėnesį išlaikymą netinkamai vertino apelianto turtinę padėtį. Atsakovas negalėjo pateikti įrodymų apie savo turtinę padėtį, nes, kaip jau minėta, apie šį teismo procesą jis nebuvo informuotas. Tai, kad atsakovas dirba Airijoje, nėra pagrindas priteisti iš jo gana didelę išlaikymo sumą vos pusantrų metų amžiaus vaikui. Teismas neatsižvelgė į vaiko amžių ir tokio amžiaus vaiko poreikius, t. y. neteisingai taikė CK 3.192 straipsnio nuostatas. Nors atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra didesnis nei Lietuvoje, tačiau jis turi du išlaikytinius, nuomojasi Airijoje butą, turi kitų finansinių įsipareigojimų. Priteisus po 300,00 Eur periodinių išmokų per mėnesį dukros J. išlaikymui, kiti atsakovo išlaikytiniai atsidurs blogesnėje padėtyje nei šis vaikas.

13.4. Apeliantas taip pat nurodo, jog nesutinka su priteisto išlaikymo mokėjimo pradžia, nes šalių dukra 9 mėnesius nuo 2017 m. liepos mėn. iki 2018 m. kovo mėn. pabaigos gyveno Airijoje su tėvu, o tai reiškia, kad ne ieškovė, o atsakovas ją išlaikė. Teigia, jog, perdavęs ieškovei vaiką, geranoriškai sumokėjo šalių sutartą vaiko išlaikymo sumą už 2018 m. balandžio mėn., taip pat, vykdydamas šį teismo sprendimą, 2018 m. balandžio 30 d. pervedė ieškovei vaiko išlaikymo lėšas už 2018 m. gegužės mėn. Todėl išlaikymas vaikui gali būti priteistas tik nuo 2018 m. birželio 1d., t. y. nuo teisės gauti išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

13.5. Teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka yra neįgyvendinama, todėl ji neatitinka protingumo kriterijų. Nustatydamas tokią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką teismas neatsižvelgė į tai, kad vaikas ir tėvas gyvena skirtingose šalyse: atsakovas – Airijoje, o vaikas su ieškove – Lietuvoje. Ši aplinkybė teismui buvo žinoma. Apeliantas nurodo, kad neturės galimybės su vaiku matytis kas antrą savaitgalį dėl juos skiriančio didelio atstumo, taip pat yra neprotinga nustatyti, kad per Šv. Kalėdų bei Šv. Velykų šventes jis, atvykęs į Lietuvą iš Airijos, su dukra bendraus tik po 1 ar 2 dienas, o per atostogas negalės išsivežti dukros be ieškovės sutikimo į savo gyvenamąją vietą Airijoje, nors atostogų metu jam leidžiama matytis su vaiku nepertraukiamai iki 30 dienų. Apeliantas teigia, kad tai jo teisės maksimaliai ir netrukdomai dalyvauti vaiko auklėjime ir bendrauti su juo pažeidimas bei vaiko intereso pažinti savo tėvą, matytis su juo ignoravimas.

Atsiliepimas

14. Ieškovė J. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai išlaidas, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ieškovė atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

14.1. Ieškovė su atsakovo pateiktais motyvais nesutinka ir laikosi nuomonės, kad skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas, motyvuotas, išsamus ir teisėtas, priimtas vadovaujantis galiojančiomis teisės normomis bei atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, todėl naikinti šį sprendimą atsakovo nurodytais motyvais nėra pagrindo.

