Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-04-19 · Civilinė byla Nr. e2-855-370/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-19
Bylos Nr.
e2-855-370/2018
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00188-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Pareiškėjas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „POLITEX“
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-855-370/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00188-2018-3Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 19 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „POLITEX“ atsisakyta iškelti bankroto bylą, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-3075-262/2018 pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „POLITEX“, trečiasis asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „POLITEX“. Pareiškime nurodė, kad atsakovė yra nemoki ir valstybės biudžetui skolinga 18 698,68 Eur.Atsakovė UAB „POLITEX“ atsiliepime prašė pareiškimą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad įmonė veikia, tik patiria laikinų finansinių sunkumų, su pareiškėja ir kitais kreditoriais atsiskaito. UAB „POLITEX“ turi trumpalaikio turto už 50 218 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 25 318 Eur, tačiau tik dalis iš jų (20 385,81 Eur) yra pradelsti. Tai mokėjimai, kurie tenka VMI, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) bei mokėtinas darbo užmokestis.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 7 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą.Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovės UAB „POLITEX“ 2017 m. gruodžio 31 d. balansu nustatė, kad įmonės į balansą įrašyto turto vertė sudaro 50 218 Eur sumą, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 25 318 Eur sumą, tačiau ne visa ši suma yra pradelsta. Pradelsti įmonės įsipareigojimai yra 20 385,81 Eur. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Teismas taip pat atsižvelgė, kad iš UAB „POLITEX“ 2017 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog įmonė 2017 metais gavo 9 606 Eur pelno.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Pareiškėja VMI atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui susidarė nuo 2016 m. birželio mėn. Įmonė per beveik 2 metus nesugebėjo sumokėti mokestinės nepriemokos, o taikomi mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmai yra nerezultatyvūs.Iš atsakovės pateikto įmonės 2017 m. gruodžio 31 d. balanso, matyti, kad įmonės turtą iš viso sudaro 50 218 Eur suma, tačiau šis turtas yra trumpalaikis, šį turtą sudaro debitiniai įsiskolinimai. Vertindami debitinius įsipareigojimus teismai ne kartą konstatavo, kad tokie įsipareigojimai negali būti vertinami kaip realus įmonės turtas, galintis nulemti jos mokumą ar prievolių įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2290-241/2016).Atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą trečiasis asmuo VSDFV Vilniaus skyrius prašo atskirąjį skundą patenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Įmonei taikytos priverstinio poveikio priemonės buvo neveiksmingos. Įsiskolinimas VSDFV biudžetui nepadengtas, jis susidarė nuo 2016 metų I ketvirčio. Pagal 2018 m. I ketvirčio preliminarią fondų lėšų finansine ataskaitą įmonė 2018 m. kovo 21 d. VSDF biudžetui skolinga 1 227,15 Eur, iš jų – 1 071,60 valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų ir 155,57 Eur delspinigių.Teismas neatsižvelgė, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, nustatant įmonės nemokumą, privalo būti analizuojamas ne vien įmonės pradelstų įsipareigojimų dydis balansinio turto atžvilgiu, bet analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: ar įmonės veikla pelninga, ar ji turi debitinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas, ar įmonė turi leidimų bei licencijų, kurie didina įmonės vertę ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-713/2013).Atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą atsakovė prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Antstolės B. Č. duomenimis, 2018 m. kovo 5 d. UAB „POLITEX“ pradelsti įsipareigojimai pareiškėjai sudarė 17 356,38 Eur sumą, šiuo metu šie įsipareigojimai yra sumažėję beveik 3 000 Eur, o vien nuo 2018 m. kovo 23 d. iki atsiliepimo pateikimo dienos atsakovė yra padengusi įsipareigojimų už daugiau nei 1 000 Eur, taigi likusi atsakovės mokestinė nepriemoka tėra kiek daugiau nei 1 400 Eur (pastaba. pagal pateiktus duomenis – 14 000 Eur), kuriuos atsakovė tikisi padengti kuo greičiau. Trečiajam asmeniui VSDFV Vilniaus skyriui papildomai yra sumokėta 95,95 Eur. 2018 m. kovo 28 d. UAB „POLITEX“ debitorė UAB TEKS TRADE yra pateikusi prašymą VMI perimti dalį UAB „POLITEX“ mokestinės nepriemokos, tokiu būdu sumažinant atsakovės pradelstus įsipareigojimus pareiškėjai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti UAB „POLITEX“ bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribų nenustatyta.

Dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir imtis priemonių išaiškinti bankroto bylos iškėlimui kaip ultima ratio reikšmingas aplinkybes.Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė atsakovės pridėtinės vertės deklaracijas, kuriomis įrodinėja, jog atsakovė nuo 2017 m. balandžio mėnesio iki dabar teikia nulinės pridėtinės vertės deklaracijas. Atsakovė pateikė sąskaitos išrašą ir prašymą perimti mokestinę nepriemoką, kuriais įrodinėja atsiskaitymą su kreditoriais. Trečiasis asmuo pateikė valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų preliminarią finansinę ataskaitą, VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. gruodžio 28 d. raštą Nr. (8.1) 3-145963 dėl įsiskolinimo VSDF biudžetui ir UAB „POLITEX“ 2017 m. vasario 24 d. garantinį įsipareigojimą.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad šios nutarties 11 punkte nurodyti naujai pateikti rašytiniai įrodymai yra susiję su byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis dėl įmonės mokumo (CPK 180 straipsnis), o duomenys atsirado po skundžiamos nutarties priėmimo arba jų pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamos nutarties priėmimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, nusprendžia apeliantės, trečiojo asmens ir atsakovės naujus rašytinius įrodymus pridėti prie bylos ir vertinti juos kartu su kita bylos medžiaga (CPK 314 straipsnis).

Dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą teisėtumo ir pagrįstumo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalimi, bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent vienas iš numatytų pagrindų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos apeliacinis teismas, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Taip pat pažymėtina, kad klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl (ne) mokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditorėms, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1583/2014; 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-643-798/2016; 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1687-798/2016).Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą įmonės mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016; 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-936-798/2017). Nagrinėjamu atveju įmonės mokumo įrodinėjimo pareiga tenka atsakovei UAB „POLITEX“.Iš UAB „POLITEX“ 2018 m. sausio 31 d. balanso matyti, kad į jos balansą įrašyto turto vertė sudaro 50 218 Eur sumą, visą šį turtą sudaro trumpalaikiai įsipareigojimai. Pagal atsakovės pateiktus kreditorių ir debitorių sąrašus, matyti, kad atsakovės visą turtą sudaro debitiniai įsiskolinimai, kurių didžiausias – UAB TEKS TRADE, sudarantis 49 321,05 Eur sumą. Duomenų byloje, kada atsirado šis debitinis įskolinimas, koks yra terminas atsiskaityti ir / ar buvo imtasi veiksmų susigrąžinti skolą, nėra. Iš UAB „POLITEX“ 2018 m. sausio 31 d. balanso matyti, kad jos per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 24 571 Eur. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai sudaro 20 385,81 Eur sumą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, daro išvadą, kad byloje šias išvadas patvirtinančių kitų įrodymų, išskyrus pačios atsakovės paaiškinimus atsiliepime, nėra.Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovės pateikti duomenys apie jos kreditorius ir debitorius yra nenuoseklūs. Įsipareigojimai valstybės biudžetui (VMI, VSDFV) yra atskirti nuo kitų įsipareigojimų kreditoriams. Įsipareigojimų atsiradimo ir jų įvykdymo datos nenurodytos, nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. vasario 7 d. nutartyje įpareigojo pateikti įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus. Be to, įsipareigojimų VMI dydis (sąrašuose nurodytos gyventojų pajamų mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio įsiskolinimų sumos) neatitinka skolos likučio VMI pagal pačios atsakovės pateiktą 2018 m. kovo 5 d. antstolės pažymą.