Teisora
Registruotis

Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2023-06-26 · Civilinė byla Nr. eA2-228-1156/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-06-26
Bylos Nr.
eA2-228-1156/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donata Šimkutė
Ieškovas
M. B.
Atsakovas
D. B.
Advokatai
Elena Venckienė, Rūta Jasilionė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eA2-228-1156/2023Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00869-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.1.7.13; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.1.2; 3.2.4.9.3.3; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.3.4.1;3.3.4.3 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 26 d.Švenčionys
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė,sekretoriaujant Rūtai Lazauskienei, Birutei Godliauskienei,dalyvaujant ieškovės M. B. atstovei advokatei Rūtai Jasilionei,atsakovo D. B. (D. B.) atstovams advokatams Elenai Venckienei ir Vydmantui Grigoravičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (atsakovo) D. B. (D. B.) prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-102-405/2022 pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovui D. B. (D. B.) dėl bendrosios dalinės nuosavybės padalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė M. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bendrosios dalinės nuosavybės padalijimo, kuriuo prašė padalyti santuokos metu įgytą, bet santuokos nutraukimo byloje nepadalytą, turtą. 2021 m. spalio 5 d. ieškovė patikslino reikalavimus ir prašė:

1.1. Šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikoje, padalyti lygiomis dalimis, asmeninės nuosavybės teise ieškovei M. B. priteisiant:

1.1.1. ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

1.1.2. ½ negyvenamosios patalpos – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini);

1.1.3. ½ negyvenamosios patalpos – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini);

1.1.4. ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

1.1.5. ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

1.1.6. ½ negyvenamosios patalpos – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini);

1.1.7. ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

1.1.8. ½ negyvenamosios patalpos – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini).

Tuo atveju, jei teismas netenkintų minėtų 1 p. nurodytų reikalavimų, prašo priteisti ieškovei iš atsakovo už šį turtą 110 235,50 Eur dydžio kompensaciją.

1.2. Priteisti ieškovei 329 548,25 Eur dydžio kompensaciją už ieškovės ir atsakovo santuokos metu įgytą ir iki santuokos nutraukimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe valdytą šį Lietuvos Respublikoje registruotą nekilnojamąjį turtą:

1.2.1. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

1.2.2. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

1.2.3. ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)

1.2.4. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

1.2.5. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

1.2.6. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

1.3. Priteisti ieškovei 32,29 procentus, t. y. 24 217 500 vnt., (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsteigtos ir veikiančios (duomenys neskelbtini) Respublikoje, akcijų. Tuo atveju, jei teismas netenkintų 3 p. nurodyto reikalavimo, prašo ieškovei iš atsakovo už šį turtą priteisti 5 739 056,69 Eur dydžio kompensaciją.

1.4. Priteisti ieškovei pusę atsakovui priklausančių, t. y. 25 vardines paprastąsias UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), akcijas. Tuo atveju, jei teismas netenkintų minėto 4 p. nurodyto reikalavimo, prašo ieškovei iš atsakovo priteisti už šį turtą 58 048 Eur dydžio kompensaciją.

1.5. Priteisti ieškovei pusę atsakovui priklausančių, t. y. 25 000 vnt. (duomenys neskelbtini), registracijos numeris (duomenys neskelbtini), įsteigta (duomenys neskelbtini), akcijų. Tuo atveju, jei teismas netenkintų 5 p. nurodyto reikalavimo, prašo ieškovei iš atsakovo priteisti už šį turtą 21 574,97 Eur dydžio kompensaciją.

1.6. Priteisti ieškovei iš atsakovo 12 935 518,80 Eur dydžio kompensaciją už pusę ieškovės ir atsakovo santuokos metu įgytų ir iki santuokos nutraukimo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdytų buvusių užsienio įmonių Lietuvos Respublikoje valdytų įmonių akcijų:

1.6.1. 99,007 % UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijų;

1.6.2. 100 % UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijų;

1.6.3. 100 % UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijų;

1.6.4. 100 % UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijų.

1.7. Priteisti ieškovei M. B. pusę atsakovo 2016 m. kovo 3 d. banko sąskaitose turėtų lėšų – (duomenys neskelbtini) banke PNB „(duomenys neskelbtini)“ turėtas lėšas – 25 567,55 USD, 3 060,03 Eur, 14,90 GBP.

