- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-03-07
- Bylos Nr.
- 1-67-907/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-01958-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Kaltinamasis
- A. M.
- Nukentėjusysis
- E. B., S. M.
- Advokatai
- Vytautas Blažaitis
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Ievai Mišeikienei, Jolantai Stanelienei, Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Kungiui, kaltinamajam A. M., gynėjams advokatams Vytautui Blažaičiui, Egidijui Morkūnui, nukentėjusiesiems E. B., S. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) sargu, neįgalus, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 1984-02-06 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 str. 1 d. (BK str. galiojo iki 2003-05-01), laisvės atėmimu 3 m., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47¹ str., nuosprendžio vykdymas atidėtas 1 m.;
2) 1989-11-24 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 90 str. 2 d. (BK str. galiojo iki 2003-05-01), 2 m. pataisos darbų, išskaičiuojant 20%, teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, 284 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. 2011-10-05 apie 11.30 val. „Pabalių turgavietėje“, esančioje Serbentų g. 92, Šiauliuose, iš nukentėjusiojo E. B. prekyvietės pagrobė įrankių komplektą, kurio vertė 189,99 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. B. 189,99 Lt turtinę žalą.
Be to, A. M. 2011-11-30 apie 18 val. 30 min. viešoje vietoje – Santarvės vidurinės mokyklos sporto salėje, esančioje Vytauto g. 113, Šiauliuose, įžūliais veiksmais, pašalinių asmenų akivaizdoje rankos pirštais sugriebė nukentėjusiajai S. M. už nosies, stipriai ją spausdamas pasuko ir taip sukėlė jai fizinį skausmą bei grasino sunkiai sutrikdyti sveikatą, tokiu būdu, demonstravo nepagarbą S. M. bei aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis A. M. teisme dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino kaltu iš dalies, nurodė, kad dėl viešosios tvarkos pažeidimo viskas įvyko spontaniškai, tik jis negrasino, o dėl vagystės – tai įvyko kvailystė. Dėl vagystės parodė, kad E. B. nepažinojo, R. P. pažinojo, kartu mokėsi. R. P. prekiauja šalia E. B. Pabalių turguje. Atėjo į turgų nusipirkti rankinę žoliapjovę, jam E. B. pasigyrė, kad susidėjo kameras prie savo kiosko. Pakalbėjo visi, kad tai nuo vagystės neapsaugos, kad tai neefektyvu. Kitą dieną jis atėjo į turgų pasikeisti baterijos. E. B. nebuvo, ėjo pro E. B. kioską ir spontaniškai paėmė raktų komplektą. Nukentėjusiajam iš karto po vagystės neskambino. E. B. po vagystės jam iš karto neskambino, susiskambino po kelių dienų. E. B. paskambino ir paklausė, ar turi jo įrankius, jis pasakė, kad turi. Įrankių tą pačią dieną negrąžino, atidavė juos tik tada, kai policijoje jau buvo parašytas pareiškimas, gal po savaitės susitarė, kad kitą savaitę atiduos, tai vienas negalėjo, tai kitas. Raktų komplektą grąžino policijoje, dėl padaryto nuoširdžiai gailisi. Dėl viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymo parodė, kad sūnus tą naktį nakvojo pas jį ir paprašė, kad ateitų pas jį į treniruotę. Apie tai informavo S. M. Į treniruotę atėjo pirmą kartą. Atėjo į treniruotės pabaigą, buvo ir S. M. Pamatė, kad ji su naujais kailinukais, pasakė jai, ar nespaudžia kailinukai už jo pinigus pirkti, ir paėmė jai už kailinių apykaklės. Paklausimas buvo malonybiškas, palietimas irgi, jis jos nepurtė kaip kriaušės. Veiksmas nebuvo paruoštas, viskas įvyko spontaniškai. Už nosies gal ir brūkštelėjo, negali to paneigti, nei patvirtinti. Ar galėjo jai paimti už nosies, tai abejoja. Konflikto su S. M. prieš tai nebuvo jokio, viskas įvyko spontaniškai. S. M. gal per daug sureagavo. Jei būtų spaudęs S. M. nosį, būtų likę žymių. Negali tvirtinti ar paneigti to, jis nepamena, ar S. M. paėmė už nosies. S. M. reakcija buvo impulsyvi, ji sureagavo žaibiškai, atsitraukė ir trenkė jam 2 kartus su vaiko marškinukais. Salėje buvo kitų žmonių, vaikų, jų tėvų. Sureagavo šalia buvusi moteris, nes S. M. trenkė jam su vaiko marškiniais, ir užkliudė tos moters petį, tada ji pasakė, kad prie vaikų taip nesielgtų. Moteris jų konflikto nematė, ji tupėjo prie savo vaiko, šalia jo. Jis S. M. negrasino, nesityčiojo iš jos, buvo blaivus. Jei kas būtų vykę salėje, būtų dar kas sureagavę, daug žmonių tada buvo. Sūnus iš salės išėjo pirmas, jie su S. M. iš paskos. Prie „Rūtos“ perėjos išsiskyrė, išsiskiriant dar pasakė, kad pirktų ne tik sau, bet ir vaikui. Vaikų priežiūra liko jiems abiems, jis uždirba minimumą, moka alimentus, dar taupo ir dovanas vaikui perka. Su S. M. jie išsituokė 2009 metais ar 2010 metais. Jis tą moterį labai mylėjo, apie tai jam sunku kalbėti. Ji pasakė, kad jis išeitų, ir jis išėjo. Turi invalidumą 3 grupės. 2009 metais patyrė avariją, ėjo per perėją ir nutrenkė mašina, turėjo stuburo operaciją.
Nukentėjusysis E. B. parodė, kad prekiauja Pabalių turguje, 2011 metais pasigedo įrankių komplekto. Paklausė žmonos, ar ji nepardavė, ji pasakė, kad nepardavė, todėl atsuko kameras ir pamatė, kad įrankius pavogė. Filmuotą medžiagą nunešė į policiją ir parašė pareiškimą. R. P. prekiauja turguje šalia jo. Jis iki vagystės nekalbėjo su kaltinamuoju. Atėjo pas jį R. P., jis jam parodė įrašą ir paklausė, ar nepažįsta asmens, kuris pavogė įrankius. R. P. jį atpažino, jis paprašė paskambinti A. M. Paskambinęs R. P. davė jam pašnekėti. Po kokių trijų dienų A. M. įrankius atnešė į policiją, jie ten ir susitaikė. Pretenzijų A. M. neturi, susitaikė, įrankiai jam grąžinti.
Nukentėjusioji S. M. parodė, kad kaltinamasis buvęs jos vyras. Oficialiai išsituokę seniai, bet realiai negyvena 3 metai. Viskas įvyko 2011 metais lapkričio mėnesį, Santarvės vidurinėje mokykloje, salėje po vaiko treniruotės. Į salę atėjo A. M., jis sėdėjo ant vieno suoliuko, ji- ant kito. Po treniruotės ji ėjo atžymėti kortelę, o A. M. rengė vaiką. Prieš tai tarp jų buvo konfliktas, ji kreipėsi dėl alimentų padidinimo, dėl to A. M. pradėjo mėtyti replikas, ar nespaudžia kailinukai, pirkti už svetimus pinigus ir pan. Jis jai už nugaros replikavo, reiškė pretenzijas dėl alimentų padidinimo. Ji buvo pasilenkusi ir rengė vaiką. Kai atsistojo, jis netikėtai čiupo jai už nosies ir pradėjo stipriai spausdamas sukti. Ji greitai nuo jo atsistūmė ir atbula atsitrenkė traukdamasi į sieną, trenkė jam vaiko marškinėliais ir taip išsivadavo. Tuomet A. M. pasilenkė prie jos ir pasakė, kad sekantį kartą jis jai nukas nosį, kurios iš pilvo niekas neišims, visą likusį gyvenimą ji bus invalidė ir vaikščios su kiaulės nosimi. Šiuos žodžius ji laiko agresyviais. Paskui sakė, kad baigtų savo žaidimus, kad nenorėtų, kad jis pradėtų savo žaidimus. Tai suprato, kaip susidorojimą, grasinimą. Įžūliais veiksmais laiko jos nosies nusukimą ir fizinio skausmo sukėlimą. Šalia stovėjusi moteris įsikišo, kažką A. M. pasakė. Dar po to moteris paklausė, ar nereikia jai pagalbos, gal reikia ją palydėti. Ji jos pagalbos neprašė, kitų pagalbos taip pat nekvietė, nes nenorėjo parodyti, kad išsigando A. M.. Pagalbos atsisakė, nenorėjo, kad A. M. pamatytų, kad ji išsigando jo, kad yra sutrikusi. Ar moters vaikas ką matė, negali pasakyti, nes ji buvo šoke, žiūrėjo, kaip greičiau išeiti. Salėje buvo pilna žmonių, vaikai, tėvai, visi pakraštyje salės rengė savo vaikus, vaikų buvo daug, baigėsi viena treniruotė, kita prasidėjo. Marškinėliais vaiko pataikyti liudytojai negalėjo. Jo elgesys ją šokiravo, sukėlė fizinį skausmą, mėlynių nebuvo. Vaikas, kuriam tuo metu buvo 6 metai, po to išsigando ir pabėgo iš salės. Išeinant iš salės susitiko E. B., jis padėjo sūnaus ieškoti, po to sūnų rado už mokyklos. Išsiskyrė gražiai, tačiau vaikas vis atgal žiūrėjo, sekė, ar neina iš paskos tėvas. Grįžusi namo paskambino į policiją, todėl, kad iš karto nenorėjo kviesti policijos gatvėje, nenorėjo daugiau gąsdinti vaiko. Nosis buvo paraudusi, juto skausmą, bet nebuvo mėlynių. Anksčiau A. M. nėra vartojęs smurto prieš ją. Civilinio ieškinio nereiškia.
