Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Monikai Linkutei.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui S. J. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo nepateikė.

Institucija pateikė išvadą, kad ieškovė kartu su nepilnamečiais vaikais: K. J., T. J., G. J., V. J. ir P. J. gyvena nuomojamame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Name yra trys kambariai ir virtuvė. Būstas yra su daliniais komunaliniais patogumais: name įrengta kanalizacija, namas apkūrenamas krosnimi. Kambariuose tvarkinga, švaru, yra visi gyvenimui ir buičiai reikalingiausi daiktai bei baldai. Šeimos mažametės mergaitės dalinasi vienu kambariu, berniukai - kitu kambariu. Vaikai turi poilsiui skirtas vietas, vietą, skirtą ugdymuisi. Vaikai, pagal motinos galimybes, aprūpinti visais tokio amžiaus vaikams reikalingais rūbais, daiktais, ugdymosi ir higienos priemonėmis Namuose sudarytos pakankamos sąlygos vaikų gyvenimui ir ugdymuisi. Ieškovė nedirba, augina vaikus. Šeimos pajamas sudaro: socialinė pašalpa apie 500 Eur per mėnesį, išmokos už vaikus - 555 Eur, dukrai (duomenys neskelbtini) teikiamas išlaikymas 60 Eur per mėnesį. Ieškovės teigimu, mažametis (duomenys neskelbtini) mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, (duomenys neskelbtini) klasėje. Mažametės lanko (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos ikimokyklinę grupę. M. P. auga namuose. Jokių užsiėmimų, už kuriuos reikėtų papildomai mokėti, vaikai nelanko. Šeimos vaikai yra sveiki, negalių ar specialiųjų ugdymosi poreikių nenustatyta. J. J. nurodė, kad mažametė (duomenys neskelbtini) nešioja akinius, todėl dukrai reikalinga nuolatinė gydytojo okulisto priežiūra ir akinių keitimas. Kitų šeimos vaikų poreikiai yra įprastiniai, kaip ir kitų tokio amžiaus vaikų. Nuo 2021-05-26 iki 2021-12-13 su J. J. ir S. J. šeima vyko atvejo vadybos procesas, šeimai buvo sudarytas pagalbos planas, su šeima dirbo Kalvarijos socialinių paslaugų centro socialinis darbuotojas. Pagrindinė priežastis, dėl kurios buvo pradėtas atvejo vadybos procesas - atsakovo galimas smurtas prieš sugyventinę J. J.. Skyriaus specialistams ieškovė nurodė, kad su atsakovu ji negyvena nuo (duomenys neskelbtini) mėn. Pasak ieškovės, nuo šio momento ji viena prižiūrėjo vaiku, atsakovas išlaikymo neteikia. (duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad atsakovas vaikų išlaikymui neteikė jokių lėšų. Nuo (duomenys neskelbtini) mėn. atsakovas vaikams vieną kartą atvežė maisto produktų, maždaug už 50 Eur vieną kartą vaikui nupirko vaistų, maždaug už 30 Eur, 30 Eur prie dukros (duomenys neskelbtini) akinių įsigijimo. J. J. teigimu, atsakovas niekada neprieštaravo, kad vaikų gyvenama vieta būt nustatyta su ja, nes jiems pradėjus gyventi skyriumi, vaikai liko gyventi su ja ir ji rūpinosi vaikais. J. J. paaiškino, kad vaikai tėvo namuose svečiavosi kelis kaitris. Kai ji su sūnumi (duomenys neskelbtini) gulėjo ligoninėje, atsakovas 5 dienas buvo pasiėmęs vaikus (duomenys neskelbtini), jais rūpinosi. Skyriaus specialistams lankantis šeimoje, buvo bendrauta su mažamečiais (duomenys neskelbtini). Vaikai sakė, kad tėtę matė seniai, bet nori, kad jis atvažiuotų jų aplankyti, norėtų vykti pas jį į svečius. Dėl vaikų amžiaus išklausyti jų motyvuotos nuomonės dėl ieškinio reikalavimų nebuvo galimybės. Su atsakovu Skyriaus specialistas bendravo telefonu. Vyras nurodė, kad gyvena nuomojamame name, adresu (duomenys neskelbtini) sav., ieškovei pinigų vaikų išlaikymui neteikė, bet nuo (duomenys neskelbtini) mėn. kiekvieną mėnesį vaikams nuveždavo maisto produktų, higienos priemonių, vaistų maždaug už 100 Eur, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo gaunamas atlyginimas yra apie 700 Eur. Atsakovo teigimu, jis turi kreditinių įsiskolinimų, todėl kiekvieną mėnesį antstoliai atskaičiuoja apie 200 Eur. Atsakovas sakė, kad jis nesutinka su ieškinio reikalavimu - mokėt išlaikymą po 200 Eur kiekvienam vaikui, nes jis tiek neuždirba, gali mokėti po 100 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Atsakovas nurodė, jis yra sveikas, darbingas, kitų išlaikytinių neturi, neprieštarauja, kad nepilnamečių vaikų gyvenama vieta būtų nustatyta su motina. Ginčo dėl bendravimo tvarko su vaikais, pasak atsakovo, nekyla. Skyriaus nuomone, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausia atitinka mažamečių interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų T. J., gimusio (duomenys neskelbtini) d., G. J., gimusios (duomenys neskelbtini) d., V. J., gimusios (duomenys neskelbtini) d., P. J., gimusio (duomenys neskelbtini) d., tėvai.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu. Šioje byloje nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, šalys susitaria, kad nepilnamečių vaikų T. J., gimusio (duomenys neskelbtini) d., G. J., gimusios (duomenys neskelbtini) d., V. J., gimusios (duomenys neskelbtini) d., P. J., gimusio (duomenys neskelbtini) d., gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, todėl jų gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina. Pažymėtina, kad sprendimas dalyje, susijusioje su nepilnamečiais vaikais neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, ir iš esmės pasikeitus aplinkybės šalys bendru sutarimu ar viena iš jų su ieškiniu gali kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Šiuo atveju ginčo tarp šalių nėra, kad atsakovas su vaikais gali bendrauti šalių sutarimu, todėl konkreti atsakovo su vaikais bendravimo tvarka nenustatytina.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Nustačius nepilnamečių šalių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikams. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi.

Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017; kt.).

Ieškovė prašo priteisti nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kas mėnesį, atsakovas sutinka mokėti po 140 Eur.

Ieškovė nurodė, kad vaikų išlaikymui kas mėnesį skiria 250-300 Eur sumą, tačiau reikia daugiau. Vaikų poreikiai susideda iš šių išlaidų: maistui 200 Eur; drabužiams, batams, sporto prekėms 80 Eur; komunaliniai patarnavimai (elektra, šiukšlių išvežimas, gyvenamosios patalpos apšildymas; šaltas vanduo; internetas; dujos maisto gamybai) 30 Eur; vaistams, vitaminams, maisto papildams, kelionės į gydymo įstaigas 25 Eur; ugdymo priemonės 25 Eur; higienos priemonės 30 Eur; lėšos skirtos atostogoms su vaiku 30 Eur. Atsakovas neginčijo vaikų poreikių, tačiau nurodė, kad jo atlyginimas yra 800 Eur, kitų pajamų negauna, turi nepadengtą kreditą, antstoliai atskaičiuoja 200-300 Eur.

Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti, jog vaikams yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami vaiko gabumai. Be to, net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma itin tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės.

Šiuo atveju teismas vertina, kad ieškovės ieškinyje nurodyti vaikų poreikiai, atsižvelgiant į jų amžių, atitinka tokio amžiaus vaikų poreikius. Tačiau teisme ji nurodė, kad vaikams išleidžia 250-300 Eur. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio svarbu įvertinti ne tik vaikų poreikius, bet ir tėvų galimybes. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, į tai, kokių priemonių tėvai ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018 21 punktą; kt.).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė augina vaiką iki dvejų metų, jos pajamos yra išmokos vaikams ir socialinės pašalpos, jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, turi dar vieną nepilnametę dukrą, kurios išlaikymui tėvas skiria 60 Eur. Atsakovas nurodė, kad jo pajamos apie 800 Eur, jis dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" vairuotoju, jokio nekilnojamojo turto neturi, nustatyta byloje, kad registruotas automobilis, kurio eismas draudžiamas, turi skolų, antstoliai išieško po 200-300 Eur per mėnesį, kitų išlaikytinių neturi, yra sveikas. Iš Antstolių informacinės sistemos matyti, kad atsakovo atžvilgiu yra vykdomi išieškojimai. Ieškovė aplinkybių dėl skolos neginčijo.

Ieškovė gauna išmokas vaikams, bylos nagrinėjimu metu, išmoka vaikui yra 116,76 Eur (73,50 Eur plius papildomos išmokos dydis 43,26 Eur). Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164/2020 pažymėjo, kad Išmokų vaikams įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Šalių vaikams mokami 116,76 Eur vaiko pinigai, todėl šia suma mažintinas nustatytas išlaikymo dydis, ieškovės nurodytas išlaikymo dydis svyravo, ieškinyje nurodyta 400-450 Eur, detalizuota 420 Eur, teismo posėdyje nurodė 250-300 Eur, todėl laikytina, kad pagrįsti vaikų poreikiai, jų nedetalizuojant pagal amžių, yra 400 Eur (400 Eur – 116,76 Eur = 283,24 Eur:2=141,62Eur). Taigi pateikti skaičiavimai patvirtina, kad atsakovui tenka pareiga prisidėti prie vaikų išlaikymo 141,62 Eur. Todėl iš atsakovo priteistinas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 140 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyti kad išlaikymui skirtas lėšas ieškovė tvarkys uzufrukto teise, atsižvelgdama į nepilnamečių vaikų interesus.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nuo 2021 m. birželio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos, tai yra 2021 m. gruodžio 22 d., tai yra beveik 7 mėnesius. Ginčo dėl įsiskolinimo laikotarpio nėra. Atsakovas pripažino, kad su vaikais nebendravo, neteikė išlaikymo, tačiau prisidėjo daiktais. Institucijos išvadoje nurodyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) mėn. atsakovas vaikams vieną kartą atvežė maisto produktų, maždaug už 50 Eur, vieną kartą vaikui nupirko vaistų, maždaug už 30 Eur, prisidėjo 30 Eur prie dukros (duomenys neskelbtini)s akinių įsigijimo, kai ieškovė su sūnumi (duomenys neskelbtini) gulėjo ligoninėje, atsakovas 5 dienas buvo pasiėmęs vaikus (duomenys neskelbtini) ir jais rūpinosi.

Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Šią teisę turi užtikrinti tėvai, t. y. jie yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems asmenims, taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas ne ilgiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl byloje kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, reikia nustatyti šias reikšmingas faktines aplinkybes: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).

Įvertinus tai, kad vaikui šioje byloje nustatytiems poreikiams reikalingas suma – 140 Eur, atsakovas ieškovės nurodytu laikotarpiu prisidėjo prie vaikų išlaikymo, tačiau nepakankamai, kad būtų užtikrinti bent minimalūs jų poreikiai, iš atsakovo kiekvienam vaikui priteistinas išlaikymo įsiskolinimas po 100 Eur už mėnesį, tai yra už ieškovės nurodytą laikotarpį po 700 Eur vaikui, viso 2800 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Priteisiant iš atsakovo išlaikymą po 140 Eur, skaičiuojamas žyminis mokestis (140*4 vaikai*12mėnesių*3procentai=202), iš atsakovo priteistina 202 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 str. 1 d., 83 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str., 93 str.). Ieškovės patenkintų reikalavimų 70 procentų, todėl valstybei iš atsakovo priteistina 162 Eur (232 Eur*70 procentų) išlaidų už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečių vaikų T. J., gimusio (duomenys neskelbtini) d., G. J., gimusios (duomenys neskelbtini) d., V. J., gimusios (duomenys neskelbtini) d., P. J., gimusio (duomenys neskelbtini) d., gyvenamąją vietą kartu su mama ieškove J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų T. J., gimusio (duomenys neskelbtini) d., G. J., gimusios (duomenys neskelbtini) d., V. J., gimusios (duomenys neskelbtini) d., P. J., gimusio (duomenys neskelbtini) d., materialinį išlaikymą po 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) sumą nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2021 m. gruodžio 22 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatyti, kad išlaikymui skirtas lėšas J. J. tvarkys uzufrukto teise, atsižvelgdama į nepilnamečių vaikų interesus.

Priteisti iš atsakovo S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaip išlaikymo nepilnamečiams vaikams T. J., gimusiam (duomenys neskelbtini) d., G. J., gimusiai (duomenys neskelbtini) d., V. J., gimusiai (duomenys neskelbtini) d., P. J., gimusiam (duomenys neskelbtini) d., įsiskolinimą 2 800 Eur ieškovei J. J..

Iš atsakovo S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei priteisti 202 Eur (du šimtus du eurus) žyminio mokesčio (įmokos kodas – 5060).

Iš atsakovo S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei priteisti 162 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus) už suteiktą ieškovei antrinę teisinę pagalbą, šias išlaidas sumojant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, „Swedbank“, AB, Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.