- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-07
- Bylos Nr.
- e2A-1002-390/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00129-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“
- Atsakovas
- E. J.
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovei E. J. dėl skolos, delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kapitalo valda“ prašė priteisti iš atsakovės E. J. 402,71 Eur skolą, 969,33 Eur delspinigius, 40,27 Eur baudą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad tarp atsakovės ir pradinės kreditorės UAB ,,Ūkio banko lizingas“ 2007 m. spalio 22 d. sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. 710681598, pagal kurią atsakovė išperkamosios nuomos būdu įsigijo mikrobangų krosnelę Elektrolux EMS2040, foto Sony W55 ir atminties kortą. Atsakovė savo įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdė, nuo 2007 m. lapkričio 22 d. įmokų nemokėjo ir liko skolinga 402,71 Eur. Ieškovė, vadovaudamasi sutarties 11.1 ir 5.5 punktais, už laikotarpį nuo 2007 m. lapkričio 22 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2021 m. sausio 26 d.) paskaičiavo 969,33 Eur delspinigius ir 40,27 Eur baudą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2021 m. kovo 12 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB „Kapitalo valda“ iš atsakovės E. J. 402,71 Eur skolą, 144,98 Eur delspinigius, 40,27 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
4. Teismas nurodė, kad tarp atsakovės ir pradinės kreditorės UAB ,,Ūkio banko lizingas“ 2007 m. spalio 22 d. sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. 710681598, pagal kurią atsakovė išperkamosios nuomos būdu įsigijo mikrobangų krosnelę Elektrolux EMS2040, foto Sony W55 ir atminties kortą. Atsakovė įsipareigojo per sutartyje numatytą 24 mėnesių turto išpirkimo laikotarpį (iki 2009 m. spalio 22 d.) pagal šalių suderintą mokėjimų grafiką ir sąlygas mokėti mokėjimo grafike numatytas įmokas ir vykdyti kitas sutarties sąlygas. Atsakovė savo įsipareigojimų pagal minėtą sutartį tinkamai nevykdė, liko skolinga 402,71 Eur. Sutarties 11.2 punkte nustatyta, kad nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas šios sutarties 5.2 ir 5.5 punktus, nuomininkas sumoka Lizingo įmonei 10 procentų neišpirktos turto vertės baudą. Pradinė kreditorė 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1 reikalavimo teises perleido naujajam kreditoriui – ieškovei.
5. Teismas sprendė, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą, todėl iš atsakovės ieškovei priteisė 402,71 Eur nesumokėtą skolą, taip pat atsakovė privalo atlyginti ieškovei dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius ir sumokėti netesybas.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovė už sutartinės prievolės nevykdymą prašo priteisti iš atsakovės 969,33 Eur dydžio delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2007 m. lapkričio 22 d. iki 2021 m. sausio 26 d., t. y. už 4814 dienų. Nurodo, kad savo iniciatyva, skaičiuodama netesybų dydį, sumažino delspinigių normą nuo 0,2 iki 0,05 proc.
7. Teismas nurodė, kad atsakovė savo prievolės nevykdė nuo 2007 m. lapkričio 22 d., pradinė kreditorė reikalavimo teisę ieškovei perleido 2009 m. kovo 4 d., tačiau ieškovė į teismą kreipėsi tik 2021 m. sausio 27 d. Tai yra ieškovė pakankamai ilgą laiką nesiėmė visų galimų veiksmų skolai išieškoti, bet už šį laikotarpį skaičiavo delspinigius. Nors ieškovė savanoriškai sumažino sutartyje numatytus delspinigius nuo 0,2 proc. iki 0,05 proc., prašoma priteisti jų suma (969,33 Eur), palyginus su pagrindine skola (402,71 Eur), yra akivaizdžiai per didelė. Kadangi prašoma priteisti delspinigių suma daugiau kaip du kartus viršija pagrindinę skolą, sutartis kilusi iš vartojimo teisinių santykių, ieškovė nepagrįstai ilgą laiką delsė kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo ir leido susidaryti pernelyg didelėms, akivaizdžiai neprotingoms netesyboms, teismas sprendė, kad ieškovės prašomų priteisti netesybų dydis neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, todėl netesybos mažinamos ir iš atsakovo priteistini delspinigiai apskaičiuotini už 180 dienų, taikant šalių sutartimi nustatytą 0,2 proc. delspinigių normą, t. y. 144,98 Eur (402,71 Eur x 0,2 proc. x 180 d.) (CK 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis).
8. Teismas nurodė, kad atsakovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų, t. y. neinformavo kreditorės apie kontaktinių duomenų pasikeitimą, gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, nes visi vėlesni kreditorės pranešimai, raginimai sumokėti skolą grįžo, taip pat ji nepateikė duomenų, susijusių su jos finansine būkle, jos pasikeitimu, dėl ko nebuvo vykdomi įsipareigojimai kreditorei, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 40,27 Eur dydžio baudą, atitinkančią sutarties 11.2 punkte nustatytą jos dydį.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
9. Ieškovė UAB „Kapitalo valda“ (toliau - ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių priteisimo, t. y. iš atsakovės E. J. ieškovei UAB „Kapitalo valda“ priteistą 144,98 Eur dydžio delspinigių sumą padidinti (priteisti) iki 969,33 Eur dydžio delspinigių sumos (0,05 proc.); atitinkamai, patikslinti, kad priteistos procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos sumos (402,71 Eur skolos, 969,33 Eur delspinigių, 10,27 Eur baudos, kitų sumų), likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės E. J. ieškovei UAB „Kapitalo valda“ 19 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais argumentais:
9.1. Teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo teisė sumažinti netesybas nesuteikia teismui teisės, nesant šalies reikalavimo, ex officio taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais.
9.2. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių tai, kad atsakovas būtų pateikęs prašymą taikyti sutrumpintą ieškinio senatį, todėl teismas nepagrįstai savo iniciatyva pritaikė sutrumpintą 6 mėnesių senaties terminą delspinigiams apskaičiuoti nesant atsakovės prašymo.
9.3. Teismo išvada, kad ieškovė delsė reikalauti įvykdyti prievolę, todėl yra atsakinga už pradelstų įvykdyti prievolę pagal sutartį dienų skaičių, yra nepagrįsta ir prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms: nuo pat reikalavimo į atsakovę atsiradimo ieškovė ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų išieškoti skolą iš atsakovės ikiteisminiu būdu (keliu), abiem šalims (kontrahentėms) patiriant kuo mažiau išlaidų. Jau 2009 m. kovo 23 d. atsakovei buvo pateikta visa informacija (duomenys) apie kreditoriaus pagal sutartį pasikeitimą bei reikalavimas įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį arba kreiptis į ieškovę nurodytais kontaktais. Buvo siunčiami raginimai ir siekiama išspręsti ginčą taikiai, vėliau pradėtas skolos išieškojimas ikiteisminiu būdu (keliu) per skolų išieškojimo įmonę UAB „Sergel“, o nepavykus išieškoti ikiteismine tvarka kreiptasi į teismą.
9.4. Teismas, vadovaudamasis vien tik formaliais kriterijais (dėl silpnesnės šalies (vartotojo), negali ginti vien tik skolininko interesus (skolininko, kuris yra nesąžiningas, kuris ir toliau nebendradarbiauja nei su kreditoriumi, nei su teismu), nors kreditorius ir yra stipresnis kontrahentas (ko ir neneigia apeliantas), bet turi (į)vertinti faktines aplinkybes, t. y. skolininko elgesį, kitas aplinkybes, pvz., tai, kad kreditorius savo iniciatyva delspinigių dydį sumažino nuo 0,2 proc. (sutartinių) iki 0,05 proc.).
9.5. Teismo nepagrįstai sumažinti ir priteisti tik 144,98 Eur dydžio delspinigiai yra neadekvatūs ir neproporcingi (nepagrįsti) atsakovės neįvykdytų įsipareigojimų dydžiui (402,71 Eur), t. y. beveik 3 (tris) kartus mažesni už priteistą pagrindinę sumą, ir visiškai neatitinka (pažeidžia) šalių interesų pusiausvyrą. Priteistų delspinigių iš atsakovės dydis (delspinigių ir skolos santykis) yra tik simbolinis, dėl kurio atsakovė nesupras Sutarties ne(į)vykdymo, nuostolių ieškovei padarymo pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalių, kuriomis iš dalies patenkintas reikalavimas dėl delspinigių priteisimo bei netenkintas reikalavimas dėl baudos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Byloje nustatyta, kad tarp atsakovės ir pradinės kreditorės UAB ,,Ūkio banko lizingas“ 2007 m. spalio 22 d. sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. 710681598. Atsakovė įsipareigojo 24 mėnesius (iki 2009-10-22) pagal šalių suderintą mokėjimų grafiką ir sąlygas mokėti mokėjimo grafike numatytas įmokas ir vykdyti kitas sutarties sąlygas. Tačiau įmokų nuo 2007 m. lapkričio 22 d. nemokėjo. Sutarties 11.1 punkte atsakovė įsipareigojo, kad pažeidus mokėjimų grafiką – vėluojant mokėti mokėjimus ar jų dalį, mokėti Lizingo įmonei 0,2 procento delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Sutarties 11.2 punkte atsakovė įsipareigojo, kad nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas sutarties 5.2 ir 5.5 punktus sumoka Lizingo įmonei 10 procentų neišpirktos turto vertės baudą. Pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1 perleido naujajai kreditorei ieškovei UAB „Kapitalo valda“ reikalavimus į atsakovo pradinei kreditorei neįvykdytą prievolę. Ieškovė, be reikalavimų priteisti iš atsakovės 402,71 Eur skolą, 40,27 Eur baudą, kuriuos pirmosios instancijos teismas tenkino visiškai, taip pat prašė priteisti iš atsakovės 969,33 Eur delspinigius, kuriuos paskaičiavo už laikotarpį nuo 2007 m. lapkričio 22 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2021 m. sausio 26 d.), t. y. už 4814 dienų, taikydama po 0,05 proc. už kiekvieną uždelstą dieną.
13. Pirmosios instancijos teismas netesybas sumažino ir iš atsakovės priteisė delspinigius, apskaičiuotus už 180 dienų, taikant šalių sutartimi (jos 11.1. punkte) nustatytą 0,2 proc. delspinigių normą, t. y. 144,98 Eur (402,71 Eur x 0,2 proc. x 180 dienų).
14. Ieškovės vertinimu, jai pačiai sumažinus delspinigių normą nuo sutartinių 0,2 proc. iki Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatytų 0,05 proc., pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ieškovės reikalaujamus priteisti iš atsakovės 969,33 Eur delspinigius sumažinti iki 144,98 Eur, neatsižvelgus į tai, kad būtent atsakovė nesirūpino skolos grąžinimu, buvo nesąžininga. Be to, teismas nepagrįstai taikė 6 mėn. ieškinio senatį, kai nebuvo atsakovės reikalavimo ją taikyti (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliantės argumentai neteikia pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį laikyti neteisėta ir nepagrįsta bei ją pakeisti.
15. Netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus – atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių turėjusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).
16. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovo ir pradinės kreditorės UAB ,,Ūkio banko lizingas“ 2007 m. spalio 22 d. sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. Nr. 710681598, pagal kurią atsakovė išperkamosios nuomos būdu įsigijo pirmiau nutartyje nurodytą turtą, yra prilyginama vartojimo kredito sutarčiai, kuriai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamame sprendime nurodytos aplinkybės, kad prašoma priteisti delspinigių suma daugiau kaip du kartus viršija pagrindinę skolą, kad ieškovė daugiau kaip 10 metų delsė kreiptis dėl skolos priteisimo, patvirtina sąlygų mažinti delspinigius egzistavimą. O ieškinyje ieškovės nurodytos aplinkybės apie jos atliktus aktyvius veiksmus siekiant išsiieškoti skolą iš atsakovės (atsakovei buvo siunčiami raginimai ir siekiama išspręsti ginčą taikiai, vėliau pradėtas skolos išieškojimas ikiteisminiu būdu (keliu) per skolų išieškojimo įmonę UAB „Sergel“, o nepavykus išieškoti ikiteismine tvarka, kreiptasi į teismą) nepagrįstos jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis).
17. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Vartojimo kredito įstatyme nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine, vertinant ir iki Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) įsigaliojimo su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014). VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Todėl apeliantės argumentai, kad skaičiuodama delspinigius ji taikė netesybų dydį 0,05 proc. už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną, neteikia pagrindo konstatuoti, kad netesybos nėra pernelyg didelės, kadangi ieškovė jas skaičiavo už 4814 vėlavimo dienas, t. y. daugiau nei 26 kartus ilgesnį laikotarpį, nei jis nurodytas VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje.
18. Vertinant apeliantės argumentus dėl ieškinio senaties taikymo, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas delspinigių dydį, sprendime nesirėmė ieškinio senatį reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 1.131 straipsnio 1 dalis), todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentu, kad ieškinio reikalavimui dėl delspinigių priteisimo pirmosios instancijos teismas taikė ieškinio senatį savo iniciatyva. Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas delspinigių dydį taikė CK 6.73 straipsnio nuostatas ir apie tai nurodė sprendime. Nagrinėjamu atveju teismo pasirinktas 180 dienų laikotarpis vertintinas kaip orientacinis laikotarpis, už kurį apskaičiuotos netesybos pripažįstamos pagrįstomis. Teismas priteisė delspinigių sumą, apskaičiuotą taikant sutartimi nustatytą 0,2 proc. normą, tuo įvertindamas ir atsakovo elgesį savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų (ne)vykdymo atžvilgiu. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad teismas taikė ieškinio senatį, spręsdamas dėl delspinigių dydžio.
19. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovės prašomą priteisti delspinigių sumą akivaizdžiai per didele, pažeidžiančia šalių interesų pusiausvyros principą, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvados dėl priteistinos delspinigių sumos teisėtumo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
20. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Konstatuotina, kad ieškovės apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl delspinigių priteisimo pripažinti neteisėta ir nepagrįsta bei ją pakeisti, taip pat perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
21. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.