Liudytojas A. M. parodė, kad kaltinamasis jam matytas. Nukentėjusioji taip pat, jos vaikas sportuoja klube, o jis yra (duomenys neskelbtini) klubo vadovas ir treneris. Paties konflikto jis nematė, girdėjo tik atgarsius. Jam žmona minėjo, kad kažkas įvyko. Salėje tuo metu žmonių buvo daug, salėje triukšmas būna didelis. Susikalbėti su kitu asmeniu 10 metrų atstumu nėra lengva, salėje yra aidas. Susišnekėti kelių metrų atstumu galima. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tada geriau prisiminė. Tuo metu buvo salėje, konflikto negirdėjo, salėje būna triukšmas, judesys.
Liudytoja A. M. parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusiąją pažįsta tik iš matymo, jų sūnus lanko jų klube treniruotes. Ji dirba (duomenys neskelbtini) klubo administratore. Kai vyksta treniruotės, ji sėdi salės gale, įvykio nematė. Tiesiog po įvykio kalbėjo su Fausto mama, ji papasakojo kas įvyko, paklausė, ar ji matė įvykį, ar dar kas iš buvusių matė, kas vyko. Fausto mama klausė kito vaiko mamos telefono numerio. Tuo metu ji nematė įvykio, dėmesio neatkreipė. Niekas daugiau jai apie tą įvykį nepasakojo, atgarsių negirdėjo. S. M. jai lyg ir minėjo, kad jai grasino A. M., kad ją užmuš. Kai ikiteisminiame tyrime davė parodymus, geriau viską prisiminė, tada gal taip ir pasakė. Jei būtų didesnis konfliktas, būtų visi atkreipę dėmesį.
Liudytojas L. B. parodė, kad dirba policijos komisariate kriminalinės policijos tyrėju. Tą dieną dirbo su kolega S. G. Tą dieną jam S. G. pranešė apie iškvietimą, nes yra smurtas artimoje aplinkoje. Nuvyko į Dvaro g. 64 namą, juos pasitiko A. M. Užpildė pirminę medžiagą ir pradėjo tyrimą. S. M. nurodė A. M. adresą, nuvykus rado A. M. tėvą. A. M. tėvas nurodė, kad sūnus dirba, kur dirba. Kolega pažinojo A. M. vadovą, susisiekus su vadovu sužinojo, kur tiksliai A. M. dirba. Nuvyko į Pramonės g. 15, Šiauliuose, kur sulaikė A. M. Jo kolega baigė suforminti visus dokumentus. Nukentėjusioji nurodė, kad konfliktas įvyko sporto salėje, kurioje vyko karatė treniruotė. Nurodė, kad A. M. pagriebė už nosies, grasino nosį nukąsti. Ar S. M. nosis paraudusi buvo, nepamena, kitų sužalojimų nepastebėjo. Kai nuvyko sulaikyti A. M., jis labai pyko ant policijos pareigūnų ir ant žmonos. Ką A. M. komentavo apie įvykį, nepamena. S. M., nuvykus pas ją, buvo labai susijaudinusi. Kai sulaikė A. M., su jais buvo apsaugos vadovas, dar A. M. kolega ir jie viską girdėjo. Ar jis jiems grasino, nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu geriau viską prisiminė, prašo remtis jo pirminiais parodymais, juos tvirtina. S. M. nurodė, kad bijo A. M., dar lipo pas S. M. laiptinėje į aukštesnius aukštus pažiūrėti, ar A. M. nesislepia. Tolimesnius veiksmus atliko S. G.
Liudytoja J. S. parodė, kad kaltinamąjį pirmą kartą pamatė tą kartą treniruočių salėje. Nukentėjusiąją pažįsta, nes jos sūnus lanko tas pačias treniruotes kaip ir jos. Senai viskas vyko, 3- ios vidurinės mokyklos treniruočių salėje, rengė vaiką savo po treniruotės. Pastebėjo, kad jos vaikas nenuleidžia akių ir į kažką žiūri, atsisuko ir ji pažiūrėti. Ji buvo šonu pasisukusi, viskas vyko jos kairėje pusėje. Atsisukusi kažką pasakė vyriškiui, kad problemas spręstų lauke, o ne prie vaikų. Kažką girdėjo, buvo pyktis, moteriškė lyg nugara atsitrenkė atbula į tinklą, girdėjo piktus žodžius, moteris ir vyras buvo įsitempę, jie netyliai kalbėjo. Nepamena, ar matė fizinį veiksmą prieš moterį. Kai pasakė, kad išeitų į lauką, vyras nepasakė jai nieko pikto, bet kažką atsakė. Po to dar moteriškės paklausė, ar nereikia jos palydėti. Frazių tikslių pasakytų negirdėjo, negirdėjo, kad grasintų. Aplink dar kažkas sureagavo, bet jie nieko nesakė. Ji pasijuto nepatogiai, tai sukėlė neigiamas emocijas. Jai sukėlė neigiamas emocijas pats faktas, kad sutuoktiniai vaiko akivaizdoje pykstasi. Jai buvo nemalonu, liko neabejinga situacijai. Nemalonu tai buvo, nes viską girdėjo jos vaikas, norėjosi jį apsaugoti. Jos sūnui tada buvo 6 metai, jis stebėjo, po to jis sakė jai, kad ten buvo „drakė“ ar muštynės. Ji turėjo aiškinti jam, kad to nebuvo. Viskas vyko iš karto po treniruotės. Kai davė pirminius parodymus ikiteisminio tyrimo metu, viską prisiminė geriau, juos tvirtina.
Liudytojas S. T. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jie bendradarbiai, dirba (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojais, nėra piktuoju. Nukentėjusiosios nepažįsta. Jam paskambino R. K., apsaugos vadovas, pasakė, kad reikia pakeisti kolegą A. M., nes turi problemų su policiją. Kai atvažiavo į darbo vietą, A. M. matė su policijos pareigūnais būdelėje bendraujant, policija jau buvo atvykusi. Jis nieko nematė ir negirdėjo, ką jie šnekėjo, nesistengė išgirsti pokalbio. Pakelto tono nebuvo, bet stengėsi nesiklausyti. A. M. pažįsta tik kaip kolegą, kiek yra bendravę pasirodė normalus žmogus, negali pasakyti, kad jis konfliktiškas.
Liudytojas E. B. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, nukentėjusioji buvusi jo kolegė. Tuo metu 2011 metais rudenį jo vaikai ir kolegės sūnus lankė karatė treniruotes „Santarvės“ vidurinėje mokykloje. S. M. pažįsta, kai atėjo į salę, pasisveikino ir tiek. Konflikto nematė, į salę atėjo tik po treniruotės. Savo vaiką perrenginėjo nuo kolegės gal 10-15 metrų atstumu, riksmų negirdėjo, neatkreipė dėmesio, o salėje buvo triukšmas. Po treniruotės išėjo iš sporto salės ir pamatė, kad kolegė su vyriškiu ieško vaiko. Priešiškumo tarp jų nepastebėjo, suprato, kad jie pažįstami, nežinojo, kad tai jos buvęs vyras. Jam S. M. pasakė, kad jos sūnus dingo, todėl ir padėjo jo ieškoti. Pamatė, kad vaikas stovi prie mokyklos kampo, ir kolegė su vyriškiu nuėjo kartu prie sūnaus.
Liudytojas R. P. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jie mokėsi kartu. Nukentėjusįjį E. B. pažįsta, prekiauja kartu Pabalių turguje. E. B. turguje turi savo angarą, o jis prekiauja patalpoje. Turgaus dienomis pasikalba. Kažkada užėjo pas E. B., jis parodė filmuotą medžiagą, kaip buvo pavogti įrankiai. Atpažino asmenį, kuris pavogė įrankius, tai buvo A. M. Yra kalbėjęs su A. M., kad filmavimo kameros neefektyvios, nieko nefiksuoja. Iki to įvykio A. M. su E. B. nebuvo pažįstami, E. B. to pokalbio metu nedalyvavo. Jis E. B. davė A. M. telefono numerį. Nežino, ką E. B. kalbėjo su A. M. Nežino, dėl ko A. M. taip pasielgė, gal dėl to, kad įrodyti, jog galima pavogti.
Liudytojas R. K. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) tarnybos vadovu Šiaulių regione. Kaltinamąjį pažįsta, nes dirba apsaugos darbuotoju, nėra su juo piktuoju. Tai buvo pernai, lapkričio mėnesį apie 6 dieną, paskambino policijos pareigūnai ir pasakė, kad iš objekto bus paimtas A. M. Jis atvyko į objektą ir organizavo, kad jį pakeistų kitas darbuotojas. Dėl ko sulaikomas A. M., sužinojo iš bendro konteksto, tai yra kad kažkur tai įvyko konfliktas. Su kuo konfliktavo, nežino. Kai atvyko į objektą, A. M. paprasčiausiai nesuprato, dėl ko jis vežamas. Jis buvo susijaudinęs. Jis negirdėjo, kad būtų kalbama apie nosies nukandimą, nes kaip ir ikiteisminio tyrimo metu minėjo, turėjo susirasti darbuotoją, kad jį kas pakeistų. Apie ausies nusukimą negali pasakyti, ar girdėjo, neprisimena. A. M. galėjo taip sakyti apie ausies nusukimą. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė.
Liudytojas S. G. parodė, kad jis dirba Šiaulių miesto policijos komisariate kriminalinės policijos tyrėju. Kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Pirmą kartą su kaltinamuoju teko susipažinti pernai. Tai yra turguje buvo įvykdyta įrankių dėžės vagystė. Jis buvo įtariamasis. Iš pradžių jis vedė tą bylą, o vėliau perdavė kitai tyrėjai. Antrą kartą teko susitikti lapkričio mėnesį, kai S. M., jo buvusi žmona, parašė pareiškimą dėl jos atžvilgiu atliktų chuliganiškų veiksmų. S. M. atvedė sūnų į treniruotę ir tarp jų įvyko konfliktas. Jis tą dieną budėjo ir kartu su pareigūnu A. B. rinko visą medžiagą. Į iškvietimą jie nuvyko pagal budėtojo duotą nurodymą. Nuvyko pas S. M. į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Matė, kad S. M. nosies galiukas buvo paraudęs, kitų sužalojimų nesimatė. Neprisimena, ar užrašė padarytus S. M. sužalojimus, tačiau turėjo juos užrašyti. Ji parašė pareiškimą, paaiškino kaip kas buvo. Pasakojo, kad apie 19.00 val. atvedė vaiką į treniruotę, kur ir sutiko buvusį vyrą A. M. Jie pradėjo kalbėti dėl sūnaus, įvyko kažkoks tai susistumdymas. Jis jai pirštais buvo pagriebęs už nosies ir pasukęs. Po to įvykio ji buvo labai sutrikusi, nes ten buvo daugiau vaikų, tėvų. Tą patį pasakė ir sūnus. Dar sakė, kad kai ėjo iš treniruotės, A. M. jai ėjo iš paskos kažką sakydamas. S. M. dar pasakė, kad A. M. yra nenuspėjamas, kad jo bijo, nes neaišku, ką jis gali padaryti. Nuvyko pas A. M. į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo jo tėvukas. Jie jam paaiškino, kad ieško jo sūnaus, kad gautas S. M. pareiškimas. A. M. tėtis pasakė, kad sūnaus nėra namie, kad jis dirba. Dar jie jo paklausė, ar gali pasidairyti po namus, įsitikinti, ar tikrai jo nėra namie. Apžiūrėjus, įsitikino, kad jo nėra namuose. Kadangi buvo nuspręsta jį sulaikyti, tėvui pasakė, kad jie jį sulaikys, kad jo neieškotų. Grįžo į miesto policijos komisariatą. Paskambino (duomenys neskelbtini) vadovui R. K., pasakė, kad dėl A. M. neteisėtos veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kad jis bus sulaikomas. R. K. atsivežė kitą darbuotoją, jie atvažiavo su savo tarnybine mašina. A. M. jį pažino. Jam paaiškino, dėl ko atvažiavo. Jis pasakė, kad ten nieko nebuvo, kad kas čia tokio, kad sučiupo jai už nosies, kad pasakė, kad ją nukąs. Jis buvo sutrikęs, elgėsi neadekvačiai. Pasakė, kad veža į policijos komisariatą.
Be kaltinamojo dalinio kaltės pripažinimo, nukentėjusiųjų E. B., S. M., liudytojų R. P., S. G., L. B., J. S., S. T., R. K., E. B., A. M., A. M. duotų parodymų, A. M. kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais:
- 2012-03-16 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Valančienės nutarimu „Dėl ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-1649-11 atnaujinimo ir ikiteisminių tyrimų baudžiamosiose bylose Nr. 41-1-1649-11 ir Nr. 41-1-1958-11 sujungimo“, iš kurio matyti, kad A. M. 2011-11-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjai Jurgitai Kolyčienei patvirtinus prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-1649-11 nukentėjusiajam ir įtariamajam susitaikius, tačiau 2011-11-30, t.y., nepraėjus vieneriems metams nuo susitaikymo su nukentėjusiuoju, jis įtariamas padaręs naujų nusikalstamą veiką, todėl ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-1649-11 atnaujintas ir ikiteisminiai tyrimai baudžiamosiose bylose Nr. 41-1-1649-11 ir Nr. 41-1-1958-11 sujungti (1 t., 30-31 b. l., 2 t., 34 b. l.);
- 2011-10-06 E. B. protokolu – pareiškimu, iš kurio matyti, kad 2011-10-05 apie 11.30 val. pastebėjo, kad iš prekybinio kiosko, esančio Pabalių turgavietėje, Serbentų g. 92, Šiauliuose, pavogtas raktų rinkinys, kurio vertė 189,99 Lt su PVM. Vagystė užfiksuota vaizdo kamera (1 t., 44 b. l.);
- 2011-10-06 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad atlikta įvykio vietos, esančios Šiaulių mieste, „Pabalių“ turgavietėje, apžiūra, sudaryta schema (1 t., 45-47 b. l.);
- 2011-10-19 susitaikymo protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis E. B. ir įtariamasis A. M. susitaikė, dėl ko baudžiamoji byla Nr. 41-1-01649-11 buvo nutraukta (1 t., 54 b. l.);
- 2011-10-06 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis E. B. pateikė: nuomos sutarties kopiją, kvito kopiją, PVM sąskaitos faktūros kopiją, kompaktinę plokštelę „ACME“ su įrašu. Iš PVM sąskaitos faktūros serija ALE Nr. 33004 matyti, kad raktų rinkinys be PVM kainuoja 157,02 Lt (1 t., 57-62 b. l.);
- 2011-10-24 daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad užfiksuota pateikto vaizdo įrašo apžiūra. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip prie prekių prieina vyras, vizualiai panašus į A. M., kaip jis paima raktų rinkinį ir įsideda jį į kišenę bei nueina už jį nesumokėjęs. Minėtas vyras yra žilas, apsirengęs mėlynais džinsais, mėlynais marškiniai ir juoda striuke (1 t., 63-64 b. l.);
- 2011-10-18 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad įtariamasis A. M. pateikė raktų (įrankių) komplektą (1 t., 75 b. l.);
- 2011-10-19 daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėti pateiktas raktų (įrankių) komplektas (1 t., 76-78 b. l.);
- 2011-11-30 S. M. protokolu – pareiškimu, iš kurio matyti, kad 2011-11-30 apie 18.30 val. Šiaulių „Santarvės“ mokyklos sporto salėje, adresu Vytauto g. 113, karatė sporto treniruočių metu, kurias lanko jos mažametis sūnus F. M., gim. (duomenys neskelbtini), vaikų ir jų tėvelių akivaizdoje jos buvęs vyras A. M. priėjo prie jos ir sugriebė už jos nosies galo, kurį stipriai spausdamas ir sukdamas, sukėlė jai fizinį skausmą. Taip pat jis pasakė, kad kitą kartą jos nosį nukąs, kad nenorėtų, kad jis su ja pradėtų kariauti. Šiuos žodžius ji suprato kaip grasinimą su ja susidoroti. Mano, kad jis taip pasielgė dėl to, kad ji kreipėsi į teismą dėl alimentų padidinimo (1 t., 81 b. l.);