14.2. Ieškovė atsakovo nurodytus argumentus dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio laiko nepagrįstais. Nurodo, kad nepilnametės dukros išlaikymui reikia apie 485,00 Eur per mėnesį, kas yra tik šiek tiek daugiau negu minimali vaiko išlaikymui reikalinga suma. Ieškovės nurodytos vaiko išlaikymo išlaidos yra minimalios, skirtos tik būtiniausių vaiko poreikių tenkinimui (maistas, rūbai, būstas, laisvalaikis, baldai, indai) ir nėra neprotingai didelės. Atsakovas nepaneigia ieškovės nurodytų dukros išlaikymui reikalingų sumų. Pažymi, kad atsakovui buvo žinomi tiek dukros poreikiai, tiek ir ieškovės turtinė padėtis, todėl, vykdydamas pareigą išlaikyti dukrą, atsakovas dukros išlaikymui kiekvieną mėnesį mokėdavo ne mažiau kaip po 300,00 Eur.

14.3. Atsakovo argumentai, kad jis neturi galimybių dukros išlaikymui kiekvieną mėnesį mokėti po 300,00 Eur, nes turi dar du išlaikytinius (2017 m. lapkričio 4 d. gimusį sūnų ir žmoną, kuri nedirba, nes prižiūri vaiką), be to, turi sumokėti būsto nuomos mokestį, kitus buto mokesčius, kelia pagrįstų abejonių. Gimus atsakovo sūnui, sutuoktinei buvo mokama motinystės išmoka po 235,00 Eur per savaitę, tad dėl sūnaus gimimo iš esmės atsakovo turtinė padėtis nepakito. Pažymi, jog atsakovas buvo pasirengęs ir norėjo, kad dukra nuolat gyventų su atsakovu Airijoje, t. y. buvo pasirengęs visiškai išlaikyti dukrą, išlaikymo vaikui būnant Airijoje su atsakovu iš ieškovės nereikalavo. Tai pagrįstai leidžia manyti, kad atsakovas yra finansiškai pajėgus skirti savo dukros išlaikymui po 300,00 Eur per mėnesį, kas yra gerokai mažiau, negu prisiimti visą finansinę vaiko išlaikymo naštą.

14.4. Ieškovės gaunamos pajamos – 215,00 Eur vaiko priežiūros išmokos, ieškovė viena augina dar vieną dukrą A. Z., kartu su dukromis gyvena dviejų kambarių bute, iš kurių vieną kambarį nuomojasi iš Klaipėdos miesto savivaldybės, todėl ieškovės turtinė padėtis yra daug blogesnė negu atsakovo.

14.5. Nurodė, kad nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. dukros išlaikymui atsakovas skyrė po 100,00 Eur, 2016 m. spalio mėn. ieškovė dukros išlaikymui lėšų negavo. Nuo 2017 m lapkričio mėn. iki 2018 m. kovo mėn. šalių dukra buvo pas atsakovą, tačiau atsakovas vaiką laikė neteisėtai, be ieškovės sutikimo. Siekdama apginti tiek savo, tiek vaiko teisėtus interesus, ieškovė dėl dukros grąžinimo į Lietuvą buvo priversta kreiptis į Įvaikinimo tarnybą, vykti į teismą Airijoje, dėl to patyrė didžiulių išlaidų.

14.6. Ieškovė nedarė ir neketina daryti jokių kliūčių atsakovo bendravimui su dukra, todėl nesupranta, kodėl atsakovas teigia, kad skundžiamu teismo sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka yra neįgyvendinama. Atsakovas grįžęs į Lietuvą turi teisę bendrauti su dukra taip, kaip nurodyta teismo sprendime, arba kitu tarpusavio susitarimu suderintu laiku.

14.7. Atsakovas, prašydamas pakeisti sprendimo dalį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, siekia nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, visiškai neatsižvelgdamas nei į dukros, nei į ieškovės teisėtus interesus.

14.8. Atsakovo argumentą dėl bylos išnagrinėjimo atsakovui nepranešus ieškovė laiko nepagrįstu ir klaidinančiu teismą. Atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta buvo Varpų g. 11-16, Klaipėdoje. Būtent šiuo adresu ir buvo siunčiami procesiniai dokumentai atsakovui. Kitas atsakovo gyvenamosios vietos adresas ieškovei nebuvo žinomas. Kreipdamasi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą su prašymu dėl dukros grąžinimo, ieškovė žinojo tik tiek, kad atsakovas gyvena Dubline.

