- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-07
- Bylos Nr.
- 2A-1058/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Audronė Jarackaitė (pran.), Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Swedbank“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Ektornet Land Lithuania“, uždaroji akcinė bendrovė „Ektornet Commercial Lithuania“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos primininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ apeliacinį skundą, prie kurio prisidėjo tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Ektornet Land Lithuania“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Ektornet Commercial Lithuania“ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1123-273/2011 pagal nurodyto ieškovo ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Kalstas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Optina ir partneriai“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Ektornet Land Lithuania“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Ektornet Commercial Lithuania“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi iškelta UAB „Kalstas“ bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, o to paties apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartimi BUAB „Kalstas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys).
Atsakovo BUAB „Kalstas“ kreditorių komiteto 2010 m. liepos 2 d. nutarimu buvo nutarta parduoti nutarime nurodytą BUAB „Kalstas“ nekilnojamąjį turtą „už kiek įmanoma didesnę kainą, bet ne už mažesnę kaip 600 000 Lt“ (gamybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), su nuomos teise į sklypą) ir „ne už mažesnę kaip 50 000 Lt“ (0,0909 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Kreditorių nutarimas1 b. t., 80-8 l.).
2010 m. liepos 7 d. atsakovai sudarė dvi nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo be varžytynių sutartis, pagal kurias atsakovas BUAB „Kalstas“ pardavė atsakovui UAB „Optina ir partneriai“: negyvenamąsias – gamybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), už 600 000 Lt; žemės sklypą (0,0909 ha), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), už 90 000 Lt (kuriose nurodyta, kad pirkėjas sumoka pardavimo kainą dalimis, t. y. vieną dalį (100 000 Lt ir 16 529 Lt) ne vėliau kaip iki 2010 m. rugpjūčio 15 d., o likusią dalį (500 000 Lt ir 57 851 Lt) - ne vėliau kaip iki 2010 m. rugsėjo 30 d.; sutarčių 4 ir 5 punktai; 1 b. t., 16-19 l., 21-24 l.) (toliau Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo be varžytynių sutartis ir Žemės sklypo pirkimo – pardavimo be varžytynių sutartis bendrai vadinamos ginčo sutartimis, o jose nurodyti nekilnojamieji daiktai - Turtas).
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Swedbank“ ieškiniu, pareikštu atsakovams BUAB „Kalstas“ bei UAB „Optina ir partneriai“, prašė pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis atsakovų 2010 m. liepos 7 d. sudarytas Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo be varžytynių ir Žemės pirkimo – pardavimo be varžytynių sutartis (dėl turto pardavimo tvarkos pažeidimų ir nepagrįstai mažų turto pardavimo kainų) bei priteisti iš atsakovų ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas (1 b. t., 5-11 l.).
Nurodė, kad 2010 m. liepos 20 d. bankas gavo BUAB „Kalstas“ bankroto administratoriaus įgalioto asmens pranešimą, iš kurio paaiškėjo, kad BUAB „Kalstas“ 2010 m. liepos 7 d. pardavė be varžytynių BUAB „Kalstas“ nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurio prieš tai nepavyko realizuoti iš varžytynių. Ieškovo teigimu, Turtas buvo parduotas, nepaisant to, kad dar nebuvo pasibaigęs terminas kreditoriams apskųsti 2010 m. liepos 2 d. kreditorių komiteto nutarimą dėl turto pardavimo kainų ir tvarkos, taip pat pažeidžiant imperatyvias teisės normas; be to, patvirtintos bankrutuojančios įmonės turto pardavimo be varžytynių nepagrįstai mažos kainos. Pasak ieškovo, Turtas parduotas vidutiniškai nuo 40 iki 70 proc. pigiau, nei jo rinkos vertė, suteikiant kainos mokėjimo atidėjimą, kurio nesvarstė kreditoriai ir nepritarė tokiam kainos sumokėjimo atidėjimui, o skelbimas laikraštyje apie parduodamą turtą (kuriame nenustatytas terminas teikti pirkėjų pasiūlymams) išspausdintas 2010 m. liepos 7 d., ir tą pačią dieną gavus pirkėjo UAB „Optina ir partneriai“ pasiūlymą administratoriaus biure, nelaukiant kitų pasiūlymų iš pirkėjų, buvo įformintos turto pirkimo - pardavimo sutartys, kuriomis atsakovo BUAB „Kalstas“ turtas parduotas atsakovui UAB „Optina ir partneriai“ už nepagrįstai mažą kainą, be to, ginčo sutartys pasirašytos neįgalioto asmens. Nors 2010 m. liepos 8 d. (praėjus vienai dienai po skelbimo išspausdinimo laikraštyje) pasiūlymus dėl BUAB „Kalstas“ turto įsigijimo pateikė bendrovės UAB „Ektomet Commercial Lietuva“ ir UAB „Ektomet Land Lietuva“, kuriuose siūloma nurodyto turto pirkimo kaina buvo didesnė – 721 635 Lt ir 110 000 Lt, t. y. patalpų – 121 tūkst. Lt didesnė pardavimo kaina, o žemės sklypo – 60 tūkst. Lt didesnė nei pradinė kaina, tačiau neatsižvelgta į šiuos pasiūlymus, kurie pateikti per protingą terminą – per vieną dieną po skelbimo išspausdinimo spaudoje.
Atsiliepimas
Atsakovas BUAB „Kalstas“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti (1 b. t., 74-79 l.), nurodydamas, kad 2010 m. liepos 2 d. kreditorių komiteto nutarimas dėl turto pardavimo be varžytynių yra teisėtas, galiojantis ir turėjo būti vykdomas; turtas parduotas pirkėjui UAB „Optina ir partneriai“, kurio pasiūlymas atitiko kreditorių komiteto nutarime numatytas pardavimo sąlygas, o ieškovas be pagrindo teigia, kad turtas buvo parduotas už nepagrįstai mažą kainą, kad tuo buvo pažeisti kreditorių interesai.
Atsakovas UAB „Optina ir partneriai“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti (1 b. t., 93-98 l.). Nurodė, kad žemės sklypas buvo parduotas už 90 000 Lt, t. y. daug didesnę kainą nei kreditorių numatyta minimali kaina, todėl kreditoriai gavo daugiau naudos nei buvo tikėtasi. Be to, nepavykus parduoti turto du kartus iš varžytynių, kreditoriai turėjo pagrindo manyti, jog turtas anksčiau pasiūlytomis kainomis nebuvo likvidus, todėl pagrįstai sumažino jo kainą, t. y. pardavė turtą už mažesnę nei vidutinė rinkos kaina ir anksčiau siūlyta pardavimo kaina. Nors tretieji asmenys siūlė nupirkti patalpas už 721 635 Lt, o žemės sklypą už 110 000 Lt, šių asmenų pateiktame pasiūlyme nurodytos kainos, vadovaujantis ieškovo pateiktais Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir Turto vertės nustatymo išvada, nesiekia turto rinkos vertės ir nežymiai viršija atsakovo UAB „Optina ir partneriai“ pasiūlytas kainas.
Trečiasis asmuo UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ atsiliepime į ieškinį prašė jį patenkinti (1 b. t., 57-60 l.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimu atmetė ieškinį (2 b. t., 24-27 l.).
Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 28 d. nutartimi, kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. kovo 3 d. nutartimi paliko nepakeistą, buvo atmestas ieškovo skundas dėl atsakovo BUAB „Kalstas“ 2010 m. liepos 2 d. kreditorių komiteto nutarimo pripažinimo negaliojančiu, nurodžius, jog paminėto nutarimo formuluotė dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos nepažeidė bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių, todėl atmetė ieškovo argumentą, kad turtas buvo parduotas nepagrįstai maža kaina ar pažeidžiant kreditorių susirinkimo nutarime nustatytą tvarką.
