Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovui V. G.,

2020 m. liepos 22 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Palangos miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijos darbuotojų profesinei sąjungai, tretysis suinteresuotas asmuo L. V., dėl 2019 m. lapkričio 12 d. rašto Nr. 1 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos 2019 m. lapkričio 12 d. rašto Nr. 1 „Dėl L. V.“, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą L. V. skirti tarnybinę nuobaudą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. A3-536 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo“ matyti, kad Juridinio ir personalo skyriaus vedėjas įpareigotas pradėti tirti Švietimo skyriaus vedėjos L. V. galimą tarnybinį nusižengimą atsižvelgiant į 2019 m. rugsėjo 9 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos narės E. K. paklausimą, Palangos miesto savivaldybės administracijos dokumentų valdymo sistemos „Kontora“ 2019 m. liepos 9 d. vidaus dokumento Nr. (8.15)-D5-15-T žurnalo duomenis.

Administracijos Juridinio ir personalo skyriaus vedėjas 2019 m. spalio 22 d. surašė išvadą apie L. V. tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus Nr. 38 (toliau – ir Išvada). Išvadoje teigiama, jog L. V. atžvilgiu tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas vadovaujantis Administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. A3-536.

Išvadoje nurodyta, jog, patikrinus Administracijos dokumentų valdymo sistemos duomenis, nustatyta, kad 2019 m. liepos 15 d. 16.08 val. Palangos miesto savivaldybės tarybos narių E. K., D. J., D. K. 2019 m. liepos 9 d. pareiškimą Nr. (8.15.)-D5-8 „Dėl tikrosios opozicijos frakcijos“ atsisiuntė L. V.. Peržiūrėjus kitus L. V. atsisiųstus dokumentus nustatyta, kad ji laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 4 d. iki 2019 m. rugpjūčio 19 d. iš Administracijos dokumentų valdymo sistemos „Kontora“ atsisiuntė dar 43 dokumentus, kurie nebuvo nukreipti vykdyti Švietimo skyriui ir nieko bendro su atliekamomis funkcijomis neturėjo.

L. V. pateikė paaiškinimą, kad ji nė vieno iš šių dokumentų asmeniškai atsisiuntė, neskaitė ir niekam šiuose raštuose esančios informacijos nei žodžiu, nei raštu neteikė, niekada jokios su Palangos miesto savivaldybės administracijos darbu susijusios informacijos apie juridinius ar fizinius asmenis nerinko, nekaupė ir neplatino. Savivaldybės administracijos patvirtintos tvarkos nedraudžia atidaryti ir perskaityti dokumentus „Kontora“ sistemoje. Esant tarnybiniam būtinumui ir siekiant užtikrinti sklandų Švietimo skyriaus darbą, yra suteikusi teisę naudotis savo kompiuterio, el. pašto ir sistemos „Kontora“ prisijungimo slaptažodžiais Švietimo skyriaus darbuotojams, nes vizuojamų dokumentų ir el. paštu gaunamų dokumentų jos atostogų, ligos ar komandiruočių metu su savo prisijungimo kodais ją pavaduojantys asmenys nemato. Jos žiniomis Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės A. K. pavedimu sistemos „Kontora“ administratorė V. V. Švietimo skyriaus specialistams yra apribojusi priėjimą prie gaunamų dokumentų ir kitų savivaldybės dokumentų. Prisijungimo kodus visada palieka darbo kabinete. Atostogų metu nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2019 m. rugpjūčio 10 d. prie sistemos „Kontora“ neturėjo galimybių prisijungti. Sugrįžusi iš atostogų dėl jai nežinomų priežasčių negalėjo su savo slaptažodžiais prisijungti prie el. pašto ir sistemos „Kontora“, todėl paprašė šių sistemų administratorius (E. L. ir V. V.), sukurti jai naujus slaptažodžius.

2019 m. spalio 22 d. Išvada Nr. 38 siūloma pripažinti, kad L. V. padarė tarnybinį nusižengimą ir skirti jai tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Pareiškėja 2019 m. spalio 23 d. raštu Nr. (5.17)-D3-3344 „Dėl sutikimo“ kreipėsi į atsakovę, nurodydama, jog tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad L. V. padarė tarnybinį nusižengimą, jai siūloma skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą, todėl prašo pateikti motyvuotą sprendimą dėl sutikimo ar nesutikimo skirti L. V. minėtą tarnybinę nuobaudą.

Atsakovė skundžiamame rašte nurodė, kad Profesinės sąjungos komitetas (toliau – ir Komitetas) išnagrinėjo pareiškėjos 2019 m. spalio 23 d. rašte nurodytas aplinkybes ir priėmė sprendimą neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą L. V., nes nepateikta pilna tyrimo informacija, o rašto teiginiai nepagrįsti konkrečiais faktais ir neįrodyta, kad tarnybinis nusižengimas padarytas tyčia. Komiteto nuomone, L. V. aktyviai dalyvavo svarstant ir teikiant pasiūlymus Administracijos direktoriui dėl darbuotojų tarnybinio atlyginimo koeficiento padidinimo, pareigybių vertinimo ir kitais klausimais, ji kelia nepatogius klausimus Administracijos direktoriui. Tarnybinis patikrinimas galimai pradėtas todėl, kad L. V., kaip Profesinės sąjungos narė, būtų mažiau aktyvi. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad leidimas Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojui jungtis prie sistemos „Kontora“ su Švietimo skyriaus vedėjo prisijungimo kodu nesukėlė jokių neigiamų pasekmių ir žala Savivaldybei nepadaryta.

Tretysis suinteresuotas asmuo L. V. yra Palangos miesto savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos narė ir pirmininko pavaduotoja.

Profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, ginant savo narių interesus reglamentuoja Profesinių sąjungų įstatymas. Šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Šia norma profesinėms sąjungoms suteikta teisė, kartu nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu bei teisių pažeidimo atvejais ginti šias teises įstatymų nustatyta tvarka. Profesinių sąjungų narių darbo teisių garantijas reglamentuojančio Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams, t. y. darbuotojams, išrinktiems į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąją ir (arba) valdymo instituciją, laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamosios ir (arba) valdymo institucijos sutikimas. Minėtoje įstatymo nuostatoje įtvirtintos darbuotojo – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario – darbo teisių garantijos tikslas yra užtikrinti tiems nariams atitinkamą laisvę, nepriklausomumą nuo darbdavio, išvengti galimų darbdavio teisės skirti tarnybinę nuobaudą darbuotojui piktnaudžiavimų, taip pašalinant darbdaviui nepalankius ir su juo konfliktuojančius profesinių sąjungų lyderius.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo galimo administracijos neteisėto poveikio dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūno veikos, už kurią vidaus reikalų įstaigos vadovas yra numatęs skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka ar nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje. Teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus, bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje. Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti profesinės sąjungos nariui tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-368/2012; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-2819/2012; 2017 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2861-438/2017; 2018 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3012-575/2018; 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2403-629/2020 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje taip pat pripažįstama, kad: reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamųjų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamojo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamojo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-3367/2011; 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2403-629/2020).

Byloje nustatyta, jog atsakovė savo atsisakymą duoti sutikimą L. V. skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės argumentuoja aplinkybe, jog pareiškėja, pradėdama tarnybinį patikrinimą, siekia daryti įtaką, kad Profesinės sąjungos narė L. V. būtų mažiau aktyvi. Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos prašymą akcentuoja, jog atliktas tarnybinis patikrinimas nėra tiesiogiai susijęs su L. V. tarnybinių funkcijų atlikimu, kad ir kiti Administracijos darbuotojai galimai dokumentų valdymo sistemoje „Kontora“ peržiūri ne jiems skirtus gaunamus bei siunčiamus dokumentus, tačiau jų atžvilgiu tarnybiniai patikrinimai nebuvo pradėti.

Analizuojant anksčiau minėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nei skundžiamame rašte, nei atsiliepime į pareiškėjos prašymą nėra konkretizuota kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė persekiojimas ar diskriminaciniai veiksmai L. V., kaip Profesinės sąjungos nario, atžvilgiu būtent dėl jos aktyvios veiklos ar narystės šioje organizacijoje. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, jog tretysis suinteresuotas asmuo praeityje buvo persekiojamas dėl savo aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje, nors kaip teigiama, jog L. V. yra ilgametė šios organizacijos narė. Tretysis suinteresuotas asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, jog jokių nuobaudų anksčiau nėra gavusi. Pažymėtina, jog šioje byloje nėra pateikta jokių faktinių duomenų apie L. V. galimą persekiojimą dėl jos veiklos Profesinėje sąjungoje.

Tretysis suinteresuotas asmuo L. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji savo kasmetinių atostogų metu darbo kabinete laikė dokumentų valdymo sistemos „Kontora“ prisijungimo slaptažodį ir leido juo naudotis savo pavaduotojai N. V.. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1014-583/2020 konstatuota, jog N. V. pripažino, kad vedama smalsumo, su Švietimo skyriaus vedėjos L. V. prisijungimo slaptažodžiu, kuris suteikia pilnesnę prieigą nei jai suteikta slaptažodžio prieiga, jungdamasi prie dokumentų valdymo sistemos „Kontora“, atsisiuntė dokumentų failus, kurie nėra susiję su jos atliekamomis funkcijomis, numatytomis pareigybių aprašyme ir nebuvo nukreipti jai vykdyti. Dėl atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentų, jog ir kiti Administracijos darbuotojai reguliariai skaito bei siunčiasi ne jiems skirtus dokumentus, tačiau dėl jų veiksmų tarnybiniai patikrinimai nebuvo pradėti, pažymėtina, kad toks vertinimas yra teisiškai ydingas. Administracija būtent ir siekia įvertinti, ar tokie veiksmai yra pagrindas tarnybinės atsakomybės taikymui. Be to, jei atsakovė ar tretysis suinteresuotas asmuo turi faktinių duomenų apie galimai padarytus kitų tarnautojų tarnybinius nusižengimus, apie tai turi informuoti darbdavį. Šiuo atveju iškelta hipotezė negali būti vertinama kaip aplinkybė, kuri įrodo Profesinės sąjungos nario persekiojimą dėl jo veiklos. Faktas, jog trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu yra pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl galimai įvykdyto tarnybinio nusižengimo, nėra teisinė prielaida konstatuoti, jog tai yra valstybės tarnautojo persekiojimo dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje apraiška.

Atsakovė skundžiamame rašte nurodė, kad nebuvo pateikta pilna tyrimo medžiaga, rašto teiginiai nepagrįsti konkrečiais faktais ir neįrodyta, kad tarnybinis nusižengimas padarytas tyčia. Teismas pažymi, jog profesinės sąjungos diskrecijai yra priskirta vertinti būtent tai, ar tarnautojas nėra persekiojamas dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje ir informacijos atsakymui į šį klausimą nepakankamumas negali būti pagrindu atsisakyti duoti sutikimą. Šiuo atveju atsakovės rašte nėra netgi nurodyta kokia informacija nepateikta, kuri leistų atsakyti būtent į minėtą klausimą.

Vertinant aukščiau įvardijamus atsakovės ir trečiojo suinteresuotojo asmens teiginius, kad L. V. tarnybinę nuobaudą ketinama skirti būtent už jos aktyvų dalyvavimą Profesinėje sąjungoje, pažymėtina ir tai Profesinė sąjunga tokius teiginius privalo įrodyti pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal byloje pateiktus duomenis teismas konstatuoja, kad atsakovės teiginiai jog L. V. yra persekiojama dėl jos narystės Profesinėje sąjungoje ir siekiama su ja susidoroti, neįrodyti ir nėra duomenų, jog tarnybinę nuobaudą valstybės tarnautojai ketinama skirti dėl jos narystės ar aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje. Konstatuojama, jog atsakovė neįrodė, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas valstybės tarnautojai šiuo atveju yra kaip nors susijęs su jos naryste ir (ar) veikla Profesinėje sąjungoje. Bendro pobūdžio teiginiai, jog valstybės tarnautoja dalyvauja ir aktyviai gina narių teises Profesinės sąjungos veikloje negali būti vertinami kaip pagrindas pripažinti, jog dėl tokio tarnautojo veiksmų atliktas tarnybinis patikrinimas ir nustatyti pažeidimai yra kaip nors susiję su jos veikla Profesinėje sąjungoje. Ginčijamame rašte Profesinė sąjunga išreiškia savo nuomonę dėl jos narės L. V. padarytos veikos kvalifikavimo ir išreiškia nesutikimą, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje valstybės tarnautojai nepagrįstai pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą, tačiau atsakovė ginčijamame rašte nepateikia jokių pagrįstų motyvų ir duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad L. V. tarnybinę nuobaudą siekiama skirti dėl jos narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje.

Atsakovė skundžiamame rašte atsisakymą išduoti išankstinį sutikimą grindžia ir tuo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nenurodyta ar tretysis suinteresuotas asmuo savo galimai neteisėtais veiksmais padarė žalą Savivaldybei ir kokios šių veiksmų pasekmės, nepagrindė kokius valstybės tarnybos principus pažeidė, t. y. atsakovė iš esmės vertino tarnybinio nusižengimo sudėtį, patikrinimo procedūros teisėtumą. Pažymėtina, jog, įvertinus šiame sprendime nurodytą suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas tokio pobūdžio bylose neturi nagrinėti būsimos nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo klausimų, todėl dėl trečiojo suinteresuoto asmens L. V. atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo procedūrų, šios tarnautojos veikos kvalifikavimo ar parinktos nuobaudos rūšies šioje byloje nepasisako.

Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, konstatuoja, jog pareiškėja įrodė, kad Profesinė sąjunga skundžiamame rašte išreikšdama nesutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo iš esmės pažeidžia jos interesus, tai apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, suponuoja situaciją, kad priklausymas Profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, Profesinei sąjungai nepriklausančių, savivaldybės tarnautojų atžvilgiu. Konstatuotina ir tai, kad Administracija šiuo konkrečiu atveju įrodė, jog tarnybinę nuobaudą L. V. ketina skirti konstatavus galimus teisės aktų pažeidimus, t. y. tarnybinė nuobauda susijusi būtent su galimu valstybės tarnautojos veiksmais, o ne jos dalyvavimu Profesinės sąjungos veikloje. Įvertinus tai, teismas konstatuoja, kad Profesinė sąjunga nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui L. V..

LVAT jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Įvertinus teisines ir faktines bylos aplinkybes, pareiškėjos prašymas tenkinamas ir panaikinamas skundžiamas atsakovės raštas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos Palangos miesto savivaldybės administracijos prašymą patenkinti.

Panaikinti atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos 2019 m. lapkričio 12 d. raštą Nr. 1 „Dėl L. V.“, kuriuo atsisakyta duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą L. V..

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.