- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-11
- Bylos Nr.
- eA-2477-968/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00670-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Rytis Krasauskas (pirm.), Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- D. B., G. K., S. P.
- Atsakovas
- Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ryčio Krasausko (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. B., G. K., S. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. B., G. K., S. P. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjos D. B., G. K., S. P. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamos panaikinti atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reiklų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2020 m. gegužės 15 d. raštą Nr. 5-S-6262 „Dėl stažo pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti skaičiavimo“ (toliau – ir 2020 m. gegužės 15 d. raštas) ir atsakovą įpareigoti į pareiškėjos D. B. stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti įskaityti laikotarpį nuo 1994 m. liepos 4 d. iki 1995 m. spalio 17 d., į pareiškėjos S. P. stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti įskaityti laikotarpį nuo 1997 m. rugpjūčio 19 d. iki 1999 m. spalio 25 d., į G. K. stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti įskaityti laikotarpį nuo 1998 m. lapkričio 23 d. iki 1999 m. spalio 6 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 30 d. nutartimi buvo priimta pareiškėjų skundo dalis dėl reikalavimų atsakovą įpareigoti: 1) į pareiškėjos D. B. stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti įskaityti laikotarpį nuo 1994 m. liepos 4 d. iki 1995 m. spalio 17 d.; 2) į pareiškėjos S. P. stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti įskaityti laikotarpį nuo 1997 m. rugpjūčio 19 d. iki 1999 m. spalio 25 d.; 3) į G. K. stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti įskaityti laikotarpį nuo 1998 m. lapkričio 23 d. iki 1999 m. spalio 6 d.
3. Pareiškėjos skundą grindė šiais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Jos yra Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) narės. Profesinė sąjunga su 2020 m. balandžio 23 d. prašymu (toliau – ir 2020 m. balandžio 23 d. prašymas) kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) personalo administravimą vykdančią Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reiklų ministerijos Personalo administravimo valdybą (toliau – ir Valdyba) su prašymu į jų stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti įskaičiuoti prašyme nurodytus laikotarpius, t. y. į D. B. stažą – laikotarpį nuo 1994 m. liepos 4 d. iki 1995 m. spalio 17 d., į S. P. – laikotarpį nuo 1997 m. rugpjūčio 19 d. iki 1999 m. spalio 25 d., į G. K. – laikotarpį nuo 1998 m. lapkričio 23 d. iki 1999 m. spalio 6 d. (toliau – ir ginčo laikotarpiai). Departamentas 2020 m. gegužės 15 d. raštu jų prašymą patenkinti atsisakė.
2.2. Departamento 2020 m. gegužės 15 d. raštas yra neteisėtas, neatitinka vidaus administravimo aktams keliamų reikalavimų, stažo apskaičiavimo klausimas atidėtas neapibrėžtam laikui, sukelia joms teisines pasekmes, nes jos nežino, ar jau įgijo teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, o pareiškėja D. B. nežino, ar laikotarpis nuo 1994 m. liepos 4 d. iki 1995 m. spalio 17 d. turės įtakos jos pareigūnų ir karių pensijos dydžiui.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Departamentas su pareiškėjų skundu nesutiko. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
4.1. Pareiškėja D. B. m. kovo 22 d., o pareiškėjos S. P. ir G. K. 2020 m. balandžio 6 d. kreipėsi į Klaipėdos AVPK personalo administravimą vykdančią Valdybą su prašymais išduoti pažymas apie jų darbo stažą policijoje paklausimo vykdymo dienai, nurodant vidaus tarnybos stažą, tarnybos Lietuvos valstybei stažą bei stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti. Remdamasi pareiškėjų tarnybos bylų duomenimis ir esamu teisiniu reglamentavimu, Valdyba prašomas pažymas pateikė.
Šalies argumentai
4.2. Pareiškėjas atstovaujanti Profesinė sąjunga su 2020 m. balandžio 23 d. prašymu kreipėsi į Valdybą ir pareikalavo, kad į pareiškėjų darbo stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti būtų įskaityti laikotarpiai, kai jos Klaipėdos AVPK dirbo darbo sutarties pagrindu. Atsakovas 2020 m. gegužės 15 d. rašte išsamiai paaiškino, kokiu atveju yra rengiamas tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapas ir nurodė negalėjimo atlikti prašyme nurodytų veiksmų priežastis. Pareiškėjoms pateiktose pažymose, vadovaujantis jų tarnybos bylų duomenimis, ginčo laikotarpiai į pareigūno tarnybos laiką valstybinei pareigūnų ir karių pensijai gauti neįtraukti, nes jie nėra akivaizdžiai atitinkantys Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) reikalavimų (buvo dirbama darbo sutarties pagrindu), jų atitikimas Įstatymo nuostatoms turės būti įrodinėjamas subjektui, priimančiam sprendimus dėl pareigūnų valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV).
4.3. Valdybos parengtose pažymose pateikta informacija pareiškėjoms yra labai svarbi ir aktuali (ypač S. P. ir G. K.), orientuojantis dėl jų išėjimo į pensiją laiko. Nei Įstatymas, nei tokių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantys įstatymus įgyvendinantys teisės aktai nenumato, kad pagrindų pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti buvimą ar nebuvimą turi nustatyti įstaiga, kurioje pareigūnas tarnavo paskiausiai. Pareiškėjų reikalavimas, kad atsakovas prašyme nurodytus laikotarpius įskaitytų į jų tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti yra neatitinkantis Įstatymo nuostatų ir atsakovui įstatymų leidėjo suteiktos kompetencijos, perteklinis, todėl negali būti tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimu pareiškėjų D. B., G. K., S. P. skundą atmetė.
6. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, nurodė, kad pareigūnų tarnybos laikas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti bei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 37 straipsnyje (šiuo metu 55 str.) numatytas vidaus tarnybos stažas nėra tapačios sąvokos, tai viena nuo kitos nepriklausančios kategorijos, numatytos skirtingoms teisinėms situacijoms ir teisiškai savarankiškiems teisiniams santykiams. Apskaičiuojant pareigūnų ir karių tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, turi būti vadovaujamasi Įstatymu bei jį įgyvendinančiais teisės aktais, o nustatant vidaus tarnybos stažą – Statutu.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas aptarė Įstatymo 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 patvirtintus Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatus (toliau – ir Nuostatai) ir nustatė, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama išėjusiems iš tarnybos pareigūnams ir kariams. Teisės į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją įgyvendinimas, be kita ko, priklauso nuo to, ar pareigūnas ar karys yra išėjęs iš vidaus tarnybos ir kokiomis aplinkybėmis, taip pat kokios yra kitos jo teisinį statusą apibūdinančios sąlygos (vidaus tarnybos stažas, amžius ir kt.). Prielaidos pareigūno ar kario valstybinei pensijai skirti atsiranda tuomet, kai asmuo atitinka Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir pateikia prašymą skirti valstybinę socialinio draudimo pensiją bei visus Nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti (Įstatymo 12 str. 3, 4 d.). Prašymą skirti pensiją ir (ar) priedą asmuo turi pateikti VSDFV įgaliotai Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai (toliau – ir Fondo administravimo įstaiga) per atitinkamą tarnybą, įstaigą, kuriose jis tarnauja arba tarnavo paskiausiai (Nuostatų 5 p.).
Šalies argumentai
8. Teismas nustatė, kad Profesinė sąjunga su 2020 m. balandžio 23 d. prašymu kreipėsi į Valdybą su prašymu į pareiškėjos D. B. stažą valstybinei pareigūnų ir karių pensijai gauti įskaityti laikotarpį nuo 1994 m. liepos 4 d. iki 1995 m. spalio 17 d., į pareiškėjos S. P. stažą – laikotarpį nuo 1997 m. rugpjūčio 19 d. iki 1999 m. spalio 25 d., į G. K. stažą – laikotarpį nuo 1998 m. lapkričio 23 d. iki 1999 m. spalio 6 d. Teismas nustatė, kad Profesinės sąjungos 2020 m. balandžio 23 d. prašymas nebuvo nagrinėtas, tik nurodyti teisės aktai, reglamentuojantys pareigūnų ir karių tarnybos laiko pensijai skirti nustatymą, išaiškinta, kokiai institucijai yra priskirtinas sprendimų skirti arba atsisakyti skirti pensiją priėmimas, paaiškinta, kokius dokumentus privalo pateikti asmuo, kreipdamasis su prašymu jam skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Valdybos 2020 m. gegužės 15 d. rašte nurodyta, jog kai pareiškėjos atitiks Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir Įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pateiks prašymus skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, Valdyba parengs jų tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapus, kuriuose bus nurodyti visi buvusių pareigūnių tarnybos laikotarpiai, įskaitytini į jų tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti.