14.9. Ieškovė nurodo, kad byloje dėl dukros grąžinimo į Lietuvą Airijos Aukščiausiajam Teismui teikė rašytinius atsikirtimus, kuriuose, be kitų argumentų, ieškovė nurodė ir tai, kad Klaipėdos apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Atsakovui buvo žinoma ne tik apie civilinės bylos iškėlimą, bet buvo žinomas ir civilinės bylos numeris.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnis 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Žemesnės instancijos teismas

17. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 20 d. sprendimą iš dalies ir dėl pakeistos dalies dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui bei jo priteisimo momento (pradžios) ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo priimti naują sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apskųstųjų teismo sprendimo dalių – dėl priteisto išlaikymo dydžio, jo priteisimo momento (pradžios) ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).

18. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir jo priteisimo momento (pradžios), tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

19. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014). Pagal CPK 314 straipsnį sprendžiant, ar naujo įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, turi būti įvertinta, kiek įrodymų prašoma pridėti, ar jie teikiami teismui kartu su prašymu juos pridėti, ar juos reikia išreikalauti, ar jie egzistuoja, ar reikia atlikti papildomus veiksmus dėl naujų įrodymų sukūrimo ar surinkimo (skirti ekspertizę, vykdyti apžiūrą ir pan.). Jeigu kaip įrodymas teikiamas jau egzistuojantis dokumentas, tai vien pagal kiekį ir apimtį nepakanka konstatuoti, kad jo priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą, net jei reikalautų skirti laiko kitiems bylos dalyviams susipažinti su juo ir teikti dėl jo paaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-214-695/2017).

20. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: Airijos Aukščiausiojo Teismo sprendimą ir jo vertimą, Dublino teisinės pagalbos valdybos 2018 m. balandžio 10 d. pranešimą ir jo vertimą, buto nuomos sutartį ir jos vertimą, 2018 m. vasario 19 d. sąskaitą už elektrą ir jos vertimą, (duomenys neskelbtini) pažymą apie A. M. uždarbį ir jos vertimą, santuokos liudijimą ir jo vertimą, gimimo liudijimą ir jo vertimą, pažymą apie motinystės išmoką ir jos vertimą, pranešimą dėl automobilio draudimo ir jo vertimą, poliso informaciją ir vertimą, transporto priemonių mokesčio formą ir vertimą. Apeliantas nurodo, jog apie bylos nagrinėjimą teisme ir teismo posėdį nebuvo informuotas, todėl negalėjo teismui pateikti paaiškinimų, įrodymų.

21. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. kovo 9 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai atsakovui A. M. procesinius dokumentus (ieškinį su priedais, teismo pranešimą, teismo šaukimą) įteikė CPK 130 straipsnyje numatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje. Atsakovas atsiliepimo į ieškovės ieškinį pirmosios instancijos teismui nepateikė, į 2018 m. balandžio 11 d. teismo posėdį neatvyko, iš jo prašymų negauta, todėl teismas bylą išnagrinėjo atsakovui nedalyvaujant. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog nagrinėjamas ginčas kilo iš šeimos teisinių santykių, atsakovui apie bylos iškėlimą ir posėdį buvo pranešta viešo paskelbimo būdu, todėl konstatuotina, kad įrodymų pateikimo būtinybė atsirado vėliau. Be to, naujų įrodymų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins. Šie įrodymai buvo pateikti kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ir ieškovė turėjo galimybę su jais susipažinti, dėl jų vertinimo pasisakė bylos nagrinėjimo metu. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas atsakovo pateiktus įrodymus prideda prie bylos bei vertina juos su kitais byloje esančiais įrodymais

