Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Z. G. atstovės advokatės Rūtos Sankaitienės apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2016-04-18 nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2016-03-28 5.44 val., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g., vairavo automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 1,10 promilės (±0,017%). Tokiais veiksmais Z. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus ir padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d.

Šilalės rajono apylinkės teismas 2016-04-18 priėmė nutarimą, kuriuo Z. G. pripažino kalta padarius administracinės teisės pažeidimą ir paskyrė pagal ATPK 126 str. 1 d. administracinę nuobaudą – 289 Eur baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones 1 metams.

Akcentuoja, kad esant tokiai situacijai, apeliantė neturi jokios galimybės toliau dirbti UAB (duomenys neskelbtini), nenusižengdama šios įmonės darbo tvarkos taisyklėms ir nevėluodama ar anksčiau neišeidama iš darbo. Mano, kad yra reali grėsmė, jog jai neturint teisės vairuoti savo automobilį ir negalint reikiamu laiku atvykti ir išvykti iš darbo vietos, ji gali prarasti savo dabartinį darbą, kaip vienintelį pagrindinį pajamų šaltinį. Pažymi, kad išskyrus tarpmiestinius autobusus, apeliantė neturi jokio kito būdo nuvykti į darbo vietą, nes dukra nepilnametė, sutuoktinio neturi. Nepilnametės dukros tėvas išlaikymo savo dukrai nemoka, todėl Z. G. viena išlaiko savo dukrą ir darbas UAB (duomenys neskelbtini) yra pagrindinis tiek apeliantės, tiek jos dukros pragyvenimo šaltinis. Taip pat nurodo, kad Z. G. gyvena rajone, yra 54 metų amžiaus, todėl neturint teisės vairuoti transporto priemones, jos galimybės susirasti kitą darbą, jei netektų dabartinio, būtų labai mažos. Vienintelės šeimos pajamos taptų Darbo biržos mokamos išmokos. Atkreipia dėmesį į tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog Z. G. darbo vieta nurodoma ir UAB (duomenys neskelbtini), tačiau darbas šioje įmonėje yra antraeilis, mažai apmokamas, todėl yra svarbiausia neprarasti pagrindinio ir vienintelio realaus savo pajamų šaltinio bendrovėje UAB (duomenys neskelbtini).

Pažymi ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemonę Z. G. yra būtina ir tam, kad nepablogėtų jos sveikatos būklė. Iš medicinos dokumentų išrašo matyti, jog Z. G. serga pirmine arterine hipertenzija, hipertenzine kardiomiopatija, lėtine išemine širdies liga stabilia krūtinės angina. Pacientė yra konsultuojama kardiologų, endokrinologų, ją kankina dažni ligos paūmėjimai. Akcentuoja, kad esamoje Z. G. sveikatos būklėje asmuo negali daug ir toli vaikščioti, patirti didesnį fizinį krūvį. Z. G. ligos yra neišgydomos, tik koreguojamos medikamentais. Dėl per didelio fizinio krūvio asmeniui gresia infarktas ir kitos mirtinos komplikacijos. Turėdama teisę vairuoti automobilį Z. G. išvengdavo per didelio fizinio krūvio, jai netekdavo toli eiti pėsčiomis, kas asmeniui užtikrindavo gebėjimą tinkamai pasirūpinti ir savimi, ir savo dukra.

Pasak advokatės, atsižvelgus į visus skunde išdėstytus argumentus manytina, kad piniginės baudos už padarytą administracinį teisės pažeidimą paskyrimas šioje byloje būtų proporcinga nuobauda Z. G., kuri užtikrintų, jog nuobaudos tikslai bus įgyvendinti, nes įvertinus jos asmenybę, sveikatos būklę, šeiminę bei finansinę padėtį ir riziką prarasti pagrindinį pajamų šaltinį sau ir savo dukrai, teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas 1 metams yra per griežta nuobauda šioje byloje, neatitinkanti teisingumo ir protingumo principų, deklaruojamų aukštesniosios instancijos teismų praktikoje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau apeliaciniame skunde keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ATPK 30¹ str.

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad „Organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos“. Kaip teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas, pagal teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant ypatingoms, išskirtinėms aplinkybėms, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė, nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą, nuobauda negali būti skiriama (nutartys administracinėse bylose Nr. N3-396/2007, N1-1396/2007, N17-103/2007, N62-690/2011, N261-4448/2011). Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, mano, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, todėl apylinkės teismas pagrįstai Z. G. netaikė ATPK 30¹ str. nuostatų. Apylinkės teismas įvertino pažeidėjos nurodytas aplinkybes, kurios minimos ir apeliaciniame skunde, ir teisingai konstatavo, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo jam taikyti ATPK 30¹ str. Tai visiškai atitinka susiformavusią teismų praktiką dėl tokių aplinkybių vertinimo ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo prasme.

Apeliantė padarė šiurkštų, vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, tokiu elgesiu sukėlė realią grėsmę transporto eismo saugumui, eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Z. G. prisipažinimas padarius pažeidimą ir nuoširdus gailėjimasis laikytinas tik jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kuri yra reikšminga parenkant administracinę nuobaudą neperžengiant sankcijos už padarytą pažeidimą ribų, tačiau jos tikrai nepakanka, jog būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Tas pats pasakytina ir dėl kitų apeliantės atstovės nurodytų aplinkybių – teismų praktikoje pažeidėjo darbo pobūdis, tokio pažeidimo padarymas pirmą kartą, asmeninio pobūdžio aplinkybės nėra laikomos išskirtinio pobūdžio aplinkybėmis, galinčiomis sąlygoti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymą (nutartys administracinėse bylose Nr. N4-2136/2006, N16-595/2006, N16-1757/2006, N16-1756/2006, N6-1198/2006, N9-989/2006, N14-2082/2006, N3-34/2007, N1-413/2007, N9-1191/2007,N62-3529/2011, N62-3595/2011, N62-3608/2011, N62-3678/2011). Į visas šias aplinkybes gali būti atsižvelgiama tik individualizuojant pažeidėjui skiriamą nuobaudą neperžengiant sankcijos ribų (nutartys administracinėse bylose Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), tą šiuo atveju apylinkės teismas ir padarė. Tai, kad teisės vairuoti transporto priemones praradimas gali lemti darbo praradimą, pasunkinti šeimos gyvenimą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti prieš darydamas administracinį teisės pažeidimą. Suprasdama, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimas yra būtinas, Z. G. privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Tačiau ji sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, padarė vieną iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Esant tokioms aplinkybėms, pažeidėjos ir jos šeimos interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu (nutartis administracinėje byloje Nr. N6-1199/2006).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Taip įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

ATPK 126 str. 1 d. numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), – užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 Eur iki 434 Eur atimant teisę vairuoti transporto priemones nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Apylinkės teismas skundžiamu nutarimu Z. G. pagal ATPK 126 str. 1 d. paskyrė sankcijoje numatytą minimalią baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui. Nors pažeidėjos atstovė mano, jog apylinkės teismas nepagrįstai netaikė ATPK 30¹ str. ir paskirta nuobauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui, bei nurodo, kad teismas nesivadovavo formuojama teismų praktika, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinėje byloje Nr. 2AT-3-2011paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria buvo paskirta mažesnė nei įstatymo nustatyta nuobauda už ATPK 126 str. 1 d. nurodytą administracinį teisės pažeidimą, tačiau pažymėtina, kad apeliantės atstovės nurodytoje byloje buvo nustatytas lengvas pažeidėjo girtumo laipsnis – 0,45 promilės, kai įvertinus galimą alkoholio matavimo prietaiso paklaidą (± 0,017 promilės) pažeidėjo naudai, jo neblaivumo laipsnis būtų dar mažesnis, t. y. 0,433 promilės, kuris nežymiai viršija minimalią ATPK 126 str. 1 d. nustatytą girtumo ribą. Šiuo atveju Z. G. nustatytas 1,1 promilės girtumas, tai, apeliacinio teismo vertinimu, svarbu sprendžiant galimybę taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Z. G. buvo tinkamai pritaikytos administracinių nuobaudų skyrimą reglamentuojančios nuostatos, jai paskirta administracinė nuobauda yra tinkamai individualizuota, nėra per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, ja realizuojami administracinės nuobaudos tikslai, įtvirtinti ATPK 20 str. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Z. G. atstovės advokatės Rūtos Sankaitienės apeliacinio skundo netenkinti. Šilalės rajono apylinkės teismo 2016-04-18 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.