Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Nidos Vigelienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka atlikus dalinį įrodymų tyrimą išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Manto Januškevičiaus (toliau – ir prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje (dėl 2024 m. birželio 22 d. įvykio), ir jam paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

A. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (dėl 2024 m. liepos 13 d. įvykio), ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

A. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, A. R. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir jam paskirta subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su pagal BK 243 straipsnį paskirta arešto bausme griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir A. R. paskirta galutinė subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 6, 7, 10 punktais, 7 dalimi, A. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui, paskiriant intensyvią priežiūrą, įpareigojant jį laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) neišeiti iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 2) tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuotina nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos .

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 13 dalimi, realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju A. R. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. liepos 13 d. 19.20 val. iki 2024 m. liepos 14 d. 11.58 val. (viena diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, A. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, 7 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 14 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, išieškotinos iš A. R. automobilio „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 11 040 Eur, bei automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 2 800 Eur.

Vadovaujantis BK 67 straipsniu ir 72⁵ straipsniu, A. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programoje ir kursuose, įpareigojant ją atlikti per 1 metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. R. netenkintas.

Taip pat nuosprendžiu išspręsti A. R. paskirtų kardomųjų priemonių, AB „Regitra“ informavimo apie paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę bei daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai .

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. R. nuteistas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis 2024 m. birželio 22 d., apie 15.58 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,54 promilių etilo alkoholio koncentracija.

A. R. nuteistas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis 2024 m. liepos 13 d., apie 18.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 4,12 promilių etilo alkoholio koncentracija.

A. R. nuteistas už tai, kad jis vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. jis 2023 m. balandžio 28 d. įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. balandžio 4 d. teismo baudžiamajam įsakymui, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 5 metams, vengė atlikti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: jis 2024 m. birželio 22 d., apie 15.58 val., adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2024 m. liepos 13 d., apie 18.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gruodžio 10 d. nuosprendį, panaikinti jo dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 6, 7, 10 punktais, 7 dalimi, A. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui, paskiriant intensyvią priežiūrą ir įpareigojimus, panaikinti pripažintą A. R. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog be BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyto formalaus pagrindo (paskirtos bausmės rūšis), svarbus ir materialusis bausmės vykdymo atidėjimo kriterijus, t. y. bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra išaiškinta ir tai, kad svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.

4. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad A. R. padarė du nesunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, kuriuos įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, aiškiai suvokdamas, jog baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones tiek esant neblaiviam, tiek esant atimtai specialiajai teisei vairuoti kelių transporto priemones. A. R. padarytos nusikalstamos veikos yra itin pavojingos ir kėlė realią grėsmę kitų asmenų sveikatai, gyvybei ir turtui, nes jis vairavo transporto priemones būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio – 2024 m. birželio 22 d. nustatyta 3,54 promilių etilo alkoholio koncentracija, kuri beveik devynis kartus viršijo leistiną ribą ir daugiau nei du kartus viršijo minimalią BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, 2024 m. liepos 13 d. nustatyta 4,12 promilių etilo alkoholio koncentracija, kuri daugiau nei dešimt kartų viršijo leistiną ribą ir beveik tris kartus viršijo minimalią BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Vairavimas esant tokiai būklei objektyviai kėlė itin didelį pavojų, o sunkesnių nusikalstamų padarinių buvo išvengta tik atsitiktinai, o ne dėl paties nuteistojo atsakingo elgesio. A. R. anksčiau teistas septynis kartus, taip pat ir už analogiškų veikų padarymą, tačiau ankstesni teistumai ir realiai atlikta arešto bausmė akivaizdžiai nesulaikė jo nuo pakartotinio nusikalstamumo, nes (duomenys neskelbtini) atlikęs bausmę už analogiškos veikos padarymą, jis vėl nusikalto nepraėjus nė metams po bausmės atlikimo, t. y. 2024 m. birželio 22 d. ir 2024 m. liepos 13 d. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu A. R. savo kaltę pripažino tik iš dalies, neigė 2024 m. birželio 22 d. nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą. Įvertinus nuteistojo elgesį, prokurorui akivaizdu, kad jo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės ar situacinio pobūdžio, kadangi jis jau anksčiau buvo ne kartą teistas už vairavimą esant neblaiviam, taip pat sistemingai baustas administracine tvarka už kitus šiurkščius teisės pažeidimus. Toks nuoseklus ir pasikartojantis teisės normų ignoravimas patvirtina, kad nuteistasis sąmoningai nepaiso teisės aktų reikalavimų, neįsisavina ankstesnių sankcijų prevencinės reikšmės ir nėra linkęs keisti savo nusikalstamo elgesio modelio. Be to, šios bylos nagrinėjimo metu į pirmosios instancijos teismo posėdį A. R. buvo atvykęs neblaivus, dėl ko jam buvo taikomos atitinkamos sankcijos.

