- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-24
- Bylos Nr.
- eA-1869-968/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00903-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla nutraukta
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pirm.), Ramutė Ruškytė
- Atsakovas
- Priešgaisrinės apsaugos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas
- Pareiškėjas
- S. L.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvo Respublikos vidaus reikalų ministerija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. L. (S. L.) skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. vasario 18 d. raštą Nr. 9.4-329(3.46.) (toliau – ir ginčijamas raštas, Raštas); 2) įpareigoti Departamentą įskaičiuoti į pareiškėjo tarnybos stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 8 d.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Jis šiuo metu eina 7-osios komandos pamainos skyrininko vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio pareigas Priešgaisrinės gelbėjimo valdyboje prie Vidaus reikalų ministerijos. Ugniagesiu-sargybos viršininku Priešgaisrinės tarnybos Nemenčinės punkte pradėjo dirbti nuo 1991 m. balandžio 6 d. Darbovietės pavadinimas 1999 m. liepos 1 d. buvo pakeistas į Vilniaus rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Nemenčinės komandą, tačiau ir toliau dirbo sargybos viršininku. Pareigų pavadinimas 2000 m. gruodžio 1 d. buvo pakeistas į Pamainos vadą, ir šias pareigas ėjo iki 2007 m. lapkričio 8 d. Po reorganizacijos 2007 m. lapkričio 9 d. buvo priimtas į vidaus tarnybą, Vilniaus rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Nemenčinės komandą, ugniagesiu gelbėtoju, suteikiant vidaus tarnybos grandinio laipsnį. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu priimti sprendimą valstybinei pareigūnų ir karių pensijai gauti ir įskaičiuoti į jo tarnybos laiką darbo stažą nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 8 d. Atsakovas ginčijamu raštu atsisakė įskaičiuoti į jo tarnybos stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 8 d., kadangi nėra teisinio pagrindo prilyginti pareiškėjo darbo laiką nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 8 d. tarnybos laikui valstybinei pareigūnų ir karių pensijai skirti. Raštas yra nepagrįstas.
2.2. Departamentas privalo įskaičiuoti į pareiškėjo tarnybos stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 8 d., nes pareiškėjo darbo santykiai nuo 1991 m. balandžio 6 d. iki 2007 m. lapkričio 8 d. turėjo nepertraukiamą pobūdį, visai nepriklausomai nuo to, kokį pavadinimą turėjo Nemenčinėje veikianti priešgaisrinė tarnyba ir kaip teisiškai buvo įforminami jo ir šią tarnybą siejantys darbo, o vėliau – vidaus tarnybos santykiai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2017 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2211-602/2017 konstatavo, kad situacija, kai asmens darbas priešgaisriniame padalinyje iki 1995 m. sausio 1 d. prilyginamas tarnybos laikui valstybinei pareigūnų ir karių pensijai skirti, tačiau po minėtos datos lygiai toks pat darbas tarnybos laikui nėra prilyginamas, prieštarauja teisingumo principui ir neatitinka Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme (toliau – ir Pensijų įstatymas) įtvirtintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos paskirties. Šioje administracinėje byloje faktinės aplinkybės iš esmės yra tapačios, todėl joje suformuluotos Pensijų įstatymo teisės normų aiškinimo taisyklės yra reikšmingos ir turi būti taikomos nagrinėjamoje administracinėje byloje.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
3.1. Pagal Pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, asmenims, paskiausiai tarnavusiems vidaus reikalų, vidaus tarnybos sistemoje, pareigūnų ir karių valstybines pensijas moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos (toliau – ir Fondo administravimo įstaiga) iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai šiam tikslui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Pareigūno tarnybos laikas pareigūnų ir karių valstybines pensijai skirti nustatomas pensijos skyrimo metu pagal institucijos, kurioje pareigūnas tarnavo paskiausiai, personalo tarnybos parengtą tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą.
Šalies argumentai
3.2. Pareiškėjas šioje byloje skundžia Departamento Raštą, kuriuo jam paaiškinta, kodėl ginčo laikotarpis negali būti įskaitytas į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Ginčijamas raštas yra tik informacinio pobūdžio, nes jame nėra suformuluota jokių įpareigojimų pareiškėjui. Atsakovo nuomone, jis nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Atsakovas Raštu kaip tarpiniu dokumentu sudarė tik prielaidas VSDFV įgaliotai Fondo administravimo įstaigai priimti galutinį sprendimą dėl pareiškėjo prašomo laikotarpio įskaitymo ar neįskaitymo į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Taigi byla turėtų būti nutraukta dėl to, kad ginčijamas raštas neturi įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai.
3.3. Pagal teisinį reguliavimą asmenų, kurie sukarintos priešgaisrinės apsaugos tarnybos pareigūnais buvo paskirti po 1995 m. sausio 1 d., pagal darbo sutartis iki 1995 m. sausio 1 d. išdirbtas darbo laikas prilyginamas tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Tuo metu darbo laikas, išdirbtas po 1995 m. sausio 1 d. iki jų paskyrimo sukarintos priešgaisrinės apsaugos tarnybos pareigūnais, neprilyginamas tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo ir jam įsigaliojus buvo ir yra nustatytas ypatingas vidaus reikalų sistemos pareigūnų teisinis statusas. Pareiškėjas statutiniu valstybės tarnautoju tapo tik 2007 m. lapkričio 9 d., todėl pareiškėjo nurodytas laikotarpis nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 8 d., vadovaujantis Pensijų įstatymu, negali būti įskaitomas į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino visiškai, panaikino Departamento 2020 m. vasario 18 d. raštą Nr. 9.4-329(3.46.) ir įpareigojo Departamentą įskaičiuoti į pareiškėjo tarnybos stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 8 d.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 1991 m. balandžio 6 d. buvo priimtas į Vilniaus rajono Nemenčinės m. priešgaisrinę dalį ugniagesiu. Nuo 1999 m. liepos 1 d. Vilniaus rajono Nemenčinės m. priešgaisrinės dalies pavadinimas buvo pakeistas į Vilniaus rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Nemenčinės komandą (pareiškėjo pareigos – sargybos viršininkas). Nuo 2000 m. gruodžio 1 d. pareiškėjas buvo paskirtas Vilniaus rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Nemenčinės komandos pamainos vadu. Departamento Vilniaus rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko 2007 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 3.9-43 pareiškėjas – Vilniaus rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Nemenčinės komandos pamainos vadas – 2007 m. lapkričio 8 d. buvo atleistas iš einamų pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnį (darbuotojo pareiškimu). Departamento Vilniaus rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko 2007 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 3.9-45TE pareiškėjas buvo priimtas į Departamento Vilniaus rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Nemenčinės komandą ugniagesiu-gelbėtoju (C lygio 2 kategorijos statutiniu valstybės tarnautoju). Jam buvo suteiktas vidaus tarnybos grandinio laipsnis. Minėtu įsakymu taip pat nustatyta, kad pareiškėjo vidaus tarnybos stažas 2007 m. lapkričio 9 d. yra 16 m. 7 mėn. 2 d. Departamento Vilniaus rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko 2008 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 3.9-03 pareiškėjas buvo priimtas į Departamento Vilniaus rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Nemenčinės komandą skyrininku (C lygio 3 kategorijos statutiniu valstybės tarnautoju). Pareiškėjas nuo 2008 m. spalio 1 d. buvo paskirtas Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 7-iosios komandos budinčios pamainos skyrininku (C lygio 4 kategorijos statutiniu valstybės tarnautoju) (Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2008 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. TE-388) ir juo dirba iki šiol. Pareiškėjas prašė įskaičiuoti į jo tarnybos laiką laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 8 d., t. y. tada, kai pareiškėjas dirbo Vilniaus rajono Nemenčinės m. priešgaisrinės dalies ugniagesiu (nuo 1999 m. liepos 1 d. pakeitus pavadinimą, Vilniaus rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Nemenčinės komandoje sargybos viršininku) ir Vilniaus rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Nemenčinės komandos pamainos vadu, kuriuo dirbo iki 2007 m. lapkričio 8 d. Atsakovas skundžiamu raštu pareiškėjo prašymo netenkino ir neįskaitė ginčo laikotarpio pensijai gauti, nurodydamas, kad nėra teisinio pagrindo pareiškėjo darbą pagal darbo sutartį įskaityti į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti.
6. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas, ar ginčo laikotarpis (nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 8 d.) turi būti įskaitytas į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti.
7. Teismas vadovavosi Pensijų įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 patvirtintais Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai; neteko galios nuo 2015 m. vasario 14 d.). Teismas pabrėžė, kad pagal šį teisinį reguliavimą laikotarpiai įskaitomi į tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti, nustatyti Pensijų įstatymo 6 straipsnyje ir paminėtų Nuostatų 7 punkte. Tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d., nustatyti Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje bei Nuostatų 6 punkte. Teismas, įvertinęs Pensijų įstatymo nuostatas, sprendė, kad laikotarpiams pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti yra prilyginami asmenų priešgaisrinės apsaugos padaliniuose dirbti laikotarpiai, buvę iki šio įstatymo įsigaliojimo (1995 m. sausio 1 d.), taip pat į tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti įskaitomi priešgaisrinės apsaugos įstaigose, priskiriamose vidaus reikalų įstaigoms, asmenų išdirbti laikotarpiai nuo jų paskyrimo į pareigūno pareigas dienos.
8. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pagal Pensijų įstatymo reguliavimą susidarė tokia situacija, kad nėra įskaičiuojamas laikotarpis nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 8 d. (kai vėliau darbuotojas buvo paskirtas pareigūnu). Teismas akcentavo, kad ginčo situacija susidarė ne dėl nuo pareiškėjo valios priklausiusių priežasčių. Priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų pertvarkymas šalyje vyko palaipsniui sukarinant atskirus padalinius. Priešgaisrinės apsaugos sukarinimas šalies mastu vyko ne vienu metu, todėl skirtinguose padaliniuose dirbę ir iš esmės tapačias funkcijas atlikę asmenys atsidūrė skirtingoje padėtyje. Profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos sukarinimo reforma užsitęsė dėl lėšų trūkumo ir iki 1995 m. sausio 1 d. buvo sukarinti priešgaisrinės apsaugos padaliniai didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje), taip pat Jonavoje, Mažeikiuose, Ignalinoje. Vykdant reformą, vietoje likviduojamų Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos padalinių kiekviename rajone (mieste) buvo steigiami nauji padaliniai.
9. Teismas nustatė, kad nuo įsidarbinimo Vilniaus rajono Nemenčinės m. priešgaisrinėje dalyje nuo 1991 m balandžio 6 d. iki 2008 m. spalio 1 d., kai pareiškėjas buvo paskirtas Vilniaus apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 7-iosios komandos budinčios pamainos skyrininku (C lygio 4 kategorijos statutiniu valstybės tarnautoju), jis nuolat dirbo toje pačioje priešgaisrinės apsaugos įstaigoje, keitėsi tik jo pareigos bei institucijos, kurioje dirbo, pavadinimas. Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nurodyta data – 1995 m. sausio 1 d., nustatanti ribą, iki kurios skaičiuojami tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami laikotarpiai, yra Pensijų įstatymo įsigaliojimo data, tačiau, teismo vertinimu, anksčiau byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo atliktos funkcijos iki 1995 m. sausio 1 d. ir po jos niekuo nesiskyrė (nuo 1991 m. balandžio 6 d. iki 1999 m. liepos 1 d. pareiškėjas dirbo ugniagesiu). Po 1995 m. sausio 1 d. pareiškėjas ėjo lygiai tas pačias pareigas ir jo atliekamos funkcijos niekuo nesikeitė, priešingai, pareiškėjas nuo 1999 m. liepos 1 d. iki 2000 m. gruodžio 1 d. ir nuo 2000 m. gruodžio 1 d. iki jo atleidimo iš Vilniaus rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Nemenčinės komandos pamainos vado pareigų pareiškėjas ėjo netgi aukštesnes pareigas (nuo 1999 m. liepos 1 d. – sargybos viršininko, ir nuo 2000 m. gruodžio 1 d. – pamainos vado pareigas). Taigi teismas šioje situacijoje sprendė, kad ginčo laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 8 d. pareiškėjas faktiškai dirbo statutinio pareigūno darbą.
10. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, kad profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos sukarinimo reforma užsitęsė ne dėl nuo pareiškėjo valios priklausiusių priežasčių, padarė išvadą, kad pareiškėjo faktinis tarnybos nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 8 d. laikas, kai pareiškėjo vykdoma tarnyba minėtu laikotarpiu niekuo nesiskyrė nuo jo iki 1995 m. sausio 1 d. vykdytos tarnybos, neteisėtai nebuvo įskaičiuojamas į stažą valstybinei pensijai gauti, nes pareiškėjas faktiškai dirbo statutinio pareigūno darbą.
11. Teismas pabrėžė ir tai, kad situacija, kai pareiškėjo darbas iki 1995 m. sausio 1 d. prilyginamas tarnybos laikui valstybinei pensijai skirti, tačiau po minėtos datos lygiai tas pats darbas tarnybos laikui nėra prilyginamas, prieštarauja teisingumo principui ir neatitinka Pensijų įstatyme įtvirtintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos paskirties (LVAT 2017 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2211-602/2017). Atsižvelgdamas į tai, teismas įpareigojo atsakovą įskaityti nurodytą laikotarpį (nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 8 d.) į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti.
III.
12. Atsakovas Departamentas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:
Atsiliepimas
12.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino Departamento atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytų argumentų, kad sprendimą, už kurį laikotarpį skirti pareiškėjui pareigūnų valstybinę pensiją, turi teisę priimti tik VSDFV įgaliota Fondo administravimo įstaiga, o Departamento 2020 m. vasario 18 d. raštas Nr. 9.4-329(3.46.) yra tik tarpinis dokumentas, sudarantis prielaidas VSDFV įgaliotai Fondo administravimo įstaigai priimti galutinį sprendimą dėl laikotarpio nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 8 d. įskaitymo arba neįskaitymo į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Šio ginčo išsprendimas turės įtakos VSDFV teisėms ir pareigoms (galutinį sprendimą už kurį laikotarpį skirti pareiškėjui pareigūnų valstybinę pensiją priims VSDFV įgaliota Fondo administravimo įstaiga), todėl teismas padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą, nespręsdamas klausimo dėl šios institucijos įtraukimo į bylos nagrinėjimą.
12.2. Pareigūnų pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Pensijų įstatymu bei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128. Pagal Pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmenims, paskiausiai tarnavusiems vidaus reikalų, vidaus tarnybos sistemoje, <...>, pareigūnų ir karių valstybines pensijas ir šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytą priedą skiria ir moka VSDFV įgaliotos Fondo administravimo įstaigos iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai šiam tikslui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Taigi pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimas ir jos mokėjimas yra išimtinai VSDFV įgaliotos Fondo administravimo įstaigos kompetencija, todėl ir sprendimą už kurį laikotarpį skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją gali priimti tik VSDFV įgaliota Fondo administravimo įstaiga, o ne Departamentas. Departamentas, vadovaudamasis Pensijų įstatymo nuostatomis, parengia tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą, kuriame nurodo visus buvusio pareigūno laikotarpius, įskaitytinus į jo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, tačiau galutinio sprendimo priėmimas priskirtinas VSDFV įgaliotos Fondo administravimo įstaigos kompetencijai. Todėl ir pagal susiformavusią praktiką, ginčuose dėl tarnybos stažo pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti atsakovu traukiama VSDFV įgaliota Fondo administravimo įstaiga, Departamentas tokiose bylose dalyvauja kaip trečiasis suinteresuotas asmuo (LVAT 2020 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-591-602/2020). Nagrinėjamu atveju Departamentui pareiškėjo tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape nurodžius laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 8 d., VSDFV įgaliota Fondo administravimo įstaiga grąžintų Departamentui pareiškėjo tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą, prašydama nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu šis laikotarpis įskaitytas į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, o, nesant teisinio pagrindo, prašytų peržiūrėti pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti.
12.3. Pareigūnų ir karių tarnybos laikas (tarnybos laikui prilyginami laikotarpiai) pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įskaitomas vadovaujantis Pensijų įstatymo 6 straipsniu ir 16 straipsnio 3 dalimi. Pagal teisinį reguliavimą, asmenų, kurie sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais paskirti po 1995 m. sausio 1 d., t. y. po Pensijų įstatymo įsigaliojimo, pagal darbo sutartis iki 1995 m. sausio 1 d. išdirbtas Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytas darbo laikas prilyginamas tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, o darbo laikas, išdirbtas po 1995 m. sausio 1 d. iki jų paskyrimo statutiniais valstybės tarnautojais, neprilyginamas tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Teismo sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjo darbas iki 1995 m. sausio 1 d. ir po minėtos datos niekuo nesiskyrė, yra nepagrįsta ir prieštaraujanti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarime Nr. KT1-N1/2017 pateiktiems išaiškinimams, kuriais pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nesivadovavo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2020 m. vasario 18 d. rašto Nr. 9.4-329(3.46.) „Dėl tarnybos laiko pareigūnų ir karių pensijai skirti“ teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl su tuo susijusio pareiškėjo prašymo įpareigoti Departamentą įskaičiuoti į pareiškėjo tarnybos stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 8 d.
14. Pirmosios instancijos teismas tikrinamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame, be kita ko, teigia, kad Raštas yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, kuris pats savaime nesukelia pareiškėjui kokių nors teisinių pasekmių ir nelaikytinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas su prašymu skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą į VSDFV įgaliotą Fondo administravimo įstaigą nesikreipė, atitinkamai VSDFV įgaliota Fondo administravimo įstaiga nėra priėmusi sprendimo dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo pareiškėjui. Taip pat nustatyta, kad ginčijamu raštu Departamentas pareiškėjui atsakė į pastarojo 2019 m. gruodžio 6 d. pakartotinai pateiktą prašymą įskaičiuoti valstybinei pareigūnų ir karių pensijai gauti laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 8 d. Rašte išdėstyta argumentuota Departamento nuomonė, kodėl pareiškėjo nurodytas laikotarpis neturėtų būti įskaičiuotas į pareiškėjo tarnybos stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti.
16. Teisėjų kolegija, paminėto pakartotinio rašto turinį įvertinusi visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, sprendžia, kad pareiškėjas šį pakartotinį prašymą tiesiogiai siejo su teisės į valstybinę pareigūnų ir karių pensiją įgyvendinimu. Pareiškėjo nuomone, Departamentas, atsakydamas į jo 2019 m. gruodžio 6 d. prašymą, turėjo priimti administracinį sprendimą dėl laikotarpio nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 8 d. įskaičiavimo į pareiškėjo tarnybos stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti.
17. Teisės į valstybinę pareigūnų ir karių pensiją įgyvendinimas reglamentuojamas Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme, pagal kurį: pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama išėjusiems iš tarnybos pareigūnams, ištarnavusiems, be kita ko, vidaus tarnybos sistemoje 25 ir daugiau metų, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus pareigūnus (t. y. pripažintus nedarbingais ar iš dalies darbingais dėl priežasčių, susijusių su tarnyba) (3 str. 1 d. 1 p.); asmenims, paskiausiai tarnavusiems vidaus tarnybos sistemoje, pareigūnų ir karių valstybines pensijas ir šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytą priedą skiria ir moka VSDFV įgaliotos Fondo administravimo įstaigos iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai šiam tikslui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų (12 str. 1 d.); kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieš tris mėnesius iki teisės gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po teisės gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją atsiradimo (12 str. 3 d.); šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos per Nuostatuose nustatytą laiką privalo priimti sprendimą dėl pensijos paskyrimo arba dėl atsisakymo ją paskirti ir apie sprendimą pranešti pareiškėjui (12 str. 5 d.); Fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ar mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais (12 str. 6 d.).
18. Skirdamos ir mokėdamos karių ir pareigūnų valstybines pensijas VSDFV įgaliotos Fondo administravimo įstaigos, be kita ko, vadovaujasi Vyriausybės patvirtintais Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (Pensijų įstatymo 12 str. 2 d.). Ginčui aktualios redakcijos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 patvirtintuose Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose įtvirtinta, kad: prašymą skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą pareiškėjas paties sprendimu pateikia VSDFV įgaliotai Fondo administravimo įstaigai (4, 4.1 p.); VSDFV įgaliota Fondo administravimo įstaiga, gavusi pareiškėjo prašymą skirti pensiją už tarnybą, per 3 darbo dienas raštu kreipiasi į pareiškėjo prašyme nurodytą tarnybą, įstaigą, instituciją, kurioje pareigūnas tarnauja arba tarnavo paskiausiai, dėl dokumentų, nurodytų, inter alia (be kita ko), Nuostatų 18.1–18.2 papunkčiuose, pateikimo (7 p.); karių ir pareigūnų valstybinė pensija už tarnybą skiriama remiantis, be kita ko, tarnybos, įstaigos, institucijos personalo tarnybos, o jeigu tarnybos, įstaigos, institucijos personalo administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai, – įstaigos, centralizuotai atliekančios personalo administravimo funkcijas, parengtame pareigūno tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape pateiktais duomenimis apie pareigūno tarnybos laiką (18, 18.1 p.).
