- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-30
- Bylos Nr.
- N2-26001-595/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14165-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- D. M.
- Kategorijos
- 99.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui D. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dalyvaujant byloje institucijai išvadai duoti- Vilniaus miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriui, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2013-06-05 kreipėsi su ieškiniu į teismą prašydama nustatyti šalių nepilnamečio vaiko R. M., gim. 2000 m. sausio 26 d., gyvenamąją vietą su motina J. V..
Ieškinyje nurodoma, kad su atsakovu gyveno kartu nuo 1998 m. iki 2002 m. neįregistravę santuokos. 2000 m. sausio 26 d. jiems gimė sūnus R. M.. 2002 m. su atsakovu nutraukė santykius, o mažametis sūnus liko gyventi su ieškove. Su vaiku atsakovas bendrauja nereguliariai. Nors sūnus ir gyvena su ieškove, tačiau atsakovas naudodamasis tuo, jog nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta pažeidinėja jo teises. Šių metų gegužės 18-19 dienomis su sūnumi ketino nukeliauti trumpų atostogų į Baltarusijos Respubliką. Pradėjus tvarkyti dokumentus kelionei į Baltarusiją paaiškėjo, jog Baltarusijos Respublikos ambasada, kuri yra įgaliota išduoti vizą nepilnamečiam vaikui, reikalauja pateikti abiejų tėvų paso kopijas, arba teismo sprendimą, kuriuo vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų. Jos ir atsakovo santykiai yra komplikuoti, jie beveik nebendrauja. Norėdama gauti atsakovo paso kopiją paskambino jam, tačiau atsakovas išgirdęs jos balsą padėjo ragelį jai net nespėjus pasakyti skambučio priežasties. Vėliau, norėdama paaiškinti atsakovui susidariusią situaciją, siuntė jam trumpąją SMS žinutę bei parašė elektroninį laišką, tačiau atsakovas į juos tiesiog nereagavo. Negalėdama tiesiogiai gauti atsakovo paso kopijos, kreipėsi į jį per trečiuosius asmenis, kurie ją informavo, jog atsakovas savo paso kopiją pateiks tada, kai su juo tiesiogiai susisieks pats sūnus ir paprašys. Sūnus, kad ir kaip norėdamas vykti į minėtą kelionę, niekaip nesiryžo skambinti tėčiui, kuris su vaiku nebendrauja jau daugiau kaip šešis mėnesius. Visgi, po ilgų raginimų, sūnus paskambino atsakovui ir paprašė jo paso kopijos. Atsakovas, išgirdęs sūnaus prašymą, pažadėjo reikiamus dokumentus sūnui pateikti. Tačiau po mėnesio, t.y. balandžio 22 d., savo pažado dar nebuvo įvykdęs. Sūnus patyrė išgyvenimus, nesuprasdamas kodėl tėtis neduoda jam taip reikiamos paso kopijos. Vaikas buvo jau susitaikęs, jog jam jau nebepavyks įgyvendinti planuotos kelionės. Matydama sūnaus sielvartą, balandžio 23 d. įkalbėjo sūnų, jog jis dar kartą kreiptųsi į atsakovą ir paprašytų dokumento, tačiau atsakovo reakcija buvo tokia pati, jis vėl pradėjo sūnų traumuoti pasakodamas dabartinių savo skyrybų su antrąja žmona niuansus, prašė dar kartą jam išaiškinti, kodėl nepakanka įgaliojimo, o reikia paso kopijos ir pan. Po šio sūnaus ir atsakovo pokalbio turėjo sūnų raminti, nes jam, atsižvelgiant į jo amžių, yra nesuprantamos atsakovo asmeninio gyvenimo peripetijos. Atsakovas sūnui teigė, jog paso kopijos neduoda, nes bijo, jog ji šį dokumentą kaip nors panaudos prieš atsakovą. Dar po eilės vaiko prašymų, atsakovas galiausiai sutiko užvežti savo paso kopiją jiems į namus.
Vaikas nuo pat gimimo gyvena su ja, jam yra suteiktos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Vaikas pats išreiškia norą gyventi su ja, nes jų tarpusavio ryšys yra labai glaudus. Vaiką atskyrus nuo motinos jis patirtų didelį stresą. Šiuo atveju nors atsakovas ir netiesiogiai pripažįsta, kad vaikas gyvena su ja ir to neginčija, tačiau sudaro įvairias kliūtis įgyvendinant vaiko teises, interesus ir norus. Siekiant išvengti teisinio neapibrėžtumo, o taip pat ir galinių kliūčių įgyvendinant vaiko teises bei teisėtus interesus, būtina teismo sprendimu nustatyti sūnaus R. M. gyvenamąją vietą su ja, t.y. su motina.
Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą į bylą bei buities tyrimo aktą (b.l. 18-19,30-31). Išvadoje nurodoma, kad duomenų apie ieškovę ir jos nepilnametį sūnų R. M., gimusį 2000-01-26, Vaiko teisių apsaugos skyriuje nėra, į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą šeima neįrašyta. Nustatant vaiko gyvenamąją vietą turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus, būtent, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti, į kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas įgyvendinti teisės normose įtvirtintas vaiko teises, šeimos aplinkos sąlygas, tame tarpe ir tėvo bei motinos asmeninius bruožus, realias jų galimybes sudaryti tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis, vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų ir kitų giminaičių. Atsižvelgdami į ieškinyje nurodytas aplinkybes ir vaiko interesus, vadovaudamiesi vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, prieštarauti, kad nepilnamečio R. M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina neturi pagrindo.
Atsakovas apie teismo posėdį informuotas viešo paskelbimo būdu bei šaukimą įteikiant jo atstovui advokatui kitoje byloje (b.l. 39, 47). Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, savo neatvykimo priežasčių nenurodė.
Byla, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį. Nurodė, kad ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra. Būtinybė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą iškilo, kadangi jos santykiai su atsakovu tapo konfliktiški, kai ji jo skyrybų metu parėmė jo sutuoktinę ir jiems keliaujant su vaiku į šalis kur yra reikalingas vaiko tėvo sutikimas ar jo asmens dokumentas tapo problemiškas, kadangi atsakovas vengia juos teikti. Jos pusbrolis gyvena San Peterburge ir ji su sūnumi ketina ten keliauti ir jį aplankyti, todėl yra reikalinga, kad teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys turi bendrą vaiką – sūnų R. M., gim. 2000-01-26, (b.l. 5).
Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad vaikas nuo pat gimimo gyvena su ja. Tarp jos ir vaiko yra stiprus emocinis ryšys. Iš ieškovės buities tyrimo sąlygų nustatyta, kad ieškovė su sūnumi gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Vaikui įrengtas atskiras kambarys ir sudarytos visos reikalingos sąlygos mokslui ir poilsiui. Vaikas vaikų teisių apsaugos specialistams nurodė, kad jis nori gyventi su motina. Ieškovė dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo pajamos yra 7750 Lt.
Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvu būtinybė įtvirtinta įstatyme (CK 3.169 str. 1 d.), kuriame pasakyta, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad kilus tarp tėvų ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų yra nustatoma teismo sprendimu. Ginčas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą, kai jis neprieštarauja vaiko interesams (CK3.174 str. 2 d.). Sprendžiant vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009; 2010-02-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
Iš bylos medžiagos nenustatyta, kad tarp šalių būtų kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos. Atsakovas gavęs ieškinį neteikė prieštaravimų ieškinio reikalavimui. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas sudaro kliūtis įgyvendinant vaiko teises, interesus ir norus. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ji su sūnumi vyksta į valstybes, kurių įstatymai reikalauja skyrium gyvenančio tėvo sutikimo vaiko išvykimui ar teismo sprendimo, kuriuo būtų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų. Dėl šių priežasčių būtina nustatyti vaiko gyvenamąją vietą teismo sprendimu net ir nesant ginčo tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, siekiant užtikrinti nevaržomai realizuoti nepilnamečio vaiko interesus, susijusius su kelionėmis.
Teismo vertinimu byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina ne tik neprieštarauja, bet ir labiausia atitinka vaiko interesus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 197, 259-265 str. str.,
nusprendė:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti nepilnamečio vaiko R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.