5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog A. R. dirba, rūpinasi artima giminaite ir išlaiko dukrą, tačiau šios aplinkybės vertintinos priešingai. A. R., turėdamas asmenų, už kuriuos prisiima atsakomybę, turėjo pareigą elgtis itin atsakingai ir susilaikyti nuo bet kokių teisės aktų bei visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių pažeidimų. Toks nuteistojo elgesys leidžia daryti išvadą, kad deklaruojamas rūpestis šeima nėra pakankamai reikšmingas motyvas laikytis įstatymų ir susilaikyti nuo nusikalstamo elgesio. Paties nuteistojo teigimu, pagrindinė jo problema yra alkoholio vartojimas, tačiau jis toliau vartoja alkoholį bei nekontroliuoja savo elgesio. Tai galutinai paneigia bet kokias prielaidas, jog nuteistasis yra pasirengęs keisti savo elgesį ar kad bausmės vykdymo atidėjimas galėtų pasiekti bausmės tikslus. Atsižvelgiant į tai, darytina pagrįsta išvada, jog bausmės vykdymo atidėjimas ne tik neskatintų A. R. suvokti savo pareigų, bet ir neužkirstų kelio naujų teisės pažeidimų darymui, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, neteisėtai ir nepagrįstai jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo.

6. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2024 m. liepos 13 d. epizodas), 243 straipsnyje, padarymo pripažino jo prisipažinimą ir gailėjimąsi, tačiau nagrinėjamu atveju toks vertinimas yra nepagrįstas ir neatitinka nei faktinių bylos aplinkybių, nei suformuotos kasacinės praktikos. A. R. savo kaltę pripažino ne iš karto ir ne dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Jis neigė 2024 m. birželio 22 d. nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, o dėl kitų nusikalstamų veikų prisipažino, nes nebuvo galima objektyviai jų paneigti. Toks selektyvus prisipažinimas, kai asmuo ilgą laiką neigia akivaizdžias aplinkybes, o vėliau pripažįsta kaltę tik tiek, kiek tai jam tampa neišvengiama, pagal nuoseklią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nelaikytinas nuoširdžiu gailėjimusi ir savaime negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nuoširdus gailėjimasis suponuoja ne tik formalų kaltės pripažinimą, bet ir vidinį nusikalstamo elgesio pavojingumo suvokimą, kritišką požiūrį į savo veiksmus bei realias pastangas keisti elgesį ateityje. A. R. elgesys po nusikalstamų veikų padarymo tokių požymių neatskleidžia. Priešingai, jis toliau demonstravo nepagarbą teisės normoms bei nesugebėjimą kontroliuoti savo elgesio, įskaitant atvykimą į pirmosios instancijos teismo posėdį būnant neblaiviam. Toks elgesys akivaizdžiai nesuderinamas su teiginiais apie gailėjimąsi ir norą keisti savo gyvenimo būdą. Nors A. R. savo nusikalstamą elgesį grindžia alkoholio vartojimo problema ir deklaruoja ketinimus ieškoti pagalbos, tačiau jo faktinis elgesys rodo priešingai. Jis ne tik pakartotinai padarė analogiškas nusikalstamas veikas, bet toliau vartojo alkoholį. Tokios aplinkybės objektyviai paneigia prielaidą, kad šioje byloje išsakyti teiginiai apie gailėjimąsi yra nuoširdūs ir atspindi realų nuteistojo vertybinį lūžį. Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad A. R. prisipažinimas ir deklaruojamas gailėjimasis yra formalūs, selektyvūs ir nulemti procesinės situacijos, o ne nuoširdaus padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo suvokimo. Todėl šios aplinkybės negali būti laikomos jo atsakomybę lengvinančiomis ir neturėjo būti vertinamos kaip pagrindas švelnesnei bausmei ar bausmės vykdymo atidėjimui.