Dėl tinkamo informavimo apie procesą

22. Apeliantas nurodo, jog ieškovė neinformavo jo apie šios bylos (dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kt.) iškėlimą Klaipėdos miesto teisme ir, kreipdamasi į teismą, nenurodė jai žinomo atsakovo gyvenamosios vietos Airijoje adreso, todėl procesinių dokumentų ir teismo šaukimų atsakovas negavo ir apie šią bylą nebuvo informuotas. Jam nežinant apie teismo posėdį ir negalint pateikti atsiliepimo bei įrodymų, teismas bylą išnagrinėjo neteisingai, vadovavosi tik ieškovės pateiktais argumentais ir įrodymais. Ieškovė su šiais apelianto argumentais nesutinka ir nurodo, jog ji byloje nurodė atsakovo deklaruotą gyvenamosios vietos adresą, be to, Airijos Aukščiausiajam Teismui byloje dėl dukters grąžinimo į Lietuvą buvo nurodžiusi, kad Klaipėdos apylinkės teisme yra iškelta ši civilinė byla.

Žemesnės instancijos teismas

23. Nustatyta, kad ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2017 m. lapkričio 28 d. Ieškinyje atsakovo gyvenamoji vieta nurodyta adresu Varpų g. 11-16, Klaipėda. Atsakovui šiuo adresu siųsti dokumentai teismui grąžinti neįteikti nurodant, jog neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką, nurodytas prierašas ant voko, kad gyvena užsienyje. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. kovo 9 d. nutartimi, atsižvelgę į tai, kad procesiniai dokumentai atsakovui neįteikti, nes ieškinyje nurodytu adresu bei deklaruotos gyvenamosios vietos adresu jis nerastas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, atsakovas niekur nedirba, kitų duomenų apie atsakovo gyvenamąją ar darbo vietą byloje nėra, ieškovė prašo įteikti atsakovui procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, pripažino, kad egzistuoja visos CPK 130 straipsnyje numatytos sąlygos, ir nusprendė atsakovui procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu. Nustatyta, jog atsakovui ieškovės ieškinys ir teismo šaukimas, informuojantis apie 2018 m. balandžio 11 d. teismo posėdį, įteikti CPK 130 str. nustatyta tvarka.

24. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė žinojo atsakovo gyvenamosios vietos adresą ir jį nurodė Airijos teismui, kreipdamasi su pareiškimu dėl vaiko grąžinimo. Pažymėtina, jog atsakovas jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes, kad 2017 m. lapkričio 28 d., kada ieškovė padavė ieškinį teismui, ar 2017 m. gruodžio 12 d., kada pateikė prašymą teismui dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovui viešo paskelbimo būdu, žinojo jo adresą Airijoje, nepateikia. CPK 130 straipsnio 1 dalis numato, kad kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį ir jo priedus bei teismo šaukimą, informuojantį apie 2018 m. balandžio 11 d. 13.30 val. įvyksiantį teismo posėdį, atsakovui įteikė viešo paskelbimo būdu.

25. Atsakovas taip pat nurodo, kad ne kartą susitiko su ieškove Airijos Aukščiausiame Teisme ir po jo tiek Dubline, kai perdavė jai dukrą, tiek Klaipėdoje, kai 2018 m. balandžio mėn. pradžioje buvo atvykęs į Lietuvą. Susitikimų metu ieškovė jam apie nagrinėjamą bylą nieko nepasakė, sąmoningai siekdama išvengti priešieškinio.

26. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2018 m. balandžio 11 d. teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad matėsi su atsakovu Dubline, kada jai buvo grąžinama dukra, taip pat kad A. M. grįžus į Lietuvą Šv. Velykų šventėms ji kartu su dukra lankėsi jo tėvų namuose. Šias aplinkybes, kad 2018 m. kovo 28 d. nepilnametė J. M. buvo grąžinta mamai, ieškovei J. G. patvirtina ir 2018 m. kovo 30 d. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštas Nr. S-1931 bei 2018 m. balandžio 11 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas Nr. (24.44)-VT4-683. Išklausius 2018 m. balandžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, jog bylos nagrinėjimo metu, gavęs naujus duomenis apie ieškovės bendravimą su atsakovu, teismas žinodamas, jog atsakovui ieškinys ir teismo šaukimas, informuojantis apie teismo posėdį, buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, tikslios atsakovo gyvenamosios vietos adreso ar kontaktinių duomenų nesiaiškino.