Teismas pažymėjo, kad kreditorių komiteto nutarimu buvo nuspręsta parduoti žemės sklypą be varžytynių už ne mažesnę kaip 50 000 Lt, tačiau šis žemės sklypas buvo parduotas už 90 000 litų t. y. už didesnę kainą nei numatyta kreditorių minimali kaina. 2009 m. spalio 12 d. Turto vertės nustatymo išvadoje Nr. 09/209M patalpų vidutinė rinkos vertė nustatyta 995 000 Lt, o žemės sklypo 155 000 Lt, tačiau kreditorių komitetas sprendė, kad, nepavykus parduoti turto du kartus iš varžytynių, buvo pagrindo mažinti jo kainą, t. y. parduoti turtą už mažesnę nei vidutinė rinkos kaina, o trečiųjų asmenų pasiūlytos kainos nesiekia Turto vertės nustatymo išvadoje nurodytos kainos ir nežymiai viršija atsakovo UAB „Optina ir partneriai“ pasiūlytas kainas. Teismo teigimu, 2010 m. liepos 2 d. kreditorių komiteto nutarimas atspindėjo kreditorių daugumos interesus, todėl nėra pagrindo teigti, kad, pardavus turtą minėtomis kainomis UAB „Optina ir partneriai“, buvo pažeisti atsakovo BUAB „Kalstas“ kreditorių interesai.
Taip pat teismas nurodė, kad kreditorių komitetas, priimdamas kreditorių komiteto nutarimą, nepasisakė dėl skelbimo turinio spaudoje, o iš 2010 m. liepos 7 d. skelbimo dienraštyje „Lietuvos rytas“ apie parduodamą atsakovo turtą turinio galima padaryti išvadą, kad parduodamas atsakovo BUAB „Kalstas“ kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, apie kurį išsamesnė informacija teikiama skelbime nurodytu laiku, nurodytais telefono numeriais, be to, ir trečiųjų asmenų pateiktuose pasiūlymuose nurodyti visi parduodamo turto duomenys, todėl atmetamas ieškovo argumentas dėl netinkamo paskelbimo apie parduodamą turtą.
Teismo teigimu, atsakovo BUAB „Kalstas“ bankroto administratorius nebuvo suvaržytas Turto pardavimo terminų, todėl, gavęs atsakovo UAB „Optina ir partneriai“ pasiūlymą, turėjo teisę parduoti turtą šiam pirkėjui; nors, ieškovo nuomone, turtas parduotas, nepagrįstai suteikiant kainos mokėjimo atidėjimą, kurio kreditoriai nesvarstė, tačiau kreditorių komiteto nutarimo tikslas buvo parduoti įmonės turtą, todėl vien mokėjimo atidėjimo pirkėjui klausimas negali būti laikoma sąlyga, iš esmės pažeidusia kreditorių komiteto nutarimą.
Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad ginčo sutartis pasirašė neįgaliotas asmuo - UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ direktorius A. V., nors nurodyto juridinio bankroto administratoriaus įgaliotas fizinis asmuo BUAB „Kalstas“ bankroto byloje yra K. S.. Teismo teigimu, pirkimo – pardavimo sutartys tinkamai pasirašytos UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro“ direktoriaus A. V., nes jų pasirašymo metu įgaliotas asmuo K. S. atostogavo.
Teismas sprendė, kad ginčo sutartys neprieštaravo BUAB „Kalstas“ kreditorių interesams, nepažeidė imperatyvių įstatymo normų, taip pat neprieštaravo gerai moralei ar viešajai tvarkai, todėl nėra pagrindo naikinti sandorius ieškinio pareiškimo argumentais.