7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

8. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis A. R. dėl prokuroro apeliacinio skundo nieko nepasisakė, paliko spręsti teismo nuožiūra, nuteistojo A. R. gynėja advokatė Jolanta Teresė Litvinskienė prašė apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis A. R. teismo posėdžio metu papildomai pateikė 2026 m. vasario 3 d. sudarytą darbo sutartį bei čekius dėl alimentų mokėjimo vaikui.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Manto Januškevičiaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

9. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis skundžiamas tik dalyje dėl nuteistajam A. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, taip pat pripažintos nuteistojo A. R. baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2024 m. liepos 13 d. epizodas), 243 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių BPK pažeidimų, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistojo A. R. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2024 m. liepos 13 d. epizodas), 243 straipsnyje. Pagal šią teisės normą kaltininko baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

11. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-594/2025). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlyginti žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad prisipažinimas nereiškia, jog kaltininkas turi sutikti su visa kaltinimų apimtimi, – turi būti pripažįstamos esminės faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės; taip pat kaltinamasis neturi visiškai sutikti su jo veikos teisiniu vertinimu, kuris pateiktas kaltinime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020).

12. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą kasacinės instancijos teismo praktiką, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio argumentus bei prokuroro teiginius, iš dalies sutinka su prokuroro pozicija, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su A. R. kaltės pripažinimu ir nuoširdžiu gailėjimusi dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2024 m. liepos 13 d. epizodas), 243 straipsnyje, todėl nepagrįstai sprendė, kad yra pagrindas pripažinti šią aplinkybę A. R. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia dėl abiejų aukščiau nurodytų nusikalstamų veikų.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2024 m. liepos 13 d. epizodas)

13. Skundžiamu nuosprendžiu A. R. nuteistas už tai, kad jis 2024 m. liepos 13 d., apie 18.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 4,12 promilių etilo alkoholio koncentracija.

14. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis A. R. savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai viso proceso metu. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 14 d. apklausiamas įtariamuoju A. R. visiškai pripažino savo kaltę, nurodydamas, kad 2024 m. liepos 13 d., apie pietus (tikslaus laiko neprisimena), jis, jo sugyventinei R. L. priklausančiu automobiliu „Volkswagen Touran“, nuvažiavo į parduotuvę nusipirkti maisto. Prieš tai jis vartojo alkoholį, gėrė alų. Alų jis gėrė jau apie savaitę laiko. Važiuojant atgal, policijos pareigūnai sustabdė jį. Pareigūnai nustatė, kad jis neblaivus. Alkotesteris „parodė virš 4 promilių“. Prieš metus jis taip pat buvo sulaikytas pareigūnų dėl to, kad vairavo automobilį neblaivus. Teisės vairuoti transporto priemones jis niekada neturėjo (1 t., b. l. 118-119). Apklausiamas įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą 2024 m. liepos 24 d. A. R. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2024 m. liepos 13 d., būdamas neblaivus, nuvažiavo automobiliu „Volkswagen Touran“ į parduotuvę nusipirkti maisto. Grįžtant į namus, policijos pareigūnai sustabdė jo vairuojamą automobilį. Pareigūnams iš karto prisipažino, kad geria alkoholinius gėrimus, konkrečiai – alų, apie savaitę laiko. Tikrinimo metu į alkotesterio matuoklį jis „įpūtė“ virš 4 promilių. 2023 m. balandžio 28 d. teismo nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu dėl to, kad būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę. Jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise (vairuoti transporto priemones) 5 metus. Nepaisydamas šio teismo sprendimo, jis, kaip minėjo, 2024 m. liepos 13 d. vairavo transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Touran“. Dėl to savo kaltę pripažįsta ir labai nuoširdžiai gailisi (1 t., b. l. 137-140). Pirmosios instancijos teisme A. R. dėl šios nusikalstamos veikos nurodė prisipažįstantis visiškai ir parodė, kad važiavo nupirkti maisto į parduotuvę, policija sustabdė jį. Žino, kad jam buvo uždrausta vairuoti. Buvo išgėręs, nesuprato ką daro. Niekada neturėjo teisės vairuoti automobilį.

15. Kaip matyti, nuteistasis A. R., kurio atžvilgiu pirmosios instancijos teismo nustatyta minėta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė ginčijama prokuroro apeliaciniu skundu, savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pripažino, nuo pat tyrimo pradžios papasakojo šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, aprašytas kaltinime, pripažino, kad vairavo neblaivus, pripažino, kad jam teismo sprendimu buvo uždrausta vairuoti transporto priemones bei nurodė, kad gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Pažymima, kad šią nuteistojo A. R. poziciją jo gynėja pakartojo ir apeliacinės instancijos teisme. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, prokuroras, pasisakydamas dėl nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodė, jog A. R. prisipažinimas dėl 2024 m. liepos 13 d. nusikalstamos veikos ir deklaruojamas gailėjimasis yra formalūs, selektyvūs ir nulemti procesinės situacijos, taip pat jis nekeičia savo gyvenimo būdo. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, ankstesni nuteistojo teistumai, jam paskirtos bausmės ar ankstesnis kelių eismo taisyklių pažeidimas (vairavimas neturint tokios teisės), aptartos teismų praktikos kontekste nerodo, kad jo prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ar galėjimasis nebuvo nuoširdus. Sutiktina, kad asmens (nusikalstamas) elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo gali turėti įtakos sprendžiant dėl jo prisipažinimo nuoširdumo padarius naują nusikalstamą veiką, tačiau vien ankstesni teistumai, kelių eismo taisyklių pažeidinėjimas ar, kaip prokuroro akcentuojama, dažnas alkoholio vartojimas, negali būti kriterijumi, nulemiančiu išvadą dėl šios baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės nebuvimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog nustatyta nuteistojo A. R. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2024 m. liepos 13 d. veika), ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl šioje dalyje prokuroro apeliacinio skundo reikalavimas atmetamas.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje

16. Skundžiamu nuosprendžiu A. R. nuteistas už tai, kad jis 2023 m. balandžio 28 d. įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. balandžio 4 d. teismo baudžiamajam įsakymui, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 5 metams, vengė atlikti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: jis 2024 m. birželio 22 d., apie 15.58 val., adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2024 m. liepos 13 d., apie 18.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

17. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis A. R. savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies viso proceso metu – neigė padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2024 m. birželio 22 d. epizodas), ir tik teisiamojo posėdžio metu po visų įrodymų ištyrimo nuteistasis A. R. savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir tuo pačiu visiškai prisipažino dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymo. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 25 d. apklausiamas įtariamuoju A. R. visiškai nepripažino savo kaltės, nurodydamas, jog jis nevairavo automobilio 2024 m. birželio 22 d. Policijos pareigūnams sustabdžius automobilį, pastarieji jį (A. R.) „ištraukė“ iš automobilio ir pasodino į tarnybinį automobilį, o tuo tarpu draugui uždėjo antrankius. A. R. sėdėjo priekinėje keleivio vietoje visą laiką. Policijos pareigūnai iš vairuotojo vietos „ištraukė“ draugą. Jie su V. neapsikeitė vietomis, V. prisipažino pareigūnams vairavęs (1 t., b. l. 95-98). Apklausiamas įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą 2024 m. liepos 24 d. A. R. visiškai nepripažino savo kaltės, nurodydamas, jog įtarime nurodytu laiku ir vietoje „VW Multivan“ vairavo ne jis, o jo draugas V. Ž.. Įvykio metu jie su V. Ž. buvo neblaivūs, prieš tai kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Įvykio metu V. Ž. sėdėjo už automobilio vairo, o jis priekinėje keleivio vietoje. Policijos pareigūnams stabdant automobilį jie tikrai nesusikeitė vietomis (1 t., b. l. 137-140). Pirmosios instancijos teisme baigiamojoje teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje, duodamas parodymus po visų kitų įrodymų ištyrimo, A. R. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2024 m. birželio 22 d. epizodas), nurodė prisipažįstantis visiškai ir parodė, kad jis dėl girtumo nelabai pamena nagrinėjamo įvykio. Jis galvojo, kad V. vairavo, bet, jei liudytojai sako, kad vairavo jis, tai gal taip ir buvo. A. R. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymo pripažino visiškai, nurodė, kad gailisi.

