Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Irma Blekaitienė, sekretoriaujant Nijolei Jarmalienei, dalyvaujant prokurorei Linai Eviltienei, kaltinamajam J. P., jo gynėjui advokatui Juozui Šilanskui, nukentėjusioms ir civilinėms ieškovėms M. K. ir L. B., jos atstovui advokatui Albinui Miliauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lazdijų r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, pensininkas, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. P. 2011 m. kovo mėnesį, tiksliau nenustatytą dieną, (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., iš M. K. ir L. B. priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), nupjovė ir pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, du sausus uosius, kurių bendras medienos tūris 1,37 kūbinio metro, kurios vertė 152,51 litai, tuo padarydamas nukentėjusiosioms M. K. ir L. B. 152,51 litų turtinę žalą.

Tuo padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d.

Kaltinamasis kaltu prisipažino ir paaiškino, kad jis nuo 2007 m. persikėlė gyventi į sodybą esančią (duomenys neskelbtini)kaime, Lazdijų rajone, nes jį kvietė O. K.. Jam buvo žinoma, kad motinai priklausė sodyba ir 8 ha žemės, iš kurios apie 0,5 ha miško. 2011 metų gegužės mėnesį jis pamatė link miško einančius žmones, tame tarpe L. B. ir jos draugą. Vėliau prisijungė ir V. S.. Jis pasakė, kad yra skundas dėl nupjautų medžių. Iš visų nupjautų medžių kelmų buvo du jo nupjauti. Jie buvo uosių. Jis juos nupjovė 2011 metų kovo mėnesį, nes jie buvo nudžiūvę. Nupjautas malkas sunaudojo gyvendamas sodyboje, nes joje buvo iki 2011 m. spalio mėnesio. Kitų medžių jis nepjovė. Jie galėjo būti nupjauti dar esant gyvai jo motinai iki 2006 metų. Apie tai, kad sodyba ir žemė bei miškas priklauso ne jo motinai, o jos anūkėms jis sužinojo 2010 metų pavasarį. Leidimo nupjauti medžius jis pas nieką neprašė. Dėl padaryto labai gailisi. Jis atlygino turtinę žalą, nes J. B. jis pervedė į jos sąskaitą 152,51 Lt ir to patvirtinui pateikė kvitą. Nesutinka atlyginti po 5000 litų neturtinę žalą. Turtinę žalą jis atlygino.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo J. P. prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusižengimą patvirtina teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai:

Iš L. B. pareiškimo su priedais matyti, kad 2011 metais jos ir M. K. nuosavybės teise valdomame miške padarytas savavališkas 14 medžių kirtimas. Pavogta 10 uosių, 1 ąžuolas, 1 tuopa, 2 eglės. J. P. girdint A. K., G. U., V. S. pripažino, kad mišką iškirto jis. Prie pareiškimo pridėta nuotraukos su nukirstų medžių kelmais. 2 kelmai yra naujai nupjautų medžių, o likusieji seniau nupjautų medžių (T.I.b.l.4-5,8-16).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolų su priedais matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini)kaimo miške, matyti dviejų šviežiai išpjautų medžių kelmai: vieno skersmuo 38 cm, kito 34 cm Kiti kelmai pajuodę ir sutręšę (T.I. b.l. 37-46).

Iš 2011-11-11 rašto Nr. VI(7.19)-895, Valstybės įmonės „Veisiejų miškų urėdija“ matyti, kad sausų uosių, kurių diametras kelme 34 ir 38 cm tūris yra 1,37 m3 medienos. Nupjautos malkinės medienos kaina 152,51 Lt (T.I. b.l. 85-86).

Iš pateikto nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus (T.II. b.l.48) matyti, kad J. P. į L. B. sąskaitą esančią AB „Swedbankas“ pervedė 152,51 Lt.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. B. paaiškino, kad sužinojo iš bendrasavininkės apie miško iškirtimą. J. P. buvo skelbimą įdėjęs spaudoje ir pardavinėjo malkas. Nuvažiavo žiūrėti. Atvykus į Lazdijų gamtos apsaugą pasikvietė V. S., kad vyktų apžiūrėti mišką. Važiavo ir vairuotojas, turto vertintojas G. U.. Kvietė policijos pareigūnus. Turto vertintojas turėjo fotoaparatą nufotografavo kelmus. J. P. gyvenamojoje sodyboje, malkinėje malkų buvo, jas nufotografavo. Ieškinyje reikalauja neturtinės žalos 5000 Lt, turtinė 2076 Lt, nes susirgo po įvykio, kreipėsi į gydytojus. Privataus kaltinimo byloje buvo pažyma iš gydytojos. Kelionės išlaidas patvirtinančių kvitų neturi. Neturtinės žalos dydis 5000 Lt, nes sveikata sutrikdyta, įrodymų neturi. 2076,25Lt turtinė žala susideda kuras, advokato išlaidos. 1000 Lt išlaidų advokatui įskaičiuoti į tą sumą.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. K. iš laikraščio sužinojo, kad J. P. pardavinėjo medieną. 2011-05-03 pusseserė Lijana buvo nuvykusi rado daug išpjautų kelmų, jai pranešė telefonu, kad tą dieną pasikvietė J. P.. J. P. pripažino, kad medžius išpjovęs. Laikraštyje Lazdijų žvaigždėje buvo nurodytas jo telefono numeris ir kad uosio medieną pardavinėja. L. B. jai sakė, kad rado 14 kelmų. J. P. pranešė, kad žemė, miškas ir sodyba priklauso jai ir jos pusseserei. Tai buvo apytiksliai apie 2008-2009 metais. Uosių medienos po J. P. išsikraustymo neliko, buvo nuvykusi malkų nebuvo. Prašo, kad atlygintų turtinę ir neturtinę žalą. Dokumentų neturi. Už medžius sumokėta šioje dalyje ieškinį atsiima ir neprašo priteisti. Kuro išlaidoms išleido 200 Lt. Kuro čekių neturi. Neturtinės žalos prašo dėl sveikatos, terorizavimo. Užteko jo pasakytų visokių žodžių, kad nušaus, pakars. Pas gydytojus nesikreipė, raminosi pati.

Liudytojas G. U. paaiškino, kad 2011-05-03 dalyvavo apžiūrint L. B. mišką, matė 14 nupjautų medžių kelmus, dalis jų pjauta šviežiai, o dalis galėjo būti nupjauta žiemą. L. B. prašymu jis kelmus nufotografavo. L. B. paklausus J. P., ar jis iškirto medžius, J. P. pasakė, kad jis (t. 1, b. l. 65-66, 67).

Liudytojas A. K. paaiškino, kad 2011-05-03 L. B., jos prašymu, ir G. U. atvežė į (duomenys neskelbtini) kaimą. Matė, kad L. B. sklype išpjauti medžiai. Kiek tiksliai išpjauta nežino, bet ne mažiau kaip penkiolika. Kokie medžiai buvo išpjauti, ar buvo išpjauti žali ar sausi medžiai nežino. Kokio senumo kelmai negali pasakyti, bet tikrai ne kelių metų. Apžiūrint sklypą dalyvavo ir L. B., jos dėdė J. P. bei aplinkos apsaugos inspektorius V. S.. J. P. neneigė, kad medžius išpjovė jis (t. 1, b. l. 68-69).

Liudytojas A. I. paaiškino, kad 2011 m. kovo mėnesį, J. P. prašymu, nupjovė du sausus uosius, kurie buvo prie balos, vienas vienoje pusėje, kitas kitoje pusėje. (t. 1, b. l. 70-71).

Liudytojas V. S. paaiškino, kad 2011 m. gegužės mėnesį į Lazdijų r. agentūrą atvykęs asmuo pranešė, kad (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. yra savavališkai iškirsti medžiai ir prašė jo kartu vykti į įvykio vietą. Apžiūrint kelmus jis nustatė, kad du nupjauti medžių kelmai yra sausi, pjauti neseniai, o visi kiti kelmai buvo seni apipuvę bei apsamanoję, todėl nustatyti, ar jie buvo nupjauti žali ar sausi, nebuvo galimybės. Sausų medžių kirtimui leidimas nereikalingas. Ką apžiūros metu apie iškirstus medžius aiškino J. P. jis neprisimena.(t. 1, b. l. 74-75, 76).

Iš išdėstyto teisėja sprendžia, kad kaltinamojo J. P. padarytas nusižengimas kvalifikuotas teisingai pagal BK 178 str. 4 d., nes jo sumanymas pagrobti svetimą turtą kilo miške, į kurį patekimas yra laisvas, pagrobto turto vertė viršija vieną, bet neviršija trijų MGL dydžių, todėl tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvali­fi­kuoti kaip baudžiamasis nusižengimas pagal Baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d.

Atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis padarė tyčinį nusižengimą, tyčia realizuota pilnai. Jis teisiamas pirmą kartą. Galiojančių administracinių nuobaudų nėra. Charakterizuojamas gerai. Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veiksmų pobūdį, pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ir visas aukščiau aptartas aplinkybes, teisėja sprendžia, kad kaltinamajam teisinga bausmė būtų laisvės apribojimas artimas šios bausmės rūšies minimumui. Paskyrus tokią bausmę bus pasiekti bausmės tikslai: nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Byloje nukentėjusios pareiškė civilinius ieškinius turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Ieškovė L. B. prašo priteisti 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 2076,25 Lt turtinei žalai atlyginti, iš kurių 1000 Lt litų - už advokato teisines paslaugas. Ieškovė nurodė, kad ne kartą teko važiuoti pas tyrėją ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimui, pirko kurą, nuvažiavo iš viso apie 1000 km, benzino pirkimui išleido 500 Lt. Kvitų, kad pirko kurą neturi ir jų pateikti negali. Advokatui sumokėjo 1000 Lt ir pateikė kvitus. Už pavogtus medžius jai atlyginta, todėl šioje dalyje ieškinį mažina 76,25 Lt. Dėl kaltinamojo veiksmų patyrė didelį stresą, ko pasekoje prasidėjo nemiga, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, įvairias abejones ir netikrumus dėl ateities planų, kurį laiką negalėjo lankytis sodyboje ir ja rūpintis, dėl to labai pergyveno. Dėl to patyrė neturtinę žalą.

M. K. prašo priteisti 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 576,25 Lt turtinei žalai atlyginti. Ieškovė paaiškino, kad ne kartą teko vykti pas tyrėją iš Druskininkų, teko pirkti kurą, išleido 200 Lt, kvitų neturi ir pateikti negali. Kai išvažiuodavo iš darbo reikėjo susitarti su kažkuo, kad už ją padirbtų, reikėjo gaišti laiką, be to dėvėjosi automobilis. Šių išlaidų pagrindimui dokumentų neturi. Už pagrobtus medžius jai padaryta 76,25 Lt turtinė žala jai atlyginta, todėl šioje dalyje ieškinį mažina. Dėl kaltinamojo veiksmų patyrė didelį stresą, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, įvairias abejones ir netikrumus dėl ateities planų, kurį laiką negalėjo lankytis sodyboje ir ja rūpintis, dėl to labai pergyveno. Bijojo važiuoti į sodybą, nes ten neteisėtai šeimininkavo J. P.. Dėl to patyrė neturtinę žalą.

Civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti dalinai.

Dėl kaltinamojo J. P. nusikalstamų veiksmų nukentėjusios patyrė neturtinę žalą. Ji pasireiškė pergyvenimais ir neigiamomis emocijomis ilgą laiką, nes kaltinamasis ilgą laiką neišsikraustė iš joms priklausančio gyvenamojo namo ir jame gyveno be jų leidimo, išpjovė medžius, jos bijojo susitikti su kaltinamuoju. Nuo patirto streso pradėjo nemiegoti, nervintis prie šių išgyvenimų prisidėjo ir ilgai užtrukęs ikiteisminis tyrimas, nes turėjo kreiptis su pareiškimais į atitinkamas institucijas kol byla pasiekė teismą. Visą šį laiką jautė vidinį diskomfortą, patyrė nervinę įtampą. Prašo priteisti po 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. teismo įvertinta pinigais. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nurodytais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, t.y. neturtinės žalos pasekmės; žalą padariusio asmens kaltė; žalą padariusio asmens turtinė padėtis, jei padaryta turtinė žala, tai turtinės žalos dydis; kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai. Neturtinės žalos fizinio pobūdžio pasekmių nesukėlė. Dvasinio pobūdžio pasekmės – dvasiniai išgyvenimai, pergyvenimas dėl ko pradėjo nemiegoti ir nervinosi. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Tai teismas vertina kaip didesnės žalos padarymą nei neturtinė žala būtų padaryta neatsargios kaltės atveju. Atlygintinos neturtinės žalos dydžiui įtakos turi žalą padariusio asmens turtinė padėtis. Kaltinamojo gaunamos pajamos yra 800 Lt pensija, žmona turi invalidumą ir pragyvena iš 300 Lt pašalpos, buto išlaikymas brangiai kainuoja, kitų pajamų kaltinamasis neturi. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis nelaikoma lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį. Turtinė žala nusikalstama veika padaryta buvo, tačiau ji jau atlyginta. Įvertinusi teisėja visas reikšmingas neturtinės žalos dydžiui aplinkybes ir atsižvelgdama į susiklosčiusią tokio pobūdžio bylose teisminę praktiką bei vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, prieina prie išvados, kad ieškiniai dėl neturtinės žalos mažintini ir priteistina po 500 litų abiem nukentėjusiom ir civilinėm ieškovėm neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. B. naudojosi advokato paslaugomis, (T.II b.l.41) ji turėjo 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti (T.II b.l.46,47,49), todėl šios išlaidos išieškotinos iš kaltinamojo. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, kuri jau aptarta aukščiau, teisėja sprendžia, kad šioje dalyje išlaidos mažintinos ir L. B. priteistina 800 Lt advokato paslaugoms apmokėti.

L. B. teismo posėdžio metu pateikė UAB „Baltic Petroleun“ kvitus (T.II b.l.), kad 2012-04-04 mokėjo už kurą 63,38 Lt ir 2012-05-16 mokėjo 25,34 Lt. Šie kvitai įrodo L. B. turėtas išlaidas kurui pirkti, nes kuras buvo perkamas iš vakaro prieš teismo posėdžius, todėl iš kaltinamojo priteistina 88,72 turtinei žalai L. B. atlyginti.

Kitoje dalyje abiejų nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo netenkinti, nes jie neįrodyti. Nors nukentėjusios L. B. atstovas prašo vadovautis BPK 113 str. nuostatomis ir tikėti jo atstovaujamųjų parodymais, kad jos tikrai vyko ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti į policijos komisariatą, tačiau vadovaujantis šiais parodymais negalima nustatyti jų turėtų išlaidų dydžio, nes nėra žinoma kuro kaina ir kiekis.

Kaltinamojo gynėjas prašo atleisti kaltinamąjį nuo bausmės vadovaujantis BK 39 str. Šio straipsnio nuostatos sako, asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir yra ne mažiau kaip dvi šio kodekso 59 str. 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Viena iš BK 39 str. numatytų sąlygų yra ne mažiau kaip dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas. Šios sąlygos nėra. Nes kaltinamasis nors ir teigia, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau kitos aplinkybės nuoširdaus gailėjimosi nėra. Tam, kad šią aplinkybę būtų galima laikyti atsakomybę lengvinančia aplinkybe reikia, kad kaltinamasis neigiamai vertintų savo poelgius, stengtųsi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Vien deklaratyvaus pasakymo, kad kaltę pripažįsta nepakanka. Tam reikalingos objektyvios aplinkybės. Iš kaltinamojo J. P. neišgirdome nuoširdaus gailėjimosi. Jis nors atsiprašė nukentėjusiųjų pirmojo posėdžio metu, tačiau vėlesnio posėdžio metu kaltino nukentėjusias, kad jos kaltos ir skolingos jam, kad jis prižiūrėjo sodybą. Apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, apie tai, kad jis gyveno sodyboje ir sausų uosių medieną sukūreno, prisipažino tik ikiteisminio tyrimo metu, o teisme tai neigė. Tai neleidžia daryti išvados, kad jis savanoriškai prisipažino ir paaiškino visas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2007-02-06 nutartyje bylos Nr. 2K-130/2007 bei 2009-05-22 nutartyje bylos Nr. 2K-130/2009. Tokio reglamentavimo kontekste nelaikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad kaltinamasis prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, todėl nėra sąlygų taikyti BK 39 str. ir kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str., 304 str., 306 str., 307 str., teisėja

nusprendė:

J. P. pripažinti kaltu padarius nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. ir nuteisti 6 mėnesiams laisvės apribojimo, uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiomis L. B. ir M. K..

Priteisti iš J. P. L. B. 500 (penkis šimtus) Lt neturtinei žalai atlyginti, 800 (aštuonis šimtus) Lt advokato pagalbai apmokėti, 88,72 (aštuoniasdešimt aštuonis litus 72 ct) turtinei žalai atlyginti.

M. K. iš J. P. priteisti 500 (penkis šimtus) Lt neturinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje dėl turtinių reikalavimų nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių ieškinius atmesti.

Nuosprendis per 20 d. gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.