- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-27
- Bylos Nr.
- e2-4607-918/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00949-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- E. J., UAB „Krivita“
- Advokatai
- Diana Višinskienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. patikslintą ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys E. J. ir UAB „Krivita“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu (reg. Nr. DOK-26129, elektroninės bylos popierinės kopijos 2 t. 50-60 b. l.) prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015-12-08 sprendimą Nr. T-706 „Dėl savivaldybės būsto (duomenys neskelbtini), pardavimo“, įpareigoti Kauno miesto savivaldybę pakeisti įkainojimo akto 1.1 punktą, nurodant, kad būsto rinkos vertė 23000 Eur, įpareigoti Kauno miesto savivaldybę įkainojimo akto 1.2 punkte nurodyti buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertę pakeitusių nuomininkės R. J. investicijų dydį - 7140,68 Eur, įpareigoti Kauno miesto savivaldybę įkainojimo akto 3 punkte nurodyti parduodamo savivaldybės būsto kainą 15967,01 Eur, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ir jos atstovė procesiniuose dokumentuose (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos popierinės kopijos 1 t. 3-9 b. l.), reg. Nr. DOK – 6424 (elektroninės bylos popierinės kopijos 72-77 b. l.), reg. Nr. DOK - 10264 (elektroninės bylos popierinės kopijos 1 t. 94-100 b. l.)) nurodė, kad 1999-09-20 buvo sudaryta gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose tipinė sutartis, pagal kurią ieškovei ir jos šeimos nariams neterminuotai suteikta teisė valdyti ir naudotis gyvenamoji patalpa – butas (duomenys neskelbtini). Pagal šios sutarties 2.3 p. ieškovė įsipareigojo ne rečiau kaip kartą per penkerius metus savo lėšomis atlikti einamąjį gyvenamosios patalpos ir jos įrenginių remontą, o pagal sutarties 4.1 ir 4.2 punktus atsakovė įsipareigojo suteikti nuomininkui tvarkingas patalpas, laiku remontuoti gyvenamąjį namą ir užtikrinti, kad nuolat veiktų inžinerinės sistemos bei įranga. 2015-09-28 ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl savivaldybei priklausančio būsto pirkimo. 2015-12-08 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-706 patvirtintas savivaldybės būsto įkainojimo aktas ir nuspręsta parduoti ieškovei butą už 26107,69 Eur. Ieškovės manymu, nustatant buto vertę nepagrįstai neįvertintos buto vertę pakeitusios investicijos, nurodyta buto kaina neatitinka jo rinkos vertės. Ieškovės investicijų dydį patvirtina būsto darbų lokalinė sąmata, kurioje atlikti darbai įvertinti 7140,68 Eur suma. Sąmatoje nurodyta, kad buvo atlikti remonto darbai: pakeisti langai iš medinių į plastikinius, pakeistos durys, išardytos pertvaros, įrengtos pakabinamos lubos (lengvų profilių karkasas, karkaso aptaisymas gipso plokštėmis), įrengti sienų iš lengvų profilių karkasai, įrengta sienų šiltinamoji izoliacija iš universalių mineralinės vatos plokščių, sienų karkasai aptaisyti gipso kartono plokštėmis, įrengtas lubų medinis karkasas, aptaisyti paviršiai plastikinėmis dailylentėmis, lubų karkasas apkaltas dailylente, sienų karkasas įrengtas iš tašų, karkasinės sienos apkaltos dailylentėmis, įrengta laminuotų grindlenčių danga, sudėtos grindjuostės, nudažytos ir ištapetuotos sienos, nudažytos apklijuotos popieriniais paprastais ir vidutinio atsparumo apmušalais lubos, paklota keraminių plytelių danga, sienos aptaisytos glazūruotomis plytelėmis, įrengti 110 mm skersmens plastikinių vamzdžių kanalizacijos stovai tarp aukštų. Mano, kad tokie lokalinėje sąmatoje įvardinti darbai kaip pertvarų išardymas, pakabinamų lubų lengvų profilių karkasų įrengimas, lubų karkaso aptaisymas gipso kartono plokštėmis, sienų iš lengvų profilių karkaso įrengimas, sienų karkaso aptaisymas gipso kartono plokštėmis, lubų medinio karkaso įrengimas, sienų karkasų įrengimas iš tašų priskiriami kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos darbams, o kiti paprastojo remonto darbai buvo būtini atlikti atliekant kapitalinio remonto darbus. Būtent atsakovė turi užtikrinti, kad būtų pateiktas savivaldybės būsto apžiūros, atliktos iki leidimo jį pertvarkyti išdavimo, aktas su detaliu būsto būklės įvertinimu apžiūros dieną, būsto nuotraukos ir kiti dokumentai, kurie pagrįstų savivaldybės būsto vertę, kuri galėjo būti nustatyta iki savivaldybės būsto pertvarkymo atliekant kapitalinį remontą ar rekonstrukciją, taip pat nuomininko lėšomis atliktų darbų sąmatos ir darbų priėmimo aktai, kai savivaldybės būsto nuomininkui buvo išduotas savivaldybės tarybos ar jos įgalioto asmens leidimas pertvarkyti savivaldybės būstą, atliekant jo kapitalinį remontą ar rekonstrukciją. Apie atsakovės leidimą atlikti kapitalinį remontą galima spręsti iš pačios nuomos sutarties, kurioje tokie atvejai nurodyti ir išsamiai aptarti (sutarties 2.3 ir 2.5 punktai). Pagal nurodytus sutarties punktas nuomininkas įpareigotas reguliariai atlikti būsto remontą, taip pat numatyti neigiami padariniai už remonto laiku neatlikimą. Įsigijus savivaldybės būstą, buvo būtinas tiek einamasis, tiek kapitalinis remontas. Ieškovės iniciatyva UAB „Lituka“ ir Ko 2016-04-11 parengė buto vertės nustatymo ataskaitą, pagal kurią buto vertė nustatyta 23000 Eur. Ieškovei nebuvo nei poreikio, nei tikslo skųsti UAB „Krivita“ atliktą buto vertinimą. Reikia remtis būtent UAB „Lituka“ ir Ko parengta ataskaita, nes VĮ Registrų centro duomenimis 2016 m. buto vidutinė rinkos vertė sudaro 17900 Eur, o UAB „Krivita“ nustatyta vertė - 26000 Eur, daugiau kaip 8000 Eur viršija vidutinę būsto rinkos vertę. UAB „Krivita“ ataskaitoje vertės nustatymas grindžiamas tik lyginamuoju metodu, neatsižvelgiant į Kauno miesto nekilnojamojo turto sektoriaus apžvalgą ir detalesnę rinkos konjunktūrą, makroekonomines prognozes, o UAB „Lituka“ ir Ko ataskaitoje atsižvelgta į nurodytus papildomus rodiklius. Atsakovė privalėjo sudaryti komisiją, kuri turėjo įvertinti būsto vertę pakeitusias nuomininko investicijas. Atsakovė neorganizavo nekilnojamojo turto apžiūros, formaliai apskaičiavo parduodamo turto kainą, nurodydama, kad nekilnojamojo turto vertę pakeitusios nuomininko investicijų dydis yra 0 Eur. Bute buvo atliekamas ne einamasis, bet kapitalinis remontas, nes buvo tvirtinama, apšiltinama ir kitaip remontuojama pagrindinė dalis buto sienų, lubų, kitų statinio laikančiųjų konstrukcijų, toks buto remontas atitinka statinio kapitalinio remonto apibrėžimą. Ieškovės manymu, byloje reikalinga remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2015 išaiškinimais. Nurodo, kad nutartis turėtų būti taikoma su pakeitimais, be to, nagrinėjamu klausimu teismų praktikos nėra.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė patikslintą ieškinį, paaiškino jame nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad norėtų, jog nuomojamojo buto vertė būtų nustatyta pagal VĮ Registro centro nurodytą vidutinę rinkos vertę. Mažesnę turto vertę nustatyti svarbu, nes bankas neduoda didesnės paskolos. Jei nebus sumažinta buto kaina, ieškovė geriau eis nuomotis būsto iš privačių asmenų. Butas yra bendrabutyje, o UAB „Krivita“, nustatydama buto vertę, į tai neatsižvelgė, vertino kaip butą įprastame daugiabutyje. Ieškovė visų kvitų, patvirtinančių investicijų į butą dydį, nėra išsaugojusi, todėl investicijų dydžio pateiktais kvitais neįrodinėja. Visam remontui išlaido apie 25000 Lt. Kitų butų nuomininkams savivaldybė pakeitė langus, dujinę viryklę, atliko kitus remonto darbus, o ieškovė už tai moka pati, jai savivaldybė nieko nekompensuoja. Bute buvo įvykusi vandentiekio avarija, aplietas kitas butas, todėl ieškovė turėjo remontuoti ir keisti vamzdynus. Prieš remontą kreipėsi į savivaldybę, tačiau savivaldybės atsakymą gavo labai vėlai, o darbus reikėjo atlikti greitai. Nuo apsigyvenimo bute 1999 metais, buvo pakeisti visi langai iš medinių į plastikinius, pakeistos buto lauko ir vidaus durys, pakeistas vamzdynas vonioje ir virtuvėje, pakeistas klozetas, kriauklės, vonia, rankšluosčių džiovintuvas (vadinamasis „gyvatukas“), sutvarkytos ir apšiltintos suskilusios sienos, demontuotos ir įrengtos naujos grindys, atlikta pilna buto apdaila. Ieškovė į atsakovę kreipėsi dėl vamzdyno stovo keitimo ir dienų remonto, atsakovė šiuos darbus atlikti leido, o dėl kitų darbų atlikimo leidimo neprašė. Atsakovė į buto pagerinimą jokių lėšų neinvestavo.
Atsakovė procesiniuose dokumentuose (reg. Nr. X3126 (elektroninės bylos popierinės kopijos 1 t. 38-42 b. l.), reg. Nr. DOK-7935 (elektroninės bylos popierinės kopijos 1 t. 80-84 b. l.), reg. Nr. DOK-12929 (elektroninės bylos popierinės kopijos 1 t. 168-171 b. l.)) su patikslintu ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė 2015-03-02 ir 2015-09-28 pateikė prašymą pirkti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį būstą, tačiau su prašymu nebuvo pateiktas joks su nekilnojamojo turto valdymo padaliniu suderintas dokumentas, patvirtinantis nuomininko lėšomis atlikto savivaldybės būsto kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos darbų vertę. Nuomos sutartimi ieškovė įsipareigojo atlikti einamąjį remontą savo lėšomis, t.y. ne rečiau kaip kartą penkerius metus tinkuoti, balinti, dažyti lubas ir sienas, dažyti langų vidinius rėmus, palanges, grindis, radiatorius, vamzdžius, keisti langų, durų įtaisus, įstiklinti langus, pertvarkyti ir remontuoti buto vidaus elektros instaliaciją ir jos įtaisus, keisti sanitarinės technikos įrenginius (klozetus, vonias, kriaukles, praustuvus, dujines, elektrines virykles, vandens šildymo krosneles ir kt.). Ieškovė, atlikdama kai kuriuos privalomus jai kaip nuomininkei nuomojamo buto remonto darbus, tik vykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Ieškovės pateikta sąmata tik patvirtina, kiek tokie darbai kainuotų atlikti 2015 m. spalio mėnesį, bet nepatvirtina, kokie darbai ir kada buvo atlikti, taip pat, kokios faktinės ieškovės išlaidos. Ieškinyje ir sąmatoje nurodyti remonto darbai priskiriami einamajam remontui, kurį pati ieškovė pagal nuomos sutartį privalo daryti. Įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovei būtų buvęs išduotas Kauno miesto savivaldybės tarybos ar jos įgalioto asmens leidimas pertvarkyti nuomojamą būstą, atliekant jo kapitalinį remontą ar rekonstrukciją, ir kad jo pagrindu atlikti kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos darbai, nepateikta. Valstybės, savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkas gali pertvarkyti ir perplanuoti gyvenamąją patalpą bei pagalbines patalpas tik raštu leidus nuomotojui. Ieškovė nepateikė įrodymų apie rašytinį nuomotojo sutikimą atlikti ginčo patalpų kapitalinį remontą, pagal teisės aktus nuomotojas turi pareigą įvertinti tik tas investicijas, kurios buvo atliktos kapitaliniu remontu ar rekonstrukcija ir tik tuo atveju, jei kapitalinis remontas ar rekonstrukcija atlikti teisės aktų nustatyta tvarka. Kauno miesto savivaldybės administracija iš ieškovės niekada nebuvo gavusi jokių skundų ar prašymų dėl galimai reikalingo ar netgi būtino remonto butui, neveikiančių sistemų ar įrangos. Atsakovė neturėjo pareigos daryti einamojo remonto ieškovės gyvenamame bute. Jeigu ieškovė manė, kad jos nuomojamam butui buvo reikalingas kapitalinis remontas, ji turėjo teisę kreiptis į atsakovę, kuri tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, tiek nuomos sutartimi yra įpareigota ir įsipareigojusi atlikti jai nuosavybės teise priklausančio turto kapitalinį remontą. Visi ieškovės galimai atlikti pagerinimai buvo išskirtinai buto einamasis remontas. Ieškovė, 2015-09-28 teikdama prašymą galėjo nurodyti turimus dokumentus ir jų kopijas dėl investicijų, tačiau to nepadarė, o tai patvirtina, kad pati ieškovė prašymų pateikimo metu nelaikė, kad kapitalinis remontas bute buvo atliktas. Ieškovė jokių aktyvių veiksmų nesiėmė ir 2015-10-21, kai vertinimo vykdytojo atstovai apžiūrėjo ir atliko ginčo buto vertės nustatymą. Nuomininkas turi pareigą gyvenamosios patalpos pirkimo – pardavimo santykiuose elgtis rūpestingai ir atsakingai. Ieškovei su prašymu pirkti savivaldybės būstą nepateikus duomenų apie pagerinimus, savivaldybė neturi pagrindo rūpintis komisijos sudarymu. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad kokie nors darbai buvo faktiškai atlikti. Ieškovė vien lokaline sąmata įrodinėdama investicijų dydį nepagrįstai siekia įgyti nuomojamą turtą ne rinkos kaina. Kauno miesto savivaldybė negali būti įpareigojama parduoti nuosavybės teise valdomą turtą už jai nenaudingą/nuostolingą kainą, kai įstatymu yra konkrečiai nurodyta, kad turtas gali būti parduodamas būtent rinkos kaina. UAB „Krivita“ atlikto turto vertinimo ieškovė neginčijo. Parduodamo savivaldybės būsto vertė vertę, remiantis įstatyminiu reglamentavimu, gali nustatyti tik viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka parinktos turto vertinimo įmonės (turto vertintojai), todėl UAB „Lituka“ ir Ko atliktas vertinimas negali turėti jokios teisinės reikšmės. 2011-10-10 raštu ieškovei buvo leista atlikti paprastąjį remontą, kuris turi būti suprantamas kaip ieškovei patikėto turto priežiūra. Iš UAB „Krivita“ parengtos turto vertinimo ataskaitos matyti, kad ieškovė bute vonios patalpą sujungė su WC patalpa (panaikino pertvarą), panaikino sandėlio patalpą, jos vietoje įrengdama sieninę spintą, o tokie duomenys nėra užfiksuoti VĮ Registrų centro duomenų bazėje. Ieškovė savavališkai atliko ginčo patalpų perplanavimus, apie šiuos darbus nei iki jų atlikimo, nei juos atlikus neinformavo patalpų savininko – atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė A. A. teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją, ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis asmuo UAB „Krivita“ atsiliepimais (reg. Nr. DOK-14735 (elektroninės bylos popierinės kopijos 2 t. 4-6 b. l.), reg. Nr. DOK-27923 (elektroninės bylos popierinės kopijos 2 t. 77-80 b.l.)) su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad turto vertinimo ataskaita atlikta tinkamai, ataskaita nenuginčyta. Ieškovė, kreipdamasi į UAB „Lituka“ ir Ko dėl turto vertinimo atlikimo, netinkamai suformulavo užduotį, t.y. turto vertinimo tikslas turėjo būti analogiškas kaip buvo suformuluota UAB „Krivita“. UAB „Lituka“ ir ko parengtoje ataskaitoje turo vertė nustatyta praėjus pusei metų po to, kai turto vertę nustatė UAB „Krivita“. UAB „Lituka“ ir Ko turto vertinimo ataskaitoje pateikiami prieštaringi duomenys.
Trečiasis asmuo E. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdžius nevyko, neatvykimo priežastys nežinomos.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 1999-08-31 Kauno miesto valdybos sprendimo Nr. 914 (elektroninės bylos popierinės kopijos 1 t. 25 b. l.) pagrindu 1999 m. rugsėjo 20 d. tarp ieškovės ir savivaldybės įmonės „Panemunės butų ūkis“ buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis, pagal kurią ieškovei R. J. neterminuotam naudojimui išnuomota 50,54 kv. m ploto gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos popierinės kopijos 1 t. 23-24 b. l.). Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis buto Prancūzų g. 59-40, Kaune, savininkė yra atsakovė Kauno miesto savivaldybė.
Ieškovė 2015-03-02 Kauno miesto savivaldybės administracijos Privatizavimo skyriui pateikė prašymą leisti privatizuoti butą, taip pat prašė atsižvelgti į investicijas (elektroninės bylos popierinės kopijos 1 t. 68 b. l.). Atsakovė 2015-06-04 raštu Nr. 66-6-107 (elektroninės bylos popierinės kopijos 1 t. 66-67 b. l.) informavo ieškovę, kad ieškovė teisės privatizuoti buto pagal Butų privatizavimo įstatymą neturi, tačiau gali pirkti butą pagal Lietuvos Respublikos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą rinkos kaina. Ieškovei taip pat išaiškinta, kad parduodamo būsto vertę padidinusios investicijos bus įvertinamos, jei nuomininkui sutikimą pagerinti būsto vertę bus išdavusi būsto savininkė – Kauno miesto savivaldybė.
Ieškovė 2015 m. rugsėjo 28 d. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai prašymą pirkti atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą (elektroninės bylos popierinės kopijos 1 t. 25 b. l. antroji pusė). Kartu su prašymu ieškovė pateikė mokėjimo nurodymą, patvirtinantį 107,69 Eur pradinio įnašo už perkamą būstą sumokėjimą (elektroninės bylos popierinės kopijos 1 t. 26 b. l.), 2015-09-25 notaro patvirtintą R. J. ir E. J. susitarimą dėl buto privatizavimo R. J. vardu (elektroninės bylos popierinės kopijos 1 t. 27 b. l.), pažymą apie šeimos sudėtį. Kaip matyti iš prašymo turinio, ieškovė atsakovei nepateikė su nekilnojamojo turto valdymo padaliniu suderintų dokumentų, patvirtinančių nuomininko lėšomis atlikto savivaldybės būsto kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos darbų vertę (2015-09-28 prašymo 6.1 punktas).
Savivaldybės būsto, parduodamo pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą, įkainojimo akte (toliau – įkainojimo aktas), kurį ginčija ieškovė, nustatyta, kad parduodamo būsto rinkos vertė 26000 Eur (pagrindas UAB „Krivita“ 2015-11-02 nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 15-K-101), būsto vertę pakeitusios investicijos – 0 Eur, parduodamo savivaldybės būsto kaina 26107,69 Eur (kainą sudaro nustatyta būsto vertė bei 107,69 Eur išlaidos, susijusios su būsto vertės nustatymu) (elektroninės bylos popierinės kopijos 1 t. 30 b. l.). 2015-12-08 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu dėl savivaldybės būsto (duomenys neskelbtini), pardavimo Nr. T-706 Kauno miesto savivaldybės taryba nusprendė patvirtinti savivaldybės būsto įkainojimo aktą ir parduoti R. J. už 26107,69 Eur sumą butą (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos popierinės kopijos 1 t. 29 b. l.).
Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta, kad už rinkos kainą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, Civiliniame kodekse nustatyta tvarka įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, gali būti parduodami savivaldybei nuosavybės teise priklausantys būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne trumpiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas.
Kauno miesto savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. T-421 „Dėl Kauno miesto savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 18 punkte nurodyta, kad Savivaldybės būsto ir ūkio pastatų, parduodamų pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, kaina apskaičiuojama taip: nekilnojamojo turto kaina nustatoma pagal nekilnojamojo turto rinkos vertę (1 papunktis); įvertinamos parduodamo nekilnojamojo turto vertę pakeitusios nuomininko investicijos, t. y. nuomininko atliktas nekilnojamojo turto kapitalinis remontas ar rekonstrukcija, jei jis buvo atliktas, kaip nurodyta nuomos sutartyje ir Civiliniame kodekse. Parduodamo nekilnojamojo turto objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas Civiliniame kodekse nustatyta tvarka įvertina Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija (2 papunktis); į nekilnojamojo turto kainą įskaitomos išlaidos, susijusios su parduodamo Savivaldybės būsto ir ūkio pastatų vertės nustatymu (3 papunktis).
Dėl įkainojimo akto 1.1 punkte nurodytos būsto rinkos vertės pakeitimo
Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad parduodamo savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų vertę, vadovaudamiesi Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, nustato viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka parinktos turto vertinimo įmonės (turto vertintojai); turto vertinimo įmonės (turto vertintojai) dėl netinkamai įvykdytų įsipareigojimų atsako teisės aktuose ir turto vertinimo sutartyje nustatyta tvarka.
Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nori, jog jos nuomojamo būsto vertė įkainojimo akte būtų nustatyta pagal VĮ Registrų centro nustatytą vidutinę rinkos vertę. VĮ Registrų centro išrašas (elektroninės bylos popierinės kopijos 1 t. 39 b. l.) patvirtina, kad nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 vidutinė buto rinkos vertė yra 17900 Eur. Pažymėtina, kad VĮ Registrų centro nustatoma vidutinė buto rinkos vertė yra tik orientacinio pobūdžio, ši vertė yra nustatoma masinio vertinimo būdu, t.y. nevertinant individualių konkretaus objekto savybių. Tuo atveju, kai savivaldybei priklausantis būstas perkamas pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, perkamo objekto kaina negali būti nustatoma pagal masinio vertinimo būdu nustatomas vidutines rinkos vertes, įstatymas imperatyviai reikalauja, kad tokio turto vertė nustatoma pagal Turto ir verslo vertinimo metodiką ir Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą (Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 str. 1 d.).
Byloje nėra ginčo, kad trečiasis asmuo UAB „Krivita“ yra viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka parinkta turto vertinimo įmonė (turto vertintojai) parduodamo savivaldybės būsto vertei nustatyti. Trečiasis asmuo UAB „Krivita“ 2015-06-25 Savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų vertinimo paslaugų teikimo sutarties Nr. SR-1382 (elektroninės bylos popierinės kopijos 2 t. 8-14 b. l.) pagrindu atsakovei suteikė vertinimo paslaugas – nustatė buto (duomenys neskelbtini), vertę. Atsakovės užsakymu UAB „Krivita“ atliktoje 2015-10-21 turto vertinimo ataskaitoje Nr. 15-K-101 (elektroninės bylos popierinės kopijos 1 t. 146-164 b. l.) nustatyta, kad buto (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 26000 Eur. UAB „Krivita“ ataskaitoje turto vertė nustatyta lyginamuoju metodu, taip pat yra aiškiai pagrindžiama, dėl kokių priežasčių atsisakyta vertę nustatyti išlaidų (kaštų) ir pajamų metodais. Nors ieškovė ir jos atstovė akcentavo, jog UAB „Krivita“, atlikdama turto vertinimą, neatsižvelgė į tai, kad vertinamas butas yra bendrabutyje, tokias aplinkybes paneigia pačios turto vertinimo ataskaitos turinys. Turto vertinimo ataskaitos 2.3 punkte (turto vertinimo ataskaitos 10 l.) yra nurodoma, kad „vertinamas dviejų kambarių butas yra devynių aukštų bendrabutyje (paskirtis – gyvenamoji (įvairioms socialinėms grupėms)), penktame aukšte. Tai reiškia, kad šis aspektas turto vertintojui buvo žinomas, turto vertinimo ataskaitoje aptartas ir įvertintas. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog UAB „Krivita“ atlikta 2015-10-21 turto vertinimo ataskaitoje Nr. 15-K-101 buvo parengta nesilaikant Turto ir verslo vertinimo metodikos ir Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą reikalavimų.
Ieškovės užsakymu UAB „Lituka“ ir ko 2016-04-11 parengė nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kurioje nustatė, kad ginčo buto vertės jos nustatymo dieną yra 23000 Eur (elektroninės bylos popierinės kopijos 1 t. 101-125 b. l). Iš šios ataskaitos matyti, kad vertinimui pasirinkti lyginamieji objektai nebuvo analogiški. Vertinamasis objektas yra penktame devynių aukštų pastato aukšte, o vertinamieji objektai - pirmame arba paskutiniame pastato aukšte. Be to, lyginamųjų objektų sandoriai vyko 2013 – 2015 metais, turto vertintojas šiuo aspektu netaikė jokių laiko pataisos koeficientų. Pažymėtina, ir tai, kad iš šios ataskaitos turinio nėra aišku, ar atliekant turto vertinimą, šiam vertintojui nebuvo pateiktas vienas esminių dokumentų – nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar šis vertintojas galėjo tinkamai įvertinti visus vertinamo objekto kokybinius duomenis. Pažymėtina ir tai, kad UAB „Lituka“ ir Ko turto vertinimo ataskaitoje lyginamieji objektai parinkti pakankamai tendencingai, neaiškus pataisų koeficientų taikymas ir jų pagrįstumas. Nors ieškovė ir jos atstovė teismo posėdyje ne kartą akcentavo, kad būtent UAB „Lituka“ ir ko parengtoje ataskaitoje lyginamieji objektai parinkti pagal tai, kad šie butai yra bendrabučiuose (kaip kad ginčo butas), tačiau tokių konkrečių duomenų iš pačios ataskaitos turinio nustatyti nėra galimybės (tokie duomenys ataskaitoje neaptarti).
Akcentuotina, kad Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas, nustatant savivaldybės parduodamo būsto rinkos vertę, nenumato galimybės vadovautis bet kurio nekilnojamąjį turto vertinimą atlikusio vertintojo ataskaita, nes tokį vertinimą gali atlikti tik viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka parinktos turto vertinimo įmonės (turto vertintojai). Be to, iš bylos dokumentų ir šalių paaiškinimų akivaizdu, jog ieškovė žinojo UAB „Krivita“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nustatytą ginčo buto vertę, tačiau šios ataskaitos teisme neginčijo, taip pat neinicijavo šios ataskaitos įvertinimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Ieškovė neįrodė, o teismas iš byloje esančių įrodymų nenustatė teisinio pagrindo atsakovei nustatant ginčo buto vertę nesivadovauti 2015-10-21 UAB „Krivita“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 15-K-101, todėl konstatuotina, kad įkainojimo akto 1.1 punkte nustatyta 26000 Eur ginčo buto vertė yra pagrįsta. Teismas nenustatė jokių priežasčių, dėl kurių būtų teisinis pagrindas pakeisti įkainojimo akto 1.1 punkte nustatytą buto rinkos vertę, todėl šis ieškinio reikalavimas atmestinas.
Dėl įpareigojimo įkainojimo akto 1.2 punkte nurodyti buto vertę pakeitusių nuomininkės investicijų dydį
CK 6.501 straipsnyje, reglamentuojančiame nuomininko teisę į išnuomoto turto pagerinimo išlaidų atlyginimą, nustatyta, kad nuomininkas, nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerinęs, turi teisę į turėtų šiam tikslui išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas ar sutartis numato ką kita; nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išnuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti; nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad valstybės (savivaldybės) turto pardavimo atveju nuomininko teisėtai, turint nuomotojo leidimą, turėtos būtinos turto pagerinimo išlaidos jam būtų kompensuotos pagal CK 6.501 straipsnyje įtvirtintas taisykles. Kai pagerintą turtą įsigyja pats pagerinimus padaręs nuomininkas, jo teisė į turto pagerinimo išlaidų atlyginimą išlieka ir turi būti ginama: tokiu atveju turto pagerinimo išlaidas turi kompensuoti buvęs parduoto turto savininkas (savivaldybė). Priešingas įstatymo aiškinimas ir taikymas reikštų nepagrįstą savivaldybės praturtėjimo nuomininko sąskaita įteisinimą, todėl prieštarautų bendriesiems teisės ir civilinių santykių teisinio reglamentavimo principams.
Kauno miesto savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo tvarkos aprašo 18.2. punktas nustato, kad savivaldybės būsto ir ūkio pastatų, parduodamų pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, kaina apskaičiuojama įvertinant parduodamo nekilnojamojo turto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, t.y. nuomininko atliktą nekilnojamojo turto kapitalinį remontą ar rekonstrukciją, jei jis buvo atliktas, kaip nurodyta nuomos sutartyje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. Aprašo 14.5. ir 14.7 punktuose, be kitų savivaldybės turto pardavimo procedūrai vykdyti reikalingų dokumentų, yra aptarti dokumentai, kurie turi būti pateikti kai savivaldybės būsto nuomininkui buvo išduotas Savivaldybės tarybos ar jos įgalioto asmens leidimas pertvarkyti Savivaldybės būstą, atliekant jo kapitalinį remontą ar rekonstrukciją – savivaldybės būsto apžiūros, atliktos iki leidimo jį pertvarkyti išdavimo, aktas (su detaliu būsto būklės įvertinimu apžiūros dieną) ir būsto nuotraukos (kuriose būtų užfiksuotos individualios būsto savybės, turinčios įtakos būsto vertei, būsto vidus ir išorė) ir kiti dokumentai, pagrindžiantys savivaldybės būsto vertę, kuri galėjo būti nustatyta iki Savivaldybės būsto pertvarkymo atliekant jo kapitalinį remontą ar rekonstrukciją, nuomininko lėšomis atliktų darbų sąmatos ir darbų priėmimo aktai; kiti dokumentai, galintys turėti įtakos nekilnojamojo turto vertei ar pardavimo sąlygoms nustatyti.
Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad ieškovė, siekdama, kad būtų įvertinamos parduodamo turto vertę galėjusios pakeisti investicijos, tokį savo ketinimą turėjo išreikšti teikdama 2015-09-28 prašymą pirkti savivaldybei priklausantį būstą. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė, teikdama 2015-09-28 prašymą, kartu su kitais šį prašymą pagrindžiančiais dokumentais prašymo įvertinti investicijų dydį neteikė, taip pat neteikė ir jokių įrodymų (kvitų, lokalinių sąmatų, išankstinių sutikimų pagerinimų darbams atlikti ir pan.), kurie leistų nustatyti remontuojamo būsto būklę iki jo pagerinimo, atliktų remonto darbų pobūdį (kapitalinio ar paprastojo remonto darbai), jų apimtį ir vertę iš kurių atsakovė, prieš sudarydama įkainojimo aktą, būtų galėjusi spręsti apie poreikį nustatyti ir vertinti ieškovės galimas investicijas.
Pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. T-706 patvirtinto Savivaldybės būsto, parduodamo pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą įkainojimo akto 1.1 punkte nustatyta nagrinėjamo buto rinkos vertė (26000 Eur) galėtų būti sumažinta pripažinus būsto vertę pakeitusias ieškovės investicijas, atlikus nekilnojamojo turto kapitalinį remontą ar rekonstrukciją. Pažymėtina, kad įrodyti, jog ieškovė investavo į buto kapitalinį remontą ar rekonstrukciją, privaloma ne tik pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnį, tačiau ir šio aprašo 18.2 papunktis (žodžiai „jei jis buvo atliktas“) nurodo, kad turi būti įrodyta, jog ieškovė investavo į buto kapitalinį remontą ar rekonstrukciją. Be to, ieškovė turėtų pateikti duomenis apie nuomotojo leidimo atlikti buto kapitalinį remontą ar rekonstrukciją, turėtų pateikti ir dokumentus, pagrindžiančius buto vertę, kuri galėjo būti nustatyta iki buto pertvarkymo atliekant jo kapitalinį remontą ar rekonstrukciją (analogiškai kaip ir Kauno miesto savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. T-421 „Dėl Kauno miesto savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 14.5 punkto atveju).
Ieškovės ir jos atstovės teigimu, nuo ieškovės įsikėlimo gyventi į butą 1999 metais iki 2015 m., ieškovės tvirtinimu, atlikti tokie darbai: pakeisti visi langai iš medinių į plastikinius su vidaus ir išorės palangėmis, pakeistos buto lauko durys šarvuotomis (ieškovės tvirtinimu – du kartus) ir vidaus durys, pakeistas vamzdynas, sutvirtintos skilusios sienos, sienos apšiltintos, demontuotos ir įrengtos naujos lubos ir grindys, atlikta pilna buto apdaila, pakeisti santechnikos įrenginiai.
CK 6.605 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybės, savivaldybių, juridinių asmenų gyvenamųjų patalpų nuomininkas ir jo šeimos nariai gali pertvarkyti ir perplanuoti gyvenamąją patalpą bei pagalbines patalpas tik raštu leidus nuomotojui. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalis netaikoma einamajam gyvenamosios patalpos remontui, kurį privalo atlikti nuomininkas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Ieškovės sutikimas, kad ieškovė savo lėšomis neatlygintinai bute atliktų vamzdyno keitimo ar suskilusių sienų remonto darbus nėra pakankamas padaryti išvadą, kad ieškovės įvardinti buto remonto darbai buvo atlikti gavus juos atlikti leidžiantį dokumentą. Sutikimas gali būti pakankamas įrodymas patvirtinti gavus būsto savininko sutikimą kapitalinio remonto darbams atlikti CK 6.605 straipsnio 1 dalies prasme, tačiau yra nepakankamas konstatuoti, kad ginčo darbai buvo atlikti teisėtai, laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Į bylą pateiktame Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus 2011-10-10 rašte (elektroninės bylos popierinės kopijos 1 t. 127 b. l) nurodoma, kad savivaldybė neprieštarauja, kad ieškovė savo lėšomis, neatlygintinai pasikeis išnuomoto buto vamzdyną ir suremontuos suskilusiais sienas, jeigu atliekant remonto darbus nebus atliktas buto perplanavimas. Be to, šiame rašte ieškovė informuojama, kad savivaldybė kaip gyvenamųjų patalpų savininkė prisideda dalinio dalyvavimo lėšomis už bendro naudojimo patalpų, inžinerinės įrangos ir kitus gyvenamojo namo kapitalinius remonto darbus, ieškovei pasiūlyta su administratoriumi UAB „Būsto valda“ išsiaiškinti dėl vamzdyno remonto darbų (jei tai būtų vandentiekio ar kanalizacijos stovo keitimas). Iš šio rašto turinio matyti, kad ieškovė į atsakovę kreipėsi ir atsakovė sutiko ne dėl kapitalinio, o dėl paprastojo remonto darbų atlikimo. Dar daugiau, atsakovė nedviprasmiškai ieškovei išaiškino, kad atsakovė, prieš atlikdama vamzdyno keitimo darbus turi kreiptis į būsto administratorių ir būtent su būsto administratoriumi derinti bendro naudojimo vamzdyno keitimo darbus (tiek poreikį tuos darbus atlikti, tiek darbų mastą, tiek kainą). Ieškovė teismo posėdžių metu patvirtino, kad atsakovės nurodytos tvarkos nesilaikė, į namo administratorių nesikreipė, o darbus atliko savo nuožiūra. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad ji savo lėšomis keitė bendro naudojimo vandentiekio ir kanalizacijos stovą (o ne vamzdynus jos nuomojamame bute), taip pat nepateikta ir duomenų, jog bendro naudojimo vandentiekio ir kanalizacijos stovo keitimas, negavus tiek atsakovės kaip buto savininkės, tiek ir namo administratoriaus leidimų buvo būtinas. Ieškovė nepateikė duomenų, jog būtų kreipusis į atsakovę dėl leidimo keisti buto langus ar duris
Šioje byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovės bute atlikti remonto darbai vertintini kaip kapitalinis remontas ar rekonstrukcija. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 18 punkte nurodoma, kad statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.), 20 punkte pažymima, kad statinio kapitalinis remontas – statybos rūšis, kurios tikslas – pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 10 punkte papildomai paaiškinama, kad laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis), o 21 punkte nurodoma, jog statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statybos rūšis, kurios tikslas – atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Atkreiptinas dėmesys, kad nors Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas, tačiau Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 18, 20, 21 punktuose paaiškintos statinio rekonstravimo, kapitalinio remonto, paprastojo remonto sąvokos taikomos ne tik statinio, bet ir buto atveju (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-406-160/2015, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-736-601/2013).
Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12 punkte nurodoma, kad paprastojo remonto darbams yra priskiriami tokie darbai kaip statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (jų tarpe – laiptų aikštelių, laiptatakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas (12.1 papunktis), sąramų laikančiose sienose stiprinimas, keitimas jų nesilpninant; pavienių elementų (rąstų, gegnių, plytų ir pan.) laikančiose konstrukcijose pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų (12.2 papunktis), angų, reikalingų statinio inžinerinių sistemų įrengimui iškirtimas skersai laikančiąsias atitvaras, kai bet kuris angos matmuo ne didesnis už atitvaros storį (12.5 papunktis), pastatų ar jų dalių apšiltinimas (12.8 papunktis), balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elementų pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų (12.9 papunktis), statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas (12.11 papunktis), kiti statybos darbai (jų tarpe apdailos darbai), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų (12.12 papunktis). Iš ieškovės nurodytų atliktų darbų tik skilusios sienos stiprinimas galėtų būti pripažįstamas kapitalinio remonto darbu, tačiau tik tuo atveju, jei būtų stiprinama laikančioji siena. Ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kokia konkreti siena (ar sienos) buvo sutvirtintos, jei buvo sutvirtinama, ar skilusios sienos buvo tiesiog uždengtos gipso kartono plokštėmis. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė nuomos sutartimi paprastojo remonto darbus, reikalingus atlikti tam, kad nuomojamomis patalpomis būtų galima normaliai naudotis, įsipareigojo atlikti savo lėšomis 2001 m. sausio 22 d. nuomos sutarties 2.3.5 punktu ieškovė taip pat įsipareigojo savo lėšomis (1999-09-20 nuomos sutarties 2.3.3, 2.3.4 punktas).
Ieškovė pateikė kvitus, patvirtinančius tiek įvairaus pobūdžio su atliekamais remonto darbais susijusių prekių, tiek ir kitų buityje naudojamų prekių (pvz., keptuvė, spausdintuvas, popierius ir pan.) įsigijimą. Pažymėtina, kad ieškovė teismo posėdžio metu kvituose nurodytų prekių įsigijimo nuosekliai paaiškinti negalėjo. Pateikti kvitai savaime negali patvirtinti, kad juose nurodytos prekės buvo panaudotos atliekant remonto darbus ieškovės nuomojamame bute, taip pat, kad šios prekės (medžiagos, įrenginiai) buvo panaudoti atliekant ne paprastojo remonto darbus, taip pat kad vien dėl šių įsigytų prekių buvo atlikti buto pagerinimai, o ne palaikoma normali buto būklė. Pažymėtina, kad šioje byloje ieškovė neįrodė ir iš esmės neįrodinėjo (procesiniuose dokumentuose nurodydama, kad investicijų įvertinimas yra atsakovės pareiga), kiek dėl įdėtų pagerinimų tapo brangesnis pats butas. Akcentuotina, kad tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, kad daiktas yra pagerintas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 09 19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008). Pagal bendrąją taisyklę būtinomis atlygintinomis turto pagerinimo išlaidomis pripažįstamos tokios, dėl kurių padidėjo nuosavybės objekto, kaip tokio, vertė, t. y. atlygintina ne turėtų išlaidų suma, o jos dalis, atitinkanti turto vertės padidėjimą. Todėl, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, aktualu nustatyti ne tik turėtų išlaidų dydį, bet turto vertės padidėjimą, proporcingą nuomininko turėtoms turto pagerinimo išlaidoms. Ieškovė buto investicijomis prašė pripažinti langų, šarvuotų durų, vidaus durų, praustuvų, vandens maišytuvų, rankšluosčių džiovintuvo, dušo, vonios, klozeto pirkimo ir jų įrengimo bei sumontavimo išlaidas, lubų, sienų, grindų apdailai, vamzdyno pakeitimui, sutrūkusių sienų remontui ir apšiltinimui išleistas lėšas bendrai 7140,68 Eur sumai, kurią ieškovė įrodinėja lokaline sąmata. Į bylą pateikti kvitai patvirtina, kad faktiškai buvo patirta 7143,02 Lt (t. y. 2068,76 Eur) išlaidų, susijusių su remonto darbams reikalingų medžiagų, įrankių, santechnikos įrenginių įsigijimu (iš pateiktų kvitų minusavus sumas už alkoholinių gėrimų, šiukšlių maišų, keptuvės, automobilio valytuvų, spausdintuvo, popieriaus, USB jungties įsigijimą, TELE2 „Pildyk“ sąskaitos papildymus, UAB „Mokilizingas“ įmokas bei transporto paslaugas). Ieškovės pateiktoje UAB „Daita“ lokalinėje sąmatoje Nr. S002 (elektroninės bylos popierinės kopijos 1 t. 31-32 b. l.) nurodyta 7140,68 Eur remonto darbų vertė. Pažymėtina, kad lokalinė sąmata sudaryta 2015 m. spalio mėnesio kainomis, nors patys darbai,ieškovės tvirtinimu, atlikti 2010-2013 metų laikotarpiu. Teismo posėdžio metu pati ieškovė pripažino, kad nuo 2010 metų iki 2015 metų tiek pačių remonto darbų, tiek prekių kainos keitėsi. Pažymėtina, kad nei ieškovė, nei jos atstovė negalėjo detaliai paaiškinti lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų pobūdžio (pvz., kokioje patalpoje kada kokie konkretūs sąmatoje nurodyti darbai buvo atlikti), atvirkščiai, tiek ieškovės atstovė, tiek ieškovė teismo posėdyje ne kartą akcentavo, kad jos nėra specialistės ir lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų faktinio atlikimo negali paaiškinti. Lokalinėje sąmatoje yra priskaičiuotos sumos socialinio draudimo mokesčiams, gaunamas pelnas ir pan., tačiau ieškovė neįrodė, kad tokias išlaidas faktiškai patyrė ir kaip šios sąmatoje nurodytos išlaidos galėjo padidinti buto vertę. Ieškovė, kaip būsto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, įrodinėja iš esmės tik lokaline sąmata, ne kartą teismo posėdžio metu pabrėžiant, kad pateiktais kvitais atlikti darbai ir, atitinkamai ieškovės investicijos į buto pagerinimą, nėra įrodinėjami, kadangi ieškovė visų kvitų nėra išsaugojusi. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė prekių įsigijimo kvitus į bylą pateikė tik teismui kelis kartus išaiškinus būtinybę įrodyti ir faktinių išlaidų dydį, tačiau nei ieškovė, nei jos atstovė teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti kvituose nurodytų įsigytų prekių sąsajumo su lokalinėje sąmatoje nurodytais remonto darbais. Butas visą laiką buvo ieškovės eksploatuojamas, ir šiuo metu atliktų darbų vertė, įvertinus nusidėvėjimą, gali žymiai skirtis.
Ieškovė taip pat neįrodė būtent tokio dydžio išlaidų buto remontui būtinumo ir kad tokios sumos išlaidų panaudojimas atitiko protingumo kriterijų. Pastebėtina, kad kiekvienas būsto savininkas ar jo nuomininkas, atnaujindamas savo būstą, individualiai pagal savo galimybes sprendžia, kokios apimties ir kokios kainos darbai bus atlikti. Tačiau individualus noras atlikti būtent tokius remonto ir būsto atnaujinimo darbus iš konkrečių medžiagų, sąlygojančių remonto darbų kainą, negali būti neginčytinai įvertintas, kaip būtinybė atlikti būtent tokios apimties ir būtent tokios kainos darbus. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovė derino remonto darbų apimtį, o ieškovės sutikimas remonto darbams atlikti negali būti įvertintas kaip besąlygiškas sutikimas bet kokios apimties ir kainos remonto darbams atlikti.
Nors ieškovė pateikė dalį kvitų, patvirtinančių atliktus remonto darbus, tačiau nepateikė įrodymų, kad buvo atlikti kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos darbai, už kuriuos investuotos lėšos galėtų būti laikomos būsto vertę pakeitusiomis ieškovės investicijomis. Tiek ieškovės, tiek atsakovės užsakymu atliekant turto vertinimus, buvo nustatoma turto rinkos vertė, tačiau, atliekant buto vertės nustatymą, nebuvo vertinama, ar šios padarytos investicijos padidino buto vertę ir kiek (kokia procentine išraiška) ji padidėjo dėl šių investicijų, t. y. nėra nustatytas vertės padidėjimas procentais dėl ginčo butui pagerinti padarytų išlaidų, įvertinant į trumpalaikio turto tarnavimo laiką ir ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo normatyvus. Ieškovė nepateikė ir buto vertę, kuri galėjo būti nustatyta iki buto remonto, patvirtinančių įrodymų, todėl negalima nustatyti ir buto pagerinimo masto, vertės pokyčio. Ieškovės teismo posėdžio metu išvardinti darbai vertintini kaip paprastojo („einamojo“) remonto darbai, kuriais atnaujinamas statinys ir kuriuos būsto nuomininkas privalo atlikti būsto nuomos sutarties ir CK 6.493 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pažymėtina ir tai, kad parduodamo turto vertė įvertinta pagal rinkos kainas ir byloje jokių duomenų, kad vertinant turtą jo vertė padidėjo dėl ieškovės investicijų į butą nėra (CPK 178 str., 185 str.). Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Priešingu atveju, tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje bylos Nr. 3K-3-277/2011).
Ieškovė bylos nagrinėjimo eigoje buvo pateikusi prašymą teismo posėdyje liudytojais apklausti V. B., D. J., V. R., taip pat nurodė, kad šių asmenų atvykimą užtikrins pati. Ieškovė neįvykdžius įsipareigojimo į teismo posėdį atsivesti liudytojus, šie liudytojai teismo posėdyje nebuvo apklausti. Pažymėtina, kad, į teismo posėdį neatvykus liudytojams, teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė nereiškė prašymų dėl posėdžio atidėjimo ir liudytojų apklausos, raštu pateikto prašymo nepalaikė.
Teismo vertinimu, būtent ieškovė turėjo procesinę pareigą įrodyti, tiek aplinkybę dėl realiai įdėtų lėšų dydžio, tiek dėl jų būtinumo, taip pat dėl nuomotojo sutikimo pagerinimams atlikti, o taip pat įrodyti, kiek dėl jos įdėtų lėšų tapo brangesnis pats butas, tačiau šios pareigos neįvykdžius ir neįrodžius, kokia suma padidėjo buto vertė dėl jos atliktų pagerinimų, reikalavimas visas lokalinėje sąmatoje nurodytas 7140,68 Eur išlaidas įskaityti į parduodamo buto kainą negali būti tenkinamas(CPK 12 str., 176 str., 178 str., 185 str.). Apibendrinant teismo išsakytus motyvus, darytina išvada, kad ieškovei neįrodžius, jog jai buvo išduotas savivaldybės ar jos įgalioto asmens leidimas pertvarkyti nuomojamą būstą, atliekant jo kapitalinį remontą ar rekonstrukciją, taip pat jog ji investavo 7140,68 Eur į buto remonto darbus, t.y. nesant pagrindo pripažinti šių ieškovės nurodytų investicijų pakeitusiomis parduodamo būsto vertę, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimų įpareigoti Kauno miesto savivaldybę įkainojimo akto 1.2 punkte nurodyti buto, unikalus Nr. 1998-6007-3010:0022, esančio (duomenys neskelbtini), vertę pakeitusių nuomininkės R. J. investicijų dydį - 7140,68 Eur.
Dėl įpareigojimo įkainojimo akto 3 punkte pakeisti parduodamo savivaldybės būsto kainą ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015-12-08 sprendimo Nr. T-706 panaikinimo
Šiuo sprendimu konstatuota, kad nėra teisinio pagrindo pakeisti įkainojimo akto 1.1 punkte nurodytą savivaldybės būsto (duomenys neskelbtini), rinkos vertę. Sprendime taip pat konstatuota, kad nėra teisinio pagrindo pakeisti įkainojimo akto 1.2 punktą nurodant savivaldybės būsto (duomenys neskelbtini), vertę pakeitusių nuomininkės R. J. investicijų dydį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ieškinio reikalavimas įpareigoti Kauno miesto savivaldybę įkainojimo akto 3 punkte pakeisti parduodamo savivaldybės būsto kainą yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Dėl analogiškų motyvų bei ieškovei neįrodinėjant buvus procedūrinių pažeidimų, ieškinio reikalavimas panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015-12-08 sprendimą Nr. T-706 „Dėl savivaldybės būsto Prancūzų g. 59-40, Kaune, pardavimo“ atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.).
Teismas šioje byloje patyrė 4,76 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios, ieškinį atmetus, priteistinos iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą 4,76 Eur (keturi Eurai septyniasdešimt šeši centai) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Išaiškinti ieškovei, kad priteista bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, mokėtojo pasirinkimu į bet kurią gavėjo sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.