Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovei Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai dėl bendrijos 2019 m. balandžio 25 d. narių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

3. Išanalizavus pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad 2019 m. balandžio 11 d. buvo sušauktas Bendrijos narių susirinkimas, į kurio darbotvarkę buvo įtraukti 7 klausimai: 1) susirinkimo pirmininko ir susirinkimo sekretoriaus rinkimas; 2) susirinkimo darbotvarkės tvirtinimas; 3) namo pridavimas; 4) kaupiamųjų lėšų rinkimas; 5) neįgaliųjų parkavimo vietų žymėjimas; 6) kaminų remontas; 7) valdybos įgaliojimų tvirtinimas. Susirinkimo metu jokie sprendimai nebuvo priimti, nes dalyvavo nepakankamas narių skaičius, todėl 2 klausimu buvo nutarta balsavimą atidėti pakartotiniam susirinkimui.

4. Pakartotinis surinkimas įvyko 2019 m. balandžio 25 d. Jame savo valią dėl darbotvarkės klausimų pareiškė 20 Bendrijos narių: 10 iš anksto raštu ir 10 susirinkimo metu. Pakartotinio susirinkimo metu pagal nurodytą darbotvarkę buvo priimti tokie sprendimai, neįskaitant 1 ir 2 klausimų bei 5 klausimo, kuriuo nutarta nebalsuoti: 3) „Pritarti UAB „Geonorma“ pasiūlymui bei įpareigoti UAB „Naujamiesčio būstas“ su UAB „Geonorma“ sudaryti sutartį bei surinkti avansiniu mokėjimus pagal etapus“ – balsavo už 19 dalyvių; 4) „Įpareigoti UAB „Naujamiesčio būstas“ Namo pridavimo proceso metu pradėti kaupti kaupiamąsias lėšas atsiskaityti su rangovu po 1,00 Eur už 1 kv. m. Po namo pridavimo (bet ne ilgiau nei metus laiko nuo pirmųjų padidintų kaupiamųjų lėšų surinkimo) sumažinti kaupiamųjų lėšų rinkimą remonto darbams iki 0,10 Eur už 1 kv. m.“ – balsavo už 20 dalyvių; 6) „Atlikti kaminų remontą pagal valdybai pateiktą ir valdybos patvirtintą pasiūlymą“ – balsavo už 19 dalyvių; 7) „Suteikti valdybai įgaliojimus spręsti dėl būtinųjų remonto darbų patvirtinimo valdybos daugumos principu iki 3000,00 Eur“ – balsavo už 19 dalyvių.

5. Prieš pereinant prie ieškovo pareikštų reikalavimų pagrįstumo įvertinimo, pastebėtina, kad ieškovas ieškinyje, be kita ko, iškėlė abejonę dėl to, ar nebuvo suklastotas pakartotinio susirinkimo protokolas. Atsiliepime į ieškinį Bendrija nurodė, kad dėl techninės klaidos buvo parengti du susirinkimo protokolo variantai. Įvertinus į bylą pateiktus dokumentus, spręstina, kad nėra pagrindo abejoti Bendrijos paaiškinimais.

6. Pirma, bylos šalys sutaria dėl aplinkybės, kad viešai buvo iškabintas ne visas 2019 m. balandžio 25 d. susirinkimo protokolas, o tik jo dalis, kurioje fiksuoti 1–3 ir 7 darbotvarkės klausimais priimti sprendimai. Antra, vėliau buvo parengtas antras protokolo variantas, kurio du įrašai yra kitokie nei atlikti viešai paskelbtame protokole. Tai yra, antrame protokolo variante nurodyta, kad Bendrijos narių yra 37, o ne 39, taip pat kad 2 darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas „Tvirtinti darbotvarkę, tačiau balsavimą atidėti pakartotiniam susirinkimui po 2savaičių, kadangi nėra kvorumo“, o ne nutarimas „Tvirtinti darbotvarkę“. Faktą, kad susirinkime dalyvavę Bendrijos nariai patvirtino susirinkimo darbotvarkę ir nenutarė atidėti balsavimo, patvirtina užpildyti Bendrijos narių išankstinio balsavimo 2019 m. balandžio 25 d. susirinkimo darbotvarkės klausimais lapai. Juose aiškiai fiksuota, kad 2 darbotvarkės klausimu buvo balsuota už sprendimą patvirtinti darbotvarkę, bet ne atidėti susirinkimą. Įrodymų, kad susirinkime tiesiogiai dalyvavę Bendrijos nariai 2 darbotvarkės klausimu būtų priėmę sprendimą atidėti balsavimą, ieškovas nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Dėl to konstatuotina, kad, rengiant patikslintą susirinkimo protokolą, buvo padarytos formalios rašymo klaidos, neturinčios įtakos priimtų sprendimų turiniui, jų teisėtumui ir (ar) priėmimo faktui.

7. Ieškinio faktinis pagrindas, atsakovės atsikirtimai suponuoja, kad byloje yra reikšmingi keli klausimai. Pirma, ar pakartotinis susirinkimas gali būti laikomas įvykusiu ir ar jo metu priimti sprendimai yra teisėti. Antra, ar ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino ir nėra pagrindo jo atnaujinti.

Ar 2019 m. balandžio 25 d. pakartotinis susirinkimas gali būti laikomas įvykusiu ir ar jo metu priimti sprendimai yra teisėti?

8. Savo poziciją, kad pakartotinis susirinkimas turėtų būti laikomas neįvykusiu, o jo metu priimti sprendimai yra neteisėti, ieškovas grindžia tuo, jog turėjo būti šaukiamas visuotinis visų patalpų savininkų, o ne tik Bendrijos narių, susirinkimas. Šioje vietoje pastebėtina, kad ieškovo argumentacija nėra visiškai nuosekli. Pagal ieškinio faktinį pagrindą ieškovas įrodinėja, kad tik visuotinis visų patalpų savininkų susirinkimas turėjo teisę priimti sprendimus 3 ir 4 darbotvarkės klausimais. Dėl kitų priimtų sprendimų analogiškų argumentų ieškovas nedėsto. Kitaip tariant, byloje nėra įrodinėjama, kad pakartotinis Bendrijos narių susirinkimas negalėjo priimti sprendimų 1–2, 5–7 darbotvarkės klausimais.

9. Ieškinyje ieškovas, be kita ko, pripažįsta, kad pakartotinis Bendrijos narių susirinkimas buvo sušauktas nepažeidžiant DNSBĮ ir Bendrijos įstatuose nustatytos tvarkos. Tai yra, pakartotinis susirinkimas sušauktas pagal pirmojo susirinkimo, organizuoto 2019 m. balandžio 11 d., darbotvarkę, pakartotinis susirinkimas sušauktas po dviejų savaičių ir jame dalyvavo daugiau kaip ketvirtadalis Bendrijos narių (Bendrijos įstatų 31 punktas, DNSBĮ 11 straipsnio 5 dalis). Šio sprendimo 6 punkte jau padaryta išvada, kad protokolo surašymo techninės klaidos nėra reikšmingos ir nereiškia, jog susirinkime tie sprendimai, kurie fiksuoti antrame protokolo variante, nebuvo priimti. Taigi ieškovas visiškai be pagrindo teigia, kad sprendimai 1–2, 5 ir 7 darbotvarkės klausimais nebuvo priimti ar jie yra neteisėti.

10. Kiek tai susiję su 6 darbotvarkės klausimu priimtu sprendimu, pastebėtina, kad juo buvo tik nuspręsta deleguoti Bendrijos valdybai priimti sprendimą dėl kaminų remonto, bet ne patvirtinti susirinkimo metu buvusias aplinkybes. Tuo aspektu ieškovas visiškai be pagrindo nurodo, kad susirinkime dalyvavusiems nariams dėl 6 darbotvarkės klausimo buvo pateikta melaginga ir tikrovės neatitinkanti informacija.

11. Ieškovas įrodinėja, kad sprendimus dėl 3 ir 4 susirinkimo darbotvarkės klausimų, vadovaujantis DNSBĮ 11 straipsniu, galėjo priimti tik namo butų ir kitų patalpų savininkų, o ne Bendrijos narių, susirinkimas. Nustatyta, kad 3 darbotvarkės klausimu buvo priimtas sprendimas įpareigoti namo administratorių sudaryti sutartį su UAB „Geonorma“ dėl namo statybos procedūrų užbaigimo, o 4 klausimu – sprendimą rinkti kaupiamąsias lėšas, skirtas atsiskaityti su UAB „Geonorma“ už atliktus darbus.

12. Susirinkime buvo priimti sprendimai sudaryti sutartį dėl visų namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrų interesų tenkinimo ir nustatyti lėšų, skirtų atsiskaityti pagal sutartį, kaupimo tvarką. Formaliai ieškovas yra teisus, kad tokius sprendimus turėjo priimti visų namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas kaip tai numatyta DNSBĮ 11 straipsnio 1 dalyje. Tačiau atsakovė pagrįstai akcentuoja, kad praktiškai kompetencijos pažeidimo nebuvo.

13. Pagal atsakovės pateiktą Butų (patalpų) sąrašą pastate name (duomenys neskelbtini), yra 40 butų ir 41 negyvenamoji patalpa. Šios patalpos priklauso 44 savininkams (40 butų savininkai ir keturi asmenys (J. B., R. B., G. I., D. B.), kurie nuosavybės teise valdo dalį sandėliukų). Iš 44 savininkų Bendrijos nariais yra 37 savininkai, įskaitant R. B. ir J. B., kuriems bendrai nuosavybės teise priklauso 11 sandėliukų. Taigi absoliuti namo butų ir kitų patalpų savininkų dauguma yra Bendrijos nariai. Pakartotiniame susirinkime dalyvavo 20 savininkų (Bendrijos narių), t. y. daugiau kaip ¼ visų savininkų. Vadinasi, DNSBĮ 11 straipsnio 5 dalies, CK 4.85 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl pakartotiniam susirinkimui keliamo kvorumo reikalavimo nebuvo pažeistos (DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pagrįstai akcentuoja, kad pagal faktinę situaciją, vertinant susirinkimo procedūrinius aspektus, prioritetas turi būti teikiamas turinio, o ne formos aspektams. Juolab, kad ieškovas neįrodinėja, jog savininkų, kurie nebuvo Bendrijos nariais, galimybės dalyvauti tiek pirmame, tiek pakartotiniame susirinkime buvo apribotos, ar jiems nepranešta apie susirinkimo rezultatus. Ieškovas yra Bendrijos narys. O tai, be kita ko, suponuoja, kad susirinkimo sušaukimo, organizavimo tvarka, kuri šaukiant Bendrijos narių ir savininkų susirinkimus iš esmės yra vienoda, ieškovo interesų bei teisių objektyviai negalėjo pažeisti ir nepažeidė.

14. Už sprendimų 3 ir 4 darbotvarkės klausimais priėmimą balsavo dauguma susirinkime dalyvavusių asmenų. Pastaroji faktinė aplinkybė patvirtina, kad susirinkime ieškovo kvestionuojami sprendimai buvo priimti ir tai padaryta laikantis teisės aktuose, Bendrijos įstatuose nustatytų reikalavimų. Vien tik formalios ieškovo nurodytos priežastys savaime nėra pakankamos laikyti, kad sprendimai yra neteisėti (CK 2.82 straipsnio 4 dalis).

15. Remiantis tuo, kas nurodyta, konstatuotina, kad, priešingai nei įrodinėja ieškovas, 2019 m. balandžio 25 d. pakartotinis Bendrijos narių susirinkimas gali būti laikomas įvykusiu ir jo metu priimti sprendimai yra teisėti.

Ar ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino ir nėra pagrindo jo atnaujinti?

16. Ieškinį Bendrija, be kita ko, prašo atmesti dėl to, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Teismo posėdyje ieškovas išsakė prašymą, kad tuo atveju, jeigu teismas laikytų, kad senaties terminas yra praleistas, jis turėtų būti atnaujintas.

17. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

18. Nagrinėjamu atveju, priklausomai nuo to, ar turėtų būti laikoma, kad ginčo sprendimus priėmė Bendrijos narių, ar kad butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, skiriasi reikalavimams dėl sprendimų apskundimo taikytinas senaties terminas. Bendrijos narių susirinkimas yra bendrijos valdymo organas, todėl susirinkimo sprendimų apskundimui taikytinas trijų mėnesių terminas (CK 1.125 straipsnio 4 dalis, 2.82 straipsnio 4 dalis). Tuo tarpu butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų apskundimui taikomas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 4.85 straipsnio 9 dalis). Formaliai turėtų būti taikomas pirmasis terminas, tačiau nagrinėjamu atveju aktualus ir antrasis, nes, kaip pripažinta šio sprendimo 13 punkte, du iš ginčijamų sprendimų formaliai turėjo priimti savininkų susirinkimas.

19. Ieškinio senaties termino pradžią reglamentuoja CK 1.127 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

20. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą, t. y. ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-378/2016, 23 punktas).

21. Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, spręstina, kad apie pakartotiniame susirinkime priimtų sprendimų turinį ieškovui turėjo tapti žinoma vėliausiai 2019 m. gegužės mėn. (CPK 185 straipsnis).

22. Visų pirma, Bendrija namo bendrojo naudojimo objektams administruoti yra pasitelkusi uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) Mano Būstas Vilnius. Pastaroji į ieškovui už 2019 m. balandžio mėn. suteiktas paslaugas 2019 m. balandžio 30 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. NBG19046541 įtraukė papildomą mokėtiną sumą už namo kadastrinės bylos parengimą ir apskaičiavo mokėtiną kaupiamųjų lėšų sumą pritaikant padidintą tarifą. Ieškovo 2019 m. gegužės 15 d. elektroninis laiškas, adresuotas Bendrijos pirmininkui, patvirtina, kad apie nurodytos sąskaitos turinį ieškovui tapo žinoma vėliausiai gegužės 15 d.

23. Antra, ieškovas pripažįsta, kad pakartotinio susirinkimo protokolas, nors ir nepilnas, buvo viešai pakabintas. Taigi ieškovui, kuris taip pat buvo Bendrijos valdybos nariu, turėjo būti suprantama, kad sprendimus formaliai priėmė Bendrijos narių susirinkimas. Sprendimų turinį detaliau ieškovui Bendrijos pirmininkas paaiškino 2019 m. gegužės 16 d. ir 2019 m. gegužės 22 d. elektroniniuose laiškuose. Dėl to spręstina, kad ieškovui – nors viešai buvo paskelbtas ne visas susirinkimo protokolas, turėjo tapti aišku, kokie sprendimai pakartotiniame susirinkime buvo priimti, vėliausiai 2019 m. gegužės 22 d. Atitinkamai ieškovui neturėjo būti reikalinga papildoma informacija, kad įvertinti, ar sprendimai buvo priimti laikantis DNSBĮ, CK ir Bendrijos įstatuose nustatytos tvarkos. Nepaisant to, ieškovas į teismą su reikalavimu pripažinti priimtus sprendimus negaliojančiais nesikreipė.

24. Iš byloje pateiktų kitoje civilinėje byloje teismų priimtų sprendimų ir ieškovo paaiškinimų aišku, kad UAB Mano Būstas Vilnius teismine tvarka 2019 m. rugsėjo 12 d. pareiškė ieškovui šioje byloje ir J. Ž. ieškinį dėl skolos – įskaitant sumas, apskaičiuotas remiantis ginčo sprendimais, priteisimo (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-2126-807/2021 (senas Nr. e2-1502-466/2020). Nurodytoje byloje ieškovas, be kita ko, reiškė atsikirtimus, kad Bendrijos narių susirinkimo sprendimai yra neteisėti. Priešingai nei teismo posėdyje paaiškino ieškovas, byloje Nr. e2-2126-807/2021 savarankiškų materialiųjų teisinių reikalavimų pripažinti Bendrijos narių susirinkimo sprendimus negaliojančiais ieškovas nepareiškė, o savo interesus šioje apimtyje gynė apsiribodamas atsikirtimų išdėstymu.

25. Pirmojo nurodytoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. priimto sprendimo motyvai iš tiesų ieškovui galėjo sudaryti pagrįstą lūkestį, kad paminėto teisių gynybos būdo turėtų pakakti ir jam nereikia reikšti savarankiško reikalavimo pripažinti Bendrijos narių susirinkimo sprendimus negaliojančiais. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 11 d. sprendime, nesant byloje pareikšto ieškinio dėl Bendrijos 2019 m. balandžio 25 d. narių susirinkimo priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, pasisakė dėl sprendimų, priimtų darbotvarkės 3 ir 4 klausimais, teisėtumo ir laikė, kad nėra pagrindo jais vadovautis. Tačiau šį sprendimą apeliacinės instancijos teismas panaikino 2020 m. spalio 13 d. nutartimi ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pakartotinai nagrinėjant bylą iš naujo, ieškovas priešieškinio taip pat nepareiškė.

26. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo, priimto iš naujo išnagrinėjus UAB Mano Būstas Vilnius ieškinį, be kita ko, 17 ir 18 punktuose pažymėjo, kad ieškovas A. Ž. nepasinaudojo teise ginčyti Bendrijos sprendimus, jie nėra nuginčyti teismine tvarka ir dėl to turi būti vykdomi. Antrą kartą byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2021 m. gegužės 3 d. Taigi ieškovui buvo pakankamai laiko pasinaudoti savo teise teismine tvarka ginčyti Bendrijos narių pakartotinio susirinkimo sprendimus, tačiau to jis nepadarė. O kad tokių veiksmų jis turėtų imtis, jeigu mano, kad sprendimai yra neteisėti, ieškovui neabejotinai turėjo tapti aišku po to, kai buvo priimta apeliacinės instancijos teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartis.

27. Ieškinį dėl Bendrijos narių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais ieškovas teismui padavė 2021 m. gruodžio 20 d. Akivaizdu, kad ieškinys pareikštas ženkliai ir nepateisinamai daug praleidus tiek trijų, tiek šešių mėnesių ieškinio senaties terminus, aptartus šio sprendimo 18 punkte. Nėra jokių svarių priežasčių, dėl kurių reikėtų laikyti, kad ieškinio senaties terminą ieškovas praleido dėl pateisinamos priežasties. Teismo posėdyje ieškovas patvirtino, kad turi teisinį išsilavinimą. Taigi ieškovui, kaip apdairiam ir rūpestingam asmeniui, po 2020 m. spalio 13 d. turėjo būti neabejotinai aišku, kad nesutikdamas su ginčo sprendimais jis turi ginčyti jų teisėtumą teisės aktuose nustatyta tvarka pareiškiant dėl to ieškinį. Šių veiksmų ieškovas neatliko, jo pasyvumą galinčių pateisinti motyvų nenurodė.

28. Atsižvelgiant į nurodytą, spręstina, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą ir nėra pagrindo jį atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos baigties

29. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovo pareikštas ieškinys netenkinamas tiek dėl to, jog yra materialiai nepagrįstas, tiek dėl to, jog ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą ir Bendrija prašo jį taikyti (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

30. Ieškinio nepagrįstumą rodo ir aplinkybės, susijusios su tuo, kokių tikslų ieškovas kreipdamasis į teismą tikėtinai siekė.

31. Bendrijos kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad namo (duomenys neskelbtini), statybos baigtumo procedūra yra baigta ir 2021 m. liepos 23 d. įregistruotas 100 procentų statinio baigtumo procentas. Tai yra, pakartotinio susirinkimo metu 3 darbotvarkės klausimu priimtas sprendimas faktiškai buvo įvykdytas. Ieškovas neneigia, kad pagal 4 darbotvarkės klausimu priimtą sprendimą papildomos kaupiamosios lėšos turėjo būti renkamos iki sprendime numatyto įvykio, t. y. iki namo statybos užbaigimo procedūros atlikimo pabaigos. Teismo posėdyje ieškovas neginčijo atsakovės atsikirtimo, kad padidintų kaupiamųjų lėšų įmokų rinkimas yra nutrauktas, taip pat kad kaminų remontas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas 6 darbotvarkės klausimu, nebuvo vykdomas.

32. Nurodyti faktiniai duomenys patvirtina, kad labiau tikėtina, jog ieškinį ieškovas pareiškė tik tam, jog sukurtų prielaidas inicijuoti proceso atnaujinimą civilinėje byloje Nr. e2-2126-807/2021. Ginčo sprendimai jau yra įvykdyti. Taigi jų panaikinimas pats savaime tiesioginių materialiųjų teisinių pasekmių nesukeltų. Dėl to prioritetas turi būti teikiamas teisinio tikrumo užtikrinimui, kuris yra glaudžiai susijęs su tuo, kad ieškovas neturėjo delsti ginti savo interesų ir neturėtų išvengti savo neveikimo neigiamų pasekmių. Nors tai yra šalutinės aplinkybės, tačiau jos, priimant galutinį sprendimą, negali būti ignoruojamos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

33. Priėmus Bendrijai palankų teismo sprendimą, ieškovui kyla prievolė atlyginti Bendrijos turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

34. Bendrija pateikė dokumentus, kurie patvirtina, kad advokatui už suteiktą teisinę pagalbą (parengtas atsiliepimas į ieškinį, atstovauta teismo posėdyje) buvo sumokėta 605 Eur suma. Išlaidos yra pagrįstos, jų atlyginimas Bendrijai priteisiamas iš ieškovo (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Aplinkybė, kad atstovavimo išlaidas apmokėjo ne Bendrija, o UAB Mano Būstas Vilnius, nereiškia, jog Bendrija neturi teisės į tokių išlaidų atlyginimą, nes teisinė pagalba Bendrijai buvo suteikta, dėl išlaidų atlyginimo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-684/2015).

35. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 5 Eur. Dėl to šių išlaidų atlyginimas iš bylos šalių nepriteisiamas (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei Namo (duomenys neskelbtini) bendrijai iš ieškovo A. Ž. 605 Eur (šešių šimtų penkių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.