19. Teisėjų kolegija, Nutarties 17 ir 18 punktuose paminėtą teisinį reglamentavimą įvertinusi nagrinėjamos bylos kontekste, prieina prie šių nagrinėjamai bylai reikšmingų išvadų: 1) tarnybos stažo pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti paskaičiavimas yra reikšmingas skiriant pareigūnų ir karių valstybinę pensiją; 2) pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama tik išėjusiems iš tarnybos pareigūnams; 3) pareigūnų ir karių valstybinę pensiją Nuostatuose nustatyta tvarka skiria VSDFV įgaliota Fondo administravimo įstaiga, kuri vadovaujasi duomenimis apie pareigūno tarnybos laiką, kuriuos jai tokios pensijos skyrimo metu pateikia atitinkamos tarnybos, įstaigos, institucijos personalo tarnybos, o jeigu tarnybos, įstaigos, institucijos personalo administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai, – įstaigos, centralizuotai atliekančios personalo administravimo funkcijas, parengdamos nustatytos formos pareigūno tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą; 4) pareigūnas, nesutikdamas su tokiu Fondo administravimo įstaigos sprendimu, inter alia (be kita ko) su tarnybos stažo pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti paskaičiavimais, turi teisę Fondo administravimo įstaigos sprendimą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo ir išmokėjimo apskųsti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.
20. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad Nuostatuose nurodyta tvarka ir terminais pateiktas atitinkamos formos pareigūno tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape nurodytas ir, vadovaujantis aktualiu teisiniu reglamentavimu paskaičiuotas darbo stažas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, turi įtakos VSDFV įgaliotos Fondo administravimo įstaigos priimamo sprendimo dėl tokios pensijos apskaičiavimo pagrįstumui ir teisėtumui. Todėl suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su pareigūno tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape paskaičiuotu darbo stažu, kuriuo vadovaudamasi VSDFV įgaliota Fondo administravimo įstaiga priima sprendimą dėl pareigūnų ir karių pensijos apskaičiavimo, turi subjektinę teisę Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais tuo aspektu ginčyti jam teisines pasekmes sukeliantį VSDFV įgaliotos Fondo administravimo įstaigos sprendimą. Atitinkamai tarnybų, įstaigų, institucijų personalo tarnybų, o jeigu tarnybos, įstaigos, institucijos personalo administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai, – įstaigų, centralizuotai atliekančių personalo administravimo funkcijas, suinteresuotam asmeniui adresuoti raštai apie suinteresuoto asmens tarnybos stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti yra tik informacinio pobūdžio dokumentai, patys savaime nesukeliantys šiems asmenims kokių nors teisinių pasekmių. Tokie raštai nelaikytini ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamais administraciniais sprendimais.
21. Apibendrinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas Departamento 2020 m. vasario 18 d. raštas yra išimtinai informacinio pobūdžio. Šis raštas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia.
22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015, 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2259-1062/2020); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015, 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2259-1062/2020).
23. Pagal LVAT praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2259-1062/2020).
24. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas Departamento 2020 m. vasario 18 d. raštas nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių, pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Raštą bei su šiuo reikalavimu susijęs reikalavimas įpareigoti Departamentą įskaičiuoti į pareiškėjo tarnybos stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 8 d. negalėjo būti administracinės bylos dalyku. Todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo administracinę bylą nutraukti, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 p.).
25. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą tenkinti pareiškėjo skundą, neteisingai taikė proceso teisės normas ir dėl šios pažaidos buvo neteisingai išspręsta byla, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla nutraukiama (ABTĮ 146 str. 1 d.). Tai konstatavus, kiti apeliacinio skundo argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai nėra vertinami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.
Nutartis neskundžiama.