1.8. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2022 m. vasario 15 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-102-405/2022, kuriuo iš dalies tenkino ieškinį ir padalino ieškovei M. B. ir atsakovui D. B. (D. B.) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą:

2.1. priteisė ieškovei M. B. asmeninės nuosavybės teise:

2.1.1. 21 404,50 Eur vertės ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

2.1.2. 22 184,50 Eur vertės ½ negyvenamosios patalpos – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini);

2.1.3. 33 653,50 Eur vertės ½ negyvenamosios patalpos – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini);

2.1.4. 9 144,50 Eur vertės ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

2.1.5. 10 521 Eur vertės ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

2.1.6. 1 276,50 Eur vertės ½ negyvenamosios patalpos – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini);

2.1.7. 10 423,50 Eur vertės ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

2.1.8. 1 627,50 Eur vertės ½ negyvenamosios patalpos – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini);

2.2. priteisė D. B. (D. B.) asmeninės nuosavybės teise:

2.2.1. 21 404,50 Eur vertės ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

2.2.2. 22 184,50 Eur vertės ½ negyvenamosios patalpos – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini);

2.2.3. 33 653,50 Eur vertės ½ negyvenamosios patalpos – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini);

2.2.4. 9 144,50 Eur vertės ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

2.2.5. 10 521 Eur vertės ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

2.2.6. 1 276,50 Eur vertės ½ negyvenamosios patalpos – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, esančios (duomenys neskelbtini);

2.2.7. 10 423,50 Eur vertės ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

2.2.8. 1 627,50 Eur vertės ½ negyvenamosios patalpos – parduotuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini).

2.3. priteisė ieškovei M. B. iš atsakovo D. B. (D. B.) 329 548,25 Eur kompensacijos už nekilnojamąjį turtą: (1) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); (2) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); (3) ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); (4) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); (5) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); (6) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

2.4. priteisė ieškovei M. B. iš atsakovo D. B. (D. B.) 9 237 (duomenys neskelbtini) Eur kompensacijos už M. B. tenkančią įmonių akcijų dalį: (1) „(duomenys neskelbtini)“, kurių vertė 2 646 004 Eur; (2) „(duomenys neskelbtini)“, kurių vertė 27 140 Eur; (3) UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurių vertė 1 904 879,50 Eur; (4) UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurių vertė 936,50 Eur; (5) UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurių vertė 4 651 193 Eur; (6) UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurių vertė 7 240 Eur.

2.5. padalino pinigines lėšas, esančias (duomenys neskelbtini) banko AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose, atidarytose D. B. (D. B.) vardu:

2.5.1. priteisė M. B. 25 567,55 USD, esančius atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 3 060,03 Eur, esančius banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) subsąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 14,90 GPB, esančių sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) subsąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);

2.5.2. priteistė D. B. (D. B.) 25 567,55 USD, esančius atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 3 060,03 Eur, esančius banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) subsąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 14,90 GPB, esančių sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) subsąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

2.6. Kitą ieškinio dalį atmetė. Sprendimas įsiteisėjo 2022 m. kovo 18 d.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2022 m. kovo 14 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo nusprendė išieškoti iš atsakovo D. B. (D. B.) ieškovei M. B. 14 659,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; išieškoti iš ieškovės M. B. 60,97 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo į valstybės biudžetą; išieškoti iš atsakovo D. B. (D. B.) 62,82 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo į valstybės biudžetą. Papildomas sprendimas įsiteisėjo 2022 m. balandžio 4 d.

4. 2022 m. birželio 29 d. teismo rūmuose gautas pareiškėjo (atsakovo) D. B. (D. B.) prašymas, kuriuo prašoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-102-405-2022 ir bylą nagrinėti iš naujo, o išnagrinėjus bylą iš naujo tenkinti ieškovės reikalavimus dėl (1) 21 404,50 Eur vertės ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); (2) 22 184,50 Eur vertės ½ negyvenamosios patalpos – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); (3) 33 653,50 Eur vertės ½ negyvenamosios patalpos – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); (4) 9 144,50 Eur vertės ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); (5) 10 521 Eur vertės ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); (6) 1 276,50 Eur vertės ½ negyvenamosios patalpos – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); (7) 10 423,50 Eur vertės ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); (8) 1627,50 Eur vertės ½ negyvenamosios patalpos – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); o kitus ieškovės reikalavimus atmesti.

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartimi tenkino pareiškėjo (atsakovo) D. B. (D. B.) prašymą dėl proceso atnaujinimo ir atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. e2-102-405/2022.

6. Ieškovės atstovė savo procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžiuose laikėsi pozicijos, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. vasario 15 d. sprendimas turėtų būti paliktas nepakeistas.

Žemesnės instancijos teismas

7. Atsakovo atstovai prašė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. vasario 15 d. sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Sprendimas keistinas.

8. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, aiškinant šio instituto paskirtį ir tikslus, nurodoma, kad proceso atnaujinimo institutas taikomas tada, kai asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, t. y. instancinės patikros tvarka, kadangi tam jau nebėra procesinės galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019, 15 punktas ir jame nurodyta teismo praktika). Priėmęs nutartį atnaujinti procesą, teismas paskiria pakartotinio bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje datą. Teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Teismas, nagrinėdamas atnaujintą bylą pakartotinai CPK 370 straipsnio 4 dalies tvarka, sprendžia, ar atnaujinant procesą nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai lemia byloje priimtų teismų procesinių sprendimų neteisėtumą bei būtinybę juos keisti ar naikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2010, 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2011).

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) remiantis Maskvos miesto (duomenys neskelbtini) rajono teismo Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sprendimu. Nutraukus santuoką liko neišspręstas klausimas dėl ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyto turto padalijimo, nes dėl jo padalijimo nėra pasisakyta nei Maskvos miesto (duomenys neskelbtini) rajono teismas (duomenys neskelbtini) sprendime, nei Maskvos miesto Odincovo miesto teismo (duomenys neskelbtini) sprendime, iš dalies pakeistame Maskvos srities teismo Civilinių bylų apeliacine nutartimi. Pažymėtina, kad šalys nebuvo sudariusios vedybų sutarties ar kitu būdu pasidalinusios šio turto, todėl bendrosios dalinės nuosavybės padalinimo klausimas buvo išspręstas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. vasario 15 d. sprendimu.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), bet, turto nepadalijus, buvę sutuoktiniai nenustoja būti jo bendraturčiais. Nutraukus santuoką ir buvusiems sutuoktiniams nepadalijus santuokoje įgyto turto, jo teisinis režimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeičia į bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje bendraturčių dalys nenustatytos, kartu tai reiškia, kad tokiems turtiniams teisiniams santykiams taikytinos ne šeimos, o daiktinės teisės normos, t. y. CK 4.72–4.92 straipsniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015, 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011). Prašantis padalyti bendrą turtą asmuo, pirmiausia turi įrodyti, kad dalintinas turtas priklauso jam ir atsakovui bendrosios nuosavybės teise.

11. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad santuokos metu atsakovas pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu įsigijo aštuonis nekilnojamojo turto objektus (duomenys neskelbtini) m., o būtent: (1) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); (2) negyvenamąsias patalpas – parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), nuosavybės įsigijimo pagrindas 2001 m. rugsėjo 20 d. pirkimo-pardavimo sutartis; (3) negyvenamąsias patalpas – parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), nuosavybės įgijimo pagrindas 2002 m. birželio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartis; (4) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės įgijimo pagrindas 2002 m. kovo 3 d. pirkimo-pardavimo sutartis; (5) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės įgijimo pagrindas 2022 m. rugpjūčio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartis; (6) negyvenamąsias patalpas – parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), nuosavybės įgijimo pagrindas 2001 m. rugsėjo 20 d. pirkimo-pardavimo sutartis; (7) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės įgijimo pagrindas 2001 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartis; (8) negyvenamąsias patalpas – parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), nuosavybės įgijimo pagrindas 2001 m. liepos 31 d. pirkimo-pardavimo sutartis. Atsižvelgiant į tai, kad šis turtas įgytas po 2001 m. liepos 1 d., todėl taikytinos CK normos. Pažymėtina, kad šalys nebuvo sudariusios vedybų sutarties, todėl daroma išvada, kad šiam turtui taikytinas įstatyminis teisinis rėžimas, pagal kurį sutuoktinių įgytas turtas po santuokos sudarymo yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad po santuokos nudarymo sutuoktiniai savo vardu įgijo turto, nepriklausomai nuo to, kad šis turtas registruotas tik vieno iš sutuoktinių vardu, jis yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 ir 3 dalys), nes sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl daroma išvada, kad pagrįstai šis turtas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. vasario 15 d. sprendimu buvo padalintas po ½ dalį ieškovei ir atsakovui. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl šio turto vertės, kuri buvo nustatyta Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. vasario 15 d. sprendimu.

12. Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad atsakovui D. B. (D. B.) asmeninės nuosavybės teise priklausė šis nekilnojamasis turtas: (1) žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės įgijimo pagrindas 2005 m. spalio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartis; (2) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės įgijimo pagrindas 2006 m. birželio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartis; (3) ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės įgijimo pagrindas 2010 m. spalio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartis; (4) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės įgijimo pagrindas 2005 m. spalio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartis; (5) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės įgijimo pagrindas 2005 m. lapkričio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartis; (6) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės įgijimo pagrindas 2005 m. spalio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovo kartu su atsiliepimu pateiktos pirkimo-pardavimo sutartys patvirtina, kad 2017 m. liepos 28 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas pardavė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 26 810 Eur, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 24 500 Eur, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 32 340 Eur, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 17 815 Eur (iš viso už 101 465 Eur) V. V.. 2017 m. liepos 28 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas pardavė ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 4 847,50 Eur V. V.. 2017 m. liepos 28 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas pardavė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 47 635 Eur G. R..

