Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2019-03-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-86-899/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-22
Bylos Nr.
II-86-899/2019
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00118-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-86-899/2019Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00118-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 18.9; 21.18.12 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. kovo 22 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui P. S., jo atstovui advokatui G. A.,institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui A. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs P. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjo G. S. 2019 m. sausio 25 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

2019 m. sausio 21 d. P. S. pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl to, kad 2019 m. sausio 20 d. apie 10.00 val., einant bendro naudojimo koridoriumi, jį necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo J. Ž., gyv. (duomenys neskelbtini). Kadangi yra dirbęs VPK, prikaišiojo, kad yra „mentas, pideras, gaidys“, sakė „nežiūrėk išsprogusiom akim“. Tai kartojasi gan dažnai, kas žemina jo orumą. Prašė imtis priemonių.

2019 m. sausio 25 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjas G. S. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nesant administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnyje, sudėties požymių.

Šalies argumentai

P. S. su skundu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus dėl minėto nutarimo panaikinimo. Skunde paaiškino, jog tyrėjas padarė išvadą, kad J. Ž. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnyje, požymių, kadangi J. Ž. išsakyti žodžiai galėjo būti skirti tik įžeisti jį. Kitų žmonių rimties jis nepažeidė, taip pat neturėjo siekio pažeisti viešąją tvarką. Tačiau J. Ž. pasakytus necenzūrinius žodžius girdėjo kiti kaimynai, t. y. V. D. ir V. S., kurių rimtis buvo pažeista. J. Ž. keikėsi viešoje vietoje - bendrabučio koridoriuje, girdint kitiems bendrabučio gyventojams, todėl jis turėtų būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrasis veiklos skyrius su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesi kaip nepagrįstą. Savo nesutikimą grindė tuo, kad norint subjektui inkriminuoti kaltinimą pagal ANK 481 str., neužtenka vien privataus asmens teisių pažeidimo, nes įstatymo saugomų vertybių sampratoje nusižengimo objektas - siekimas pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Asmenų daugėto, kuriems būtų pažeistos teisės į žmonių rimtį, nėra, taip pat nėra siekio pažeisti viešąją tvarką, nes J. Ž. išsakyti žodžiai yra akivaizdžiai skirti įžeisti tik pareiškėją. Kadangi tarp subjektų įvyko asmeninio pobūdžio konfliktas, jų veiksmai ir tikslas nebuvo nukreipti pažeisti viešąją tvarką, pašaliniai asmenys nenukentėjo, kitų asmenų skundų negauta, todėl turėtų būti teikiama pirmenybė civilinėms apsaugos priemonėms ginant pažeistus teisinius santykius.

Pareiškėjas P. S. teismo posėdyje skundą palaikė ir papildomai paaiškino, jog nori, kad asmuo būtų nubaustas, nes tai kartojasi pastoviai. J. Ž. gyvena 23-iame bute, tam pačiam aukšte. Konfliktas vyko apie dešimtą valandą bendrabučio koridoriuje, tuo metu buvo du J. Ž. draugai, bet jie nieko nesakė, ir kaimynų atviros durys. Išėjo iš prausyklos, pas J. Ž. beldėsi du draugai. J. Ž. per visą koridorių šaukė „mentas, pyderas, gaidys, ko žiūri išsproginęs akis“. Pats pasakė „užsičiaupk“. Jis šaukė pakeltu tonu, buvo triukšmas per visą koridorių, viešoji tvarka buvo sutrikdyta. J. Ž. siekė pažeisti viešąją tvarką, nes bendro naudojimosi plote kėlė triukšmą, dar į kambarį įvirto, ne vienas tai girdėjo. Pokalbis truko gal porą minučių, gal tris, nesivėlė į konfliktą su juo. Buvo nuo jo atstumu per penkis kambarius. Girdėjo kaimynai V. S., V. D., nes jų durys buvo atviros. Liudytojas V. D. yra pripratęs prie to, kas vyksta, liudytoja V. S. patyrė nepatogumų. Kitų liudytojų nežino, turbūt nėra. Policijos nekvietė, nes pareigūnai kas antrą dieną atvažiuoja. Pats nuėjo pas V., paprašė, kad duotų lapą, sakė, kad rašys pareiškimą. Parašęs pareiškimą, jį nuvežė į policiją 20-ą dieną. Tą dieną pareiškimo nepriėmė, tuomet nuvežė 21 dieną. V. pasakė kaimynei V. S., kad veš pareiškimą. J. Ž. nurodo, kad jo neįžeidinėjo gindamas save. Pats bendrabutyje gyvena apie 3 metus, J. Ž. - apie 6 metus. Su juo ankščiau konfliktų buvo, kai būdavo girtas ir su sugyventine. Su blaiviu J. santykiai nieko, bet neblaivus kabinėjasi, jam nepatinka, kad policijoje dirbo. Nuo 1994 m. dirbo 15 metų policijos pareigūnu. Iki šio įvykio su kaimynais kreipėsi į pareigūnus dėl girtavimo. Rašant bendrą pareiškimą su gyventojais J. Ž. jo dar neįžeidinėjo. Su pareigūnų atsiliepime išdėstyta pozicija nesutinka. Nori, kad tai nesikartotų.

Specialusis liudytojas J. Ž. teismo posėdyje parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), 23-ias butas. Pareigūnai kartais atvyksta pas patį ir pas L. - jo sugyventinę. P. S. gyvena 18-iame bute. Žino, kad jis yra dirbęs policijoje. Yra padėjęs jam pervežti daiktus, matė kepures su ženkleliais, jam nėra to prikaišiojęs. Su įvardintais išsakytais žodžiais nesutinka. Su P. S. yra konfliktas. Kartą sugyventinė paskambinusi į darbą, skundėsi, kad jis skalbimo mašiną, kuri stovi bendrose patalpose, išmeta į konteinerį. Jis turi kerštą. Per Kalėdas P. S. rado jį gulintį su jo sugyventine V. S., kuri yra jo kaimynė. P. S. sakė „nu kurva, pydere, aš tau padarysiu“, todėl laiko jam pyktį. Iki Kalėdų santykiai buvo draugiški, kartu išgerdavo butelį. Sausio 20 dieną galėjo namuose nebūti, nes dirba pavienius darbus. Patvirtinančių dokumentų, kad tą dieną dirbo, neturi, pateikti negali. Konfliktų yra pasitaikę. Jam yra pasakęs „užsičiaupk“, sakė „parazite, ko tu kabinėjies“. Gal tą dieną ir buvo ko kabinėjęsis dėl šuns. Kitų asmenų tuo metu koridoriuje nebuvo. Būna, kad kaimynai duris atidaro. V. dažnai duris atsidaro. Tą dieną V. nebuvo atsidaręs durų. P. S. pradėjo šaukti jo sugyventinei, kuri su šuniu parėjo iš lauko, „L., užčiaupk šunį“. Pats atidarė duris, sakė „P., užčiaupk snukį“. P. S. tuo metu buvo pas V. S., o pats buvo savo kambaryje. Tuomet kai jis duris atsidarė, tuomet sukonfliktavo. Vadinasi, tai buvo kita diena. P. S. bandė sukelti konfliktą su jo sugyventine L. S.. Nežino, ar kiti tai galėjo girdėti. Kaimynų durys buvo uždarytos. Buvo vienas nuo kito per vienas duris atstumu, nešaukė, buvo vienas šalia kito. Pats buvo blaivus, P. S. buvo girtas. Tą dieną, kai sukonfliktavo, galėjo būti bendrabutyje. Jo nekvietė į policiją, nežino, ar jo atžvilgiu buvo kokių pareiškimų policijoje. Pykčio jam neturi, jis yra piktybiškas žmogus.

Liudytojas G. S. teismo posėdyje parodė, kad nerado žmonių, kas konkrečiai matė įvykį, bendraujant galimas pažeidėjas nurodė, kad tą dieną nebendravo su pareiškėju. Konfliktai vyksta nuo seno. Buvo paklausta gyventojų, niekas nieko nepasakė. Laiptinėje kiek rado asmenų, tiek paklausė. Pareiškime jie nebuvo nurodyti, skunde liudytojai atsirado. Mano, kad išsakyti žodžiai buvo nukreipti į pareiškėją, nesiekiant sukelti viešosios tvarkos pažeidimo. Aplinkybės skiriasi, nes pareiškėjas nurodė, jog koliojosi, o pažeidėjas, kad jo iš viso nebuvo. Netyrė aplinkybių dėl girtumo.

Liudytojas V. D. teismo posėdyje parodė, kad abu asmenys – P. S. ir J. Ž. yra kaimynai. Santykiai gal su P. S. geresni, nes iš J. Ž. ir savo atžvilgiu girdėjęs įžeidinėjimų. Sausio 20 d. atėjo J. Ž. draugai, kurie praeidami pasakė „ne pas tave“, jie beldėsi pas V. S. ir ieškojo Jono. Praeinant P., girdėjo žodžius „pyderas, mentas“. Viskas vyko koridoriuje. J. Ž. bendravo koridoriuje su draugais, o P. S. tuo metu ėjo iš prausyklos. Paties durys buvo praviros, pastoviai būna namie ir žiūri, kas pas ką atėjo. Koridoriuje viso buvo keturi asmenys. Atstumas iki jo kambario nuo jų 5-6 metrai. Buvo jų apsižodžiavimas, bet negali pasakyti, kad buvo labai stiprus triukšmas. J. Ž. gal norėjo prieš draugus pasirodyti, koks „kietas“. P. S. buvo susinervinęs, atėjo paprašyti lapo, rašė pareiškimą. Konfliktą galėjo girdėti kaimynė R. V., bet tiksliai negali pasakyti. Pats jau tiek prisiklausęs, stengiasi į tai ramiai reaguoti. Visada nutylėdavo, į policiją nesikreipė dėl jam išsakomų žodžių, bet prieš tris mėnesius įspėjo J. Ž. ir jo sugyventinę, kuri ypatingai girta visus įžeidinėja, kad rašys pareiškimą. Jos po kaimynų konflikto nepastebėjo. J. Ž. ir jo sugyventinei blaiviems pretenzijų neturi. Yra rašytas pareiškimas su gyventojų parašais. Nesinori kelti aštresnių konfliktų. Jei jį lies, kreipsis į policiją.

Liudytoja V. S. teismo posėdyje parodė, kad P. S. ir J. Ž. - jos kaimynai. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Sausio 20 d. grįžo iš darbo, pas ją į kambarį įgriuvo du vyrai, ieškodami J. Ž.. Po to koridoriuje išgirdo, kad J. Ž. Praną vadino „pyderu, mentu išsprogusiomis akimis“. Jie buvo koridoriuje, pati buvo savo kambaryje, durys buvo uždarytos. Ten viskas girdisi per sienas, buvo gal 10 m atstumu. J. Ž. buvo koridoriuje, pati girdėjo. Nematė, ar koridoriuje buvo tie draugai, nuo jų išėjimo praėjo gal 5 minutės, jie išėjo ir pasigirdo. Jie dažnai konfliktuoja. Buvo grįžusi iš darbo naktinės pamainos, buvo reikalingas poilsis, tačiau jos poilsis buvo sutrikdytas. J. Ž. draugus žino tik iš matymo, jų nepažįsta. Moters balso koridoriuje negirdėjo. J. Ž. sugyventinė dažnai išgėrinėja.