- 2011-11-30 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad atlikta įvykio vietos – „Santarvės“ vidurinės sporto salės, esančios Vytauto g. 113, Šiauliuose, apžiūra, padaryta schema (1 t., 83-85 b. l.);
- 2011-11-30 Šiaulių miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo S. G. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad įtariamasis A. M. buvo sulaikytas darbe. Pokalbio metu A. M. papasakojo apie gyvenimo problemas su S. M. ir papasakojo apie įvykį, kuris buvo vakare, kai jis buvo atėjęs į mokyklos sporto salę aplankyti savo mažametį sūnų. Tuomet salėje tarp jo ir buvusios žmonos įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jie tarpusavyje susistumdė, ir jis pasakė S. M., kad nukąs jai nosį ir ją praris (1 t., 86 b. l.);
- 2012-02-20 nutarimu dėl susipažinimo su informacija (dokumentais) ir pateikta informacija, jos analize, iš kurių matyti, kad A. M. 2011-12-30 du kartus skambino S. M. (1 t., 88-93 b. l.);
- liudytojos J. S. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2011-11-30 apie 18.20 val., buvo sporto salėje, esančioje Šiauliuose, „Santarvės“ vidurinėje mokykloje, kurioje sportavo vaikas Tautvydas ( jis lanko karate treniruotes). Po treniruotės, rengiant savo vaiką, atkreipė dėmesį į šalia buvusius vyrą ir moterį, kurie tarpusavyje konfliktavo. Minimą moterį pažįsta iš matymo, nes jos sūnus F. kartu su jos sūnumi lanko karate treniruotes. Jos vardo nežino, tačiau tekdavo su ja pabendrauti per treniruotes. O vyriškį matė pirmą kartą. Jo neįsidėmėjo, tik pastebėjo, kad jo veidas buvo asimetriškas, ne toks kaip visų. Viso konflikto eigos nestebėjo, tačiau jai kėlė nepasitenkinimą tai, kad prie jos buvęs vyriškis elgėsi šiurkščiai su minima moterimi, jo kalba buvo atgrasi, jis buvo piktas, kalbėjo pakeltu tonu. Pastebėjo tik tą momentą, kai minima moteris būdama šalia to vyro susvyravo ir lyg atsistumdama nuo jo atsirėmė į sienelę. Nematė, kas tarp jų įvyko konkrečiai, nematė, ar tas vyras prieš ją naudojo kokį nors fizinį smurtą, tačiau pasirodė, kad jie susistumdė. Visų aplinkybių nematė, nes tuo metu rengė savo vaiką. Pastebėjo, kad moteris buvo labai susinervinusi, prašė jo, kad jis jos negąsdintų. Konkrečių frazių nepamena. Jokių grasinimų iš minimo vyro negirdėjo. Šalia buvo vaikas ir nenorėjo, kad jis matytų tokias konfliktines situacijas. Tuomet nebesusilaikiusi įsikišo į jų konfliktą ir to vyro paprašė, kad jis liautųsi taip elgęsis, nes aplink yra mažų vaikų. Ta moteris taip pat patvirtino, kad jo toks elgesys daro neigiamą moralinę žalą vaikams. Tuomet jis atsitraukė truputį į šalį. Priėjo prie tos moters ir pasiūlė savo pagalbą, paklausė, ar nereikia jos palaukti. Ji atsisakė. Kiti vaikučiai su tėveliais rengėsi kiek tolėliau ir nežino, ar kiti žmonės girdėjo ir matė jų konfliktą, bet mano, kad turėjo girdėti ir matyti. Smulkiau visko papasakoti negali, nes viskas įvyko labai greitai. Taip pat gali nurodyti, kad, su sūnumi išėjus į lauką, sūnus pasakė: „nu geras, kokios muštynės“. Jis kalbėjo būtent apie minimą konfliktą. Nors, kaip jau minėjo, nematė ar jie vienas kitam kur nors sudavė. (1 t., 98-99 b. l.);
- liudytojo R. K. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) Šiaulių regiono tarnybos vadovo pareigose. UAB (duomenys neskelbtini) tarnyboje apsaugos darbuotoju dirba A. M. Yra jo tiesioginis vadovas. Dėl pastarojo darbo neturi jokių nusiskundimų. 2011-11-30 apie 23 val., į UAB (duomenys neskelbtini) saugomą objektą UAB „Tauro mechanika“ atvyko policijos pareigūnai bei sulaikė A. M. Paklausus dėl ko A. M. yra sulaikomas, pareigūnai atsakė, kad dėl fizinio smurto panaudojimo prieš jo buvusią žmoną. Tuo metu šalia buvo ir pats A. M. Ką jis konkrečiai kalbėjo nepamena, nes momentais turėjo nuo jų atsitraukti, nes ieškojo, kas galėtų pakeisti apsaugos darbuotoją. Pamena tik tiek, kad A. M. pasakė kažką panašaus kaip: „kaip mažam vaikui galėčiau jai ausį nusukti, bet nei aš kišu ranku, nei ką nors darau“. Kaip suprato jis kalbėjo apie savo buvusią žmoną. Į sulaikymo faktą jis emociškai labai sureagavo, susinervino. Gali atsakyti, kad jokių frazių apie nosies nukandimą iš A. M. negirdėjo, bent jau tikrai tokių žodžių neužfiksavo (1 t., 100-101 b. l.);
- liudytojo S. G. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad jis dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigose. 2011-11-30, dirbant operatyvinėje grupėje kartu su pareigūnu L. B., buvo gautas S. M. pareiškimas apie tai, kad 2011-11-30 apie 18.30 val., Šiaulių Santarvės vidurinės mokyklos sporto salėje, esančioje adresu Vytauto g. 113, Šiauliuose, buvęs vyras A. M. pašalinių asmenų akivaizdoje rankos pirštais, sugriebęs S. M. nosies galą, pradėjo stipriai ją spausti bei sukti, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą bei grasino jai fiziškai su ja susidoroti. Vizualiai ant S. M. nosies matėsi nežymus paraudimas, tačiau susidariusios kraujosruvos nebuvo. Kitokių sužalojimų ant S. M. kūno išoriškai nesimatė, o be to, ji pati nesiskundė dėl kitokių sužalojimų. S. M. pareiškimas dėl minimo įvykio buvo paimtas 2011-11-30 apytiksliai 21.00 val., jos pačios namuose. Po priimto pareiškimo ir surinktos ikiteisminio tyrimo medžiagos, kurios surinkimas užtruko apytiksliai 1 val. laiko, kartu su pareigūnu L. B. vyko ieškoti galimo įtariamojo A. M. Jo gyvenamąją vietą žinojo iš anksčiau, nes prieš tai buvo atlikęs tyrimą baudžiamojoje byloje dėl A. M. įvykdytos vagystės. Iš anksčiau žinojo, kad A. M. gyvena su tėvu. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), kur jo žiniomis gyveno A. M., jo namuose nerado, tačiau namuose buvo jo tėvas L. M., kuris paaiškino, kad A. M. yra išvykęs į darbą. Iš L. M. sužinojo, kad jis pats yra buvęs medžiotojas, ir pats užsiminė, kad namuose laiko šautuvus, bei parodė seifą, kuriame jis juos laiko. Žinodamas, kad A. M. dirba UAB (duomenys neskelbtini) saugos tarnyboje apsaugos darbuotoju, paskambino jo viršininkui R. K., kuris patvirtino, kad A. M. tikrai nuo 19.00 val. turi dirbti ir turėtų būti darbe. Tuo metu, su L. B. buvo darbe, t.y. K. skambino iš savo darbo vietos (nepamena iš kokio telefono skambino) ir jį įspėjo, kad A. M. bus sulaikytas. Netrukus į jų darbo vietą atvyko R. K.. Trumpai paaiškino, dėl ko bus sulaikytas A. M. Tuomet R. K. paaiškino, kur reikia vykti, ir su L. B., tarnybiniu automobiliu, paskui R. K. automobilį važiavo į A. M. darbo vietą, adresu Televizorių 3, Šiauliai. Atvykus į A. M. darbo vietą, bei priėjus prie A. M., jam buvo paaiškinta, dėl ko atvyko, t.y. paaiškino, kad atvyko dėl vakare įvykusio konflikto su jo buvusia žmona S. M. Tik išgirdęs dėl ko jie atvyko, A. M. į tai sureagavo labai impulsyviai, buvo labai nervingai, supyko. A. M. neneigė fakto, kad vakare buvo nuėjęs pas sūnų į karate treniruotes, pasakė, kad treniruotėse buvo sutikęs tą „ožką“, kaip suprato jis kalbėjo apie S. M. Jis pradėjo aiškinti, kad nieko ten baisaus neįvyko, ji pati kišo savo ilgą nosį, jis tik norėjo prieiti prie sūnaus, o ji neleido jam su vaiku pašnekėti, ji pati jam su kažkokiu rūbu trenkė. Jo net nepaklausus apie nosį ar bet kitokį sužalojimą galimai padarytą S. M., A. M. pats pasakė, kad jis S. M. sakęs, jog nukąs jos ilgą nosį ir ją praris. Išsakyti jo tokie žodžiai buvo labai agresyviai, piktai. Tai kėlė rimtą pagrindą manyti, kad A. M. gali realizuoti savo ketinimus. O be to, iš jo tėvo sužinojęs, kad jo namuose yra seifas, kuriame laikomi šautuvai, o A. M., bandydamas atkeršyti už S. M. parašytą pareiškimą, gali įgyvendinti savo grasinimus arba padaryti kitą sunkų nusikaltimą prieš S. M., A. M. nedelsiant buvo sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių miesto policijos komisariatą. Pokalbio metu šalia buvo L. B., kuris turėjo girdėti tokį A. M. pasakojimą. Pokalbio metu su A. M., kartais prieidavo ir vėl išeidavo R. K.. Ar jis girdėjo būtent šiuos A. M. išsakytus žodžius, negali pasakyti. Tą galėtų pasakyti pats R. K.. Gali pasakyti, kad be jau minėtų žodžių A. M. išsakė dar daug necenzūrinių S. M. žeidžiančių žodžių, visko tiksliai, ką jis dar kalbėjo nepamena. Labiausiai įstrigo A. M. išsakyti žodžiai, kurie atitiko S. M. pareiškime nurodytas aplinkybes. S. M. apklausos metu buvo labai sutrikusi, išsigandusi, matėsi, kad ji tikrai bijo A. M., ji net prašė, kad jie išeidami apžiūrėtų jos laiptinę, ar laiptinėje nėra A. M. Visą laiką iki kol A. M. buvo patalpintas į Šiaulių apsk. VPK areštinę, iš jo jokie asmeniniai daiktai paimti nebuvo. Jis turėjo mobilaus ryšio telefoną ir juo galėjo, bet kur ir bet kam skambinti. A. M. minėjo, kad turi advokatą, tačiau pavardės jis neminėjo. Jam buvo pasiūlyta pačiam iš savo telefono bet kam paskambinti ir pranešti apie savo sulaikymą. (1 t., 102-103 b. l.);
- liudytojo L. B. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad jis dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo postinio pareigose. 2011-11-30, dirbant operatyvinėje grupėje kartu su pareigūnu S. G., buvo gautas S. M. pareiškimas apie tai, kad 2011-11-30 apie 18.30 val., Šiaulių Santarvės vidurinės mokyklos sporto salėje, esančioje adresu Vytauto g. 113, Šiauliuose, buvęs vyras A. M., pašalinių asmenų akivaizdoje, rankos pirštais, sugriebęs S. M. nosies galą, pradėjo stipriai ją spausti bei sukti, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, bei grasino jai fiziškai su ja susidoroti. Nepamena, ar ant S. M. nosies matėsi koks nors paraudimas, į tai neatkreipė dėmesio. Tik pati S. M. paklausė, „kažin ar nosis neužmėlynuos“. Jokių kitokių sužalojimų ant S. M. kūno išoriškai nesimatė, o be to, ji pati nesiskundė dėl kitokių sužalojimų. S. M. pareiškimas dėl minimo įvykio buvo paimtas jos pačios namuose, laiko, kada buvo paimtas jos pareiškimas, nepamena. Juos S. M. perspėjo, kad A. M. gali turėti ginklą, jei neklysta ji užsiminė, kad A. M. tėvas yra buvęs medžiotojas ir namuose laiko ar gali laikyti ginklą. Po priimto pareiškimo ir surinktos ikiteisminio tyrimo medžiagos, kurios surinkimas užtruko apytikriai 1 val. laiko, kartu su S. G. vyko ieškoti galimo įtariamojo A. M. Jo gyvenamąją vietą, jei neklysta pasakė pati S. M. Tos aplinkybės gerai nepamena. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), kur gyveno A. M., jo namuose nerado, tačiau namuose buvo jo tėvas, kuris paaiškino, kad A. M. yra išvykęs į darbą. A. M. tėvui S. G. dar pasakė, kad A. M. bus sulaikytas. Tuomet S. G. paskambino, kaip suprato A. M. darbovietės vadovui, ir pasiteiravo, ar tikrai A. M. yra darbe. Minimas vadovas patvirtino, kad A. M. turi būti darbe. Su S. G. nuvykus į A. M. vadovo (vardas kiek pamenu Ramūnas) nurodytą darbovietę, adresu Televizorių 3, Šiauliai, darbo vietoje rado A. M.. Į darbo vietą taip pat atvyko A. M. darbo vadovas su kitu apsaugos darbuotoju pakeisiančiu A. M. Priėjus prie A. M., jam buvo paaiškinta, dėl ko atvyko, t.y. paaiškino, kad atvyko, dėl vakare įvykusio konflikto su jo buvusia žmona S. M. Tik išgirdęs, dėl ko atvyko, A. M. į tai sureagavo labai audringai, nervingai, buvo labai piktas. A. M. neneigė fakto, kad vakare buvo nuėjęs pas sūnų į karate treniruotes, pasakė, kad treniruotėse buvo sutikęs S. M. Jis sakė, kad, kai baigėsi treniruotė, jis priėjo prie savo vaiko, su juo kalbėjo ir prie jų priėjo S. M., dėl kažko jie sukonfliktavo. Smulkiai, ką jis pasakojo, nepamena, tik įstrigo, kad jis sakė, jog S. M. pati jam mojavo palei nosį su vaiko maikute, ir jei neklysta sakė, kad jis ją pastūmė. Gerai pamena, kai A. M. pasakė, jog S. M. visada dangstosi policija, ir jis vis tiek vieną kartą paims ir nukąs jai nosį, ją praris ir iš jo pilvo nosies niekas neištrauks, tada nebepadės nei policija. Tokie jie išsakyti žodžiai buvo su pykčiu, agresija. Jo būsena kėlė įtarimą, jo elgesys pasirodė nenuspėjamas. Tuo metu, jei neklysta, šalia buvo A. M. vadovas R. Jei neklysta, netoliese, buvo ir dar vienas apsaugos darbuotojas, kuris turėjo pakeisti A. M. Nežino, ar jie taip pat girdėjo A. M. tokius išsakytus žodžius, bet mano, kad turėjo girdėti. Tuomet A. M. buvo sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių apsk. VPK miesto policijos komisariato budėtojų dalį. Tiksliai nepamena, ką dar apie S. M. kalbėjo A. M. Tačiau labiausiai įstrigo A. M. išsakyti žodžiai, kurie atitiko S. M. pareiškime nurodytas aplinkybes. S. M. apklausos metu buvo labai išsigandusi, tai matėsi iš jos elgesio, buvo nusiverkusi, akys buvo paraudusios. Matėsi, kad ji tikrai bijojo A. M., ji net prašė, kad išeidami apžiūrėtų laiptinę, ar laiptinėje nėra A. M. (1 t., 106-107 b. l.);
- liudytojo A. M. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad yra karate klubo (duomenys neskelbtini) vadovas - treneris. Treniruotės vyksta Šiaulių Santarvės vidurinės mokyklos sporto salėje, esančioje Vytauto g. 113, Šiauliuose. Tikslios datos nepamena, bet iš policijos pareigūno sužinojo, kad minimoje sporto salėje, kurioje jis ir dar viena trenerė S. T. vaikams praveda treniruotes, 2011m., datos nepamena, bet galėjo būti lapkričio 30 d., pasibaigus treniruotei, buvo įvykęs konfliktas tarp vieno vaiko mamos ir tėvo. Kaip vėliau sužinojo, minimas konfliktas įvyko tarp vaiko M. tėvelių, kuris treniruojasi pas trenerę S. T., jų salėje. Jo vykdomos treniruotės prasideda nuo 18.00 val., o trenerės S. T. pravedamos treniruotės prasideda nuo 17.00 val., o baigiasi 18.00 val. Pats jokio konflikto 2011-11-30 sporto salėje nematė, tačiau vėliau, apie tai pasikalbėjęs su savo žmona A. M., kuri dirba karate klubo (duomenys neskelbtini) administratore, sužinojo, kad 2011m. galėjo būti lapkričio mėnesio pabaigoje, po treniruotės prie jos buvo priėjusi vieno vaiko mama M., kuri jai pasipasakojo apie konfliktą su savo vyru. Ką konkrečiai kalbėjo M. su žmona, galėtų papasakoti tik ji pati (1 t., 110-111 b. l.);
- liudytojos A. M. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad ji yra karate klubo (duomenys neskelbtini) administratorė. Treniruotės vyksta Šiaulių Santarvės vidurinės mokyklos sporto salėje, esančioje Vytauto g. 113, Šiauliuose. Galėjo būti 2012-12-01, jai į telefoną paskambino jų treniruotes lankančio vaiko F. M. mama, kuri prisistatė ir trumpai jai papasakojo, kad prieš dieną, po vykusios treniruotės, būnant minėtoje sporto salėje, jos buvęs vyras jai buvo sugriebęs už nosies, ir jei aš neklysta ji kažką sakė, jog jos vyras jai grasino sakydamas, kad ją vis tiek užmuš, ar kažką panašaus, tiksliai nepamena. Ji dar minėjo, kad viskas buvo susitvarkę, ramu ir pati nesupranta kas jam užėjo. Daugiau nepamena ką ji kalbėjo. F. M. mama jos paprašė S. telefono numerio, tačiau jos telefono numerio neturėjo. Ji pati jokio konflikto salėjo nematė nei 2011-11-30, nei dar kada nors. Jos darbo vieta yra salės gale žiūrinti nuo įėjimo durų, t.y. nuo įėjimo apytikriai 50 metrų. Jei ir vyko koks nors konfliktas, nematė, nes apskritai nežiūri kas vyksta salėje, dirba savo darbą. Apie konfliktą niekas nieko nepasakojo, todėl nieko daugiau papasakoti negali (1 t., 112-113 b. l.);
- 2012-03-08 tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad pabendravus su karate klubo (duomenys neskelbtini) lankančių vaikų T. A., L. B., E. J. tėvais, paaiškėjo, kad jie 2011-11-30 sporto salėje po treniruotės įvykusio konflikto nematė ir apie patį konfliktą nieko nežino (1 t., 117 b. l.);
- nepilnamečio liudytojo F. M. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolu, iš kurio matyti, kad jis mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, 1 B klasėje. Anksčiau lankė karate treniruotes ir šachmatus. Atsimena įvykį, kuris įvyko tarp jo mamos ir tėčio sporto salėje, tačiau nieko nenori šnekėti prieš savo tėtį (2 t., 177-178 b .l);
- nepilnamečio liudytojo T. S. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolu, iš kurio matyti, kad jis mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, 1 B klasėje. Mėgsta sportuoti, lanko karate ir baseiną. Karate lanko prie prekybos centro „Saulės miestas“. Karate lanko kartu su savo geriausiu draugu F. F. tėtį ir mamą pažįsta, nes juos sutinka, kai ateina į karate treniruotes. Jie kartu niekada neateina į treniruotes. Jo mamą sutinka dažniau, o tėtį - rečiau. F. tėtį karate treniruotėse matė labai senai. Kartu jų abiejų nėra matęs. Nežino, ką reiškia žodis „drakė“. Jokių muštynių per karate treniruotes jis nematė. Nepamena, kad F. tėvai būtų sukėlę triukšmą, muštynes (2 t., 179-180 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs kaltinamojo A. M., nukentėjusiojo E. B., liudytojo R. P. parodymus, įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., 45-47 b.l.), daiktų, dokumentų patekimo protokoluose (1 t., 57-62, 75 b. l.), daiktų pateikimo ir apžiūros protokoluose (1 t., 63-64, 76-78 b. l.) užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog A. M. veikė neteisėtu būdu, 2011-10-05 apie 11.30 val. „Pabalių turgavietėje“, esančioje Serbentų g. 92, Šiauliuose, prieš turto savininko E. B. valią, slapta, nematant E. B., iš E. B. prekyvietės paėmė svetimą, kaltinamajam nuosavybės teise nepriklausantį ir nesantį jo teisėtai valdomu, turtą – įrankių komplektą, kurio vertė 189,99 Lt, ir tą svetimą turtą paslėpdamas kišenėje, nesumokėdamas už šį turtą prekyvietės kasoje, neatlygintinai pasisavino, t.y. įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią, nes pasišalino iš nusikaltimo vietos – prekyvietės kasoje nesumokėjęs už įrankių komplektą nuėjo nuo minėtos prekyvietės, išsinešdamas namo minėtą įrankių komplektą. Todėl slaptai paimtas svetimas turtas laikomas pasisavintu, nusikalstama veika laikoma baigta, nes kaltinamasis nebuvo niekieno sulaikytas, pasišalino iš įvykio vietos ir įgijo galimybę svetimu turtu disponuoti kaip savu. Pagrobto turto vertė viršija 1 MGL, tačiau neviršija 3 MGL (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 str. 1 d.), todėl pagrobtas turtas yra nedidelės vertės, ir kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota kaip nedidelės vertės svetimo turto vagystė. Nors A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ši vagystė buvo tik kvailystė, kad prieš ją jis apie kamerų neveiksmingumą kalbėjo su R. P. ir E. B., ir kad paėmė minėtą raktų rinkinį norėdamas įrodyti, kad kameros nėra veiksmingos, tačiau jo tokių žodžių nepatvirtino teisiamojo posėdžio metu nei E. B., nei R. P. E. B. teigė, kad iki įvykio jis A. M. nepažinojo ir su juo apie kameras nekalbėjo, o R. P. teigė, kad jis apie kameras kalbėjo su A. M., tačiau A. M. nebuvo pažįstamas su E. B. Atsižvelgiant į tai, kad R. P. ir E. B. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme yra nuoseklūs, išsamūs ir neprieštaringi, kad atitinka vienas kito parodymus ir byloje esančius rašytinius įrodymus, kad nėra nustatyta, kad jie neteisingai norėtų apkaltinti A. M. nebūto nusikaltimo padarymo, ir teismas neturi pagrindo abejoti jų parodymais, kad A. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme yra prieštaringi, todėl A. M. teiginiai, kad prieš vagystę jis apie kamerų neveiksmingumą kalbėjo su R. P. ir E. B., ir kad paėmė minėtą raktų rinkinį norėdamas įrodyti, kad kameros nėra veiksmingos, vertintini kritiškai, kaip A. M. pasirinkta gynybos pozicija, ir atmestini. Pažymėtina, kad nors A. M. savo veiksmus įvardija kaip kvailystę, tačiau tai paneigia jo paties veiksmai (neskubėjo E. B. grąžinti įrankių komplekto ir negrąžino jų jam tol, kol tas nesikreipė į policiją su pareiškimu) ir pripažinimas, kad neskubėjo E. B. grąžinti įrankių komplekto, E. B. parodymai, kad nors su A. M. dėl įrankių grąžinimo bendravo dar iki kreipimosi į policiją, tačiau minėtas įrankių komplektas jam buvo grąžintas tik policijos komisariate ir jau parašius dėl to pareiškimą. Darydamas minėtus veiksmus A. M. suvokė, jog slapta neteisėtai ir neatlygintinai siekia užvaldyti jam nepriklausantį turtą, numatė, kad dėl to turto savininkui bus padaryta materialinė žala ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog A. M. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, kaip baigta nedidelės vertės svetimo turto vagystė.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės instancijos teismo nutartys Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011 ir kt.). Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta.
Iš kaltinamojo A. M. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu matyti, kad jis neprisipažįsta sutrikdęs viešąją tvarką, teigė, kad viskas įvyko spontaniškai, kad jis S. M. negrasino, iš jos nesityčiojo. Pamatęs buvusią sutuoktinę S. M. su naujais kailiniais sporto salėje po vaiko karatė treniruotės, jos tik paklausė, ar nespaudžia už jo pinigus pirkti kailinukai, taip pat paėmė jai už apykaklės, galėjo perbraukti per nosį, be to, mano, kad nebuvo jai paėmęs už nosies, nes jei būtų paėmęs, spaudęs ir sukęs, tai būtų likę žymės, tačiau dėl to nėra visiškai tikras. Paklausimas ir palietimas buvo malonybiškas, jos nepurtė. Salėje buvusi moteris atsisuko ne dėl to, kad jis kažką neva darė S. M., o dėl to, kad S. M. po jo žodžių ir prisilietimo trenkė jam du kartus vaiko marškiniais ir netyčia kliudė moters petį. Iš pradžių teigė, kad moteris jiems sakė, kad prie vaikų taip nesielgtų, o vėliau teigė, kad neprisimena, ką sakė atsisukusi moteris. Tuo tarpu nukentėjusioji S. M. parodė, kad jau iki minėto įvykio tarp jų buvo konfliktas, nes ji kreipėsi dėl priteisto nepilnamečiui vaikui išlaikymo padidinimo. Sporto salėje A. M. jos atžvilgiu pradėjo mėtyti replikas, ar nespaudžia už svetimus pinigus pirkti kailinukai, reiškė pretenzijas dėl išlaikymo padidinimo. Ji buvo pasilenkusi, rengė vaiką ir jai stojantis A. M. čiupo jai už nosies ir stipriai spausdamas ėmė sukti. Ji nuo jo atsistūmė, atsitrenkė į sieną ir trenkė jam vaiko marškinukais, tik taip nuo jo išsivaduodama. Po to A. M. jai pasakė, kad kitą sykį jis jai nukas nosį, ir iš jo pilvo jos niekas neištrauks, o ji visą gyvenimą vaikščios su kiaulės nosimi ir bus invalidė. Po to pagrasino, kad ji pabaigtų savo žaidimus ir nenorėtų, kad jis pradėtų savo žaidimus. Šalia buvusi moteris įsikišo, kažką pasakė A. M., jos paklausė, ar nereikia jai pagalbos, gal reikia palydėti. Jai po nosies sukimo ją skaudėjo, ji buvo paraudusi, tačiau kraujosruvų nebuvo. Dėl šio įvykio buvo išsigandęs jos vaikas, jis pirmas išbėgo iš salės, po to einant namo vis atgal žiūrėjo, ar eina iš paskos tėvas, ji buvo išsigandusi, šoke. Šalia A. M. ir S. M. buvusi liudytoja J. S. neprisiminė, ar matė fizinį A. M. veiksmą, ji tik pastebėjo, kad S. M. lyg ir atsitrenkė į tinklą, girdėjo, kaip jie netyliai piktai kalbėjosi. Atsisukusi pasakė A. M., kad problemas spręstų lauke, o ne prie vaikų, pasiūlė palydėti S. M. Atsisuko, nes jos mažametis sūnus labai intensyviai žiūrėjo į A. M. ir S. M. Jai pačiai sukėlė neigiamas emocijas pats faktas, kad sutuoktiniai vaiko akivaizdoje pyktasi. Po šio įvykio jos vaikas sakė, kad ten buvo „drakė“, muštynės, ji jam turėjo aiškinti, kad taip nebuvo. Nepilnametis liudytojas F. M. atsisakė pasakoti apie minėtą įvykį, o nepilnametis liudytojas T. S. nurodė, kad jis muštynių tarp F. tėvų nematė, kad nežino, ką reiškia žodis „drakė“. Liudytojai A. M. ir liudytoja A. M. konflikto tarp A. M. ir S. M. nematė. A. M. apie konfliktą sužinojo iš S. M., o A. M. apie tai sužinojo iš A. M. Padėjęs ieškoti F. M., liudytojas E. B. parodė, kad jis konflikto nematė, ieškant vaiko priešiškumo tarp S. M. ir A. M. nepastebėjo. Visi liudytojai patvirtino, kad tuo metu tik buvo pasibaigusi viena karatė treniruotė ir prasidėjo kita, kad salėje buvo labai daug vaikų ir jų tėvelių, buvo didelis triukšmas, sunku susikalbėti. Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (1 t., 117 b. l.) matyti, kad apklausus kitų vaikų tėvelius, jie teigė, kad įvykio nematė ir nieko apie tai nežino. Atsižvelgiant į įvykio vietos pobūdį – sporto salė, į tai, kad įvykis įvyko pasibaigus vienai treniruotei ir prasidedant kitai, kad tuo metu sporto salėje buvo daug žmonių, darytina išvada, kad įvykio vieta – vieša. Tačiau analizuojant nusikalstamos veikos pasekmes – sureagavo tik viena moteris, jai neigiamas emocijas sukėlė vien faktas, kad vaikų akivaizdoje pykstasi du sutuoktiniai, o ne tai, kad vyras galbūt netinkamai pasielgė su moterimi, kad įvykį stebėję nepilnamečiai negalėjo patvirtinti, kad kažką matė, kad įvykis nenutraukė treniruočių, kad įvykio nematė kiti asmenys, minėtas įvykis nesukėlė didelio atgarsio, darytina išvada, kad realiai viešoji tvarka nebuvo sutrikdyta, t.y., nekilo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytos pasekmės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalimi, pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – pavojinga veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-330/2011). Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad nenustatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padariniai, todėl A. M. veika netinkamai kvalifikuota. Paminėtina, kad nors A. M. neigė paėmęs S. M. už nosies, ją spaudęs ir sukęs, teigė, kad jis galėjo paliesti nosį, tačiau tai paneigė S. M. Ji teigė, kad A. M. veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą, kad ji išsivadavo tik atsistumdama nuo A. M., po ko atsitrenkė į sieną, ir suduodama A. M. vaiko marškiniais. Kad S. M. jam sudavė marškiniais, taip pat neneigė ir pats A. M., tačiau jo manymu, tokį S. M. veiksmą sukėlė ne tai, kad jis galėjo būti jai paėmęs už nosies, ją spaudė ir suko, o tai, kad jis palietė jos kailinių apykaklę ir paklausė, ar jie nespaudžia bei kad ji buvo nervinga, pavargusi. Liudytojas L. B. teigė, kad nepamena, ar apklausiant po įvykio S. M., jos nosis buvo paraudusi, kitų sužalojimų nepastebėjo. Liudytojas S. G. teigė, kad apklausiant S. M. jos nosies galiukas buvo paraudęs, be to, atvykus apklausti A. M., jis pasakęs, kad kas čia tokio, kad S. M. čiupo už nosies. Lygiai tokius pat parodymus abu liudytojai davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja J. S. teigė, kad nematė paties fizinio veiksmo, kad matė, kaip S. M. atsitrenkė atbula į tinklą. Akivaizdu, kad moteris be priežasties atbula neatsitrenktų į sieną ar į tinklą, taip pat akivaizdu, kad tokio veiksmo nesukeltų vien žodinis konfliktas, todėl liudytojos J. S. parodymai patvirtina, kad tarp S. M. ir A. M. buvo fizinis kontaktas. Atsižvelgiant į tai, kad A. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nėra nuoseklūs, jis juos dažnai keitė, jie yra prieštaringi, nelogiški, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios S. M., liudytojų J. S., L. B. ir S. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, yra nuoseklūs, neprieštaringi, atitinka vieni kitų parodymus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, todėl A. M. teiginiai, kad jis suėmęs už kailinių apykaklės galėjo perbraukti S. M. per nosį, kad negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad paėmė S. M. už nosies, tačiau neigė spaudęs ir sukęs S. M. nosį, vertintini kritiškai kaip kaltinamojo pasirinkta gynybinė pozicija ir atmestini. Iš minėtų parodymų, taip pat atsižvelgiant į kitus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, užfiksuotus S. M. protokole – pareiškime (1 t., 81), įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., 83-85 b. l.), policijos pareigūno tarnybiniame pranešime (1 t., 86 b. l.), darytina išvada, kad A. M. 2011-11-30 apie 18 val. 30 min. Santarvės vidurinės mokyklos sporto salėje, esančioje Vytauto g. 113, Šiauliuose, rankos pirštais sugriebė nukentėjusiajai S. M. už nosies, stipriai ją spausdamas pasuko ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Kaip nustatyta byloje, A. M. smurtinius veiksmus S. M. atžvilgiu atliko viešoje vietoje- Santarvės vidurinės mokyklos sporto salėje, pašalinio asmens akivaizdoje-minėtus veiksmus matė tik liudytoja J. S., kuri vienintelė tai patvirtino, kiti asmenys, tuo metu buvę sporto salėje nieko nematė ir apie tai nieko pasakyti negalėjo, treniruotė nutraukta nebuvo, sporto klubo darbas taip pat nebuvo sutrikdytas, t. y. kaltinamojo veiksmai nesukėlė realaus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo, neatsirado Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatyti būtini padariniai. Akivaizdu, kad iki įvykio kaltinamasis ir nukentėjusioji buvo gerai pažįstami- jie buvę sutuoktiniai, tarp jų konfliktas prasidėjo dar gerokai ankščiau iki įvykio, kaltinamojo neteisėti veiksmai nukentėjusios atžvilgiu buvo atlikti iš asmeninių paskatų- jis pyko, kad nukentėjusioji kreipėsi į teismą dėl priteisto vaikams išlaikymo padidinimo, o vėliau dėl jo išieškojimo kreipėsi į antstolį, nes kaltinamasis gera valia išlaikymo nemokėjo. Pastaroji aplinkybė leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis savo veiksmais nesiekė sutrikdyti viešąją tvarką ir visuomenės rimtį. Liudytojai J. S. ir mažamečiams vaikams sukeltos neigiamos emocijos po įvykio – natūrali jų reakcija matant dviejų žmonių tarpusavio konfliktą, tačiau tai nesudaro pagrindo tvirtinti kaltinamojo veiksmų kryptingumą ir siekį pažeisti LR BK 284 str. sudėtyje numatytą viešąją tvarką, visuomenės rimtį.
Kadangi nenustatytas vienas iš esminių objektyviųjų LR BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, minėta veika A. M. negali būti inkriminuojama, jo veiksmai turėtų būti perkvalifikuoti į LR BK 140 str. 1 d., nes A. M., rankos pirštais sugriebė nukentėjusiajai S. M. už nosies, stipriai ją spausdamas pasuko ir taip sukėlė jai fizinį skausmą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis, jos baigtumo momentas siejamas su padarinių atsiradimu. Byloje padariniai nustatyti - nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas, tai patvirtina nukentėjusios, liudytojų J. S., L. B. ir S. G. parodymai, kurie yra nuoseklūs ir neprieštaringi, paremti kitais byloje esančiais įrodymais, ir kuriais teismui netikėti nėra pagrindo. Kitų duomenų, paneigiančių nukentėjusios ar liudytojų J. S., L. B. ir S. G. parodymus bei kitą bylos medžiagą ar neabejotinai patvirtinančių, kad minėtą nusikalstamą veiką padarė ne A. M., nėra. Pats A. M. neneigia fizinio kontakto su nukentėjusiąja. Atsižvelgiant į visus byloje esančius įrodymus bei nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių nukentėjusiajai S. M. buvo sukeltas fizinis skausmas, kaltinamojo neteisėti veiksmai sąlygojo S. M. fizinio skausmo sukėlimą ir buvo jo tiesiogine ir pagrindine priežastimi, t.y. byloje įrodyta, kad tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir nusikalstamos veikos padarinių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, todėl A. M. padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, laikoma baigta. Apibendrinant anksčiau aptartus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. M. vienkartiniu fiziniu poveikiu į nukentėjusios kūną- čiupdamas jai už nosies ir ją suspaudęs suko, kas sukėlė S. M. fizinį skausmą, ir tai darydamas suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog A. M. realizavo nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius požymius, todėl jo nusikalstami veiksmai perkvalifikuotini iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalies į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, kaip fizinio skausmo sukėlimas. Kaltinamojo nusikalstamų veiksmų perkvalifikavimas pagal kitą baudžiamojo įstatymo straipsnį nelaikytinas jo teisės į gynybą pažeidimu, kadangi jo nusikalstami veiksmai buvo perkvalifikuoti pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą nei jis buvo kaltinamas, kas atitinka Lietuvos Respublikos BPK 256 str. nuostatas.
Paminėtina, kad grasinimus nukasti nosį, taip pat kitaip susidoroti girdėjo tik pati nukentėjusioji, tuo tarpu šalia buvusi liudytoja J. S. teigė negirdėjusi konkrečių žodžių, tik girdėjo, kad moteris ir vyras piktai netyliai kalbėjo. Kiti liudytojai L. B. ir S. G. apie garsinimus susidoroti bei nukąsti nosį sužinojo iš pačios S. M. S. G. taip pat teigė, kad apie tai, kad A. M. sakė S. M. nukąsiąs nosį, prasitarė pats A. M. atvykus pas jį į darbą. Tą patį patvirtina S. G. rašytas tarnybinis pranešimas (1 t., 86 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas bet kokiu atveju turi būti realus. Įvertinant grasinimo realumą būtina nustatyti, kaip kaltinamojo žodžius suvokė nukentėjusioji, taip pat būtina įvertinti nusikalstamos veikos padarymo vietą, laiką ir kitas aplinkybes. Iš nukentėjusiosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, matyti, kad ji grasinimą suprato kaip realų, nors teigė, kad A. M. niekada nėra prieš ją pakėlęs rankos. Iš liudytojų L. B. ir S. G. parodymų matyti, kad apklausiant nukentėjusiąją ji buvo susijaudinusi, bijojo A. M., prašė patikrinti, ar laiptinėje jis nesislepia. Tačiau paminėtina, kad šie parodymai atskleidžia tik pačios nukentėjusiosios dvasinę būseną. Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu A. M. teigė S. M. negrasinęs, kad S. M. sporto salėje buvo pavargusi, sudirgusi. Liudytojas S. G. teigė, kad apklausiant A. M. po įvykio jis minėjo, kad nieko čia tokio, kad pasakė S. M. nukąsiąs nosį, tačiau jis taip niekada nepasielgtų. Liudytojai S. T. ir R. K. teigė, kad negirdėjo, kad atvykus policijos pareigūnams A. M. būtų minėjęs apie tai, kad nukąs nosį S. M.. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kad A. M. neturėjo ketinimų nukąsti S. M. nosį ar kitaip sutrikdyti jai sveikatą, kad byloje nėra duomenų, kad jis anksčiau prieš nukentėjusiąją būtų vartojęs fizinį ar psichinį smurtą, kad kaip nors būtų siekęs įgyvendinti išsakytus savo grasinimus, kad grasinimai buvo pasakyti asmeninio konflikto metu, sporto salėje, kurioje tuo metu buvo daug žmonių, kurie gali bet kokiu momentu suteikti pagalbą, kad nukentėjusioji su kaltinamuoju iš sporto salės išėjo kartu, kartu ieškojo vaiko ir niekas iš liudytojų negali patvirtinti, jog būtų matę, kad ji būtų buvusi sunerimusi ar išsigandusi, darytina išvada, kad grasinimai sutrikdyti sveikatą nebuvo realūs, todėl nusikalstama veika papildomai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį nekvalifikuotina.
Kadangi nenustatytas vienas iš esminių objektyviųjų LR BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių ir minėta veika perkvalifikuota į LR BK 140 str. 1 d. ir papildomai nekvalifikuotina pagal LR BK 145 str. 1 d., iš kaltinimo šalintinos aplinkybės, jog viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, pašalinių asmenų akivaizdoje, grasino sunkiai sutrikdyti sveikatą, demonstravo nepagarbą S. M. bei aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes, kaip jau buvo nurodyta, kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal LR BK 140 str. 1 d., veikos padarymo vieta nebūtinai turi būti vieša, be to, kaltinamojo veiksmai nebuvo nukreipti prieš aplinkinius žmones ar aplinką, tai buvo asmeninis konfliktas, nekilo įstatyme numatyti būtini padariniai, be to, to nenumato LR BK 140 str. 1 d. dispozicija.
Skirdamas A. M. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. A. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną nesunkų nusikaltimą, abi nusikalstamos veikos yra baigtos. A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, yra ta, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs baudžiamąjį nusižengimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl abiejų nusikalstamų veikų išnagrinėjus bylą nenustatyta.
Kaltinamasis A. M. teistas 2 kartus, teistumas išnykęs (1 t., 145 b. l.), administracine tvarka baustas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., 169-171 b. l.), jam išduotas neįgaliojo pažymėjimas (1 t., 141 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninėje jam diagnozuota: kitoks organinis asmenybės ir elgesio sutrikimas, atsiradęs dėl smegenų ligos, pakenkimo arba disfunkcijos (1 t., 147, 151 b. l.), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centre nesigydė (1 t., 148 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre lankėsi dėl tinkamumo naudotis šaunamuoju ginklu, pripažintas psichiškai sveiku (1 t., 149 b. l.), jam skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (1 t., 164 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados charakterizuojamas teigiamai (1 t., 166 b. l.), dirba (duomenys neskelbtini), darbo biržoje neregistruotas, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, nes darbus atlieka pareigingai, užsirekomendavo kaip sąžiningas darbuotojas, greitai pritapo naujame kolektyve, gerai sutaria su kolegomis, rodo iniciatyvą, jis ne kartą buvo skatintas, visada pasirengęs padėti kolegoms, jis yra sąžiningas, reiklus, tvirto charakterio darbuotojas (1 t., 172, 173, 174 b. l.).
A. M. anksčiau neteistas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsniu, teismas, asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Įvertinus tai, kad A. M. dirba, todėl netikslinga jam skirti viešuosius darbus. Kadangi kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai, nėra linkęs nusikalsti ar daryti administracinius teisės pažeidimus, todėl netikslinga skirti areštą. Kaltinamasis nurodė, jog gauna nedidelio dydžio darbo užmokestį, iš jo turi save išlaikyti, mokėti nepilnamečiams vaikams padidintą išlaikymą, jam pačiam pragyvenimui labai mažai lėšų lieka, todėl bauda neskirtina, o skirtinas laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų skirtina laisvės apribojimo bausmė, savo dydžiu mažesnė nei laisvės apribojimo bausmės vidurkis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinė bausmė skirtina – laisvės apribojimas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir 5 punkte numatyti įpareigojimai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę A. M. įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2011-11-30 22.45 val. iki 2011-12-02 11.05 val. (1 t., 118, 119 b. l.) (2 paros), laikant, kad atliktos 4 laisvės apribojimo dienos.
Kaltinamajam A. M. 2011-12-02 nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 131-132 b. l.) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., 133 b. l.) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
CD kompaktinės plokštelės su vaizdo medžiaga ir su garso įrašu pridėtos prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 3 p.);įrankių komplektas pagal pakvitavimą grąžintas savininkui E. B. (1 t., 55-56 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas neribotai E. B. nuosavybei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 5 p.) .
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį ir skirti jam laisvės apribojimą 8 (aštuoneriems) mėnesiams;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes tarpusavyje subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie paskirtos griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 5 punktu, įpareigoti A. M. per visą laisvės apribojimo bausmės laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę A. M. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2011-11-30 22.45 val. iki 2011-12-02 11.05 val. (2 paras) ir laikyti, kad A. M. atliko 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.
A. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
CD kompaktines plokšteles su vaizdo medžiaga ir su garso įrašu palikti saugoti byloje;įrankių komplektą palikti neribotai E. B. nuosavybei.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.