Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokato padėjėjui Anarui Baširovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. I. R., būdama uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) (toliau ir – bendrovė) vadovė, žinodama apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo – uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) turint įsiskolinimą valstybės biudžetui, I. R., pažeisdama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI), kaip bendrovės kreditorės, teises (laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. liepos 7 d.) pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais (paskesnės eilės pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį) kreditoriais. Tokiais savo veiksmais I. R. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

2. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. R. prašė bylą nagrinėti jiems teismo posėdyje nedalyvaujant, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jie buvo tinkamai informuoti.

Motyvuojamoji dalis

4. Tik skolininkas, atitinkantis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apibrėžimą, privalo atsiskaitymus atlikti pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą eiliškumą. Pirma, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą. Atkreiptinas dėmesys, jog bendrovė, siekdama tinkamai ir kaip įmanoma greičiau atsiskaityti su valstybės biudžetu, tokiu būdu užtikrinant valstybės interesą surinkti mokėtinus mokesčius, ėmėsi aktyvių veiksmų ir kreipėsi į mokesčių administratorių su daugiau nei šešiais prašymais dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, sudaryto mokestinės paskolos sutarties grafiko pakeitimo, mokestinių nepriemokų sumokėjimo atidėjimo. Bendrovės prašymai VMI sprendimais buvo netenkinti, pripažįstant, kad bendrovė neatitiko Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų, pagal kurias sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Iš esmės VMI visais atvejais nustatė, kad bendrovės finansinė padėtis yra pakankamai gera ir stabili padengti visą susidariusią mokestinę nepriemoką iš karto.

5. Pažymėtina, kad VMI savo išvada, kuria netenkino bendrovės 2021 m. liepos 12 d. pateiktų prašymų, pripažino bendrovės finansinės padėties stabilumą, kas patvirtina, kad VMI nepagrįstai teigia, jog bendrovė pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kadangi įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai yra įtvirtinęs, kad CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatos yra taikomos tik tuo atveju, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti.

9. Byloje nustatyta, kad VMI, 2021 m. rugpjūčio 12 d. išnagrinėjusi (duomenys neskelbtini) mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo prašymą, pateiktus dokumentus, nustatė, kad bendrovė, turėdama pradelstų įsipareigojimų VMI, galėdama juos (bent iš dalies) padengti, pažeisdama CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, prioritetą skyrė kitiems kreditoriams. 2021 m. rugpjūčio 12 d. išvada Nr. (23.31-08) 326-3092 VMI netenkino (duomenys neskelbtini) prašymo bei neišdėstė 312 496,36 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimo dalimis.

11. Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šiame straipsnyje nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

12. Pastebėtina, jog įstatymų leidėjas nuo 2013 m. spalio 1 d. (2013 m. balandžio 18 d. priėmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.923 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 6.930¹ straipsniu įstatymą Nr. XII-239, kuris įsigaliojo 2013 m. spalio 1 d.) CK 6.923 straipsnio nuostatas dėl lėšų nurašymo iš banko sąskaitos eilės perkėlė į CK 6.930¹ straipsnį, išplėsdamas normos taikymą, t. y. nustatydamas atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eiliškumą, jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Kaip nurodyta šio CK pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte, tokio pakeitimo tikslas nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsiskaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjektų piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais, kreditoriais, inicijuoja bankrotą, t. y. tikslas buvo užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

13. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, jose nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis); CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

14. Sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Be to, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 21–24 punktai; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-458-687/2018, 32 punktas; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2018, 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-695/2019, kt.).

15. Taigi, CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/20190). Savo ruožtu ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi, aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai, ji reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiama I. R. nuo (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) akcininke, nuo (duomenys neskelbtini). – vadove.