Liudytoja L. S. teismo posėdyje parodė, kad yra J. Ž. gyvenimo draugė. P. S. yra kaimynas, su juo santykiai buvo geri, draugiški, po Kalėdų prasidėjo pykčiai. Buvo šeštadienis, gal sausio 20 diena. Išgirdo, kad P. šaukė. Atidarė duris ir pamatė, kad pas J. atėjo du draugai J. ir A., jie iš 5-o aukšto. P. susinervino ir šaukė „vaikšto čia visokie, neduoda ramybės, kviesiu policiją“. Tuo metu J. namie nebuvo. J. grįžus iš parduotuvės, jam pasakė apie P., kad jis užpuolė draugus. Tuomet ir gavosi kivirčas. Jie pykosi koridoriuje, J. gal vadino jį „mentu“. Pati negirdėjo, jai tik pasakojo. Policija tuo metu nebuvo atvažiavusi. J. ir P. yra susipykę dėl šuns. Marti sakė, kad J. P. sakė „lįsk į būdą“. Tiksliai kuo P. kaltina J., nežino. Sakė, kad kažkaip išvadino P.. Pati triukšmą girdėjo, bet ką ten tiksliai šaukė, nežino. J. gyrėsi, kad ją nuo P. apgynė dėl šuns.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 5 str. 1 d. numato, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 str.). ANK 567 str. 1 d. numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Vadovaujantis ANK 591 str. 1 p., administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už necenzūrinių žodžių ar gestų viešosiose vietose vartojimą, taip pat įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliktų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą ir trukmę, veikos padarymo vietos specifiką. Pastebėtina, jog ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo – nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo – sudėtis neįvardija padarinių atsiradimo, o tik konkrečius veiksmus, kuriais, kaip minėta, siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas P. S. 2019 m. sausio 21 d. su pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl to, kad 2019 m. sausio 20 d. apie 10.00 val., einant bendro naudojimo koridoriumi, jį necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo J. Ž., prikaišiojo, kad yra „mentas, pideras, gaidys“, sakė „nežiūrėk išsprogusiom akim“. Iš esmės analogiškas vertinamo įvykio aplinkybes, jas kiek detalizuodamas, P. S. patvirtino ir skundo nagrinėjimo teisme metu, nurodydamas, kad konfliktas vyko apie dešimtą valandą bendrabučio koridoriuje, tuo metu buvo du J. Ž. draugai ir kaimynų atviros durys; J. Ž. per visą koridorių šaukė „mentas, pyderas, gaidys, ko žiūri išsproginęs akis“; jis šaukė pakeltu tonu, buvo triukšmas per visą koridorių, viešoji tvarka buvo sutrikdyta; jis siekė pažeisti viešąją tvarką, nes bendro naudojimosi plote kėlė triukšmą, dar į kambarį įvirto, ne vienas tai girdėjo; girdėjo kaimynai V. S., V. D., nes jų durys buvo atviros. P. S. nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtino teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą liudytojų V. S. ir V. D. duoti parodymai. V. S. teisme parodė, kad 2019 m. sausio 20 d. grįžo iš darbo, pas ją į kambarį įgriuvo du vyrai, ieškodami J. Ž.; po to koridoriuje išgirdo, kad J. Ž. P. vadino „pyderu, mentu išsprogusiomis akimis“; jie buvo koridoriuje, pati buvo savo kambaryje, durys buvo uždarytos; ten viskas girdisi per sienas, buvo gal 10 m atstumu; buvo grįžusi iš darbo naktinės pamainos, buvo reikalingas poilsis, tačiau jos poilsis buvo sutrikdytas. V. D. parodė gana panašias aplinkybes, t. y., jog 2019 m. sausio 20 d. atėjo J. Ž. draugai, kurie praeidami pasakė „ne pas tave“, jie beldėsi pas V. S. ir ieškojo J.; praeinant P., girdėjo žodžius „pyderas, mentas“; viskas vyko koridoriuje; J. Ž. bendravo koridoriuje su draugais, o P. S. tuo metu ėjo iš prausyklos; paties durys buvo praviros; koridoriuje viso buvo keturi asmenys; atstumas iki jo kambario nuo jų 5-6 metrai; J. Ž. gal norėjo prieš draugus pasirodyti, koks „kietas“; P. S. buvo susinervinęs, atėjo paprašyti lapo, rašė pareiškimą. Įvertinus šių liudytojų parodymus, matyti, kad jie nurodė iš esmės tapačias įvykio aplinkybes, jų duoti parodymai yra neprieštaringi. Teismui nelieka abejonių, jog J. Ž. išsakytus necenzūrinius bei P. S. įžeidžiančius žodžius girdėjo ne tik pareiškėjas, bet ir kiti asmenys, t. y. liudytojai V. S. ir V. D. bei kartu su J. Ž. buvę draugai. Be kita ko, teismas atkreipia dėmesį, jog liudytoja V. S. teisme patvirtino, jog minėtas konfliktas sutrikdė jos poilsį. Šiuo atveju jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima abejoti ar nesivadovauti šių liudytojų duotais parodymais, nenustatyta. Ir nors liudytojas V. D. be pirmiau paminėtų aplinkybių teisme nurodė dar ir tai, jog buvo jų apsižodžiavimas, bet negali pasakyti, kad buvo labai stiprus triukšmas; pats jau tiek prisiklausęs, stengiasi į tai ramiai reaguoti, teismas sprendžia, jog ši aplinkybė niekaip neeliminuoja J. Ž. netinkamo elgesio viešoje vietoje girdint pašaliniams asmenims.

Tokiu būdu, teismui neabejojant P. S. bei liudytojų parodymais, pažymėtina, kad nors pareiškėjas teisme bei savo pareiškime nurodė, jog įžeidinėjimai jo atžvilgiu kartojasi bei tai, kad su kaimynais dar iki šio įvykio kreipėsi į pareigūnus dėl J. Ž. girtavimo, ką teisme patvirtino ir liudytojas V. D., kuris parodė, jog iš J. Ž. ir savo atžvilgiu girdėjęs įžeidinėjimų; yra rašytas pareiškimas su gyventojų parašais, o teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokio pobūdžio bylose, kai kaimynų santykiai yra itin konfliktiški, vidinis įsitikinimas dėl asmens kaltės turi būti paremtas konkrečiais ir abejoti neverčiančiais įrodymais, tačiau teigti, jog toks pareiškėjo požiūris į J. Ž. galėjo įtakoti melagingų jo parodymų apie vertinamo įvykio aplinkybes davimą, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad P. S. po minėto konflikto policijos pareigūnų nesikvietė, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog dėl nagrinėjamo įvykio į policiją buvo kreiptasi kitokia forma, t. y. P. S. parašė pareiškimą ir pats jį nuvežė į policijos įstaigą.

Atkreiptinas dėmesys, kad specialiuoju liudytoju apklausto J. Ž. teisme duoti parodymai, t. y., kad 2019 m. sausio 20 dieną galėjo namuose nebūti, nes dirba pavienius darbus, prieštarauja visiems kitiems, net ir jo sugyventinės L. S., duotiems parodymams, t. y. kad buvo šeštadienis, gal sausio 20 diena; išgirdo, kad P. šaukė; atidarė duris ir pamatė, kad pas J. atėjo du draugai J. ir A., jie iš 5 aukšto; P. susinervino ir šaukė „vaikšto čia visokie, neduoda ramybės, kviesiu policiją“; tuo metu J. namie nebuvo; J. grįžus iš parduotuvės, jam pasakė apie P., kad jis užpuolė draugus; tuomet ir gavosi kivirčas; jie pykosi koridoriuje, J. gal vadino jį „mentu“. Akivaizdu, jog J. Ž. nurodytos aplinkybės prieštarauja byloje surinktų duomenų visumai, todėl teismas juos laiko nepatikimais, kaip J. Ž. pasirinktą gynybinę poziciją siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Juolab, kad J. Ž. patvirtinančių dokumentų, kad 2019 m. sausio 20 d. dirbo ir pareiškėjo nurodytoje vietoje bei laiku jo nebuvo, teismui nepateikė. Taip pat J. Ž. teisme nesutiko su įvardintais išsakytais žodžiais, tačiau įvertinus visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas neabejoja, kad J. Ž. viešoje vietoje elgėsi taip, kaip nepriimta visuomenei ir nesuderinama su jos dorove, t. y. būdamas gyvenamojo namo koridoriuje, girdint kitiems namo gyventojams, vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo pareiškėją P. S. norėdamas taip elgtis, kas iš esmės byloja apie tyčios kryptingumą ir norą taip elgtis, o tai, teismo įsitikinimu, laikytina siekiu pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Savo elgesiu viešoje vietoje J. Ž. rodo nepagarbą visuomenei, šiais veiksmais jis neabejotinai nedideliu mastu, kurį numato ANK 481 straipsnis, pažeidė viešąją tvarką. Akivaizdu, kad J. Ž. pagal savo amžių ir gyvenimišką patirtį turėjo suprasti ir suprato, kad atlikdamas tokius veiksmus, elgiasi netinkamai, taip, kaip nepriimta visuomenėje. Teismo vertinimu, tokie veiksmai peržengia normalaus, moralės ir teisės normomis apibrėžtas teisėto bendravimo ribas, jie nepriimtini bet kokiam žmogui, o už tokius veiksmus ir yra numatyta administracinė atsakomybė pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, teismas sprendžia, jog Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus 2019 m. sausio 25 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną priimtas skubotai, neapklausus pareiškėjo P. S., neišsiaiškinus bei neįvertinus tyrimui svarbių aplinkybių, tame tarpe – V. D. ir V. S. duotų parodymų apie netinkamą asmens elgesį viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje, todėl negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Tuo pagrindu pareiškėjo P. S. skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas nutarimas naikinamas ir administracinio nusižengimo byla grąžinama iš naujo tirti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatui, išsprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo J. Ž. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnį.

Iš esmės analogišką praktiką taikant administracinę atsakomybę už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą formuoja ir kiti Lietuvos Respublikos teismai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019, Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-294-348/2016, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-18-332/2019 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teisėjas

nutaria:

pareiškėjo P. S. skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjo G. S. 2019 m. sausio 25 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, panaikinti ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą tirti iš naujo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas