Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirba (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. Š. vairavo motorinę transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, šiomis aplinkybėmis:

ji 2025 m. rugpjūčio 26 d. apie 21.05 val. Šeimyniškių g., Vilniuje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 2,31 promilės neblaivumą.

Teisiamojo posėdžio metu S. Š. savo kaltę pripažino ir parodė, kad po darbo susitiko su drauge. Bendraudamos išgėrė vyno. Ji išgėrė vieną ar dvi taures. Buvo nevalgiusi, gal todėl taip apgirto. Bet ji nesijautė blogai, todėl sėdo važiuoti. Pravažiavusi reikalingą posūkį, nusprendė apsisukti, o tada nestipriai įsirėmė į priešais buvusį automobilį. Supranta, kad negalima vairuoti išgėrus. Vairavo vyro vardu registruotą automobilį BMW. Automobilis įgytas santuokoje. Neturi sudarę ikivedybinės sutarties. Tą automobilį vairuoja retai. Anksčiau nėra teista, nėra ir bausta už vairavimą neblaiviai. Neturi problemų su alkoholiu. Išgeria į mėnesį kelis kartus. Jei reikia, gali dalyvauti alkoholio prevencijos kursuose. Blogai vertina savo elgesį. Gailisi dėl savo veiksmų. Ateityje taip nebesielgs. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Sutuoktinis jai yra artimiausias žmogus. Gerai su juo sutaria. Jis tinkamas laiduotojas. Per mėnesį ji uždirba apie 2000 Eur ant popieriaus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. S. Š. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji S. Š. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Automobilis „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso vyrui V. Š. Šis automobilis yra įgytas santuokos metu. 2025 m. rugpjūčio 26 d., po darbo, maždaug apie 17.30 val., nuvažiavo pas draugę pabendrauti. Draugė gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Bendraudamos su drauge išgėrė kartu vyno. Kiek tiksliai išgėrė, neįsidėmėjo. Apie 21 val. išvažiavo, važiavo Konstitucijos pr. Vairuodama automobilį jautėsi gerai, nesijautė apsvaigusi nuo alkoholio, laikėsi eismo taisyklių. Apsisukdama Šeimyniškių gatvėje užkliudė priešais atvažiuojantį automobilį. Po įvykio iš karto sustojo, iš įvykio vietos šalintis nebandė. Automobilio vairuotoja pasakė, kad kvies policiją, su jos pasiūlymu sutiko. Atvykę pareigūnai pasakė, kad reikės pasitikrinti blaivumą. Kadangi jautėsi gerai, sutiko pasitikrinti blaivumą. Su alkotesterio parodymais sutiko, nors buvo nustebusi, kadangi tikrai nesijautė apsvaigusi. Savo kaltę pripažįsta visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas pagreitinto proceso tvarka (b. l. 77-80).

Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 6 skyriaus vyresniojo specialisto 2025 m. rugpjūčio 26 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. rugpjūčio 16 d. apie 20.50 val. dirbant su tyrėju A. Z. (Z.) iš VPK OVS budėtojo gautas pranešimas, kad Šeimyniškių-Slucko gatvių sankryžoje susidūrė pranešėjos automobilis „Ford“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, paaiškėjo, kad „Ford“ vairavo K. M.-G., o „BMW“ – S. Š. K. G. paaiškino, kad jai stovint sankryžoje, į jos automobilį atsitrenkė „BMW“. S. Š. nieko nepaaiškino, nuo jos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, paklausus, ar vartojo alkoholį, teigė, kad vartojo prieš 4 valandas. Eiti tiesia linija nesugebėjo, paliesti nosį užmerktomis akimis nesugebėjo. Patikrinus alkoholio matuokliu pirmu pūtimu nustatytas 2,34 promilės girtumas, antru – 2,31 promilės girtumas. Filmuota Body (b. l. 56).

Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 6 skyriaus tyrėjo 2025 m. rugpjūčio 26 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad S. Š. 2025 m. rugpjūčio 26 d. 21.05 val. Šeimyniškių g., Vilniuje sukėlė eismo įvykį, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,31 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais S. Š. įtariama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (b. l. 1-2).

2025 m. rugpjūčio 26 d. Įvykio vietos ir objektų apžiūros protokole nurodoma, kad buvo apžiūrėtas automobilis „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), juodos spalvos. Automobilio kėbulas yra sedano tipo, keturduris. Automobilis stovi Šeimyniškių – Slucko gatvių sankryžoje, vaizdo stebėjimo kamerų nurodytoje vietoje nėra. Ant priekinio automobilio bamperio, kairės pusės matomas 35x20 cm apgadinimas. Apžiūrėjus automobilio vidų jokių alkoholio ar kitų butelių nėra, salonas švarus, tvarkingas, tyrimui reikšmingų daiktų nerasta ir nepaimta (b. l. 16-25).

Liudytoja K. M. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. rugpjūčio 26 d. apie 20.19 val. automobiliu „Ford“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išvažiuojant iš stovėjimo aikštelės, esančios Slucko g. 2, Vilnius, į Šeimyniškių gatvę, tuo pačiu metu iš Šeimyniškių gatvės į dešinę suko BMW markės automobilis, kuris savo kaire, priekine dalimi perbraukė jos automobilį. Matė, kad už vairo sėdėjo moteris, daugiau viduje nieko nebuvo. Vairuotoja pradėjo važiuoti atbula, taip vėl braukdama jos automobilio kairįjį šoną, ir kai suprato, kad jos automobilis tvirtai įsirėmė į liudytojos automobilį, ji sustojo. Abi išlipo iš automobilio, liudytoja lipo pro keleivio dureles, nes kaltinamosios automobilis buvo įsirėmęs į vairuotojo dureles. Moteris iš karto išsitraukė piniginę ir pasiūlė 1000 eurų, kuriuos žadėjo pervesti į sąskaitą. Sakė, kad automobilis ne jos, todėl ji nežinojo, kaip šis manevruoja. Jai kilo įtarimas, kad kažkas ne taip, jei moteris siūlo pinigus, todėl nedelsdama paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pasakė, kad moteris nenori pildyti deklaracijos. Tuo metu moteris jai nepasirodė neblaivi. Kol važiavo pareigūnai, ji vis sakė, kad nori išspręsti taikiu būdu. Ilgiau su ja bendraudama, pradėjo jausti iš jos burnos alkoholio kvapą, bet kalbėjo ji rišliai, judesiai nepasirodė nekoordinuoti. Kol važiavo pareigūnai, moteris vaikščiojo ir buvo atsisėdusi į savo automobilio priekinę keleivio vietą, taip pat rūkė elektroninę cigaretę (b. l. 52-55).

VĮ Regitros duomenimis, automobilio „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra V. Š. (b.l. 36).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis (2025 m. rugpjūčio leidinys), automobilio „BMW 535d Aut“, kategorija M1-AA, sedanas, 2011 m., vidutinė rinkos vertė su PVM 9330 Eur (b. l. 37).

2025 m. rugpjūčio 26 d. 21.05.16 val. alkoholio kiekio matuokliu Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB 0285 S. Š. nustatytas 2,34 promilės girtumas, 21.29.57 val. - 2,31 promilės girtumas. Alkotesteris metrologiškai patikrintas, patikra galioja iki 2025 m. lapkričio 21 d. (b. l. 28-29).