III. Apeliacinio skundo, prisidėjimų prie jo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas AB „Swedbank“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį (2 b. t., 30-35 l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo BUAB „Kalstas“ 2010 m. liepos 2 d. kreditorių komiteto nutarimu patvirtintą Patalpų pardavimo tvarką ir bankroto administratoriaus veiksmų atitikimą paminėtam kreditorių komiteto nutarimui bei ĮBĮ principams, dėl ko priėmė neteisėtą ir naikintiną teismo sprendimą.Teismas, tinkamai neidentifikavęs, kad kreditorių komitetas įpareigojo bankroto administratorių parduoti turtą ne už konkrečią kainą, o už kiek įmanoma didesnę kainą, neatskleidė bylos esmės, dėl ko negalėjo tinkamai išspręsti ginčo. Atsakovo BUAB „Kalstas“ bankroto administratorius netinkamai vykdė savo pareigas, nesistengė, kad būtų įgyvendintas kreditorių komiteto nutarimas turtą parduoti už kiek įmanoma didesnę kainą, jį parduodamas paskubomis už minimalią kainą pirmą darbo dieną po kreditorių komiteto nutarimo priėmimo, tą pačią dieną, kai buvo paskelbta laikraštyje apie atsakovo turto pardavimą.Turtą pardavus tretiesiems asmenims, bankrutavusi įmonė būtų gavusi mažiausiai 181 000 Lt daugiau, nei turtą pardavus atsakovui UAB „Optina ir partneriai“, kadangi trečiųjų asmenų pasiūlymuose buvo siūloma turtą įsigyti iš viso už 831 635 Lt, nurodžius, kad kaina negalutinė. Tačiau atsakovo bankroto administratorius nesudarė galimybių pirkėjams konkuruoti ir pasiūlyti kuo didesnę kainą, kuri atitiktų bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus. 2010 m. liepos 7 d. skelbimo dienraštyje „Lietuvos rytas“ turinys dėl atsakovo BUAB „Kalstas“ turto pardavimo neatitinka kreditorių komiteto nutarimo tikslo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, kadangi jame nenurodyta nei konkretūs parduodamo turto duomenys, nei šio turto kaina (Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831, analogija).
Atsiliepimas
Tretieji asmenys UAB „Ektornet Land Lithuania“ ir UAB „Ektornet Commercial Lithuania“, prisidėdami prie apeliacinio skundo, prašo jį patenkinti jame nurodytais argumentais (2 b. t., 57, 61 l.).
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas BUAB „Kalstas“ prašo jį atmesti (2 b. t., 43-47 l.). Nurodo, kad bankroto administratorius, įgyvendindamas kreditorių komiteto nutarimą, nepažeidė nei šio nutarimo, nei įstatymų nuostatų, kuriose nenustatyta Turto pardavimo be varžytynių tarka, kadangi elgėsi, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje nustatytais principais. Atsakovas, parduodamas turtą, tinkamai įgyvendino įmonės kreditorių valią pagal priimtus sprendimus bei veikė, atsižvelgdamas į tai, kad turtas nelikvidus, jo išlaikymas susijęs su dideliais kaštais, o pateiktas atsakovo UAB „Optina ir partneriai“ pasiūlymas atitiko kreditorių nustatytas pardavimo sąlygas. Atsakovo teigimu, bankroto administratorius tinkamai įvykdė ir kreditorių įpareigojimą viešai paskelbti apie parduodamą turtą spaudoje, kadangi kreditoriai nutarimu įpareigojo bankroto administratorių paskelbti apie patį pardavimo faktą, o ne apie jo sąlygas. Pažymi, kad nurodytas atsakovas (pirkėjas) buvo pateikęs ieškovui pasiūlymą išspręsti ginčą taikiai, padidinant ginčo sutartyse nustatytą Turto kainą iki trečiųjų asmenų pasiūlytos kainos, tačiau apeliantas atmetė nurodytą pasiūlymą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Optina ir partneriai“ prašo jį atmesti (2 b. t., 50-55 l.). Nurodo, kad kreditorių komiteto nutarimo teisėtumas yra konstatuotas įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl Turtas buvo parduotas, remiantis teisėtu, pagrįstu ir galiojančiu kreditorių komiteto nutarimu. Atsakovo teigimu, Turtas buvo parduotas pagal kreditorių komiteto nutarime nustatytą turto pardavimo tvarką ir šiame nutarime nurodytą turto kainą, o bankroto administratorius, gavęs pasiūlymą parduoti turtą už kreditorių susirinkime nustatytą kainą, neturėjo teisėto pagrindo atsisakyti sudaryti šį sandorį; be to, jis siūlė apeliantui ginčą išspręsti taikiai, papildomai sumokant už Turtą, tačiau apeliantas atsisakė priimti atsakovo pasiūlymą. Bankroto administratoriui kreditorių komitetas nebuvo nurodęs laukti, kol bus pateikti keli pasiūlymai, dėl ko jis teisėtai ir pagrįstai sudarė sutartį su atsakovu, o delsimas atlikti bankroto proceso veiksmus yra nesuderinamas su ĮBĮ įtvirtintu bankroto proceso operatyvumo principu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).
Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti, tarp jų – nustatytomis įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai; CPK 182 str. 2 p.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepažeidė paminėtų ir kitų civilinio proceso taisyklių, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, susijusias su ieškovo reikalavimų nepagrįstumu, tinkamai pritaikydamas materialinės teisės normas.
Pagal ĮBĮ 14 straipsnį, nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik bankroto administratoriui, ir nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta ĮBĮ; sandoriai, sudaryti pažeidžiant šio straipsnio 1 dalies nuostatas, yra negaliojantys nuo jų sudarymo (ĮBĮ 14 str. 1-2 d.).
ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, neparduoto dvejose varžytynėse bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės nekilnojamojo turto pardavimo tvarką nustato tos įmonės kreditorių susirinkimas, kuris gali nutarti, kad antrosiose varžytynėse neparduotas bankrutuojančios įmonės turtas bus panaudojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinto „Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo“ (toliau – Tvarka) 34 punkte nustatyta tvarka, tarp jos – įpareigoti varžytynių vykdytoją parduoti turtą be varžytynių kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka ir patvirtintomis parduodamo turto kainomis (Tvarkos 33 p., 34.2. p.). Bankrutuojančios įmonės kreditorių komitetas, kuris išrenkamas kreditorių susirinkimo, pastarojo pavedimu, taip pat gali spręsti šiuos klausimus (ĮBĮ 25 str.). Bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus vykdo tos įmonės bankroto administratorius (ĮBĮ 11 str. 3 d. 20 p.).
Nagrinėjamu atveju atsakovo BUAB „Kalstas“ kreditorių komitetas nutarimu (dėl kurio ieškovo paduotas skundas kitoje byloje buvo atmestas Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 28 d. nutartimi, įsiteisėjusia Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2011 m. kovo 11 d. nutartį), nutarė neparduotą dvejose varžytynėse nurodyto atsakovo nekilnojamąjį turtą parduoti be varžytynių, Kreditorių komiteto nutarime patvirtintomis kainomis („už kiek įmanoma didesnę“ kainą, „bet už ne mažesnę kaip 600 000 Lt“ kainą (gamybines patalpas) ir „ne mažesnę kaip 50 000 Lt“ - žemės sklypą), įpareigodamas „bankroto administratorių apie šio turto pardavimą paskelbti viešai spaudoje“ (1 b. t., 80-88 l.). Bylos duomenimis, atsakovo BUAB „Kalstas“ bankroto administratorius, vykdydamas kreditorių komiteto nutarimą, dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbė, kad nurodytas atsakovas parduoda kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, apie kurį išsamesnė informacija teikiama darbo dienomis, nuo 8 iki 17 val., telefonu, skelbime nurodytais numeriais, kuris buvo išspausdintas šio dienraščio 2010 m. liepos 7 d. numeryje (1 b. t., 37 l.); 2010 m. liepos 7 d. buvo sudarytos ginčo sutartys (1 b. t., 16-25 l.).
Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai rėmėsi Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2919-510/2010, kuria atmestas ieškovo AB „Swedbank“ skundas dėl BUAB „Kalstas“ kreditorių komiteto nutarimo pripažinimo negaliojančiu, bei Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2a-546/2011; kuria palikta nepakeista nurodyta apygardos teismo nutartis), nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, turinčiomis prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje (CPK 182 str. 2 p.).
Paminėtoje Apeliacinio teismo nutartyje konstatuota, kad BUAB „Kalstas“ kreditorių komitetas paminėtu nutarimu nustatė minimalias Turto pardavimo kainas, nepavykus paminėto turto parduoti dvejose varžytynėse, kuriose nurodyto turto kaina buvo nustatyta, atsižvelgus į jo rinkos kainą, ir kreditorių komitetas, nustatydamas Turto pardavimo be varžytynių kainą, nėra saistomas tikslia turto rinkos verte, kurią nustačius, šios įmonės turto pardavimas būtų nepagrįstai apsunkintas, o tai, jog kreditorių komiteto nutarimu buvo nustatyta mažiausia Turto pardavimo kaina, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo nustatyta per maža Turto pardavimo kaina (1 b. t., 145-147 l.).
Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, jog teisėtas kreditorių komiteto nutarimas (tarp jo ir dėl Turto pardavimo kainos), kuriuo remiantis buvo parduotas paminėtas turtas, o apeliantas be pagrindo teigia, kad apygardos teismas netinkamai įvertino šio nutarimo turinį ir neatskleidė bylos esmės, ar kad Turtas parduotas nepagrįstai maža kaina (CPK 178 str., 182 str. 2 p., 185 str.). Juolab kad iš 2010 m. liepos 7 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo be varžytynių sutarties matyti, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), parduotas už 90000 Lt, t. y. 40 000 Lt brangiau nei Kreditorių nutarime numatyta jo minimali pardavimo kaina (1 b. t., 21-25 l.).
Nepagrįsta ir apelianto nuoroda dėl netinkamai atliktų atsakovo BUAB „Kalstas“ bankroto administratoriaus pareigų, vykdant kreditorių komiteto nutarimą.
Aukščiau minėta, kad bankrutuojančios įmonės kreditorių komiteto nutarimus vykdo bankroto administratorius (ĮBĮ 11 str. 3 d. 20 p.), kuris gina bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės ir jos kreditorių teises bei interesus, atlieka būtinus bankroto proceso darbus, tarp jų – valdo ir naudoja tokios įmonės turtą, organizuoja jo pardavimą ir parduoda nurodytą turtą, siekdamas užtikrinti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, t. y. patenkinti jų finansinius reikalavimus (ĮBĮ 3 str., 11 str. 3 dalies 3, 14 p., 31 str. 2 p., 35 str.).
Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja neparduoto varžytynėse bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto pardavimo tvarkos pagal kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimą, o paminėtame kreditorių komiteto nutarime nenustatyta detali Turto pardavimo tvarka, nurodant, jog bankroto administratorius privalo viešai pranešti (spaudoje) apie šio turto pardavimą, nekonkretizuojant šio paskelbimo tvarkos ir turinio. Todėl nėra pagrindo teigti, kad bankroto administratorius, skelbime (patalpintame spaudoje) apie Turto pardavimą nurodęs, jog parduodamas atsakovo BUAB „Kalstas“ kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, apie kurį išsamesni duomenys teikiami telefonu skelbime nurodytu laiku nurodytais numeriais, netinkamai įvykdė kreditorių komiteto nutarime nustatytą bankroto administratoriaus pareigą paskelbti viešai spaudoje apie Turto pardavimą (ĮBĮ 11 str. 3 d. 20 p.), ir apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad bankroto administratorius tinkamai įvykdė Kreditorių nutarimą. Beje, tai patvirtina ir trečiųjų asmenų atsakovui BUAB „Kalstas“ (bankroto administratoriui) pateikti pasiūlymai dėl Turto pirkimo, kuriuose nurodyti parduodamo turto duomenys, t. y. paminėto skelbimo turinys nesukliudė kitiems asmenims sužinoti apie parduodamą konkretų turtą ir jo pardavimo sąlygas (to nenurodo ir tretieji asmenys) (1 b. t., 39-40 l.).
Be to, CK 1.8 straipsnio 3 dalies nuostatomis, negalima pagal analogiją taikyti specialių teisės normų, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančių normų, o apelianto nurodytas Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831, yra specialioji norma dėl turto pardavimo varžytynėse, todėl ji pagal analogiją negali būti taikoma, nagrinėjant viešo paskelbimo apie Turto pardavimą be varžytynių (ne)teisėtumą (CK 1.8 str. 3 d.).
Nesudaro pagrindo pakeisti arba panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir apelianto argumentas, kad ginčo sutartys sudarytos tą pačią dieną, kai buvo viešai paskelbta (išspausdintas dienraštyje skelbimas) apie Turto pardavimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bankroto procedūros, kurių metu siekiama patenkinti bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditorių reikalavimus, išsaugoti nurodytos įmonės turtą, turi būti užbaigtos kuo operatyviau, o bankroto administratoriaus veiksmai turi būti nukreipti pasiekti šiems tikslams ir pašalinti tam trukdančioms kliūtims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011, 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008).
Bylos duomenimis, iki ginčo sutarčių sudarymo, buvo siekiama parduoti Turtą dvejose varžytynėse, kuriose buvo nustatyta Turto kaina, atitinkanti jo rinkos vertę, tačiau jose neatsirado nė vieno pirkėjo, dėl ko, BUAB „Kalstas“ kreditorių komiteto nutarimu, šis turtas buvo parduodamas be varžytynių, Kreditorių nutarime nustatytomis kainomis ir tvarka. Paskelbus spaudoje apie Turto pardavimą be varžytynių ir atsiradus nurodyto turto pirkėjui (atsakovui UAB „Optina ir partneriai“ pateikus pasiūlymą), bankroto administratorius turėjo pagrindo sudaryti ginčo sutartis su paminėtu pirkėju, siekdamas kuo greičiau patenkinti atsakovo BUAB „Kalstas“ kreditorių finansinius reikalavimus, o tai atitinka BUAB „Kalstas“ kreditorių interesus, ĮBĮ nuostatas, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (ĮBĮ 3 str., 35 str.; CK 1.5 str.). Šios išvados nepaneigia ir apelianto argumentai, susiję su ginčo sutartyse nustatytu mokėjimo atidėjimu ar tuo, jog tretieji asmenys po ginčo sutarčių pasirašymo pasiūlė didesnę Turto kainą (CPK 185 str.). Juolab kad atsakovui UAB „Optina ir partneriai“ pasiūlius taikiai išspręsti ginčą, sutinkant primokėti atsakovui BUAB „Kalstas“ (jo kreditorių, tarp jų ir ieškovo, interesais) Turto kainų skirtumą, tarp nustatytų ginčo sutartyse ir pasiūlytų trečiųjų asmenų, ieškovas atsisakė sudaryti taikos sutartį, ir šis ginčas užsitęsė apie dvejus metus, dėl ko bankrutavusio atsakovo BUAB „Kalstas“ Turtas iki šiol yra areštuotas, o jo kreditoriai negali gauti savo reikalavimų patenkinimo.
Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti teisėto bei pagrįsto apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimą.