Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui Petrui Kaminskui, atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovui Vytautui Gerikui, trečiajam suinteresuotam asmeniui N. V.,

2020 m. vasario 10 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Palangos miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijos darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui N. V., dėl 2019 m. lapkričio 12 d. rašto Nr. 2 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos 2019 m. lapkričio 12 d. rašto Nr. 2 „Dėl N. V.“, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą N. V., teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog Administracijos Juridinis ir personalo skyrius 2019 m. spalio 25 d. surašė išvadą apie N. V. tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus Nr. 39. Minėtoje išvadoje teigiama, jog N. V. atžvilgiu tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas vadovaujantis Administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. A3-564. Patikrinimo metu nustatyta, jog N. V. laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 4 d. iki 2019 m. rugpjūčio 19 d. neteisėtai naudojosi Administracijos Švietimo skyriaus vedėjos prisijungimo prie dokumentų valdymo sistemos „Kontora“ slaptažodžiu. Minėtu laikotarpiu N. V. iš dokumentų valdymo sistemos „Kontora“ atsisiuntė 44 dokumentų failus. Minėti dokumentai nebuvo nukreipti vykdymui Administracijos Švietimo skyriui, nieko bendro su šio skyriaus funkcijomis neturėjo. N. V. paaiškino, kad šiuos dokumentus atsisiuntė siekdama patenkinti asmeninį interesą. Konstatuojama, jog pasinaudodama Administracijos Švietimo skyriaus vedėjos slaptažodžiu dokumentų valdymo sistemoje „Kontora“ N. V. neteisėtai, viršydama suteiktus įgaliojimus, sistemingai, asmeniniais tikslais rinko informaciją apie fizinius bei juridinius asmenis. N. V. tarnybos laiką ir jai suteiktas darbo priemones naudojo savo poreikiams tenkinti. 2019 m. spalio 25 d. išvada Nr. 39 siūloma pripažinti, kad N. V. padarė tarnybinį nusižengimą ir skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Pareiškėja 2019 m. spalio 29 d. raštu Nr. (5.17)-D3-3422 „Dėl sutikimo“ kreipėsi į atsakovę. Minėtame rašte pareiškėja nurodė, jog tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad N. V. padarė tarnybinį nusižengimą, jai siūloma skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą, todėl prašoma pateikti motyvuotą sprendimą dėl sutikimo/nesutikimo skirti N. V. minėtą tarnybinę nuobaudą.

Atsakovė skundžiamame rašte nurodė, kad Profesinės sąjungos komitetas išnagrinėjo 2019 m. spalio 29 d. rašte nurodytas aplinkybės ir priėmė sprendimą neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą N. V., kadangi nebuvo pateikta pilna tarnybinio patikrinimo medžiaga, rašte esantys teiginiai nepagrįsti konkrečiais faktais, nenurodyti galimai padaryto tarnybinio nusižengimo padariniai, neįrodyta, jog N. V. tyčia įvykdė tarnybinį nusižengimą. Akcentuojama, jog N. V. daug metų yra aktyvi Profesinės sąjungos narė (2011-2017 m. ėjo pirmininko pareigas, šiuo metu yra Komiteto sekretorė), todėl akivaizdu, jog pareiškėja siekia daryti įtaką, kad Profesinės sąjungos narė būtu mažiau aktyvi.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų veiklos reglamentavimą tarptautiniuose teisės aktuose, taip pat į šiuo aspektu aktualią Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo galimo administracijos neteisėto poveikio dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūno veikos, už kurią vidaus reikalų įstaigos vadovas yra numatęs skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka ar nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje. Teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus, bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje. Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti profesinės sąjungos nariui tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2819/2012; 2017 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2861-438/2017; 2018 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3012-575/2018; 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2403-629/2020 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad: reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamųjų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamojo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamojo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011; 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2403-629/2020).

Kaip ir anksčiau minėta atsakovė savo atsisakymą duoti sutikimą N. V. skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės argumentuoja aplinkybe, jog trečiasis suinteresuotas asmuo yra aktyvi Profesinės sąjungos narė ir pareiškėja pradėdama tarnybinį patikrinimą N. V. atžvilgiu siekia jai daryti įtaką, kad profesinės sąjungos narė būtu mažiau aktyvi. Atsakovė atsiliepime į prašymą akcentuoja, jog skundžiamame rašte pateiktus argumentus patvirtina aplinkybė, jog atliktas tarnybinis patikrinimas nėra tiesiogiai susijęs su N. V. tarnybinių funkcijų atlikimu. Pabrėžia, kad ir kiti Administracijos darbuotojai galimai dokumentų valdymo sistemoje „Kontora“ peržiūri ne jiems skirtus gaunamus bei siunčiamus dokumentus, tačiau jų atžvilgiu tarnybiniai patikrinimai nebuvo pradėti. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pateikė Profesinės sąjungos komiteto 2019 m. gruodžio 16 d. posėdžio protokolą Nr. PER-06, kuriame nurodoma, kad Profesinės sąjungos pirmininkas atsisakė pasirašyti atsiliepimą į pareiškėjos prašymą, kadangi netiesiogiai yra įtakojamas trečiųjų asmenų, jaučiasi nesaugus.

Analizuojant anksčiau minėtas aplinkybes darytina išvada, jog nei skundžiamame rašte, nei atsiliepime į pareiškėjos prašymą nėra konkretizuota kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė N. V. persekiojimas ar diskriminaciniai veiksmai kaip Profesinės sąjungos nario atžvilgiu būtent dėl jos aktyvios veiklos ar narystės šioje organizacijoje. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, jog trečiasis suinteresuotas asmuo praeityje buvo persekiojamas dėl savo aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje, nors kaip ir nurodo atsakovė bei N. V., ji laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2017 m. ėjo Profesinės sąjungos pirmininkės pareigas. Pareiškėja prašyme pažymi, jog N. V. Administracijoje dirba nuo 2002 m., jos tarnybinė veikla 2017-2018 m. buvo įvertinta „labai gerai“, tarnybos laikotarpiui jai nebuvo taikyta drausminė atsakomybė. Taigi jokių faktinių duomenų apie trečiojo asmens galimą persekiojimą dėl veiklos profesinėje sąjungoje nėra pateikta.

Dėl atsakovės argumentų, jog ir kiti Administracijos darbuotojai reguliariai skaito bei siunčiasi ne jiems skirtus dokumentus, tačiau dėl jų veiksmų tarnybiniai patikrinimai nebuvo pradėti, pažymėtina, kad toks vertinimas yra teisiškai ydingas. Pirmiausia, teismo posėdžio metu N. V. pati pripažįsta, kad vedama smalsumo, su kito asmens (Švietimo skyriaus vedėjos) prisijungimo slaptažodžiu, kuris suteikia pilnesnę prieigą nei jai suteikta slaptažodžio prieiga, jungdamasi prie dokumentų valdymo sistemos „Kontora“, atsisiuntė dokumentų failus, kurie nėra susiję su jos atliekamomis funkcijomis numatytomis pareigybių aprašyme ir nebuvo nukreipti jai vykdymui. Atsiliepime taipogi akcentuojama, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas ir nuobaudą siekiama skirti dėl jos veiksmų, kurie būtent nesusiję su tarnybinių pareigų atlikimu. Taigi pati N. V. pripažįsta, kad tokiu būdu ji informaciją rinko dėl savo smalsumo, įvardijami veiksmai nėra susiję su jos tarnybinių pareigų, numatytų pareigybių aprašyme atlikimu. Pažymėtina, kad Administracija būtent ir siekia įvertinti ar tokie veiksmai yra pagrindas tarnybinės atsakomybės taikymui. Antra, jei atsakovė ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi faktinių duomenų apie galimai padarytus kitų tarnautojų tarnybinius nusižengimus, apie tai turi būti informuojamas darbdavys. Šiuo atveju iškelta hipotezė negali būti vertinama kaip aplinkybė, kuri įrodo Profesinės sąjungos nario persekiojimą dėl jo veiklos. Akcentuotina, kad vien faktas, jog trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu yra pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl galimai įvykdyto tarnybinio nusižengimo, nėra teisinė prielaida konstatuoti, jog tai yra valstybės tarnautojo persekiojimo dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje apraiška.

Pasisakant dėl atsakovės argumentų, kad nebuvo pakankamai pateikta informacijos, pažymėtina, kad ginčijamame rašte atsakovė detaliai vertina atsakomybės teisinių pagrindų buvimo ar nebuvimo klausimą, teikia teisinį vertinimą, tačiau nepateikia argumentų, kurie pagrįstų aplinkybes jog tarnautoją siekiama patraukti drausminėn atsakomybėn dėl veiklos Profesinėje sąjungoje. Profesinės sąjungos diskrecijai yra priskirta vertinti būtent tai ar tarnautojas nėra persekiojamas dėl veiklos profesinėje sąjungoje ir informacijos atsakymui į šį klausimą nepakankamumas gali būti pagrindu atsisakyti duoti sutikimą. Šiuo atveju nėra netgi nurodyta kokia informacija nėra pateikta, kuri leistų atsakyti būtent į šį klausimą. Teismo posėdžio metu pati N. V. nurodė, kad pradėjus tarnybinio nusižengimo tyrimą jai buvo įteiktas pranešimas ir pasiūlyta pateikti paaiškinimą. N. V. teigimu ji paaiškinimą teikė nuosekliai pagal kiekvieną klausimą, aptardama tai su skyriaus vedėja L. V., kuri beje yra ir profesinės sąjungos pirmininkė.