17. Nagrinėjamu atveju tai, kad (duomenys neskelbtini) tikrintu laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. liepos 7 d. neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, patvirtina byloje esantys duomenys. Bendrovės kasos knygos už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. liepos 12 d. duomenimis (b. l. 32), bendrovės pajamos minėtą laikotarpį sudarė 2 772,98 Eur, išlaidos – 262 126,58 Eur (didžioji jų dalis (253 773,51 Eur) – avanso grąžinimas (duomenys neskelbtini), taip pat mokėjimas (duomenys neskelbtini)). Bendrovės 2021 m. birželio 30 d. balanso duomenimis, bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 10 112 493 Eur, bendrovė turėjo turto už 20 587 706 Eur, iš jo pinigai ir pinigų ekvivalentai – tik 24 205 Eur (b. l. 116–118). Bendrovės grynasis pelnas 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. birželio 30 d. ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis sudarė 859 523 Eur. (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 12 d. prašyme, adresuotame VMI, taip pat nurodė, kad bendrovė iki 2021 m. gegužės 25 d. mokėjo įmokas VMI pagal grafiką, tačiau susidūrė su finansiniais sunkumais, pažymėjo, kad bendrovė šiuo metu nebūtų pajėgi sumokėti visos mokestinės nepriemokos, kadangi tokia suma nedisponuoja, bendrovei trūksta apyvartinių lėšų. Taigi, pati bendrovė deklaravo lėšų atsiskaitymui su visais kreditoriais trūkumą.

18. 2021 m. gegužės 31 d. (duomenys neskelbtini) turėjo 80 348,59 Eur mokestinę nepriemoką; 2021 m. birželio 30 d. – 313 322,16 Eur mokestinę nepriemoką, 2021 m. liepos 31 d. – 312 931,90 Eur mokestinę nepriemoką, kurioms buvo suėję mokėjimo terminai. Taigi laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. liepos 7 d. bendrovė turėjo pradelstų įsipareigojimų valstybės biudžetui.

19. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad aptariamu laikotarpiu – nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. liepos 7 d., (duomenys neskelbtini) finansinė situacija lėmė tai, kad bendrovės atsiskaitymai su kreditoriais turėjo būti vykdomi laikantis CK 6.930¹ straipsnio nuostatų ir I. R., kaip bendrovės vadovė, žinodama apie susiklosčiusią sunkią bendrovės finansinę padėtį, lėšų trūkumą (kas, be kita ko, pripažįstama pačios bendrovės 2021 m. liepos 12 d. rašte (prašyme), adresuotame VMI) turėjo pareigą minėtų nuostatų laikytis, siekiant užtikrinti (nepažeisti) kreditoriaus, t. y. VMI, teises bei teisėtus interesus.

20. Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. liepos 7 d., turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, kuriai buvo suėjęs mokėjimo terminas, per L. B. AS esančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė atsiskaitymus su kitais (žemesnės eilės pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį) kreditoriais, išmokėdama jiems viso 2 855 972,08 Eur. Aplinkybę, kad bendrovės lėšos aptariamu laikotarpiu buvo panaudotos atsiskaitymams su žemesnės nei VMI eilės kreditoriais teismo posėdžio metu patvirtino ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas. Pažymėtina, kad bendrovė pradelstus įsipareigojimus VMI padengė tik 2021 m. lapkričio 22 d..

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad I. R., būdama (duomenys neskelbtini) vadove, atsakinga už bendrovės mokėjimų organizavimą ir vykdymą, žinodama apie tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais bei apie susidariusią mokestinę nepriemoką, nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. liepos 7 d. sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su žemesnės eilės bendrovės kreditoriais, tokiu būdu nevykdydama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigų eiliškumo ir pažeidė kreditoriaus VMI interesus.

22. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutarime išdėstytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad I. R. kaltė padarius minėtą nusižengimą yra įrodyta, jos veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

23. ANK 120 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta bauda juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

24. Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. R., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu), pažeidėjos kaltės formą ir rūšį (pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia), į I. R. asmenybę (dirba, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteista, administracine tvarka už šio pobūdžio nusižengimą bausta vieną kartą (2017 m.)). I. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau atsižvelgtina ir įvertintina tai, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra padengusi visą pradelstą įsiskolinimą VMI.

25. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, I. R. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jai ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą (baudą), artimą minimaliam jos dydžiui (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

I. R. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai – 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: (duomenys neskelbtini), esančią banke L. B., AB, (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“, (duomenys neskelbtini), esančią banke L. B., AB, (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Medicinos bankas“, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą – 188659752, įmokos kodą – 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-1504-1124/2021.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.