- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-02
- Bylos Nr.
- 2S-844-730/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00607-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- O. G.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės O. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos O. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu dėl vandens, elektros energijos, gamtinių dujų nepertraukiamo tiekimo taikant laikinąsias apsaugos priemones ir prašė įpareigoti „Eso“ Klaipėdos skyrių, akcinę bendrovę „Klaipėdos vanduo“ atnaujinti gamtinių dujų, elektros energijos, vandens tiekimą neterminuotai gyvenamajai patalpai, esančiai (duomenys neskelbtini); įpareigoti paslaugų tiekėjus sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis su I. G., gyvenančia (duomenys neskelbtini); taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai yra viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-22 nutartimi.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. sausio 30 d. nutartimi nutarė nustatyti pareiškėjai O. G. septynių dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus prašymo trūkumus.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja 2020 m. vasario 10 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutarties.
Žemesnės instancijos teismas
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartimi nutarė nustatyti pareiškėjai O. G. septynių dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus atskirojo skundo trūkumus.
Šalies argumentai
5. Pareiškėja 2020 m. vasario 20 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties.
Žemesnės instancijos teismas
6. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi nutarė Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi nutarė pareiškėjos O. G. 2020 m. sausio 23 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 2020 m. vasario 10 d. atskirąjį skundą laikyti nepaduotais ir kartu su prašymo bei skundo priedais grąžinti juos padavusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
7.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis, kuria pareiškėja buvo įpareigota pašalinti 2020 m. vasario 10 d. atskirojo skundo trūkumus, įsiteisėjo 2020 m. balandžio 16 d. (Klaipėdos apygardos teismui 2020 m. balandžio 16 d. priėmus neskundžiamą nutartį, kuria 2020 m. vasario 13 d. nutartis palikta nepakeista). 2020 m. vasario 13 d. nutartyje nustatytas 7 dienų terminas trūkumų pašalinimui suėjo 2020 m. balandžio 24 d.. Iki šio termino pareiškėja 2020 m. vasario 10 d. atskirojo skundo trūkumų nepašalino, todėl atskirasis skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjai.
7.2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog 2020 m. vasario 10 d. atskirasis skundas laikomas nepaduotu, yra įsiteisėjusi ir 2020 m. sausio 30 d. nutartis, kuria pareiškėjai buvo nustatytas terminas pašalinti 2020 m. sausio 23 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trūkumus. 2020 m. sausio 30 d. nutartyje nustatytas 7 dienų terminas trūkumų pašalinimui yra suėjęs, pareiškėja prašymo trūkumų nepašalino, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taip pat laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjai.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskiruoju skundu apeliantė (pareiškėja) O. G. prašo pripažinti 2007 m. rugsėjo 28 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. STN-315-(12.7), kurio pagrindu buvo įregistruota A. B. Ž. nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), netesėtu ir negaliojančiu, pripažinti pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre 2007 m. spalio 3 d. savininkui A. B. Ž. neteisėtu, įpareigoti „ESO“ Klaipėdos skyrių, akcinę bendrovę „Klaipėdos vanduo“ atnaujinti gamtinių dujų, elektros energijos, vandens tiekimą neterminuotai gyvenamajai patalpai, esančiai (duomenys neskelbtini), įpareigoti paslaugų tiekėjus sudaryti pirkimo – pardavimo sutartis su I. G., gyvenančią (egzistuojančią) (duomenys neskelbtini). Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
8.1. Apeliantė iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi klausimą sprendė netinkamai, teismas nustatydamas procesinio dokumento trūkumus netinkamai rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, teigia, kad tuo buvo pažeista apeliantės O. G. teisė į teisingą teismo procesą šioje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Dėl atskirojo skundo argumentų
9. Apeliantė atskirajame skunde iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai nustatė ir vertino bylos faktines, jų pagrindu netinkamai remdamasis nustatė procesinio dokumento trūkumus ir tuo buvo pažeista apeliantės O. G. teisė į teisingą teismo procesą šioje byloje.
10. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 9 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2020 m. gegužės 5 d. nutartį, tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes ir taikė proceso teisės normas, nutardamas apeliantės O. G. 2020 m. sausio 23 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 2020 m. vasario 10 d. atskirąjį skundą laikyti nepaduotais.
11. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis garantuoja teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad ši teisė apima ir teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą yra suprantama kaip kiekvieno asmens teisė, kad jo reikalavimai, susiję su jo civilinėmis teisėmis ir pareigomis, būtų išnagrinėti teismo ar tribunolo (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2018 m. kovo 15 d. sprendimas byloje N.-L. prieš Šveicariją, peticijos Nr. 51357/07, p. 112-113).
12. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje pažymi, kad asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Siekiant užtikrinti veiksmingą teisingumo vykdymą, šią teisę gali riboti nacionalinės procedūros. Atsižvelgiant į tai, teisė kreiptis į teismą nereiškia, jog valstybės narės negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ar tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo nustatymo. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad asmens teisė kreiptis į teismą tam tikrais atvejais gali būti apribota, pavyzdžiui, senaties terminais, teismo mokesčiais, teisinio atstovavimo reikalavimu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1996 m. spalio 22 d. sprendimas byloje S. ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 22083/93; 22095/93, p. 50-51, 1985 m. gegužės 28 d. sprendimas byloje A. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 8225/78, p. 57, 2012 m. spalio 9 d. sprendimas byloje R. P. ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 38245/08, p. 63–67) ir pan., ir tai nelaikoma Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimu.
13. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai). Nepaisant to, teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Ji negali būti suprantama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Pareiškiantis ieškinį (pareiškimą) asmuo turi aiškiai suformuluoti dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką (CPK 2 straipsnis).
14. Byloje nustatyta, kad pareiškėja pateikė pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir svarstant šio prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 30 d. nutartimi nutarė nustatyti apeliantei septynių dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus prašymo trūkumus. Teismas motyvuojamoje dalyje aiškiai nurodė, kokius pareiškimo trūkumus apeliantė turi pašalinti. Apeliantė nesutikdama su 2020 m. sausio 30 d. pirmosios instancijos teismo nutartimi pateikė 2020 m. atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartimi nustatė terminą apeliantės atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Apeliantė nesutikdama su šia nutartimi pateikė 2020 m. vasario 24 d. atskirąjį skundą dėl 2020 m. vasario 13 d. nutarties, kurį išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi nutarė Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą
15. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes (nutarties 14 punktas) matyti, kad įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarčiai, apeliantė toliau ir iki šiol nešalino nei Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartimi nustatytų atskirojo skundo ir Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartimi nustatytų pareiškimo trūkumų, nors apeliantei ne kartą byloje buvo pasiūlyta byloje pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė nei atskirojo skundo, nei pareiškimo trūkumų nepašalino, pateiktame atskirajame skunde iš esmės nenurodo aiškių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi motyvų, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi nutarė O. G. 2020 m. sausio 23 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 2020 m. vasario 10 d. atskirąjį skundą laikyti nepaduotais ir kartu su prašymu bei skundo priedais grąžino juos padavusiam asmeniui.
16. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, nustatė bylos faktines aplinkybes, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
17. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
18. Esant nustatytoms nutarties 9-16 punktuose nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Apeliantei išaiškintina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio apeliantei iš naujo pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį pareiškimą ir taip apginti savo pažeistas teises teisme, nes, kaip jau minėta, asmens teisė kreiptis į teismą (CPK 5 straipsnis) nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. Apeliantei siūloma pasirūpinti tinkamu atstovavimu, tai yra kreiptis į advokatus (advokatų padėjėjus) ar Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl profesionalios teisinės pagalbos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.