Vertinant aukščiau įvardijamus atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens teiginius, kad Profesinės sąjungos nariai yra persekiojami ir N. V. tarnybinę nuobaudą ketinama skirti būtent už jos aktyvų dalyvavimą Profesinėje sąjungoje, pažymėtina ir tai Profesinė sąjunga tokius teiginius privalo įrodyti pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pagal byloje pateiktus duomenis teismas konstatuoja, kad atsakovės teiginiai jog N. V. yra persekiojama dėl jos narystės Profesinėje sąjungoje ir siekiama su ja susidoroti, neįrodyti ir nėra duomenų, jog tarnybinę nuobaudą valstybės tarnautojai ketinama skirti dėl jos narystės ar aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje. Atsakovė nenustatė ir nenurodė, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas valstybės tarnautojai yra kaip nors susijęs su jos naryste ir (ar) veikla Profesinėje sąjungoje. Bendro pobūdžio teiginiai, jog valstybės tarnautoja dalyvauja ir aktyviai gina narių teises Profesinės sąjungos veikloje negali būti vertinami kaip pagrindas pripažinti, jog dėl tokio tarnautojo veiksmų atliktas tarnybinis patikrinimas ir nustatyti pažeidimai yra kaip nors susiję su jos veikla Profesinėje sąjungoje. Todėl teismas konstatuoja, kad ginčijamame rašte Profesinė sąjunga išreiškia savo nuomonę dėl jos narės padarytos veikos, veikos kvalifikavimo, tarnybinės atsakomybėn traukiamos valstybės tarnautojos teikto paaiškinimo vertinimo, taip pat išreiškia nesutikimą, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje valstybės tarnautojai buvo pagrįstai pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą, tačiau ginčijamame rašte nepateikia jokių pagrįstų motyvų, duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad N. V. tarnybinę nuobaudą siekiama skirti dėl jos narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje.

Atsakovė skundžiamame rašte taip pat vertina ir atsisakymą išduoti išankstinį sutikimą grindžia tuo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nenurodyta ar N. V. savo galimai neteisėtais veiksmais padarė žalą Savivaldybei ir kokios šių veiksmų pasekmės, nepagrindė kokius valstybės tarnybos principus pažeidė, t. y. atsakovė iš esmės vertino tarnybinio nusižengimo sudėtį, patikrinimo procedūros teisėtumą. Teismas akcentuoja, kad įvertinus suformuotą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas tokio pobūdžio bylose neturi nagrinėti būsimos nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo klausimų, todėl dėl trečiojo suinteresuoto asmens N. V. atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo procedūrų, šios tarnautojos veikos kvalifikavimo ar parinktos nuobaudos rūšies, šioje byloje nepasisako.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be kita ko, yra išaiškinęs, kad nesant tiesioginės normos, reglamentuojančios darbdavio teisę ginčyti atitinkamo profesinės sąjungos organo atsisakymą duoti sutikimą skirti darbuotojui drausminę nuobaudą – papeikimą, darbdavys turi teisę tokį atsisakymą ginčyti tiesiogiai teisme, o teismas turi įvertinti: a) darbdavio nurodyto intereso buvimo faktą, intereso teisėtumą ir svarbą; b) atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumą; c) darbdavio nurodytą jo intereso esminio pažeidimo faktą ir šio fakto priežastinį ryšį su ginčijamu atsisakymu. Kita vertus, teismas neturi nagrinėti galimos būsimos darbo drausmės nuobaudos skyrimo pagrįstumo ir teisėtumo. […] Darbdavio interesų esminio pažeidimo faktas yra vertinamojo pobūdžio dalykas, kuris kiekvienu konkrečiu atveju yra individualus ir priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012).

Teismo vertinimu, individualios nagrinėjamos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Administracija įrodė, jog Profesinė sąjunga skundžiamame rašte išreikšdama nesutikimą iš esmės pažeidžia jos interesus, Profesinės sąjungos neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti valstybės tarnautojai tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes valstybės tarnautojui trikdyti tarnybinės atsakomybės taikymą (įtarus tarnybinio nusižengimo įvykdymu) ir suponuoja situaciją, kai priklausymas Profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, Profesinei sąjungai nepriklausančių, savivaldybės tarnautojų atžvilgiu. Konstatuotina ir tai, kad Administracija šiuo konkrečiu atveju įrodė, jog tarnybinę nuobaudą N. V. ketinama skirti konstatavus galimus teisės aktų pažeidimus, t. y. tarnybinė nuobauda susijusi būtent su galimu valstybės tarnautojos netinkamu pareigų atlikimu, o ne dalyvavimu Profesinės sąjungos veikloje. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Profesinė sąjunga nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Palangos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojai N. V.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą konstatuotina, jog atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos 2019 m. lapkričio 12 d. raštas Nr. 2 „Dėl N. V.“, kuriuo pareiškėjai Palangos miesto savivaldybės administracijai atsisakyta duoti išankstinį sutikimą skirti N. V. tarnybinę nuobaudą – papeikimą, yra neteisėtas, todėl naikintinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjos Palangos miesto savivaldybės administracijos prašymą patenkinti.

Panaikinti atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos 2019 m. lapkričio 12 d. raštą Nr. 2 „Dėl N. V.“, kuriuo atsisakyta duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą N. V.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.