Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2015-12-07 · Civilinė byla Nr. 2-1123-805/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-07
Bylos Nr.
2-1123-805/2015
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00854-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Pareiškėjas
K. P.
Suinteresuotas asmuo
R. P., Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1123-805/2015Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00854-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1; 3.4.4.1; 3.4.4.2 (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 7 d.Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant pareiškėjui K. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo K. P. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. P., Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. P. patikslintu pareiškimu teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P. po (duomenys neskelbtini) mirusios sutuoktinės A. P. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (b.l. 23-26).

Pareiškėjas nurodė, kad Prienų rajono 3-čiame notarų biure į A. P. palikimą paveldėjimo byla neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Po motinos A. P. mirties mokesčiai už namų valdą nebuvo mokami, kadangi pareiškėjo tėvas J. P. buvo pensininkas ir atleistas nuo minėto mokesčio mokėjimo. Kad J. P. po sutuoktinės A. P. mirties pradėjo valdyti likusį palikimą patvirtina tai, kad jo paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo ta pati kaip ir A. P., po sutuoktinės mirties jis liko gyventi tuose pačiuose namuose, iš jų niekur nebuvo išsikėlęs. Po J. P. mirties palikimą priėmė du jo sūnūs, daugiau brolių ir seserų neturi. (duomenys neskelbtini) mirė tėvas J. P.. Po jo mirties liko jam priklausantis nekilnojamasis turtas: ¾ dalys gyvenamojo namo bei 0,1136 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamasis turtas įgytas J. P. gyvenant santuokoje su sutuoktine A. P., namas statytas 1975 metais, žemės sklypas įgytas pagal 1994 m. rugsėjo 14 d. valdybos potvarkį, todėl J. P. priklausė ½ dalis nurodyto nekilnojamojo turto. Po J. P. mirties dėl palikimo priėmimo kreipėsi laiku per įstatymo nustatytą terminą, paduodant notarui pareiškimą. Tačiau po A. P. mirties dėl palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė, 1999 m. kovo 4 d. mirusi A. P. testamento nepaliko. Dėl turto paveldėjimo į notarą nei tėvas, nei jis, nei brolis, nesikreipė, paveldėjimo byla į A. P. palikimą neužvesta. Tėvas J. P. tuoj po sutuoktinės mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jis ir toliau liko gyventi gyvenamajame name, gyveno iki pat savo mirties, tėvui liko visi A. P. asmeniniai daiktai, jų bendrai įsigyti baldai, namų apyvokos reikmenys ir kiti daiktai. Mirus A. P., tėvas J. P. vienas organizavo laidotuves, kapavietės sutvarkymą, sutuoktinės palikimą pradėjo valdyti kaip savo, tai yra atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, visą turtą pradėjo valdyti kaip savo.

A. P. mirties dieną galiojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso norma, numatanti šešių mėnesių terminą palikimui priimti. Tačiau, nors nustatytu laiku tėvas J. P. ir nesikreipė į notarą dėl savo sutuoktinės palikimo priėmimo, manė, kad jam bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į (duomenys neskelbtini) mirusios sutuoktinės A. P. palikimą, kadangi jis iš karto po jos mirties praktiškai pradėjo valdyti palikimą. Nei jis, nei brolis R. P. jokių aktyvių veiksmų dėl motinos palikimo priėmimo neatliko, tarp jų buvo susitarimas, kad visas motinos turtas pereina tėvui. Kad būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į visą tėvui J. P. mirties dieną priklausiusį nekilnojamąjį turtą, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad šis po savo sutuoktinės A. P. mirties priėmė palikimą. Šio fakto nustatymas reikalingas tam, kad būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo J. P. palikimą.

Teismo posėdyje pareiškėjas pareiškimą palaiko, prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad po motinos A. P. mirties tėvas J. P. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, o jis ir brolis nesidomėjo ar tėvas kreipėsi dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Tėvai gyveno adresu (duomenys neskelbtini), prie namo yra apie 11 arų žemės sklypas, būdami gyvi tėvai žemės sklypą valdė abu, išsituokę nebuvo. Mama A. P. mirė (duomenys neskelbtini), dėl palikimo priėmimo nei jis, nei brolis į notarą nesikreipė, manė, kad turtą paveldėjo tėvas. Tėvas J. P. mirė (duomenys neskelbtini), po mirties jis kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, paaiškėjo, kad motinos vardu yra registruotas žemės sklypas. Po motinos mirties tėvas liko gyventi pirmame namo aukšte, o pareiškėjas su šeima gyveno antrame aukšte. Liko baldai, namų apyvokos daiktai, tėvas pirko malkas, anglis, mokėjo mokesčius už elektrą. Tėvas prižiūrėjo žemės sklypą, pjovė žolę, sodino, rūpinosi vaismedžiais, pareiškėjas taip pat padėjo ūkyje tvarkytis. Po tėvo mirties į notarą pareiškėjas kreipėsi kartu su broliu, brolis neprieštarauja dėl palikimo priėmimo, daugiau įpėdinių nėra.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo R. P. savo atsiliepime (b.l. 30) prašo nustatyti juridinį faktą, kad J. P., tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusios savo sutuoktinės A. P. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Suinteresuotas asmuo R. P. teismo posėdyje nedalyvauja. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai – teismo šaukimu, kuris įteiktas šeimos nariui (b.l. 63), prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime (b.l. 34) nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra registruotas Kultūros vertybių registre, tačiau patenka į Kultūros vertybių registre registruotų nekilnojamųjų kultūros vertybių – Prienų dvarvietė – teritoriją. Atsižvelgiant į tai, kad klausimai, susiję su palikimo priėmimo fakto nustatymu, nėra priskirtini jų kompetencijai, prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvauja. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai – teismo šaukimu per EPP (b.l. 57, 58).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos savo atsiliepime (b.l. 51-53) nurodė, kad A. P. mirė (duomenys neskelbtini), į mirusios palikimą paveldėjimo byla neužvesta. Pareiškėjo pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad mirusiosios A. P. vardu Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas 0,1136 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui pateikus įrodymus, patvirtinančius, kad J. P. po sutuoktinės A. P. mirties aktyviais veiksmais per šešis mėnesius pradėjo valdyti 0,1136 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), neprieštaraus prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvauja. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai – teismo šaukimu per EPP (b.l. 59, 60), prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Liudytojas A. M. parodė, kad yra pareiškėjo motinos sesers dukros vyras, 40 metų gyvena šalia pareiškėjo ir jo tėvų, visą laiką su jais bendravo. Anksčiau mirė A. P., vėliau J. P., kuris po sutuoktinės P. mirties liko gyventi namuose, juose gyveno iki pat mirties, niekur nebuvo išvykęs. Po A. P. mirties liko žemės sklypas, jį tvarkė pareiškėjo tėvas. Pareiškėjo tėvai nebuvo išsituokę, turėjo du sūnus, daugiau vaikų nesusilaukė. A. P. vardu registruotas žemės sklypas yra prie namo, yra pasodintų vaismedžių.

Liudytoja G. V., pareiškėjo pusseserė, parodė, kad J. P. po sutuoktinės mirties priėmė palikimą. Pareiškėjo tėvai gyveno (duomenys neskelbtini), su visa šeima. J. P. buvo mažai išsilavinęs, todėl po savo sutuoktinės mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Po A. P. mirties J. P. liko gyventi namuose (duomenys neskelbtini), juose gyveno iki pat mirties, išsikėlęs niekur nebuvo, visą laiką minėdavo, kad dokumentus po sutuoktinės mirties spės susitvarkyti. Liko apie 12 arų žemės sklypas prie namo, kuris registruotas A. P. vardu. Po žmonos mirties sklypą tvarkė ir prižiūrėjo iki pajėgė J. P.. A. P. laidojo jos sutuoktinis, jie nebuvo išsituokę, turėjo du sūnus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo K. P. motina A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (mirties akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 7). Paveldėjimo byla į A. P. palikimą Prienų rajono 3-iajame notarų biure nėra užvesta (b.l. 9). A. P. sutuoktinis J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (mirties akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 15). Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P., tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusios savo sutuoktinės A. P. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad Civilinio kodekso normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnyje nustatyta, kad palikimas gali būti priimamas dviem būdais: kai palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą ir kai palikimo atsiradimo vietos notarui padavė pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, o šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis CK reglamentavimas numatė palikimo priėmimo būdą - faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.

Paveldėjimas - tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismas pasisakęs, kokie įpėdinių veiksmai laikytini palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, taip pat kad tai, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje E. J., G. G. ir kt. v. T. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje E. K. v. J. A. V., bylos Nr. 3K-3-152/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje pagal V. G., D. G. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-600/2009). Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje E. K. v. J. A. V., bylos Nr. 3K-3-152/2006).

Pareiškėjas K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. P., mirusios (duomenys neskelbtini), ir J. P., mirusio (duomenys neskelbtini) sūnus (b.l. 18). Po A. P., mirties (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b.l. 9). Gyventojų registro tarnybos pažymos apie asmens duomenis patvirtina, kad A. P., gimusios (duomenys neskelbtini) ir J. P., gimusio (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (b.l. 8, 17). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad palikėjos A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu įregistruotos nuosavybės teisės į 0,1136 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 11).

Paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant - valstybei. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų palikimas atsirado A. P. mirties, t.y. (duomenys neskelbtini), momentu. Palikėja po savo mirties testamento nepaliko. Mirusiosios A. P. sutuoktinis J. P. ir jos sūnūs K. P. ir R. P. per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Po sutuoktinės A. P. mirties J. P. priėmė mirusiosios palikimą - kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, prižiūrėjo ir tvarkė palikėjos turtą, juo rūpinosi kaip savo turtu. J. P. sutuoktinę palaidojo, prižiūrėjo jos kapą, jai mirus liko gyventi namuose, kuriuose gyveno su sutuoktine, juose gyveno iki pat savo mirties, išsikėlęs nebuvo, tęsė naudojimąsi likusiu turtu, prižiūrėjo žemės sklypą, pjovė žolę, prižiūrėjo sklype pasodintus vaismedžius. Bylos duomenimis J. P. paveldimu turtu rūpinosi kaip savu, tokiu būdu faktiškai priimdamas palikimą. Palikimo faktinio valdymo esmė - aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjo pareiškime nurodytas ir teisme išdėstytas aplinkybes patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai – A. M. ir G. V., nurodydami, kad pareiškėjo tėvas J. P. po savo sutuoktinės A. P. mirties pasiliko gyventi tuose pačiuose namuose, prižiūrėjo namus, žemės sklypą, jį tvarkė, sutuoktinę palaidojo, prižiūrėjo jos kapą, visu turtu rūpinosi kaip savu.

Taigi, nors pareiškėjo tėvas J. P. palikimo priėmimo fakto po sutuoktinės A. P. įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, nesant testamentinių įpėdinių) laikytina, kad J. P. po sutuoktinės A. P. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdamas įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais ir nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų parodymais nėra pagrindo netikėti, nes jie atitinka pareiškėjo išdėstytas teismo posėdžio metu aplinkybes. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Priteisti iš K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Radzevičienė