2025 m. rugpjūčio 26 d. neblaivumo nustatymo akte S. Š. nustatyti tokie neblaivumo požymiai: nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, jog eiti tiesia linija ji negali, stovėdama (atsimerkusi ir užsimerkusi) pirštu pataikyti į nosies galą negali. S. Š. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 4 valandas, 21.05 val. nustatytas 2,34 promilės neblaivumas, 21.29 val. nustatytas 2,31 promilės neblaivumas (b. l. 26-27).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog S. Š. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, jog jos iškvėptame ore yra mažiausia 2,31 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pati kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog įvykio dieną po darbo susitikusi su drauge išgėrė kelis bokalus vyno, jausdamasi gerai sėdo vairuoti, tačiau pakeliui pateko į eismo įvykį, po kurio buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie nustatė jos girtumą. Alkotesterio rezultatų neginčijo. Gailėjosi dėl savo veiksmų. S. Š. kaltę taip pat įrodo bei jos paaiškinimus patvirtina policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodomos aplinkybės apie S. Š. blaivumo tikrinimo aplinkybes, liudytojos K. M. G. parodymai apie eismo įvykio aplinkybes. K. M. G. patvirtino, kad automobilyje buvo vienintelis asmuo – moteris, kuri jį vairavo. Iš šių duomenų matyti, kad po eismo įvykio, kuomet kaltinamosios vairuojamas automobilis kliudė liudytojos automobilį, į eismo įvykio vietą buvo iškviesti pareigūnai, nes liudytojai kilo įtarimų dėl kaltinamosios nenoro pildyti eismo įvykio deklaracijos, bandymo susitarti neoficialiai už piniginį atlygį. Atvykę pareigūnai patikrino kaltinamosios blaivumą ir nustatė vidutinį girtumą. Neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB 0285 rodmenys objektyviai patvirtina, kad S. Š. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo neblaivi, jai nustatytas vidutinis girtumas – pirmu pūtimu 2,34 promilės girtumas, antruoju – 2,31 promilės girtumas. Prietaisas metrologiškai patikrintas, pagrindo abejoti jo duomenimis nėra. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi. Ji transporto priemonę valdė, kai nustatytas 1,5 promilės viršijantis girtumas. Liudytojos parodymai apie tai, kad kaltinamoji vengė forminti eismo įvykį, norėjo tartis gražiuoju už piniginį atlygį, vidutinis, bet jau artimas sunkiam girtumo laipsnis, leidžia teismui abejoti S. Š. teiginiais, kad jis visiškai nesijautė apgirtusi. Juolab, kad policijos pareigūnų atlikti testai, skirti koordinacijos patikrinimui, bei eismo įvykio faktas liudija priešingai. Kaltinamosios koordinacija ir reakcija buvo akivaizdžiai sutrikusi. Žinodama, kad ką tik vartojo alkoholį ir vairuoti negali, kaltinamoji ignoravo šią aplinkybę, t. y. nusikalstamus veiksmus padarė veikdama tiesiogine tyčia. Kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisme buvo gauti S. Š. ir jos sutuoktinio V. Š. prašymai perduoti kaltinamąją V. Š. atsakomybei pagal laidavimą. S. Š. prašyme nurodoma, jog ji kaltę pilnai pripažįsta, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, suvokia jų pavojingumą tiek sau, tiek visuomenei. Mano, kad nagrinėjamu atveju yra visos BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos. Ji traukiama baudžiamojon atsakomybėn pirmą kartą gyvenime, nuo pat pirmos apklausos visiškai pripažino kaltę, ikiteisminio tyrimo pareigūnams davė teisingus, sąžiningus parodymus, išsamiai atsakydama į visus užduotus klausimus. Visapusiškai stengėsi padėti pareigūnams greitai ir išsamiai ištirti nusikaltimą. Pripažįsta, kad pasielgė neatsakingai ir labai dėl to gailisi. Suvokia, kad savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir visuomenei. Supranta, kad jos elgesio negali pateisinti jokie racionalūs paaiškinimai ir aplinkybės, tačiau viliasi, kad teismas įvertins nuoširdų gailėjimąsi. Sutuoktinis V. Š. yra žmogus, kuriuo ji pasitiki, kurį gerbia ir vertina, ir kuris jai daro neabejotiną teigiamą įtaką bei palaiko. Pagarba sutuoktiniui ir šeimai, šeimos palaikymas ir tikėjimas, kad ji gali keistis, bus pagrindas jos teigiamiems pokyčiams. Susiklosčiusią situaciją priima kaip karčią gyvenimo pamoką. Pergyvena ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikalstamo poelgio ir pasižada, jog joks neteisėtas elgesys ateityje nepasikartos. Prašo suteikti galimybę pasikeisti ir sąžiningu bei doru gyvenimu įrodyti, kad šis poelgis buvo atsitiktinis (b. l. 106-107). V. Š. prašyme nurodoma, kad jis prašo atleisti jo sutuoktinę nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, perduodant jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Nurodo, kad šeimos turtinė padėtis nesuteikia galimybės sumokėti net minimalaus užstato. Mano, kad mano asmeninės savybės, šeimos tarpusavio ryšiai ir vienas kito besąlygiškas palaikymas, pagarba ir meilė padės pakeisti sutuoktinę ir sudarys galimybes jai ateityje nenusikalsti ir būti dorai bei sąžiningai, ir neturinčiai žalingų įpročių, mamai, sutuoktinei ir visuomenės narei (b. l. 108).

