- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-05
- Bylos Nr.
- 2A-407-555/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Nijolia Indreikienė, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- AB „Autrolis“
- Advokatai
- Žilvinas Kalinauskas, Jonas Vytautas Meilutis
- Kategorijos
- 11.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,
sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovui G. M., jo atstovams advokatui Jonui Vytautui Meilučiui ir Kauno troleibusų vairuotojų profesinės sąjungos atstovui Petrui Balčaičiui, atsakovo atstovui advokatui Žilvinui Kalinauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Autrolis“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovui AB „Autrolis“ dėl generalinio direktoriaus įsakymo panaikinimo, kintamosios atlyginimo dalies priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas G. M. ieškiniu prašė panaikinti atsakovo generalinio direktoriaus 2009-02-17 įsakymą Nr. P-74; priteisti iš atsakovo 455 Lt kintamąją atlyginimo dalį už 2009- metų sausio mėnesį, 32,50 Lt priedo už naktinį darbą, 10,13 Lt už viršvalandinį darbą, 42 Lt už darbą poilsio dieną, iš viso 539,63 Lt. Nurodė, kad nuo 1993-11-17 dirba troleibuso vairuotoju. dviejų pamainų režimu, jis nedirbdavo naktį, nes to nebuvo numatyta jo darbo sutartyje. Teigė, kad dviejų pamainų darbo režimas buvo nustatytas 1996 metais sudarytoje darbo sutartyje, tačiau sutarties neišsaugojo, todėl pateikti negali. 1999 m. sudarytoje darbo sutartyje dviejų pamainų režimo nėra numatyta, bet ši sutartis buvo pasirašyta tik dėl to, kad keitėsi atlyginimo dydis. Ieškovas nesutiko dirbti trečioje, naktinėje pamainoje. Darbdavys sudarė 2009 metų sausio mėnesio darbo grafiką, pagal kurį ieškovui buvo paskirta dirbti naktį iš sausio 30 į 31 dieną. Ieškovas parašė darbdaviui, kad tokią pamainą dirbti jis nesutinka ir nedirbs. Ieškovas neatvyko į darbą sausio 30-31 pamainą. Darbdavys už tai nepriskaičiavo ir neišmokėjo ieškovui kintamosios atlyginimo dalies - 539 litų. Ieškovo nuomone, tai padaryta neteisėtai. Jeigu ir laikyti, kad neatvykus į darbą buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas, tai turėjo būti skiriama drausminė nuobauda, o ne piniginė nuoskaita.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino neteisėtu atsakovo AB „Autrolis“ 2009-02-17 įsakymą Nr. P-74, priteisė ieškovui G. M. iš atsakovo AB „Autrolis“ 539,63 Lt (priskaityta suma) darbo užmokesčio ir 350 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad ieškovas buvo priimtas į darbą Kauno troleibusų parko troleibuso vairuotoju 1993-11-16 (b.l.101), darbo sutartis tarp šalių sudaryta 1999-11-02 (b.l.17-18), darbo sutarties 5 p. nustatyta, kad darbuotojas įsipareigoja dirbti pagal patvirtintą troleibuso vairuotojo darbo instrukciją (b.l.18), atsakovo darbo tvarkos taisyklių 38 p. numato, kad naktį dirba ir troleibusų vairuotojai (b.l.46), ieškovas pasirašė, kad su darbo tvarkos taisyklėmis susipažino (b.l.56, II pusė). Teismas sprendė, kad ieškovas pasirašydamas darbo sutartį sutiko vykdyti darbo tvarkos taisykles, vadinasi, sutiko dirbti naktį, o ta aplinkybė, kad iki ginčo pamainos ieškovas nebuvo dirbęs naktį, nereiškia, kad ieškovo prisiimti įsipareigojimai išnyko. Nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas neatvyko dirbti į naktinę pamainą 2009 sausio 30-31 dienomis (b.l. 34), dėl ko 2009-02-17 įsakymu Nr. P-74 atsakovo gen. direktorius pripažino, kad ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą- neatvyko į darbą visą pamainą, tačiau drausminės nuobaudos neskyrė, nusprendė neskatinti ieškovo 100 procentų už 2009 m. sausio mėnesį ( b.l.13), šį įsakymą ieškovas skundė darbo ginčų komisijai, bet prašymas nebuvo patenkintas (b.l. 4-6). Teismas nustatė, kad 2008-06-28 įsakymu Nr. 118-V atsakovo gen. direktorius nusprendė, jog darbuotojams gali būti mokamas paskatinimas už kokybiškai atliktą darbą ir atvirkščiai - gali būti nepriskaičiuojamas skatinimas, jeigu yra tam tikros, iš anksto numatytos aplinkybės, viena iš kurių yra neatvykimas į darbą be pateisinamos priežasties (b.l.59). Vadovaujantis DK 186 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgdamas į teismų praktiką, teismas nurodė, kad darbo užmokestis apima ir premijas, kurios numatytos darbo sutartyse už tam tikrų rodiklių įvykdymą, kuriuos įvykdęs darbuotojas įgyja subjektyvią teisę reikalauti premijos, o darbdavys privalo ją išmokėti, tokios