9. Teismas, aptaręs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį bei LVAT praktiką šiuo bei įpareigojimo viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus aspektais, nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog kreipimosi į Valdybą momentu pareiškėjos atitiko Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, taip pat nėra duomenų, kad reikalaudamos į stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti įskaityti tam tikrus laikotarpius, pareiškėjos kreipėsi į sprendimus dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo priimančią instituciją – VSDFV įgaliotą Fondo administravimo įstaigą. Teismas priėjo prie išvados, jog tarp pareiškėjų ir sprendimus dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo priimančios institucijos nėra ginčo dėl pareiškėjų stažo pareigūnų valstybinei pensijai gauti skaičiavimo.
10. Kadangi buvusių pareigūnių tarnybos laikotarpių įskaitymo į jų tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti klausimo išsprendimas nėra priskirtinas atsakovo kompetencijai, teismas netenkino pareiškėjų skundo reikalavimo įpareigoti Departamentą atlikti pareiškėjų nurodytus veiksmus, t. y. į pareiškėjų stažą valstybinei pareigūnų ir karių pensijai gauti įskaityti atitinkamus ginčo laikotarpius.
Šalies argumentai
11. Pareiškėjos D. B., G. K. ir S. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti.
12. Pareiškėjų apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas netinkamai nustatė ginčo dalyką, aiškino ir taikė materialiosios teisės normas. Pareiškėjų ginčo dalykas – atsisakymas pranešti pareiškėjoms duomenis apie jų įgytą stažą pareigūnų pensijai gauti ir tam tikro laikotarpio neįtraukimas į šį stažą. Į teismą kreiptasi ne dėl atsakovo neteisėto 2020 m. gegužės 15 d. rašto, o dėl atsakovo atsisakymo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus – nustatyti pareiškėjų stažą būtinajai pensijai gauti. Atsakovo vengimas atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus pažeidžia konstitucinę teisę į pareiškėjų socialines garantijas – teisę ateityje laiku išeiti į pensiją ir gauti teisingą pensijos dydį.
12.2. Atsakovas 2020 m. gegužės 15 d. raštu neteisėtai perkėlė klausimą dėl stažo apskaičiavimo neapibrėžtam laikui iki tada, kai pareiškėjos nuspręs palikti tarnybą bei išeiti į pensiją. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas netaikomas pareigūnams, kurie priimti į tarnybą iki 2016 m. sausio 1 d. ir kurių tarnybos laikas pensijai skirti, apskaičiuotas šio įstatymo nustatyta tvarka, 2016 m. sausio 1 d. yra 11 ir daugiau metų. Priklausomai nuo to, kiek metų ištarnavo pareigūnas iki 2016 m. sausio 1 d., taikomas kitas stažo skaičiavimo principas. Dėl šios priežasties pareiškėjoms turi esminę reikšmę jų tinkamas ištarnauto stažo pensijai gauti nustatymas. Pareiškėjų apsisprendimas, kada išeiti į pensiją, negali priklausyti nuo būsimo atsakovo veikimo, nes tinkamas stažo apskaičiavimas turi juridinę reikšmę: galimybė išeiti į pensiją priklauso nuo ištarnautų metų. Tačiau pareiškėjos nežino, ar jau įgijo stažą pensijai gauti ar ne. Nuo įgyto stažo priklauso ir pensijos dydis. Taigi pareiškėjos nežino, ar tolimesnė tarnyba turi įtaką pensijos koeficientui ir kokia apimtimi.
12.3. Pareigūno teisė gauti informaciją apie stažą negali būti ribojama. Atsakovas privalo esant pareigūno prašymui suteikti informaciją apie stažą, laikotarpį, įskaičiuotą bei neįskaičiuotą į stažą.
12.4. Į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis ne tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje, bet ir dėl atsisakymo tokį aktą priimti. Tai rodo, kad byla teisminga teismui ir atsakovo neveikimas yra skundo objektas.
12.5. Pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 5 punktą pareigūno vidaus tarnybos stažas skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą ir į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitant (tarp jų ir laikotarpius, buvusius iki 1990 m. kovo 11 d. ) darbo policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose, Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse laiką darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms. Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2005 m. liepos 1 d.) 16 straipsnio 4 dalies 2 punkte buvo nurodyta, kad asmenims, priimtiems tarnauti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros pareigūnais ir kariais, tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami šie laikotarpiai, buvę iki šio Įstatymo įsigaliojimo darbo policijoje (milicijoje), vidaus tarnybos, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose laikas darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms. Nuo 2005 m. liepos 1 d. pasikeitė teisinis reglamentavimas, kuris pablogino pareiškėjų teisinę padėtį, o būtent Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad tarnybos laikui pensijai skirti prilyginamas darbo policijoje (milicijoje) laikas darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno ar kario pareigoms, buvę iki 1995 m. sausio 1 d.
12.6. LVAT yra pabrėžęs, jog lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) yra konstitucinis principas, kuris kaip bendrasis teisės principas taikomas visose teisės sistemos posistemėse (teisės šakose). Pagal šį teisės principą teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas. Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo ir asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinės poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu. Lex retro non agit principo svarba ne kartą akcentuota ir konstitucinėje doktrinoje. Kadangi pareiškėjų darbas darbo sutarties pagrindu apima laikotarpius nuo jų priėmimo į tarnybą iki 2005 m. liepos 1 d., kai buvo pakeistas teisinis reglamentavimas dėl stažo skaičiavimo, pareiškėjoms turi būti taikomos Įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2005 m. liepos 1 d.
12.7. LVAT 2008 m. birželio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-924/2008 jau išspręstas klausimas dėl aplinkybių, kurioms esant darbo laikas, dirbtas pagal darbo sutartį, įtraukiamas į stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti. LVAT praktikoje taip pat pripažįstama, jog įstatymų leidėjas teisę įskaityti papildomą laikotarpį į vidaus tarnybos darbo stažą susiejo su asmens, vykdžiusio valstybės vardu jam pavestas funkcijas, kurias paprastai turėjo pareigūnai, įgalinimų pobūdžiu bei apimtimi, ir kurių atliktos pareigos, praėjus atitinkamam laiko tarpui, buvo priskirtos pareigūno pareigoms, nors jos de facto (iš tikrųjų) buvo atliekamos ir iki tol.
12.8. Laikotarpis nuo 1994 m. liepos 4 d. iki 1995 m. spalio 17 d. įskaitytinas į D. B., laikotarpis nuo 1997 m. rugpjūčio 19 d. iki 1999 m. spalio 25 d. įskaitytas į S. P., laikotarpis nuo 1998 m. lapkričio 23 d. iki 1999 m. spalio 6 d. įskaitytinas į G. K. tarnybos stažą. Neturi reikšmės kokia forma bus įformintas sprendimas dėl pareiškėjų stažo pensijai gauti, tačiau jų teisėms turi įtakos minėtų laikotarpių neįtraukimas į stažą pareigūnų pensijai gauti.
Atsiliepimas
13. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad palaiko savo argumentus, pateiktus pirmosios instancijos teismui, bei papildomai teikia šiuos argumentus:
13.1. Apeliaciniame skunde yra painiojamos vidaus tarnybos stažo ir pareigūnų tarnybos laiko pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti sąvokos, netinkamas šių sąvokų traktavimas galimai lemia ir reikalavimą atsakovui atlikti jo kompetencijos neatitinkančius veiksmus. Tai, kad šios sąvokos nėra tapačios išaiškino LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. spalio 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A146-1477/2011. Įstatymo 6 straipsnyje nurodyti laikotarpiai, kurie įskaitomi į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti, nesutampa su Statuto 37 straipsnio (šiuo metu 55 str.) 1 dalyje nurodytais laikotarpiais, įskaitomais į vidaus tarnybos stažą. Vidaus tarnybos stažas nesietinas su tarnybos laiku pensijai gauti. Todėl jų dydžiai dėl skirtingo skaičiavimo gali skirtis (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-984/2008).
13.2. Nuo 2016 m. sausio 1 d., įsigaliojus naujos redakcijos Įstatymui, sprendimus dėl tam tikrų pareigūno tarnybos laikotarpių įskaitymo ar neįskaitymo į pareigūno tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti priima išimtinai VSDFV įgaliota Fondo administravimo įstaiga, ir tokie sprendimai jau nebėra atsakovo kompetencija.
13.3. Kaip nurodyta atsakovo 2020 m. gegužės 15 d. rašte pareiškėjų atstovui Profesinei sąjungai, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, Valdyba parengs pareiškėjų tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapus ir juose nurodys visus buvusių pareigūnų tarnybos laikotarpius, įskaitytinus į jų tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti, kai pareiškėjos atitiks Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir tik tada, kai pareiškėjos Įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pateiks prašymus skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Ar tam tikri laikotarpiai įskaitytini į pareiškėjų tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti atitinkamai spręs ne atsakovas, o VSDFV.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjų reikalavimo įpareigoti Departamentą į pareiškėjų stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti įskaityti jų nurodomus ginčo laikotarpius.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas tikrinamu sprendimu pareiškėjų skundą atmetė konstatavęs, kad tarp jų ir sprendimus dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo priimančios institucijos nėra ginčo dėl pareiškėjų stažo šiai pensijai gauti skaičiavimo, ir kad pareiškėjų tarnybos laikotarpių įskaitymo į jų tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti klausimo išsprendimas nėra priskirtas Departamento (Valdybos) kompetencijai.
16. Pareiškėjos apeliaciniame skunde su teismo sprendimu nesutinka ir, be kita ko, teigia, kad Departamentas (Valdyba), atsisakydamas įskaityti ginčo laikotarpius į pareiškėjų stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti, apribojo jų teisę gauti informaciją apie stažą.
17. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nurodomus argumentus (ABTĮ 140 str. 1 d.). Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).
18. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo nėra dėl to, kad: Profesinė sąjunga, atstovaudama pareiškėjas, su 2020 m. balandžio 23 d. prašymu kreipėsi į Departamentą, kuriame išreiškė poziciją, kad, jų nuomone, skaičiuojant jų stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti, nepagrįstai į jį nėra įtraukti ginčo laikotarpiai ir paprašė nurodytus laikotarpius įskaičiuoti į šį stažą; į 2020 m. balandžio 23 d. prašymą Valdyba pareiškėjoms atsakė 2020 m. gegužės 15 d. raštu, kuriame išdėstyta argumentuota Departamento nuomonė ir pateikta išsami informacija apie tai, kokia tvarka skiriama pareigūnų ir karių valstybinė pensija, pažymėta, kad sprendimą skirti arba atsisakyti skirti šią pensiją priima VSDFV įgaliotos Fondo administravimo įstaigos direktorius ar jo įgaliotas šios įstaigos valstybės tarnautojas Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 patvirtintų Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 12 punkte nustatyta tvarka; pareiškėjos 2020 m. birželio 30 d. patikslintu skundu Regionų apygardos administracinio teismo prašė panaikinti 2020 m. gegužės 15 d. raštą ir įpareigoti Departamentą į pareiškėjų stažus pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti įskaičiuoti atitinkamus ginčo laikotarpius, tačiau teismas 2020 m. birželio 30 d. nutartimi pareiškėjų reikalavimą panaikinti 2020 m. gegužės 15 d. raštą atsisakė priimti ir priėmė nagrinėti tik reikalavimą į pareiškėjų stažus pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti įskaičiuoti atitinkamus ginčo laikotarpius.
19. Pareiškėjos procesiniuose dokumentuose akcentuoja, kad jos kvestionuoja Valdybos veiksmų teisėtumą dėl, jų nuomone, nepagrįsto delsimo (vilkinimo) priimti Valdybos kompetencijai teisės aktais priskirtus sprendimus. Pareiškėjų nuomone, Valdyba, gavusi 2020 m. balandžio 23 d. prašymą, privalėjo priimti sprendimus dėl ginčo laikotarpių įskaičiavimo į pareiškėjų stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti.
20. Nagrinėjamos bylos kontekste pirmiausiai pabrėžtina, kad ABTĮ 92 straipsnyje nustatyta, jog bylose dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo, tai yra pareigų nevykdymo, ar vilkinimo atlikti veiksmus administracinis teismas savo sprendimu gali įpareigoti tą viešojo administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti reikiamą teisės aktą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Aiškinant paminėtą teisinį reglamentavimą LVAT praktikoje ne kartą konstatuota, kad viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012; 2019 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-394-520/2019; 2020 m. vasario 18 d. nutartį Nr. eA-118-492/2020). Pareiškėjas, reikalaudamas įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, turi pagrįsti (nurodyti aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus), kad jo skundo teismui pateikimo metu buvo realus faktinis ir teisinis pagrindas priimti sprendimą, tačiau jis nepriimtas be svarbių priežasčių (ABTĮ 56 str.). Vilkinimas gali būti konstatuotas tada, kai viešojo administravimo subjektas nustatytais terminais neatlieka visų ar dalies veiksmų, kurie teisės aktais priskirti jo kompetencijai. Teismas turi įvertinti, ar atsakovas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus ar priimti sprendimus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku (žr., pvz., LVAT 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003, LVAT biuletenis Nr. 4, 296 p.; 2020 m. vasario 18 d. nutartį Nr. eA-118-492/2020).
21. Vadinasi, nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti, ar yra pagrindas įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjų reikalaujamus veiksmus (t. y. įskaityti prašomus laikotarpius į pareiškėjų stažą pareigūnų valstybinei pensijai gauti), pirmiausiai būtina nustatyti, ar apskritai Departamentas (Valdyba), gavęs 2020 m. balandžio 23 d. prašymą, buvo kompetentingas tokius veiksmus atlikti ir dėl to priimti pareiškėjų prašomus sprendimus ir ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku.
22. Teisės į valstybinę pareigūnų ir karių pensiją įgyvendinimas reglamentuojamas aktualios redakcijos Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme, pagal kurį: pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama išėjusiems iš tarnybos pareigūnams, ištarnavusiems, be kita ko, vidaus tarnybos sistemoje 25 ir daugiau metų, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus pareigūnus (t. y. pripažintus nedarbingais ar iš dalies darbingais dėl priežasčių, susijusių su tarnyba) (Įstatymo 3 str. 1 d. 1 p. (2020 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. XIII-2789 redakcija)); asmenims, paskiausiai tarnavusiems vidaus tarnybos sistemoje, pareigūnų ir karių valstybines pensijas ir šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytą priedą skiria ir moka VSDFV įgaliotos Fondo administravimo įstaigos iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai šiam tikslui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų (Įstatymo 12 str. 1 d. (2020 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. XIII-2789 redakcija)); kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieš tris mėnesius iki teisės gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po teisės gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją atsiradimo (Įstatymo 12 str. 3 d.); šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos per Nuostatuose nustatytą laiką privalo priimti sprendimą dėl pensijos paskyrimo arba dėl atsisakymo ją paskirti ir apie sprendimą pranešti pareiškėjui (Įstatymo 12 str. 5 d.); Fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ar mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais (Įstatymo 12 str. 6 d.).
23. Skirdamos ir mokėdamos karių ir pareigūnų valstybines pensijas VSDFV įgaliotos Fondo administravimo įstaigos, be kita ko, vadovaujasi Nuostatais (Įstatymo 12 str. 2 d.). Ginčui aktualios redakcijos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 patvirtintuose Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose įtvirtinta, kad: prašymą skirti pensiją ir priedą asmuo pateikia VSDFV įgaliotai Fondo administravimo įstaigai (Nuostatų 5 p. (Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 993 redakcija)); kartu su prašymu skirti pensiją už tarnybą pateikiama personalo tarnybos arba įstaigos, centralizuotai atliekančios personalo administravimo funkcijas parengtas tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapas (Nuostatų 6, 6.1 p. (Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 887 redakcija)).
24. Teisėjų kolegija, Nutarties 22 ir 23 punktuose paminėtą teisinį reglamentavimą įvertinusi nagrinėjamos bylos kontekste, prieina prie šių nagrinėjamai bylai reikšmingų išvadų: 1) tarnybos stažo pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti paskaičiavimas yra reikšmingas skiriant pareigūnų ir karių valstybinę pensiją; 2) pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama tik išėjusiems iš tarnybos pareigūnams; 3) pareigūnų ir karių valstybinę pensiją Nuostatuose nustatyta tvarka skiria VSDFV įgaliota Fondo administravimo įstaiga, kuri pareigūno stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti paskaičiuoja vadovaujasi duomenimis, nurodytais kartu su prašymu skirti pensiją už tarnybą pateikiama personalo tarnybos arba įstaigos, centralizuotai atliekančios personalo administravimo funkcijas parengtas tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape; 4) pareigūnas, nesutikdamas su tokiu VSDFV įgaliotos Fondo administravimo įstaigos sprendimu, inter alia (be kita ko) su tarnybos stažo pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti paskaičiavimais, turi teisę VSDFV įgaliotos Fondo administravimo įstaigos sprendimą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo ir išmokėjimo apskųsti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.
25. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad iš Įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje ir Nuostatų 6, 6.1 punktuose (Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 887 redakcija) įtvirtinto teisinio reglamentavimo personalo tarnybai arba įstaigai, centralizuotai atliekančiai personalo administravimo funkcijas, (nagrinėjamu atveju – Valdybai) kyla pareiga pareigūno (buvusio pareigūno) prašymu parengti tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą laiku, t. y. ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki teisės gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po teisės gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją atsiradimo. Taip pat kiekvienas pareigūnas iš personalo tarnybos arba įstaigos, centralizuotai atliekančios personalo administravimo funkcijas, bet kuriuo tarnybos metu turi teisę gauti informaciją apie sukauptą darbo stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Personalo tarnybai arba įstaigai nevykdant pareigos parengti tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą arba suteikti paminėtą informaciją (vilkinant vykdyti šias pareigas), suinteresuotas asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą (žr. inter alia ABTĮ 17 str. 1 d. 1 p., 23 str. 1 d., 29 str. 2 d.).
26. Pakartotinai įvertinus bylos duomenis nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju Valdyba atsisakė pranešti pareiškėjoms duomenis apie jų įgytą stažą pareigūnų ir karių pensijai gauti. Šie teiginiai prieštarauja bylos įrodymams, įskaitant 2020 m. gegužės 15 d. rašto turinį. Taip pat kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys bylos duomenims vertinami pareiškėjų teiginiai, kad nagrinėjamu atveju buvo apribota pareiškėjų teisė gauti informaciją apie jų stažą pareigūnų ir karių pensijai gauti. Tokios teisės ribojimu savaime negali būti laikomas faktas, kad Valdyba, teikdama informaciją, nesutiko su pareiškėjų pozicija dėl ginčo laikotarpių įskaitymo į jų stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti.
27. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad personalo tarnybos arba įstaigos, centralizuotai atliekančios personalo administravimo funkcijas, parengti pareigūno tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapai ar suinteresuotam asmeniui adresuoti raštai apie pastarojo asmens tarnybos stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti yra tik informacinio pobūdžio dokumentai, per se (patys savaime) nesukeliantys šiems asmenims kokių nors teisinių pasekmių. Tokie raštai nelaikytini ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamais administraciniais sprendimais. Iš esmės analogiškos pozicijos LVAT laikėsi ir 2021 m. vasario 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1869-968/2021.
28. Konstatuotina, kad aktualus teisinis reglamentavimas nesudaro jokio pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju Valdybai (personalo tarnybai arba įstaigai, centralizuotai atliekančiai personalo administravimo funkcijas), kilo pareiga į stažą pareigūno ar kario valstybinei pensijai gauti įskaičiuoti pareiškėjų nurodytus laikotarpius ar dėl to priimti ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamą administracinį sprendimą. Taigi Valdyba nebuvo ir nėra kompetentinga atlikti pareiškėjų 2020 m. balandžio 23 d. prašyme prašytų atlikti veiksmų ir (arba) dėl to priimti atitinkamų sprendimų. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai šiuo aspektu nekonstatavo Departamento (Valdybos) neveikimo, tai yra pareigų nevykdymo, ar vilkinimo atlikti veiksmus ir pareiškėjų skundą atmetė.
29. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, kuriais jos siekia pagrįsti savo poziciją dėl ginčijamų laikotarpių įskaitymo į stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti (Nutarties 12.5–12.8 p.) nepatenka į nagrinėjamo ginčo ribas, todėl jie nėra vertinami.
30. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad, kaip ne kartą konstatuota LVAT praktikoje, teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundų argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
31. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų D. B., G. K., S. P. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.