- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-01-08
- Bylos Nr.
- 1-175-297/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48002-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Kaltinamasis
- D. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-48002-19, kurioje
D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2007 m. rugsėjo 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį 5 MGL (625 Lt) bauda;
2) 2009 m. rugpjūčio 3 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64 straipsnio 1, 2, 3 dalis, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams ir 5 MGL (625 Lt) bauda; vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
3) 2010 m. sausio 21 d. Kauno rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams ir 5 MGL (625 Lt) bauda;
4) 2010 m. kovo 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams ir 5 MGL (625 Lt) bauda; 2011 m. rugsėjo 21 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi pritaikius BVK 157 straipsnį, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos prieš 8 mėnesius 3 dienas; 2012 m. vasario 1 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas ir nuteistasis pasiųstas atlikti 7 mėnesių 27 dienų laisvės atėmimo bausmę; Kauno miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartimi atleistas nuo 2010 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės – 5 MGL (625 Lt) baudos; laisvės atėmimo bausmę atlikęs, 2018 m. liepos 25 d. paleistas iš pataisos įstaigos, turintis teistumą, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis D. G. 2019 m. lapkričio 10 d. apie 20.30 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės durų kilusio žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš nukentėjusiąją K. B., o būtent rankomis sugriebė K. B. už plaukų ir, panaudodamas jėgą, tempė link savęs, dėl ko nukentėjusioji atsitrenkė į namo sieną, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai K. B. fizinį skausmą.
Kaltinamasis D. G. kaltę pripažino. Duodamas parodymus bylos ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad K. B. yra jo buvusi sugyventinė. 2019 m. lapkričio 10 d. apie 20.15 val. jis susitiko su K. B., nes reikėjo išspręsti asmeninius reikalus. Jie kalbėjosi prie namo, kuriame gyvena nukentėjusioji, laiptinės durų. Bekalbėdami susiginčijo. Jis pasiūlė išspręsti ginčą K. bute ir ketino įeiti į namo laiptinę. Tačiau K. B. nesutiko įsileisti jį į savo butą ir, bandydama sulaikyti, jį pastūmė. Supykęs kaltinamasis rankomis sugriebė jai už plaukų ir jėga patraukė į save, dėl ko K. B. prarado pusiausvyrą ir atsitrenkė į namo sieną. Tada jis įėjo į laiptinę ir lipo laiptais link nukentėjusiosios buto, tačiau kelią jam užtvėrė V. P., kuris yra dabartinis K. B. draugas. Jie abu susikibo, bet smūgių vienas kitam nesudavė. Išgirdęs, jog kažkas šaukia „policija“, kaltinamasis išsigando, kad gali būti sulaikytas, todėl pasišalino iš įvykio vietos. Pripažįsta, kad savo veiksmais K. B. sukėlė fizinį skausmą. Dėl to, kad smurtavo jos atžvilgiu, labai gailisi, K. B. atsiprašė, ji jam atleido ir jie susitaikė. Sutinka, kad baudžiamasis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 58–61, 81–84).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusioji K. B. parodė, kad 2019 m. lapkričio 10 d. apie 20.30 val. prie savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įėjimo durų susitiko su kaltinamuoju, kuris yra buvęs jos sugyventinis. Jiems besikalbant, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Kaltinamasis norėjo užeiti į jos butą, o ji nesutiko. Tačiau D. G. vis tiek norėjo įeiti į laiptinę, todėl ji bandė sulaikyti jį ir rankomis pastūmė. Tuomet D. G. sugriebė rankomis ją už plaukų ir, panaudodamas jėgą, patempė link savęs, dėl ko ji atsitrenkė į namo sieną. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų ji pajuto stiprų fizinį skausmą. D. G. įėjo į namo laiptinę, kur sutiko jos draugą V. P.. Jie abu susigrūmė, tačiau fizinio smurto nenaudojo. Kažkas iš namo gyventojų sušuko, jog reikia kviesti policijos pareigūnus, ir kaltinamasis pasišalino. Ji apie įvykį pranešė policijos pareigūnams. Ikiteisminio tyrimo metu D. G. jos atsiprašė, jie susitaikė. Civilinio ieškinio nereiškia, prašė ikiteisminį tyrimą nutraukti (b. l. 39–42).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. P. parodė, kad gyvena su K. B. adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 10 d. vakare, būdamas namuose, išgirdo laiptinėje triukšmą. Išėjęs į laiptinę, pamatė link jo ateinantį K. B. buvusį sugyventinį D. G., kuris šaukė, buvo agresyviai nusiteikęs, todėl jam prisiartinus, liudytojas sugriebė jį ir liepė nusiraminti. Tuomet D. G. taip pat jį sugriebė ir jie susigrūmė. Kai paleido vienas kitą, D. G. iš įvykio vietos pasišalino. Dėl šio įvykio D. G. jokių pretenzijų neturi (b. l. 45–48).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio K. M. surašytame pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, jog 2019 m. lapkričio 10 d. 21.51–21.52 val. priimtas K. B. pareiškimas dėl to, kad tą pačią dieną apie 20.30 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės jos buvęs sugyventinis D. G., gimęs (duomenys neskelbtini), tampė ją už plaukų ir trenkė į sieną, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Protokolu ir nuotraukomis fiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra; tyrimui reikšmingų daiktų ar pėdsakų nerasta (b. l. 10–18).
Teismas, įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo D. G. kaltė yra įrodyta. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis tyčia, dėl asmeninių paskatų panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją K. B., t. y. sugriebė rankomis ją už plaukų ir tempė, dėl ko nukentėjusioji atsitrenkė į namo sieną. Dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų atsirado padariniai – nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.
Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje numatyta prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, tokiu atveju nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu.
Už kaltinamojo D. G. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriamos bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Taigi, šiuo atveju prokuroro sprendimas užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu įstatymui (BPK 418 straipsnis) neprieštarauja. Kaltinamajam buvo pranešta apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, jam išaiškinta BPK 418–425 straipsniuose numatyta šio proceso tvarka ir pasekmės, ir kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokuroro siūloma laisvės apribojimo bausme ir jos dydžiu (b. l. 152–153, 154).
Pripažįstant asmenį kaltu bei skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje.
Kaltinamasis D. G. padarė tyčinį nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau jis nusikalto būdamas pirmiau teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, taigi, šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir ši aplinkybė sunkina atsakomybę. Kartu teismas įvertina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jis dirba, nebaustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 107, 108). Įvertinus visas šias aplinkybes ir siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, kuri nustatytina tokio dydžio, kaip ir prokuroro siūloma. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino kaltas, yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
BK 48 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyti įpareigojimai ir draudimai, kuriuos gali paskirti teismas. BK 48 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad teismas vietoj šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.
Prokuroras, vadovaudamasis BK 48 straipsnio 7 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, kartu su bausme siūlo skirti kaltinamajam D. G. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Teismas atkreipia dėmesį, kad prokuroro siūloma baudžiamojo poveikio priemonė yra numatyta BK 72² straipsnyje, kuris nustato, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji K. B. nėra kaltinamojo artima giminaitė ar jo šeimos narys, taigi, minėta baudžiamojo poveikio priemonė šiuo atveju negali būti taikoma (Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nuosprendis byloje Nr. 1A-216-634/2019, 2019 m. lapkričio 13 d. nuosprendis byloje Nr. 1A-699-658/2019). Teismas, vadovaudamasis BK 48 straipsnio 4, 6 dalimis, sprendžia, kad siekiant bausmės tikslų, kaltinamajam skirtinas įpareigojimas dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 62–64) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
D. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Remiantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Išaiškinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.