27. Teismo pareiga informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie teismo posėdžio laiką ir vietą įgyvendinama CPK 117–134 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, sprendžiant, ar byloje dalyvaujančiam asmeniui tinkamai buvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, teismo veiksmai vertintini ne tik pagal formalią jų atitiktį pirmiau nurodytų proceso teisės normų reikalavimams, bet ir atsižvelgiant į šių teisės normų tikslą bei paskirtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad galimybė bylos šalims dalyvauti teisminiame nagrinėjime išplaukia iš Konvencijos 6 straipsnio paskirties ir tikslų (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų daug blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 32). Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53). Tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr. cituotos Gyuleva prieš Bulgariją par. 35; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48).

28. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas vertinti, jog pirmosios instancijos teismas 2018 m. balandžio 11 d. teismo posėdžio metu gavęs naujus duomenis apie tai, jog ieškovė bendravo ir buvo susitikusi su atsakovu tiek jo gyvenamojoje vietoje Dubline, tiek Lietuvoje, nedėjo protingų pastangų bei nesiėmė visų galimų priemonių išsiaiškinti realų atsakovo gyvenamosios vietos adresą ar kontaktinius duomenis ir asmeniškai įteikti atsakovui dokumentus, informuoti jį apie teismo posėdį. Dėl to, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sutinka su apelianto argumentais, kad nagrinėjamoje byloje jis neturėjo objektyvios galimybės tinkamai pasinaudoti civilinio proceso įstatymo jam suteiktomis teisėmis teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams, reikšti priešieškinį ir kita (CPK 42 straipsnis).

Dėl išlaikymo dydžio ir išlaikymo priteisimo momento

29. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka su ieškovės teiginiais, kad 1,5 metų dukros išlaikymui reikia 485,00 Eur. Pažymi, kad ieškovė jokių objektyvių tai patvirtinančių įrodymų (kvitų, sąskaitų) nepateikė. Teismas priteisdamas vaikui 300,00 Eur per mėnesį išlaikymą netinkamai vertino apelianto turtinę padėtį. Atsakovas negalėjo pateikti įrodymų apie savo turtinę padėtį, nes, kaip jau minėta, apie šį teismo procesą jis nebuvo informuotas. Su šiais apelianto nurodytais motyvais teismas sutinka.

30. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

31. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovės ieškinio dalį, kuria nuo ieškinio padavimo teismui dienos nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisė po 300 Eur kas mėnesį, vertino tik ieškovės turtinę padėtį ir nevertino atsakovo turtinės padėties. Pažymėtina, jog atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė duomenis apie jo turtinę padėtį (buto nuomos sutartį ir jos vertimą, sąskaitą už elektrą ir jos vertimą; (duomenys neskelbtini) pažymą apie A. M. uždarbį, pažymą apie motinystės išmoką ir jos vertimą; pranešimą dėl automobilio draudimo ir jo vertimą; poliso informaciją ir vertimą; transporto priemonių mokesčio formą ir vertimą), taip pat duomenis, kad 2018 m. kovo 14 d. Dublino metrikacijos skyriuje susituokė su A. B., kuri nedirba, nes augina jų 2017 m. lapkričio 4 d. gimusį sūnų E. Šie faktai pirmosios instancijos teismui nebuvo žinomi ir nebuvo įvertinti.

32. Taip pat nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nurodydamas, jog išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo dienos, nepasisakė ir nevertino byloje nurodomų aplinkybių, jog šalių nepilnametė dukra J. laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 6 d. iki 2018 m. kovo 28 d. gyveno pas savo tėvą atsakovą A. M. Airijoje. Taip pat nesiaiškino ir nevertino, kiek kiekvienas iš tėvų šiuo laikotarpiu prisidėjo prie dukters išlaikymo.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

33. Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka yra neįgyvendinama, todėl ji neatitinka protingumo kriterijų. Nustatydamas tokią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką teismas neatsižvelgė į tai, kad vaikas ir tėvas gyvena skirtingose šalyse: atsakovas – Airijoje, o vaikas su ieškove – Lietuvoje. Teisėjų kolegija su šiais apelianto nurodytais motyvais sutinka.

34. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pasikeitus aplinkybėms, CK 3.175 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

35. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas žinojo, kad atsakovas nuolatos gyvena Airijoje, o ieškovė su nepilnamečiu vaiku Lietuvoje. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas, kad tėvas su dukra bendrauja visais neporiniais metų savaitgaliais nepertraukiamai, su nakvynėmis, penktadienį 17.00 val. paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ar kitos vaiko buvimo vietos ir sekmadienį nuo 16 iki 17.00 val. parveždamas dukrą į jos gyvenamąją vietą; poriniais metais per šv. Kūčias ir pirmąją šv. Kalėdų dieną (gruodžio 24, 25 d.), paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ar kitos vaiko buvimo vietos ir pirmąją šv. Kalėdų dieną iki 20.00 val. parveždamas dukrą į jos gyvenamąją vietą; poriniais metais pirmąją šv. Velykų dieną, Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), Vaikų gynimo dieną ir neporiniais metais antrąją šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), antrąją šv. Velykų dieną, kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), neatsižvelgė į tai, kad tėvas ir vaikas gyvena skirtingose valstybėse ir vertino tik ieškovės nurodytas aplinkybes. Pritartina apeliantui, jog jis neturės galimybės su vaiku matytis kas antrą savaitgalį dėl juos skiriančio didelio atstumo, kad nustatyta bendravimo su vaiku tvarka yra neįgyvendinama. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas atsakovo bendravimo su dukra tvarką tinkamai nenustatė ir neįvertino esminių šioje byloje aplinkybių, leidžiančių teismui daryti išvadą, kokia vaiko bendravimo su tėvu tvarka geriausiai atitiktų vaiko interesus bei užtikrintų maksimalų tėvo ir dukters bendravimą.

Dėl procesinės bylos baigties

36. Pagal CPK 327 straipsnį byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007; 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; kt.).

37. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų protingų priemonių, kad atsakovui asmeniškai praneštų apie nagrinėjamą bylą, ir nustatydamas atsakovo bendravimo su vaiku tvarką bei priteisiamo išlaikymo dydį ir jo priteisimo momentą (pradžią) rėmėsi tik vienos šalies, t. y ieškovės, parodymais, byloje pateiktais įrodymais, šioje byloje susiklostė būtent tokia procesinė padėtis, kad reikia iš naujo tirti atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktus įrodymus. Dėl nurodytų aplinkybių bylos dalis dėl išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės ir būtų pažeista šalių teisė į apeliaciją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys, kuriomis priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui ir nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, naikintina ir šita bylos dalis grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kita sprendimo dalis – dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nesant apeliacinio skundo dėl šios sprendimo dalies, paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Panaikinus skundžiamo teismo sprendimo dalį ir šią bylos dalį grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kolegija nepasisako ir išsamiau su tuo susijusių apeliacinio skundo argumentų nevertina, nes šis klausimas turės būti sprendžiamas bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 20 d. sprendimo dalis, kuriomis nustatyta atsakovo A. M. bendravimo su nepilnamete dukra J. M. tvarka ir priteista 300,00 EUR (trys šimtai eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2017 m. lapkričio 28 d. iki dukros pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir ieškovė paskirta išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja, panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos teisėjos Kristina DomarkienėJolanta GailevičienėErinija Kazlauskienė