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjos ir trečiojo asmens argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, jog atsakovės turtą sudaro iš esmės tik debitiniai įsiskolinimai. Teismų praktikoje nurodoma, kad preziumuotina, jog įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-769-381/2017). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju visą įmonės turtą sudaro tik debitinės skolos, sudaro pagrindą ne tik detaliai įvertinti galimybes skolą susigrąžinti, tačiau ir svarstyti dėl kliūčių atsakovei toliau vykdyti ūkinę–komercinę veiklą, nes be laisvai disponuojamų piniginių lėšų jos galimybės atsiskaityti už būtinas paslaugas yra ribotos. Tokias kliūtis indikuoja, be kita ko, ir įsiskolinimas darbuotojams.Atsakovės akcentuojami UAB TEKS TRADE prašymai VMI perimti dalį jos mokestinės nepriemokos yra teisiškai nereikšmingi. Byloje nėra duomenų apie VMI sutikimą, be to, net jei ir toks būtų, atsakovė nepateikė duomenų, kokiais pagrindais ir sąlygomis UAB TEKS TRADE perimtų mokestinę nepriemoką, nes vien pats mokestinės nepriemokos perėmimo faktas nepanaikina prievolės, o tik pakeičia kreditorių (CK 6.50 straipsnio 3 dalis).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek pareiškėja, tiek trečiasis asmuo teisingai nurodo, kad byla pirmosios instancijos teisme nebuvo išnagrinėta visapusiškai ir nebuvo atsižvelgta į aktualią teismų praktiką dėl debitinių įsipareigojimų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nenustatė ir tikslios atsakovės pradelstų įsipareigojimų apimties, nes savo išvadas grindė tik atsakovės atsiliepime į pareiškimą nurodytais teiginiais, kurių kiti byloje esantys duomenys nepatvirtina.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų bankroto bylos iškėlimo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Teismas, atsisakydamas kelti atsakovei bankroto bylą nevertino visų finansinę bendrovės padėtį nurodančių duomenų – aplinkybių, jog visą atsakovės į balansą įrašytą turtą sudaro iš esmės vieno debitoriaus skola, o byloje nėra duomenų, kokiu pagrindu ir kada atsirado šis debitinis įskolinimas, koks yra terminas debitoriui atsiskaityti ir / ar buvo imtasi veiksmų susigrąžinti skolą, neatsižvelgė, kad įsipareigojimai valstybės biudžetui yra jau ilgalaikiai (nuo 2016 metų), įmonė neturi laisvai disponuojamų piniginių lėšų, turi įsiskolinimą darbuotojams, neatskleidė įmonės pradelstų įsipareigojimų apimties, taip pat nevertino ir kitų šioje nutartyje nurodytų aplinkybių, galinčių turėti reikšmės sprendžiant dėl atsakovės nemokumo, kaip pagrindo iškelti bankroto bylą, taip pažeisdamas ĮBĮ normas, reglamentuojančias įmonės nemokumo nustatymą (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis) bei įrodymų vertinimo taisykles. Dėl šios nutarties 23 punkte nurodytų aplinkybių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o atsižvelgiant į tai, kad, pagal ĮBĮ 10 straipsnio 8 dalies nuostatas, Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs nutartį, kuria atsisakyta kelti bankroto bylą, negali priimti nutarties ją iškelti, atskirasis skundas tenkintinas iš dalies ir bankroto bylos iškėlimo atsakovei klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis, ĮBĮ 10 straipsnio 8 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo

Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas bylą išnagrinėjus iš esmės, todėl šioje proceso stadijoje, kai apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamą nutartį ir perduoda klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos eismui nagrinėti iš naujo, atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų iš apeliantės priteisimo nesprendžiamas (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „POLITEX“ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Danguolė Martinavičienė