18. Įvertinus nuteistojo A. R. viso proceso metu duotus parodymus, matyti, kad nuteistojo A. R. prisipažinimas dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2024 m. birželio 22 d. epizodas) nusikalstamos veikos padarymo nebuvo savanoriškas, o buvo nulemtas baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, pagrindžiančių jo kaltę, visumos. Tokia nuteistojo A. R. pozicija, parodymų keitimas proceso metu dėl tam tikrų esminių aplinkybių, susijusių su vairavimu 2024 m. birželio 22 d. būnant neblaiviam, leidžia spręsti, kad A. R. visiškai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, aplinkybių savanoriškai neprisipažino ir nėra pagrindo išvadai dėl jo nuoširdaus gailėjimosi. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam A. R. nepagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl šioje dalyje prokuroro apeliacinio skundo reikalavimas tenkinamas, t. y. ji šalintina iš skundžiamo nuosprendžio, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų (ne)taikymo

19. Pasisakydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.).

20. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas formaliai konstatavo, kad yra nustatytos BK 75 straipsnyje reglamentuotos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos, tačiau iš esmės nebuvo įvertinta, ar nuteistojo elgesys leidžia pagrįstai tikėtis, kad bausmės tikslai – teisingumo įgyvendinimas, prevencija, resocializacija, nubaudimas – gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pirmosios instancijos teismas, atidėdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą, iš esmės atsižvelgė tik į tai, kad nuteistasis padarė du nesunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, pripažino savo kaltę ir gailėjosi, paties A. R. teigimu, rūpinasi teta, kuri turi (duomenys neskelbtini), reikia mokėti išlaikymą dukrai, dirba statybų srityje, supranta, kad jo pagrindinė problema yra alkoholio vartojimas, todėl bandys ieškotis pagalbos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nors ir svarbios, tačiau nėra išskirtinės, dėl kurių šiuo atveju būtų galimas BK 75 straipsnyje numatyto teisės instituto taikymas.

21. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, A. R. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas septynis kartus, taip pat ir už analogiškų veikų padarymą, paskutinį kartą teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. balandžio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį galutine 60 parų arešto bausme, kurią, kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo (1 t., b. l. 149-155), atliko (duomenys neskelbtini). Tačiau A. R. vėl nusikalto ir nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė nepraėjus nė metams po bausmės atlikimo, t. y. 2024 m. birželio 22 d. ir 2024 m. liepos 13 d., nevykdė baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, dėl ko buvo nuteistas pagal BK 243 straipsnį. A. R. taip pat baustas administracine tvarka už šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą (vairavo neturėdamas tokios teisės), bauda sumokėta, galiojančių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 147). Nustatyta nuteistojo A. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2024 m. liepos 13 d. epizodas)), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmiau išdėstytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, neigiamai apibūdina nuteistąjį – kaip sistemingai pažeidžiantį teisės normų reikalavimus, o tai, jog A. R. atžvilgiu ir vėl buvo nagrinėjama baudžiamoji byla parodo, kad anksčiau jam paskirtos bausmės iš esmės nebuvo pakankamos užtikrinti, jog A. R. pakartotinai nenusikalstų. Akivaizdu, kad paskutinės įvykdytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės ar nulemtos nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Pagrindo manyti, jog bausmės tikslai jam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybių, dėl kurių veikos, už kurias A. R. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, pasižymėtų mažesniu pavojingumu, nenustatyta – padarytos dvi tyčinės baigtos nusikalstamos veikos transporto eismo saugumui, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir vienas baudžiamasis nusižengimas teisingumui, A. R. nusikalstami veiksmai kėlė realią grėsmę kitų asmenų sveikatai, gyvybei ir turtui, nes jis vairavo transporto priemones būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio – 2024 m. birželio 22 d. nustatyta 3,54 promilių etilo alkoholio koncentracija, kuri beveik devynis kartus viršijo leistiną ribą ir daugiau nei du kartus viršijo minimalią BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, 2024 m. liepos 13 d. nustatyta 4,12 promilių etilo alkoholio koncentracija, kuri daugiau nei dešimt kartų viršijo leistiną ribą ir beveik tris kartus viršijo minimalią BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, abu kartus nevykdė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Vairavimas esant tokiai būklei objektyviai kėlė itin didelį pavojų, o sunkesnių nusikalstamų padarinių buvo išvengta tik atsitiktinai, o ne dėl paties nuteistojo atsakingo elgesio. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybės apie nuteistojo darbingą amžių, turimą darbą, rūpinimąsi teta, išlaikymo mokėjimą dukrai, prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas, kritišką savo elgesio vertinimą pirmosios instancijos teismo buvo pernelyg sureikšmintos. Todėl skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nukrypo nuo teismų praktikos, kurioje nepritariama atvejams, kai bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.).

