- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-07
- Bylos Nr.
- 2S-843-163/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00017-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alona Romanovienė
- Pareiškėjas
- R. G., N. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2S-843-163/2015
2015 m. gegužės 7 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų R. G. ir N. G. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 metų vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. G. ir N. G. skundus antstoliui Kęstučiui Košiui, suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-11-25 antstolis pateikė turto arešto aktą Nr. S2-44641, juo uždėjo areštą pareiškėjos ir jos sutuoktinio R. G. vardu registruotai 1/2 daliai buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Tauragės m., vykdydamas išieškojimą iš sutuoktinio R. G. pagal keturis Tauragės rajono policijos komisariato nutarimus:
Vykdomojoje byloje Nr. 0118/08/00138/2, nutarimo Nr. 106, nutarimas priimtas 2003-02-15 dėl 125,00 Lt baudos išieškojimo; Vykdomojoje byloje Nr. 0118/08/00991/2, nutarimo Nr. 3511/1170, nutarimas priimtas 2003-12-24 dėl 4100,00 Lt baudos išieškojimo; Vykdomojoje byloje Nr. 0118/08/01075/2, nutarimo Nr. 103/58, nutarimas priimtas 2004-01-16 dėl 4500,00 Lt baudos išieškojimo; Vykdomojoje byloje Nr. 0118/08/03110/2, nutarimo Nr. E238386, nutarimas priimtas 2005-12-09 dėl 100,00 Lt baudos išieškojimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. G. prašo panaikinti 2014 m. lapkričio 25 d. antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S2-44640 ir 2014 m. lapkričio 25 d. antstolio turto arešto aktą Nr. S2-44641, nutraukti antstolio kontoroje vykdomas vykdomąsias bylas Nr. 0118/08/00138/2, Nr. 0118/08/00991/2, Nr. 0118/08/01075/2, Nr. 0118/08/03110/2. Nurodo, kad 2014 m. lapkričio 27 d. jis gavo 2014 m. lapkričio 25 d. antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S2-44640 ir turto arešto aktą Nr. S2-44641, iš kurių sužinojo, kad iš jo darbo užmokesčio yra pradėta išieškoti 12 179,00 Lt skola ir areštuota 1/2 dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Tauragės m., vykdant išieškojimą pagal keturis Tauragės rajono policijos komisariato nutarimus. Kadangi Tauragės rajono policijos komisariato keturi nutarimai yra priimti laikotarpiu nuo 2003-02-15 iki 2005-11-09 ir jie nebuvo apskųsti aukštesnei institucijai ir įsiteisėjo po 10 d. (pagal tuo metu galiojusias teisės normas) nuo jų priėmimo, t. y. daugiau negu prieš devynerius metus, todėl mano, kad paskirtų administracinių baudų išieškojimo vykdymo senatis yra seniai pasibaigusi. Laikotarpiu nuo 2003-02-15 iki 2005-12-09 galiojusi ATPK 308 str. l d. redakcija numatė, kad negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos. Nežinodamas, kada nutarimai buvo perduoti vykdyti antstoliui, negali nurodyti, buvo ar nebuvo pažeista ši įstatymo norma. 2003-05-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos BK 96 str. 1 d. nustato, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Pagal LVAT suformuotą teismų praktiką, analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo.
Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, juo prašo panaikinti 2014-11-25 antstolio turto areštą Nr. S2-44641, kadangi su R. G. susituokė 2006-03-31 ir apie paskirtas nuobaudas laikotarpiu nuo 2003-02-15 iki 2005-12-09 nieko nežinojo ir nėra atsakinga už šių nuobaudų mokėjimą.
Antstolis 2014-12-22 patvarkymu Nr. S2-248285 atsisakė tenkinti pareiškėjų skundus ir nurodė, kad skundai negali būti tenkinami. Vykdomieji dokumentai pateikti vykdyti nepažeidžiant LR ATPK 308 straipsnyje nurodyto trijų mėnesių termino. Taip pat vykdomosiose bylose nuo vykdomųjų bylų perėmimo 2008 m. gruodžio 4 d. iki skundo gavimo antstolis reguliariai atliko vykdymo veiksmus, t. y. pateikė užklausas įvairioms institucijoms. Be to, visos pagal skolininko turtinę padėtį įmanomos priverstinio vykdymo priemonės skolininkui buvo pritaikytos ir iki šios dienos nėra panaikintos. Vykdymo laikotarpiu pareiškėjas nė karto nebuvo atvykęs pas antstolį, nepateikė jokio prašymo dėl skolų mokėjimo išdėstymo ar jų mokėjimo galimumo arba negalimumo, jam siųstų procesinių dokumentų neatsiimdavo, dauguma dokumentų grįžo neįteikti su pašto darbuotojų žymomis „gavėjas išvykęs“. Nors pareiškėjas vykdė individualią veiklą (2007 m. skolininkui pasirašytinai įteiktas Patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo), tačiau iš pajamų, gautų iš šios veiklos, jokių įmokų į antstolio depozitinę sąskaitą iki šiol nėra atlikta.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė teismui atsiliepimą, juo prašo teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra, kadangi ji nėra išieškotoja šiose vykdomosiose bylose, o tik administruoja surenkamus mokesčius.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-02-25 nutartimi pareiškėjų skundus atmetė, kadangi analizuojant vykdomąsias bylas nenustatyta, kad būtų praleistas 3 mėnesių terminas nutarimams dėl administracinių baudų skyrimo ir kad antstolis būtų praleidęs dvejų metų terminą neatlikdamas jokių vykdomųjų veiksmų vykdomosiose bylose, kadangi antstolis reguliariai atliko vykdymo veiksmus, pareiškėjas žinojo apie vykdomas vykdomąsias bylas, tačiau savo neveikimu trukdė antstoliui operatyviai išieškoti paskirtas baudas. Dėl pareiškėjos skundo pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad LR CPK 667 str. 1 d. numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Šalies argumentai
Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2015-02-25 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, patenkinant pareiškėjų skundus bei panaikinant antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo ir turto arešto aktą, nutraukti antstolio kontoroje vykdomas vykdomąsias bylas: Nr. 0118/08/00138/2, nutarimo Nr. 106, nutarimas priimtas 2003-02-15 dėl 125,00 Lt baudos išieškojimo; Nr. 0118/08/00991/2, nutarimo Nr. 3511/1170, nutarimas priimtas 2003-12-24 dėl 4100,00 Lt baudos išieškojimo; Nr. 0118/08/01075/2, nutarimo Nr. 103/58, nutarimas priimtas 2004-01-16 dėl 4500,00 Lt baudos išieškojimo; Nr. 0118/08/03110/2, nutarimo Nr. E238386, nutarimas priimtas 2005-12-09 dėl 100,00 Lt baudos išieškojimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjai prašo panaikinti patvarkymą dėl skolos išieškojimo, turto arešto aktą bei nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0118/08/00138/2, Nr. 0118/08/00991/2, Nr. 0118/08/01075/2, Nr. 0118/08/03110/2. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų skundus. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą.
Pareiškėjas nurodo, kad įstatymu nustatytu terminu pateikus vykdyti nutarimus administracinio teisės pažeidimo bylose, jie turėjo būti įvykdyti per dvejus metus. LR BK 96 straipsnio 1 dalis nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teismų praktiką, analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, tačiau pirmosios instancijos teismas nutartyje nustatė, kad nuobaudų vykdymo terminai pareiškėjui buvo sustoję. Antstoliai atliko tam tikrus veiksmus 2004 m., 2007 m., 2010 m., 2014 m., todėl akivaizdu, kad tarp atskirų antstolio veiksmų atlikimo yra praėję daugiau nei dveji metai. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, kad pareiškėjas vengė baudų, paskirtų nutarimais administracinėse bylose, įvykdymo. Pareiškėjas taip pat teigia, kad antstolis skolininką informavo tik apie vieną iš užvestų vykdomųjų bylų, o jų yra net keturios.
Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų terminas, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), ir ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009-12-22 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-04 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-31 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N9-1105/2007).
Nagrinėjamoje byloje, analizuojant vykdomąsias bylas, nustatyta, kad trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo tarp vykdančių nuobaudą institucijų terminas nepažeistas. Pareiškėjas neprieštarauja šiai pirmosios instancijos teismo išvadai. Taip pat pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad antstolis būtų praleidęs dvejų metų terminą neatlikdamas jokių vykdomųjų veiksmų vykdomosiose bylose, kadangi antstolis reguliariai atliko vykdymo veiksmus, t. y. pateikė užklausas įvairioms institucijoms, taip pat pagal skolininko turtinę padėtį buvo pritaikytos įmanomos priverstinio vykdymo priemonės skolininkui, kurios iki šios dienos nėra panaikintos, t. y. nuo 2004 m. areštuota transporto priemonė VOLKSWAGEN GOLF, nuo 2007 m. skolininkui, kaip individualią veiklą vykdančiam asmeniui, buvo išsiųstas patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo, 2010 m. areštuota piniginių lėšų sąskaita AB banke SNORAS, nuo 2014 m. areštuotas nekilnojamasis turtas: 1/2 dalis buto su rūsiu. Atsižvelgiant į tai, kad 2007 m. skolininkui buvo išsiųstas patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą ir jis buvo priimtas pasirašytinai paties skolininko, konstatuotina, kad skolininkas žinojo apie užvestas vykdomąsias bylas, todėl argumentas, kad praleistas dvejų metų terminas tarp antstolio veiksmų, yra teisiškai ir faktiškai nepagrįstas. Nuo to momento, kai skolininkas gauna patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą, remiantis CPK 644 straipsniu, skolininkas yra įpareigotas aktyviai domėtis vykdymo eiga. Todėl konstatuotina. kad skolininkas jau nuo 2007 m., kai buvo pasirašytinai įteiktas patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo, galėjo ir turėjo pareigą kreiptis į antstolį, kad šis informuotų apie galimus skolos įvykdymo būdus bei kitus turimus atlikti veiksmus siekiant sumokėti susidariusias skolas, jei pareiškėjas tuo metu neturėjo galimybės sumokėti skolą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skolininkas turi pareigą sumokėti susidariusias skolas, o argumentas, kad apie skolų išieškojimą sužinojo tik 2014 m., yra teisiškai ir faktiškai nepagrįstas. Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad skolininkas savo neveikimu trukdė antstoliui operatyviai išieškoti paskirtas baudas.
Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir taip išvengti priverstinio vykdymo priemonių ir jų lemiamų papildomų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2015). Sprendžiant klausimą dėl antstolio pareigos atlikti vykdomuosius veiksmus visose vykdomosiose bylose atsižvelgiama į tai, kad nepaisant to, kad įstatymas ir nenumato vykdomųjų bylų sujungimo, todėl kiekviena iš jų turi būti vykdoma atskirai, tačiau remiantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, vertinant šias aplinkybes, kad visos vykdomosios bylos yra vykdytinos dėl administracinių teisės pažeidimų vienam skolininkui, konstatuotina, jog siekiant išvengti papildomų vykdymo išlaidų, o skolininkui turint pareigą bendradarbiauti su antstoliu, informavimo pareiga dėl vykdomųjų veiksmų pradėjimo vykdomosiose bylose nėra pažeidžiama. Todėl antstolio siekis atlikti tapačius veiksmus kiekvienoje iš užvestų bylų tam pačiam skolininkui nesąlygoja atskirų vykdomųjų bylų nuolatinio vykdymo ir dėl to nepagrįsto išieškomų vykdymo išlaidų didinimo skolininkui.
Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
palikti nepakeistą Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį.