- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-26
- Bylos Nr.
- 2S-2718-392/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27512-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Pareiškėjas
- V. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje, pradėtoje pagal pareiškėjo V. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė A. S., G. Ž..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. M. pateiktu antstolei skundu prašė panaikinti antstolės A. S. atsisakymą užtikrinti teismo nutarties vykdymą ir įpareigoti antstolę užtikrinti, kad teismo priimtos nutartys būtų vykdomos pilna apimtimi arba patraukti atsakomybėn jas vykdyti atsisakančius asmenis. Nurodė, kad gavo antstolės A. S. 2015-07-31 raštą, kuriuo atsisakyta kreiptis į teismą paskirti skolininkei baudą, kadangi G. Ž. informavo išieškotoją apie atostogas ir siūlė suderinti kitą jo bendravimo su vaiku laiką, tačiau nepaaiškino, kodėl G. Ž. atostogos yra svarbi aplinkybė. Atostogos nėra svarbios, tad jas planuoti ir numatyti G. Ž. turėjo iš anksto. Pareiškėjo nuomone, antstolė A. S. atsisakė užtikrinti teismo nutarties vykdymą ir ignoravo Valstybinės psichiatrijos tarnybos išvadą (b. l. 5 – 7).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo G. Ž. atsiliepimu į skundą prašė teismo skundą atmesti kaip visiškai nekonkretų, nepagrįstą nei faktiniais, nei teisiniais argumentais, taip pat kaip akivaizdžiai prieštaraujantį vaiko teisėms, gerovei bei interesams. Nesutiko su skundo argumentu, kad G. Ž. atostogos buvo paskirtos tyčia tokiu metu, yra nesvarbios, kadangi V. M. apie suplanuotas atostogas buvo informuotas tinkamai ir laiku. Pažymėjo, jog stengėsi nepabloginti situacijos ir pasiūlė suderinti kitą su vaiku bendravimo laiką išieškotojui priimtinu metu, tačiau nesulaukė jokio geranoriško sprendimo, situacija pablogėjo dar labiau. Mano, kad išieškotojo nenoras kooperuotis bei rasti kompromisą yra akivaizdus pavyzdys, jog išieškotojas nesistengia dėl vaiko interesų ir gerovės. Laikina bendravimo tvarka, nors ir reikalauja iš V. M. papildomų pastangų derinti darbo grafiką, laisvalaikį derinti su nustatytu atostogų periodu, tačiau šie apsunkinimai nelaikytini iš esmės suvaržančiais V. M. laikino bendravimo galimybes (b. l. 43 – 45).
Suinteresuotas asmuo antstolė A. S. 2015-08-05 patvarkymu skundą atmetė. Patvarkyme nurodė, kad vykdomojoje byloje nustačiusi aplinkybę, jog skolininkė 2015-06-25 informavo išieškotoją apie savo būsimas atostogas ir pasiūlė suderinti bendravimo grafiką, tačiau išieškotojas nurodė, kad „teismas tokios tvarkos kaip „atostogos“ nėra nustatęs“, bei įvertinusi tai, kad nepriklausomai nuo to, kad išieškotojo ir vaiko bendravimas skolininkės atostogų metu teismo laikinojoje tvarkoje nėra numatytas, neturėjo pagrindo konstatuoti, kad skolininkė tyčia, piktavališkai pažeidė nustatytą bendravimo ir todėl jai reikia taikyti sankcijas. Nors formaliai teismo nutartyje nėra termino „skolininkės atostogos“, tačiau įvertinant tai, kad išieškotojas apie jas buvo informuotas, buvo siūlyta tartis dėl kitokių bendravimo laikų, manė, kad ne viena skolininkė atsakinga dėl susidariusios situacijos, todėl prašyti teismo skirti baudą nėra pagrindo. Išieškotojo teiginį dėl jo diskriminacijos vertino kaip deklaratyvų ir keliantį pagrįstų abejonių: 1) išieškotojas laisvas pats pasirinkti antstolį, kuriam gali pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti, o pateikęs gali prašyti jį persiųsti kitam antstoliui, tačiau tokio prašymo antstolei nėra pateikęs; 2) tiesioginė diskriminacija apibūdinama kaip blogesnių sąlygų sudarymas vienai grupei kitos atžvilgiu dėl konkretaus požymio, pavyzdžiui, lyties - šiuo konkrečiu atveju, priimdama sprendimus antstolė vadovavosi teisės aktais, analizavo vykdomojoje byloje turimus faktus, anksčiau du kartus kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo nevykdymo ir baudos skyrimo (b. l. 2 – 4).
Pareiškėjas V. M. pateiktame atsiliepime į antstolės patvarkymą nurodė, kad atsisakymas užtikrinti teismo nutarties vykdymą grubiai pažeidžia tiek lygiavertės tėvystės, tiek ir lyčių lygybės prieš įstatymus, principą. Antstolės sprendimą lėmė tai, kad teismo nutarties nevykdo moteris, o jo vykdymą prašo užtikrinti vyras. Antstolės nenorą užtikrinti teismo nutarties vykdymą vertino kaip pareiškėjo atžvilgiu vykdomą diskriminaciją. Antstolė praleido faktą, kad pareiškėjas siūlė G. Ž. suderinti labiausiai vaiko interesus atitinkančią bendravimo tvarką, tačiau ji visus pasiūlymus atmetė. Antstolė ignoruoja psichologinės ekspertizės išvadą, jog geriausia vaiko interesus atitinka teismo nustatytos tvarkos laikymasis, nes visi nukrypimai nuo šios tvarkos, ypač grubūs, kenkia vaiko psichologinei būsenai ir gerovei. Pasak pareiškėjo, antstolė kalbėdama apie vaiko interesus, prieštarauja tiek psichologijos ekspertei, tiek ir pati sau (b. l. 13 – 15).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pareiškėjo V. M. skundo dėl antstolės A. S. veiksmų netenkino. Pareiškėjui išaiškino, kad teismas, svarstydamas skundo pagrįstumo faktą, gilinasi tik į antstolės veiksmus ir jų galimą neatitikimą teisės normoms, todėl G. Ž. veiksmų, susijusių su vaiko išvežimu atostogauti pas savo girtaujantį brolį, kaime užteršto nitratais šulinio vandens ir pan. nevertino ir nelaikė įrodymais. Taip pat teismas nevertino pareiškėjo teismui pateiktos vaizdo medžiagos, patalpintos internetinėje svetainėje www.youtube.com, nes ši medžiaga buvo surinkta jau po skundo dėl antstolės veiksmų padavimo, vaizdo įrašuose nėra užfiksuotos su antstole susijusios aplinkybės ir tai neįrodo antstolės veiksmų neteisėtumo. Kadangi visa medžiaga yra susijusi su pareiškėjo vaiku bei vaiko motina, dėl to pirmiausiai turi pasisakyti antstolis. Teismas, įvertinęs skundo argumentus, jog pareiškėjas nustatytomis dienomis su vaiku negali matytis, nes vaiko motina vaiką išsiveža į kaimą, o pareiškėjas nesutinka važiuoti su vaiku pasimatyti, nes yra didelis atstumas ir teismo nutartimi yra nustatyta, kad vaiką jis turi pasiimti iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos; bandė tartis su G. Ž. dėl praleistų dienų ir norėtų jas kompensuoti kitu laiku, tačiau ši tokį pasiūlymą atmetė, pareiškėjui išaiškino, jei bendravimo su vaiku tvarka jo netenkina, jis gali kreiptis į teismą su prašymu tvarką pakeisti. Konstatavo, kad pareiškėjas laikydamasis teismo nurodymo, kad vaiką turi būtinai pasiimti iš jo gyvenamosios vietos, kenkia savo paties bendravimui su vaiku, kelia įtampą ir taip blogina vaiko psichologinę būklę. Teismo nuomone, teismo nutartimi nereikia vadovautis pažodžiui ir svarbiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Nors nutartyje ir nėra pasisakyta apie atsakovės atostogas, tačiau manė, kad vaikui atostogos yra teigiamas dalykas ir drausti atsakovei atostogauti su vaiku yra neprotinga. Pareiškėjo nuogąstavimai dėl piktnaudžiavimo leidimu atostogų metu neturi jokio objektyvaus pagrindimo. Pritarė antstolės nuomonei dėl atostogų pripažinimo svarbiomis aplinkybėmis, nes, kaip jau anksčiau minėta, svarbiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir tai, kad vaikui atostogos yra naudingos. Pareiškėjas, teigdamas, kad antstolė jį diskriminuoja, nepateikė jokių svarių įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginį. Be to, teismas, ištyręs nurodytas aplinkybes, nenustatė nė vieno požymio, kuris atitiktų diskriminacijos sampratą. Pareiškėjui išaiškino, kad jis, būdamas nepatenkintas antstolės vykdomais veiksmais, turi teisę kreiptis į kitą antstolį. Nenustatęs antstolės A. S. veiksmuose civilinio proceso įstatymo vykdymo procesą reglamentuojančių normų pažeidimų, teismas padarė išvadą, kad antstolę teisėtai ir pagrįstai atliko veiksmus pareiškėjo V. M. atžvilgiu (b. l. 62 - 63).