premijos nelaikytinos skatinimo priemonėmis DK 233 straipsnio prasme, o yra pagal savo pobūdį priskirtinos darbo užmokesčiui ir yra darbo užmokesčio sudedamosios dalys. Teismas nurodė, kad atsakovas sudarydamas darbo sutartį įsipareigojo mokėti po 2,50 Lt už valandą atlyginimo priedą, jeigu darbas atliktas kokybiškai (b.l.19), laikė, kad toks įsipareigojimas ir iš anksto nustatytas kriterijus - kokybiškai atliktas darbas, sukuria darbuotojui subjektyvią teisę reikalauti, jog priedas būtų išmokėtas, jeigu dėl darbo kokybės nėra priekaištų, todėl mokėjimą po 2,50 Lt už valandą teismas laikė sudedamąja darbo užmokesčio dalimi. Atsižvelgiant į tai, įsakymas 2008-06-28 Nr.118-V dalyje, kur nuspręsta nemokėti skatinamosios dalies už darbo drausmės pažeidimus, laikytinas neteisėtu, prieštaraujančiu DK 186 str. 2 d. Teismas nurodė, kad priimdamas sprendimą, neturi vadovautis norminiu aktu, kuris prieštarauja įstatymui (CPK 3 str. 4 d.). Kadangi neatvykimas į darbą visą pamainą be pateisinamos priežasties yra darbo drausmės pažeidimas, tačiau tokį pažeidimą padaręs darbuotojas to mėnesio darbą gali būti atlikęs kokybiškai, be to atsakovas neturėjo jokių priekaištų ieškovui dėl 2009 metų sausio mėnesio darbo kokybės, todėl teismas sprendė, kad už sausio mėnesį dirbtas valandas ieškovui turėjo būti išmokėtas iš anksto sutartas priedas- po 2,50 Lt už valandą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimą. Nurodo, kad pagal teismų praktiką abiem darbo sutarties šalims - darbdaviui ir darbuotojui - yra privalomos sąlygos, įtrauktos į darbo sutartį, o sąlygos, įtvirtintos ne darbo sutartyje, bet nuostatuose, įmonės vadovo įsakymuose, kituose administracijos aktuose, tampa neatskiriama darbo sutarties dalimi tik tuo atveju, kai darbo sutartyje yra nuoroda į konkretų aktą, t. y. abi sutarties šalys susitarė tokio akto nuostatas laikyti sutarties sąlygomis. Teigia, jog 1999-11-02 darbo sutartyje Nr. 1784 skatinamosios (kintamosios) darbo užmokesčio dalies konkretaus dydžio apskaičiavimas nesusietas su konkrečiu įmonės administracijos aktu. Todėl apelianto nuomone, sprendime nepagrįstai teigiama, kad 2008-06-18 įsakymu Nr. 118-V buvo pakeistos Ieškovo darbo sutarties sąlygos. Nurodo, kad 2008-06-18 įsakymu Nr. 118-V atsakovo generalinis direktorius nustatė troleibusų vairuotojui priskaičiuojamo skatinimo už kokybiškai atliktą darbą per visas tą mėnesį dirbtas valandas kriterijus, t.y., jei troleibusų vairuotojas per visą dirbtą mėnesį nepažeidė troleibusų vairuotojo pareiginių nuostatų, darbo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 1, vidaus darbo tvarkos taisyklių, nepadarė pravaikštų ar neatvyko į darbą neblaiviame stovyje, ar nebuvo darbo metu neblaivus ir t.t., jis įgyja teisę į sulygtą darbo sutartimi kintamą-skatinamąją darbo užmokesčio dalį 2,5 Lt už kiekvieną tą mėnesį dirbtą valandą, su šiuo įsakymu ieškovas supažindintas pasirašytinai. Tokiu būdu troleibuso vairuotojas, įvykdęs rodiklius nustatytus 2008-06-18 įsakymu Nr. 118-V, įgyja subjektyvią teisę reikalauti skatinamosios atlyginimo dalies, o darbdavys privalo ją išmokėti. 2008-06-18 įsakymu Nr. 118-V atsakovo generalinis direktorius patvirtino skatinamosios darbo užmokesčio dalies išmokėjimo tvarką, nustatydamas, kad kokybiškai atliekamo darbo kriterijais yra laikoma tinkamas troleibusų vairuotojų pareiginių nuostatų, darbo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 1, vidaus darbo tvarkos taisyklių, borto kompiuterio ir kasos aparatų eksploatacijos taisyklių vykdymas. DK nuostatos nedraudžia darbdaviui, skatinamosios (kintamos) darbo užmokesčio dalies išmokėjimo kriterijus nustatyti atsižvelgiant į tinkamą DK ir bendrovės lokalinių aktų vykdymą. Apeliantas mano, jog teismas sprendime netinkamai taikė materialinės teisės normos - pažeidė LR Darbo kodekso normas, reglamentuojančias individualius darbo santykius.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl pasisako dėl apeliaciniame skunde nurodyto faktinio ir teisinio pagrindo, kartu įvertinusi, jog nėra pagrindo ginant viešąjį interesą ir remiantis CPK 414 straipsniu viršyti apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Nustatyta, kad atsakovas šalių sudaryta 1999-11-02 darbo sutartimi (b. l. 17-19) įsipareigojo mokėti ieškovui 11,33 Lt valandinį atlygį ir 2,50 Lt per valandą skatinimą už kokybiškai atliktą darbą du kartus per mėnesį (Sutarties 4 straipsnis, redakcija nuo 2008-06-01).
DK 186 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį; darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad darbo užmokestis apima tiek pagrindinį darbo užmokestį, tiek ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą pagal iš anksto nustatytus rodiklius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Espersen Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-451/2006; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. UAB „Mitnija“, bylos Nr. 3K-3-284/2009).
Nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl to, ar tinkamai buvo taikytos materialinės teisės normos, reglamentuojančios darbuotojui pagal darbo sutartį mokamo darbo užmokesčio ir papildomų priedų skaičiavimo tvarką. Pagal DK 186 straipsnį darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalys darbo sutartimi susitarė dėl konkrečios atlyginimo dalies, mokėtinos ieškovui kiekvieną mėnesį, dydžio, taip pat, jog buvo nustatytas skatinimo mokėjimo periodiškumas, darbo našumo rodiklis buvo apibrėžtas kokybe, kurį įgyvendinus ieškovas įgyja teisę reikalauti išmokėti jam priedą, kaip darbo užmokesčio sudėtinę dalį. Pažymėtina, kad apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad darbo sutarties 4 punkte nustatyta darbo užmokesčio dalis nebuvo darbdavio taikytas skatinimas darbuotojui kaip motyvacinė priemonė (DK 233 straipsnis). Kitaip nei premijos, darbo užmokesčio pagrindinė funkcija - atlyginimas už darbo sutartyje nustatytų darbo funkcijų atlikimą. Atlikęs darbo funkcijas, darbuotojas įgyja subjektyvią teisę reikalauti darbo sutartyje nustatyto ar darbo sutartyje nustatyta tvarka apskaičiuoto darbo užmokesčio už nustatytu laikotarpiu atliktą darbą, o darbdavys turi pareigą jį sumokėti. Apeliantas nesutinka su skundžiamo teismo argumentais, jog 2008-06-18 darbdavio įsakymu Nr. 118-V (b.l. 15-16) nustačius darbo našumo rodiklius, buvo pakeistos ieškovo darbo sąlygos.
Kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.). Bylos medžiaga nustatyta, kad darbo sutartyje įtvirtintas susitarimas, jog skatinimas mokamas už kokybiškai atliktą darbą, nedetalizuojant koks darbas yra laikomas kokybišku. Kolegijos vertinimu, apskaičiuojant papildomą darbo užmokestį, svarbus konkretumas ir aiškumas, pavyzdžiui, nustatyti aiškūs rodikliai, pagal kuriuos įgyja ar netenka darbuotojas papildomos darbo užmokesčio dalies. Atsakovo 2008-06-18 įsakymu Nr. 118-V buvo patvirtinta troleibusų vairuotojų skatinimo už kokybiškai atliktą darbą priskaičiavimo tvarka, nustatyti skatinimo neskyrimo ar mažinimo pagrindai. Šis darbdavio įsakymas priimtas vienasmeniškai, nesant susitarimo su ieškovu, ar darbuotojų kolektyvu, vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 106 p. (b.l. 50) pagrindu, nustatančiu darbdavio diskreciją priimti sprendimą dėl konkretaus darbuotojo atitikimo nurodytus skatinimo kriterijus t.y. dėl konkretaus darbuotojo premijavimo (DK 233 straipsnis). Darytina išvada, jog šalys šiuo konkrečiu atveju darbo sutartyje nebuvo sutarę dėl konkrečių rodiklių (aplinkybių), kurioms įvykus atsakovas įgytų teisę mažinti ar visai nemokėti darbo užmokesčio dalies. Be to, skatinimo neskyrimo forma, t. y. tai, kad ieškovui už atitinkamą laikotarpį nemokama darbo užmokesčio dalis, įforminta direktoriaus įsakymu, kai tuo tarpu darbo sutartimi sutarto dydžio darbo užmokestį darbdavys privalo mokėti be jokio atskiro įsakymo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė DK 186 straipsnį, apeliacinio skundo argumentai dėl darbo užmokesčio dalies neskyrimo skyrimo ir mokėjimo tvarkos yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Nesant pagrindo tenkinti apeliacinį skundą iš atsakovo ieškovui priteistinos ieškovo turėtos atstovavimo išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nutar ė:
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo AB „Autrolis“ ieškovui G. M. 270 Lt atstovavimo išlaidų.