Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. A. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir vienašalio sandorio nuginčijimo, tretieji asmenys L. K., R. A., T. A., V. A., nepilnamečiai E. A., R. A. ir J. A., atstovaujami VšĮ „Šakių vaikų globos namų“, Kauno m. 6-ojo notarų biuro notarė Jolanta Rulienė,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo Kauno m. 6-ojo notarų biuro notarė J. Rulienė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis), dalyvaujantiems byloje asmenims apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka datą ir laiką pranešta paštu išsiųstais teismo pranešimais ir paskelbta viešai specialiame tinklalapyje www.teismai.lt.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo sutuoktinė Z. A.. Tretieji asmenys L. K., R. A., T. A., V. A., nepilnamečiai E. A., R. A. ir J. A. yra ieškovo A. R. A. ir Z. A. vaikai. Gyvendami santuokoje sutuoktiniai įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš testamentų registro išrašo matyti, kad po Z. A. mirties palikimą priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto banko“. Kauno m. 6-ojo notarų biuro notarė Jolanta Rulienė 2020 m. rugpjūčio 9 d. išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą ir (arba) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnis). Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo nustato teismas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 8 punktas). Teismas, spręsdamas klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, turi nustatyti, ar asmuo priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

Ieškovas nurodo, kad po sutuoktinės mirties jis ir toliau gyveno adresu (duomenys neskelbtini), naudojosi likusiais po Z. A. mirties daiktais, mokėjo mokesčius už butą.

Įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011). Ieškovas patvirtino, kad jo gyvenamoji vieta buvo ir tebėra būtent ginčo bute, tą patvirtina ir teismui pateiktos apmokėtos sąskaitos už paslaugas, teiktas šiam butui. Byloje nėra duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, jų nepaneigia ir duomenys dėl susidariusio įsiskolinimo už butą. Ieškovas mokėjo mokesčius už butui teikiamas paslaugas ir po sutuoktinės mirties, tačiau šias prievoles vykdė netinkamai. Duomenys apie įsiskolinimą už butui teikiamas paslaugas vertinami netinkamo prievolių vykdymo faktas. Paslaugų gavėjas privalo tinkamai vykdyti prievoles ir sumokėti už suteiktas paslaugas, o kreditoriai (paslaugų teikėjai) dėl netinkamo prievolių vykdymo turi teisę pareikšti ieškinį teisme. Ieškovas, prašydamas teisme nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, kartu išreiškia savo valią ne tik dėl turtinių teisių, bet ir dėl įsipareigojimo vykdyti palikėjos turtines prievoles. Taigi duomenys, apie susidariusį įsiskolinimą butui, pats savaime nepaneigia fakto, kad ieškovas priėmė palikimą faktiniu valdymu.

Ieškinyje išdėstytos aplinkybės ir rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po sutuoktinės mirties ieškovas perėmė ir pradėjo valdyti velionės turtą, t. y. faktiškai priėmė Z. A. palikimą. Duomenų apie kitus asmenis, kurie pretenduotų į Z. A. turtą, nėra. Ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė (CPK 178 straipsnis), kad išreiškė valią priimti turtą atsiradusį po sutuoktinės mirties, pradėdamas šį turtą faktiškai valdyti, todėl šis reikalavimas tenkinamas (CK 5.51 straipsnis, (duomenys neskelbtini) straipsnis 8 punktas).

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad ieškovas galėtų įgyvendinti savo, kaip įpėdinio teises į paveldimą turtą.

Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu.

Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui (CK 5.8 straipsnis). Tai gali būti įpėdinis tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą. Ieškovas yra įpėdinis pagal įstatymą. Universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams bei įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies leidžia asmeniui, pretenduojančiam į palikimą, ginčyti išduotus paveldėjimo teisės liudijimus ir kartu prašyti nustatyti faktą, kad palikimą priėmė faktiškai pradėjus paveldėtą turtą valdyti.

Įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovas priėmė palikimą faktiniu valdymu, o valstybei pereina palikimas tik tais atvejais, jeigu nė vienas įpėdinis pagal įstatymą nepriėmė palikimo (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Esant tokiai situacijai teismas konstatuoja, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas pažeidžia ieškovo teises, todėl pripažintinas negaliojančiu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo minėtų taisyklių atsižvelgus į šalių elgesį. Ieškovui buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, pagal kurią jis yra 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų.

Kasacinis teismas išaiškino, kad kai turtą paveldi valstybė CK 5.62 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, o vėliau įpėdinis, priėmęs palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), šiuo pagrindu kreipiasi į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir teismas pripažįsta palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, tokioje civilinėje byloje įpėdinio patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai nustatomi neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmę palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, kurioje ginčijamas palikimo perėjimas valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 str., 576– 578 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės Z. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.

Pripažinti negaliojančiu 2020 m. rugpjūčio 4 d. Kauno m. 6-ojo notarų biuro notarės Jolantos Rulienės išduotą perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.