Teisiamojo posėdžio metu V. Š. paaiškino, kad su S. santuokoje yra 11 metų, tikrai gerai sutaria. Iki šiol nėra buvę tokių įvykių. Apie įvykį ji pranešė jam pati. Ji verkė, buvo šoke. Kad ji neblaivi, pasakė policija. Žmona labai išgyvena ir gailisi dėl įvykio. Ji padarė klaidą, bet ji geras žmogus. Iki šiol visuomet vairuodavo atsakingai. Ji išgeria į mėnesį tik vieną-du kartus. Tikrai niekad nevairuodavo išgėrusi. Abu supranta, kad jos poelgis neleistinas. Tačiau situacija komplikuota. Šeimoje yra maži vaikai, kuriuos reikia vežioti į būrelius. Jis uždirba apie 1500 Eur į mėnesį. Mano, kad yra žmonai autoritetas. Turi du vaikus, vienam devyneri, kitam dešimt metų. Automobilis įgytas santuokoje.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir, 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31/2010, Nr. 2K-51/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. Š. padarė nesunkų nusikaltimą, yra neteista ir nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 60-61), per pastaruosius vienerius metus nebuvo bausta administracine tvarka (b. l. 62-63). Savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tai lengvina jos atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių kaltinamosios atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Girtumas yra jos veiką kvalifikuojanti aplinkybė ir atsakomybės nesunkina. Dirba (b. l. 64-66). Teigiamai charakterizuojama darbdavio, kuris kaltinamąjį apibūdina kaip atsakingą, pareigingą, kruopščią, sąžiningą darbuotoją, kruopščiai atliekančią savo darbą, besilaikančią vidaus tvarkos taisyklių ir įmonės nustatytų reikalavimų (b. l. 75). Todėl, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, atsitiktinį ir vienkartinį jos pobūdį, kaltinamosios asmenybę, galima pagrįstai manyti, jog dalyvavimas baudžiamajame procese jai padarė pakankamą poveikį ir S. Š. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pagal laidavimą gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tokiu atveju, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip jau minėta, byloje pateiktas prašymas perduoti S. Š. jos sutuoktinio V. Š. atsakomybei pagal laidavimą. Pateikti duomenys patvirtina, kad V. Š. neteistas (b. l. 118-119). Per penkerius metus 7 kartus trauktas administracinėn atsakomybėn už nešiurkščius KET pažeidimus (b. l. 120-124).

Abu sutuoktiniai nurodo, kad V. Š. yra kaltinamajai autoritetas, ji vyru pasitiki, jaučia jo palaikymą. Teismo vertinimu, V. Š. charakterizuojantys duomenys, jo ir sutuoktinės savitarpio pasitikėjimu, pagarba ir palaikymu pagrįsti santykiai leidžia pagrįstai konstatuoti, jog jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą poveikį S. Š. Taigi įvertinus aukščiau išdėstytą konstatuotina, jog V. Š. atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus.

Teismui nustačius visas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, S. Š. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgus į kaltinamosios asmenybę, laiduotojo asmenybę, jų socialinę ir turtinę padėtį (gaunamos pajamos vidutinės ar net žemesnės (b. l. 109-110), augina du mažamečius vaikus) nustatytinas minimalus BK 40 straipsnyje numatytas laidavimo terminas, be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tuo metu pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir teismų praktika, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, tarp jų ir turto konfiskavimo, ir jų parinkimo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018 ir kt.). Pagal teismų praktiką tai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019 ir kt.).

S. Š. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles vairuodama transporto priemonę būdama neblaivi, t. y. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti transporto priemones. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teismas vertina, kad S. Š. pirmą kartą teisiama už nusikalstamą veiką, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, niekada nėra praeityje bausta už vairavimą esant neblaiviai. Tačiau kita vertus, kaltinamoji pasielgė itin lengvabūdiškai, nevertindama, kad po neseniai vartoto alkoholio jos reakcija ir koordinacija gali būti sutrikusi, vairuodama neblaivi negalėjo įvertinti situacijos kelyje, sukėlė eismo įvykį, taigi kėlė realų pavojų kitiems eismo dalyviams. Teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimas terminui, viršijančiam įstatymų leidėjo nustatytą minimumą, tačiau nesiekiančiam šio termino vidurkio – dvejiems metams. Terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. rugpjūčio 29 d.