13. Teisės doktrinoje pabrėžiama, kad žemė, miškai ir vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. spalio 22 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 16 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai), todėl tai inter alia (iš lot. be kita ko) suponuoja, kad įstatymais gali būti nustatyti specifiniai reikalavimai, apibrėžiantys žemės sklypų, miškų, vandens telkinių valdymą, naudojimą ir disponavimą šiais objektais bei atitinkami apribojimai ir sąlygos šių sklypų savininkams (Konstitucinio Teismo 2005 gegužės 13 d. nutarimas), vienas iš šių santykių teisinio reguliavimo diferencijavimo pagrindų yra atitinkamo asmens (asmens, siekiančio įsigyti žemę nuosavybės teise, arba žemės savininko) santykis su Lietuvos valstybe – jo buvimas nacionaliniu subjektu arba užsienio subjektu, užsienio subjektai žemę nuosavybės teise gali įsigyti tik konstitucinio įstatymo nustatyta tvarka (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 30 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žemę, vidaus vandenis ir miškus įsigyti nuosavybėn Lietuvos Respublikoje užsienio subjektai gali pagal konstitucinį įstatymą. Ši Konstitucijos nuostata detalizuota Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, kuriame nustatyti užsienio subjektai, kuriems nustatyta tvarka leidžiama nuosavybės teise įsigyti žemę, vidaus vandenis ir miškus ir sąlygos, tvarka ir apribojimai, kurių laikydamiesi užsienio subjektai gali tai padaryti (Konstitucinio įstatymo 1 straipsnis). Konstitucinio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teise žemę, vidaus vandenis ir miškus Lietuvos Respublikoje gali būti leidžiama įsigyti užsienio subjektams, atitinkantiems pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, nurodyta, kad tokiais subjektais laikomi ES valstybėse narėse, asociacijos sutartį su ES sudariusiose valstybėse, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) valstybėse, NATO valstybėse bei Europos ekonominės erdvės (EEA) valstybėse įsteigti juridiniai asmenys ir organizacijos (Konstitucinio įstatymo 4 straipsnis). Minėtus europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinka ir nurodytų valstybių piliečiai bei nuolatiniai gyventojai, taip pat Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybės (Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Taigi konstitucinis įstatymas aiškiai nurodo užsienio subjektus, kurie gali nuosavybės teise įsigyti žemę, vidaus vandenis ir miškus Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2015). (duomenys neskelbtini) nepriklauso nė vienai iš nurodytų valstybių grupių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2014, 2013 gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2013). Nagrinėjamu atveju ieškovė yra (duomenys neskelbtini) pilietė, neturinti leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Ieškinio priedas Nr. 1 patvirtina, kad ieškovei yra išduotas laikinas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patvirtino, kad jos klientė nėra įgijusi Lietuvos Respublikos pilietybės, ji taip pat nėra nuolatinė Lietuvos Respublikos gyventoja. Atitinkamai tai reiškia, kad ieškovė neatitinka europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų ir neturi teisės nuosavybės teise įgyti žemės Lietuvos Respublikoje. Iš to seka, kad teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei priteista piniginė kompensacija už žemės sklypus, keistina ir šis reikalavimas atmestinas, nes ji negalėjo įgyti nuosavybės teisių į šį turtą, o nebūdama šio turto bendraturtė negalėjo prašyti atidalinti jį.

14. Teismas pažymi, kad 2019 m. liepos 22 d. pareiškime dėl ieškinio reikalavimų ir prašymų patikslinimo (DOK-38766), tiek ir 2021 m. spalio 5 d. pareiškime dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo (DOK-59681) ieškovė aiškiai suformavo reikalavimą atidalinti žemės sklypus, o įvertinus tai, kad šis turtas perleistas tretiesiems asmenims, priteisti jai piniginę kompensaciją. Atitinkamai tai reiškia, kad ji pareiškė reikalavimą dėl turto atidalinimo pagal CK 4.80 straipsnį. Vadovaujantis CK 4.80 straipsnio 1 dalimi reikalavimą atidalinti turtą gali pareikšti tik bendraturtis, o šiuo konkrečiu atveju ieškovė nėra ir niekada nebuvo prašomų atidalinti žemės sklypų savininkė. Nors atnaujinus procesą civilinėje byloje ieškovė dublike tvirtina, kad ji prašo priteisti jai kompensaciją už žemės sklypų įsigijimui panaudotas lėšas (dubliko 36 punktas), tuos pačius argumentus nurodė ir teismo posėdžių metu, teismas pažymi, kad atnaujintos bylos nagrinėjimas yra ankstesnio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, tai nėra galimybė asmeniui, neprašiusiam proceso atnaujinimo, tikslinti ieškinį ir iš naujo siekti savo interesų patenkinimo, pareiškiant dar ir naują reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007). Kaip minėta, proceso atnaujinimas yra išimtinis procesinis institutas, skirtas pašalinti padarytas teisines ir faktines klaidas. Tai reiškia, kad po nutarties dėl proceso atnaujinimo priėmimo vykstančio proceso metu pirmiausia turi būti išnagrinėta, ar pasitvirtino tos aplinkybės, kurios sudarė pagrindą priimti nutartį atnaujinti procesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008. Teismų praktika. 2008, 30). Nuoseklioje teismų praktikoje pripažįstama, kad naujų reikalavimų pareiškimas atnaujintame procese nėra negalimas. Dėl to byloje dalyvaujančių asmenų galimybė naudotis procesinėmis teisėmis reikšti naujus reikalavimus, tikslinti ieškinio dalyką ar pagrindą vertinama, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo pagrindą ir CPK 141 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2010, 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008, 2007 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2007). Šiuo konkrečiu atveju ieškovė, atnaujinus pakeitė ieškinio pagrindą po to, kai atsakovas nurodė argumentus, dėl kurių atnaujinus procesą neturėtų būti tenkintas ieškovės reikalavimas, susijęs su žemės sklypų padalinimu. Toks procesinis veiksmas neatitinka CPK 141 straipsnio reikalavimų, nes apie tai, kad keičiamas ieškinio pagrindas nebuvo išriekta rašytiniame procesiniame dokumente, kuriame būtų aiškiai įvardijama, kad keičiamas ieškinio pagrindas, be to, nebuvo gautas kitos šalies sutikimas keisti ieškinio pagrindą. Ne mažiau svarbu pažymėti, kad byla pagal ieškovės reikalavimus teisme buvo nagrinėjama beveik 6 metus (nuo 2016 m. iki 2022 m.), per šį laikotarpį nebuvo renkami duomenys apie tai, už kokią pinigų sumą buvo įsigyti žemės sklypai (ieškovė teikė įrodymus apie tai, kokia, jos vertinimu, turėtų būti žemės sklypų vertė bylos nagrinėjimo metu), tokių įrodymų ieškovė nepateikė ir atnaujinus procesą. Net ir taikant prezumpciją, kad bendrosios jungtinės nuosavybės valdomos piniginės lėšos buvo panaudotos žemės sklypų įsigijimui, byloje nėra duomenų apie žemės sklypų įsigijimo kainą, atitinkamai nėra galimybės nustatyti, kokia dalis bendro turto buvo panaudota jo įsigijimui.

15. Juridinių asmenų registro bei Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) duomenys patvirtina, kad atsakovas niekada nebuvo ir šiuo metu nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo. Iš antstolės 2016 m. birželio 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) vertybinių popierių biržos bendrovių skelbiamų dokumentų sistemos gauta įmonės (duomenys neskelbtini) 2015 m. gruodžio 31 d. finansinė ataskaita, kurioje, be kita ko, nurodoma, viena iš įmonės (duomenys neskelbtini) akcininkų yra (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausanti D. B. (D. B.), kuriai 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. balandžio 21 d. priklausė 64,58 procentai akcijų. Ataskaitoje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius – D. B. (D. B.), jo netiesioginis interesas į bendrovės akcijas 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. balandžio 21 d. yra 64,58 procentai. 2015 m. gruodžio 31 d. bendrovės akcinį kapitalą sudarė 75 000 000 paprastųjų akcijų, kurių vienos nominali vertė 0,10 USD. Pažymėtina, kad finansinėje ataskaitoje nėra duomenų apie tai, kad D. B. (D. B.) būtų (duomenys neskelbtini) akcininkas. Nors ieškovė reikalavimą priteisti akcijas ar piniginę kompensaciją už minėtų juridinių asmenų akcijas sieja su tuo, kad atsakovas yra tiesioginis ir tikrasis šių juridinių asmenų savininkas, naudos gavėjas pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 14 dalį bei Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą (ES) 2015/849.

16. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 14 dalį naudos gavėju laikomas fizinis asmuo, kuriam priklauso juridinis asmuo ar kuris jį valdo tiesiogiai ar netiesiogiai, turėdamas pakankamą procentinę dalį to juridinio asmens akcijų arba balsavimo teisių, įskaitant valdymą per pareikštines akcijas, išskyrus akcines bendroves ar kolektyvinio investavimo subjektus, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamose rinkose, kuriose taikomi Europos Sąjungos teisės aktus atitinkantys reikalavimai atskleisti informaciją apie savo veiklą, arba lygiaverčiai tarptautiniai standartai, arba jį kontroliuodamas kitais būdais. Fizinis asmuo, kuris turi 25 procentus ir vieną akciją arba didesnę negu 25 procentų kliento nuosavybės dalį, yra laikomas tiesioginiu savininku. Fizinis (fiziniai) asmuo (asmenys), kontroliuojantis (kontroliuojantys) įmonę arba kelias įmones, kuri (kurios) turi 25 procentus ir vieną akciją arba didesnę kaip 25 procentų kliento nuosavybės dalį, yra laikomas (laikomi) netiesioginiu (netiesioginiais) savininku (savininkais).

17. Direktyvos 3 straipsnio 6 dalyje pateikiamas tikrojo savininko apibrėžimas, pagal kurį juo laikomas fizinis (-iai) asmuo (-enys), kuris (-ie) faktiškai yra kliento savininkas (-ai) arba jį kontroliuoja, ir (arba) fizinis (-iai) asmuo (-enys), kurio (-ių) vardu yra vykdomas sandoris ar veikla; tikruoju savininku laikomas bent įmonėse: (i) fizinis (-iai) asmuo (-enys), kuriam (-iems) faktiškai priklauso juridinio asmens nuosavybė arba kontrolė, nes jis (jie) tiesiogiai arba netiesiogiai turi pakankamą to subjekto akcijų, balsavimo teisių arba nuosavybės dalies procentą, be kita ko, per pareikštinių akcijų valdymą ar kontrolę kitomis priemonėmis, išskyrus bendroves, įtrauktas į biržos sąrašus reguliuojamoje rinkoje, kurioje taikomi reikalavimai atskleisti informaciją, atitinkantys Sąjungos teisę, arba lygiaverčiai tarptautiniai standartai, kuriais užtikrinamas tinkamas informacijos apie savininkus skaidrumas. Fizinis asmuo, kuris turi 25 procentus plius vieną akciją arba didesnę nei 25 procentus kliento nuosavybės dalį, yra laikomas tiesioginiu savininku. Fizinis (-iai) asmuo (-enys), kontroliuojantis (-ys) įmonę arba kelias įmones, kuri (-ios) turi 25 procentus plius vieną akciją arba didesnę nei 25 procentus kliento nuosavybės dalį, yra laikomas (-i) netiesioginiu (-iais) savininku (-ais). Ši nuostata taikoma nedarant poveikio valstybių narių teisei nuspręsti, kad nuosavybę arba kontrolę gali rodyti mažesnė procentinė dalis. Nuspręsti, ar kontrolė vykdoma kitomis priemonėmis, galima, inter alia, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES 22 straipsnio 1–5 dalyse išdėstytais kriterijais; (ii) vyresniojo (-ųjų) vadovo (-ų) pareigas einantis (-ys) fizinis (-iai) asmuo (-enys), jei, panaudojus visas įmanomas priemones ir neturint pagrįstų įtarimų, i punkte nurodytas asmuo nenustatytas arba jei kyla abejonių, kad nustatytas (-i) asmuo (-enys) yra tikrasis (-ieji) savininkas (-ai), įpareigotieji subjektai saugo įrašus apie veiksmus, kurių imtasi siekiant nustatyti tikruosius savininkus pagal i ir šį papunkčius.

18. Teismas pažymi, kad tiek Direktyvos ir jos pagrindu priimto nacionalinio teisės akto paskirtis – nustatyti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones bei institucijas, atsakingas už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-73-822/2021 Administracinė jurisprudencija. 2021, 42, p. 508-525). Dėl šios priežasties nėra pagrindo vertinti, kad šie teisės aktai sukuria naujus nuosavybės teisės įgijimo pagrindus nei CK 4.47 straipsnis. O neįrodžius, kad atsakovas yra šių juridinių asmenų savininkas, t. y. akcininkas (CK 2.45 straipsnis), reikalavimas padalinti šį turtą nepagrįstai buvo tenkintinas, todėl šioje dalyje sprendimas keistinas ir šis ieškovės reikalavimas atmestinas.

19. Atsakovas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas nuo 2005 m. rugsėjo 5 d. iki 2007 m. rugsėjo 20 d. Taigi nei santuokos nutraukimo metu (2016 m. kovo 3 d.), nei kreipimosi į teismą metu atsakovas nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Konstatuojama, kad teismas pagrįstai padalino šį turtą ir ieškovei priteisė piniginę kompensaciją už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, todėl šioje dalyje sprendimas keistinas ir reikalavimas atmestinas.

20. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta 2017 m. spalio 12 d., t. y. po santuokos nutraukimo (santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo vertinti, kad šiam turtui turėtų būti taikomas sutuoktinių teisinis rėžimas, be to, ieškovė neįrodė, kad šio juridinio asmens steigimui buvo panaudotas jų bendras turtas. Tokia išvada daroma įvertinus tai, kad šalių atstovų teigimu, šalys kartu negyvena, neveda bendro ūkio ir netvarko bendrų finansų nuo 2013 m., ši aplinkybę yra konstatuota ir (duomenys neskelbtini) teismų. Be to, šis juridinis asmuo įsteigtas praėjus daugiau nei pusantrų metų po santuokos nutraukimo, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad jo steigimui buvo panaudotas bendras turtas.

21. 2015 m. rugsėjo 23 d. (duomenys neskelbtini) įsteigta bendrovė (duomenys neskelbtini) bendrovės kodas (duomenys neskelbtini)), kurios akcijų kapitalas 50 000 akcijų, kiekvienos akcijos nominali vertė yra vienas doleris. Vienintelis šio juridinio asmens akcininkas atsakovas D. B. (D. B.). Atsakovo atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad 2018 m. gegužės 1 d. šis juridinis asmuo buvo išregistruotas. Atitinkamai tai reiškia, kad santuokos nutraukimo metu atsakovas buvo (duomenys neskelbtini) akcininkas, šis juridinis asmuo nustojo egzistuoti tik Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-102-405/2022 (į teismą ieškovė kreipėsi 2016 m. liepos 12 d., patikslintas ieškinys priimtas 2016 m. rugpjūčio 22 d.), tuo metu ieškovė neturėjo akcininko teisių, o tik teisę į akcijas, kaip į santuokos metu įgytą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-969/2023, 65 punktas). Įvertinus visumą aplinkybių, kad šalys bendro ūkio neveda nuo 2013 m. (šią faktinę aplinkybę pripažįsta abi šalys), kad atsakovas prašo taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį ir santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius taikyti nuo tos dienos, kai šalys nustojo faktiškai gyventi kartu, kad atsakovui nebuvo žinoma apie Lietuvos Respublikoje nagrinėjamą bylą dėl turto padalinimo (žr. 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarties 13–16 punktus), todėl keistinas sprendimas šioje dalyje ir reikalavimas dėl (duomenys neskelbtini) akcijų ar jų vertės priteisimo atmestinas, nes juridinis asmuo įteigtas praėjus didesniam nei vienerių metų terminui po šalių bendro gyvenimo pabaigos.

22. Dėl piniginių lėšų atsakovo vardu atidarytoje banko sąskaitoje teismas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos AB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. sausio 7 d. rašte nurodoma, kad 2016 m. kovo 3 d. atsakovo sąskaitose lėšų likutis buvo 51 135,10 USD, 6 120,06 Eur ir 29,80 GBP (DOK-5294). Taigi šie duomenys atspindi, kiek ir kokių piniginių lėšų atsakovas turėjo savo vardu atidarytoje banko sąskaitoje santuokos nutraukimo metu, o ne civilinės bylos iškėlimo metu. Šalių atstovas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių (duomenys neskelbtini) teismuose nebuvo keliamas klausimas dėl šio turto – piniginių lėšų, esančių Latvijos Respublikoje, veikiančiame banke – padalinimo. Šalių atstovų teigimu, šalys turi ir daugiau turto, kuris nebuvo padalintas (duomenys neskelbtini) teismuose, kurį šalys valdo tarpusavio sutarimo pagrindu, pavyzdžiui, vila (duomenys neskelbtini). Įvertinus tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kiek ir kokių piniginių lėšų buvo atsakovo vardu atidarytoje banko sąskaitoje tuo metu, kai buvo kreiptasi į teismą dėl turto padalinimo, daroma išvada, kad ieškovė neįrodė, kad šis turtas realiai egzistavo civilinės bylos iškėlimo metu, nors pagal CK 4.80 straipsnį gali būti dalinamas tik realiai egzistuojantis turtas. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo momentas nesutampa su civilinės byloje Nr. e2-102-405/2022 iškėlimo momentu, pinigai yra likvidus turtas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

23. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė sumokėjo 12 431 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir 21 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą, 50 976,03 Eur ieškovė patyrė išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, atsakovas sumokėjo 14 805 Eur žyminio mokesčio už prašymą dėl proceso atnaujinimą ir 25 724,79 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Teismas taip pat patyrė 123,79 Eur dydžio išlaidas dėl iš užsienio valstybių gautų dokumentų vertimo į valstybinę kalbą, jų dydį patvirtina 2018 m. rugsėjo 27 d. PVM sąskaita faktūra ISC Nr. 08725, 2019 m. sausio 10 d. PVM sąskaita faktūra ISC Nr. 09141; 2019 m. vasario 18 d. PVM sąskaita faktūra ISC Nr. 09307; 2019 m. kovo 5 d. PVM sąskaita faktūra ISC 09376; 2019 m. balandžio 4 d. sąskaita faktūra ISC Nr. 09513; 2019 m. gegužės 17 d. sąskaita fakt9ra ISC Nr. 09690; 2019 m. rugsėjo 23 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 10169.

24. Tenkinus atsakovo reikalavimą pakeisti teismo sprendimą ir iš dalies tenkinus ieškinį, keistinas ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. kovo 14 d. papildomas sprendimas, kuriuo išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (ieškinio suma 19 120 385,27 Eur, ieškovei priteisto turto bendra vertė 110 235,50 Eur, todėl daroma išvada, kad tenkintų ieškinio reikalavimų dalis yra 0,58 procentų) ieškovei iš atsakovo priteistina 72,10 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, 3 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą, nes Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartimi atskirasis skundas patenkintas iš dalies, t. y. iš aštuonių reikalavimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apygardos teismas patenkino vieną. Tenkinus reikalavimą dėl proceso atnaujinimo ir pakeitus sprendimą, atsakovui iš ieškovės priteistinas visas atsakovo sumokėtas žyminis mokestis, t. y. 14 805 Eur žyminio mokesčio.

25. Spręsdamas advokato išlaidų pagrįstumo klausimą, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju abi šalys pasinaudojo teise turėti atstovą ir sudarė teisinių paslaugų sutartis su advokatu, advokatai pateikė rašytinius prašymus atlyginti teisines išlaidas ir duomenis, patvirtinančius patirtas išlaidas advokato pagalbai. Įvertinęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytą leistiną advokato darbo užmokestį, nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, bylos nagrinėjimo terminą, galimas advokato darbo laiko sąnaudas rengiantis bylos nagrinėjimui, ruošiant procesinius dokumentus bei atstovaujant savo klientą teisme, teismas konstatuoja, kad prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba, yra pagrįstos ir teisėtos, neviršija Rekomendacijų 8.2, 8,15, 8.16, 8.18 ir 8.19 punktų, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsniu priteistina ieškovei iš atsakovo 295,66 išlaidų už advokato teisinę pagalbą, o atsakovui – 25 724,79 Eur išlaidų už advokato pagalbą.

26. Įvertinus aplinkybę, kad atsakovo naudai iš ieškovės priteista 40 529,79 Eur (t. y. 14 805 Eur + 25724,79 Eur = 40 529,79 Eur), o ieškovės naudai iš atsakovo priteista 370,76 Eur (t. y. 72,10 Eur + 3 Eur + 295,66 Eur = 370,76 Eur), todėl atitinkamai 370,76 Eur suma mažintina atsakovui iš ieškovės priteistų bylinėjimosi išlaidų suma.

27. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų vertimu, t. y. 123,79 Eur, paskirstytinos proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, jos paskirstytinos taip: 0,72 Eur iš atsakovo ir 123,07 Eur iš ieškovės. Įvertinus aplinkybę, kad iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

28. Priėmus prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. liepos 11 d. nutartimi tenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. vasario 15 d. sprendimo ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. kovo 14 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje Nr. e2-102-405/2022, vykdymą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas dėl proceso atnaujinimo.

29. Teismui išnagrinėjus bylą ir pakeitus 2022 m. vasario 15 d. bei 2022 m. kovo 14 d. papildomą sprendimą, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliktinos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsniu, 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsniu, 150 straipsnio 2 dalimi, 178 straipsniu, 185 straipsniu, 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–271 straipsniais,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. vasario 15 d. sprendimą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. kovo 14 d. papildomą sprendimą, priimtus civilinėje byloje Nr. e2-102-405/2022.

Iš dalies tenkinti patikslintą ieškinį.

Priteisti ieškovei M. B. asmeninės nuosavybės teise:

1. 21 404,50 Eur vertės ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

2. 22 184,50 Eur vertės ½ negyvenamosios patalpos – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini);

3. 33 653,50 Eur vertės ½ negyvenamosios patalpos – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini);

4. 9 144,50 Eur vertės ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

5. 10 521 Eur vertės ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

6. 1 276,50 Eur vertės ½ negyvenamosios patalpos – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini);

7. 10 423,50 Eur vertės ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

8. 1 627,50 Eur vertės ½ negyvenamosios patalpos – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui D. B. (D. B.) asmeninės nuosavybės teise:

1. 21 404,50 Eur vertės ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

2. 22 184,50 Eur vertės ½ negyvenamosios patalpos – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini);

3. 33 653,50 Eur vertės ½ negyvenamosios patalpos – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini);

4. 9 144,50 Eur vertės ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

5. 10 521 Eur vertės ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

6. 1 276,50 Eur vertės ½ negyvenamosios patalpos – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini);

7. 10 423,50 Eur vertės ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

8. 1 627,50 Eur vertės ½ negyvenamosios patalpos – parduotuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovui D. B. (D. B.) iš ieškovės M. B. 40 159,03 Eur (keturiasdešimt tūkstančių vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus 3 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės M. B. 123,07 Eur (vieną šimtą dvidešimt tris eurus 7 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. liepos 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Teisėja Donata Šimkutė