23. Teisėjų kolegija sprendžia, kad visų aptartų aplinkybių visuma yra pagrindas išvadai, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti nuteistajam nebaudžiamumo jausmą, neturėti teigiamos įtakos jo veiksmams ir pasirinkto gyvenimo būdo keitimui, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ir kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio, užkirsti kelią galimoms naujoms nusikalstamoms veikoms, tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta esminė bausmės vykdymo atidėjimo sąlyga – pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo buvimas.

24. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas nuosprendis keistinas ir šioje dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl rašymo apsirikimo klaidų ištaisymo

25. Skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodoma, jog „Tai, kad būtent A. R. vairavo automobilį būdamas neblaivus 2024 m. gruodžio 22 d. patvirtina ir liudytojo V. Ž. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kuomet jis nurodė, kad A. buvo prie vairo, kai jie išvažinėjo iš (duomenys neskelbtini)“ (skundžiamo nuosprendžio 11 lapo 2 pastraipa). Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė rašymo apsirikimo klaidą nurodydamas ne tą nusikalstamos veikos padarymo datą (vietoje 2024 m. birželio 22 d., nurodoma 2024 m. gruodžio 22 d.), todėl ši klaida ištaisoma.

26. Taip pat skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma, jog „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 75 straipsnio 7 dalimi, 6 dalies 6, 7, 10 punktais A. R. (A. R.), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikotarpiui paskiriant intensyvią priežiūrą, <...>“. Nors pirmosios instancijos teismas padarė rašymo apsirikimo klaidą nurodydamas ne tą straipsnio dalį atidėdamas A. R. paskirtos bausmės vykdymą (vietoje BK 75 straipsnio 2 dalies, nurodoma BK 75 straipsnio 1 dalis), tačiau ši klaida netaisoma, kadangi šiuo nuosprendžiu ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis naikinama.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

27. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. vasario 6 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 50,00 Eur už A. R. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

28. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, kuris šiuo nuosprendžiu tenkinamas iš dalies ir nuteistajam A. R. panaikinamas bausmės vykdymo atidėjimas, būtinybė skirti nuteistajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistojo A. R. turtinė padėtis nėra gera, šiuo nuosprendžiu jam panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo šiuo atveju neatitiktų ir proporcingumo reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nepriteisiamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Manto Januškevičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gruodžio 10 d. nuosprendį:

pašalinti A. R. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kad jis visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jos padarymo;

panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 6, 7, 10 punktais, 7 dalimi, A. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui, paskiriant intensyvią priežiūrą, įpareigojant jį laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) neišeiti iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 2) tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią A. R. skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo momento, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį.

Ištaisyti rašymo apsirikimą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje (nuosprendžio 11 lapo 2 pastraipoje), nurodant, jog „Tai, kad būtent A. R. vairavo automobilį būdamas neblaivus 2024 m. birželio 22 d. patvirtina ir liudytojo V. Ž. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kuomet jis nurodė, kad A. buvo prie vairo, kai jie išvažinėjo iš (duomenys neskelbtini)“.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 50,00 Eur iš nuteistojo A. R. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.