Taip pat kaltinamajai taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

Kaltinamosios vairuotas automobilis registruotas V. Š. vardu (b. l. 36). Bylai aktualus automobilis įgytas santuokoje, ką teisiamojo posėdžio metu patvirtino tiek kaltinamoji, tiek jos sutuoktinis. Aplinkybė, kad jis registruotas kito sutuoktinio vardu, esminės aplinkybės neturi.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno iš sutuoktinių vardu, yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtų pasibaigusi automobilio „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.100 straipsnis), teismas preziumuoja, kad automobilis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams, t. y. tiek kaltinamajai S. Š., tiek jos sutuoktiniui V. Š.

Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių ir priemonių konfiskavimo tikslai – konstatuota, kad kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų daroma, kaltininkas, atlikęs bausmę, kai kuriais atvejais turimą turtą gali vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Nekyla jokių abejonių, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal teismų praktiką nusikalstamų veikų, susijusių su transporto priemonės vairavimu, kai ją vairuoja neblaivus asmuo, prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).

Kadangi minėtas automobilis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise taip pat priklauso ir kaltinamajai S. Š., todėl jis, kaip BK uždraustos veikos priemonė, privalo būti konfiskuotas. Kadangi baudžiamojo proceso įstatymai nenumato galimybės padalinti bendrą sutuoktinių turtą, automobilis turi būti konfiskuotas natūra, o V. Š. savo teisę į dalį bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir į kompensaciją už konfiskuotą turtą gali ginti civilinio proceso įstatymais nustatyta tvarka.

Kaltinamosios gynėjas prašė taikyti dalinės automobilio vertės konfiskavimą, akcentuodamas pakankamai nedideles šeimos pajamas ir nemažą automobilio vertę. Tačiau konfiskuojant patį automobilį, o ne jo vertę, apskritai išnyktų neatidėliotino lėšų gavimo poreikis (konfiskuojamų lėšų mokėjimo išdėstymo įstatymas iš esmės nenumato). Pažymėtina, kad Kelių transporto registro duomenimis, S. Š. vardu registruotų transporto priemonių nėra, tačiau V. Š. vardu registruota net 11 transporto priemonių (dauguma jų registruotos, leidžiamas dalyvavimas eisme, vadinasi, tai eksploatuojamos transporto priemonės). Atitinkamai vienos transporto priemonės konfiskavimas kitų šeimos narių mobilumo iš esmės net ženkliai neįtakos.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021). Nei kaltinamojo asmenybė, nei jo šeimos narių interesai ir (ar) pan., patys savaime negali būti laikomi išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio nuostatų taikymą. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019).

Teismo vertinimu, tai, kad S. Š. yra atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimo institutą, nesudaro pagrindo jai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio automobilio konfiskavimą laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją, užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti.

Kadangi S. Š. padarė nusikalstamą veiką būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, nustatant vienerių metų terminą šiai priemonei įvykdyti, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu, siekiant užtikrinti turto konfiskavimą, nuo 2025 m. rugpjūčio 29 d. iki 2025 m. spalio 29 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), automobiliui „BMW 535“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą, turto saugotoju paskiriant S. Š. (b. l. 38-41). Ši procesinė prievartos priemonė paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos .

Ikiteisminio tyrimo metu S. Š. paskirtos kardomosios priemonės –specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 81-94) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant ją V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams, be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti S. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 29 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti S. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti jai ir V. Š. priklausantį (registruotą V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu) automobilį „BMW 535“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, paskirti S. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, nustatant vienerių metų terminą šiai priemonei įvykdyti, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Siekiant užtikrinti transporto priemonės konfiskavimą, laikiną nuosavybės teisės apribojimą S. Š. į bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW 535“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (registruotas savininkas V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, S. Š. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti AB „Regitra“.

S. Š. išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu ji padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

V. Š. išaiškinti, kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.