Šalies argumentai
V. M. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtą 2015-09-14 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjo skundą tenkinti. Nurodė, kad skundžiamą nutartį vertina kaip šališką, neobjektyvią ir diskriminuojančią apeliantą, kaip vyrą ir skyrium gyvenantį tėvą. Paaškino, kad antstolei puikiai žinoma apie G. Ž. polinkį trukdyti apeliantui manytis ir bendrauti su mažamete dukra. Pirmosios instancijos teismas nevertino antstolės du kartus nustatytų bendravimo tvarkos pažeidimų, ignoravo pareiškėjo pateiktus įrodymus. Pažymėjo, jog Valstybinė psichiatrijos tarnyba mažametei U. M. diagnozavo tėvų atstūmimo sindromą. Kadangi G. Ž. dukterį išvežė už 350 km nuo jos gyvenamosios vietos, apelianto nuomone, tokiu būdu buvo suvaržyta ir apsunkinta jo bendravimo su vaiku galimybė. Antstolės pozicija sukuria precedentą G. Ž. dukrą išvežti dar toliau ir informuoti apeliantą dėl galimybės atvykti ir su dukterimi bendrauti. Nori, kad vaiko atostogos atitiktų vaiko interesus ir lygiavertės tėvystės principus (b. l. 65 – 68).
Prašymuose dėl atskirojo skundo papildymo, paaiškino, jog paaiškėjo naujos aplinkybės dėl G. Ž. trukdymo apeliantui bendrauti su dukra, kadangi G. Ž. 2015-09-19 sukėlė konfliktą dėl apelianto vykimo į miestą su dukterimi automobiliu, pavėlavo atvesti vaiką ir vaiko akivaizdoje puolė apeliantą, kibo jam į atlapus, bandė trenkti. Mano, jog toks agresyvus G. Ž. elgesys yra sąlygotas antstolės ir teismo nuolaidžiavimų. Taip pat 2015-09-21 apeliantui G. Ž. nurodė, kad susitikimai vyks griežtai pagal teismo nustytą tvarką ir pirmadieniais baigsis 20:00 val. Apelianto nuomone, G. Ž. piktnaudžiauja savo padėtimi, iš jo atima po valandą susitikimo su vaiku laiko (b. l. 73, 80 - 81).
Atsiliepimas
Antstolė A. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodė, jog ne vien tik skolininkė yra atsakinga dėl susidariusios situacijos, kadangi pareiškėjas apie atostogas buvo informuotas, jam buvo siūlyta tartis dėl kitokios bendravimo su vaiku tvarkos (b. l. 88).
Suinteresuotas asmuo G. Ž. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Paaiškino, jog geranoriškai pasiūlė apeliantui suderinti kitą su vaiku bendravimo tvarką, tačiau jokio atsakymo nesulaukė, o sulaukė tik kaltinimų dėl kenkimo vaiko interesams. Teisės į atostogas įgyvendinimas negali būti suprantamas kaip teismo nutarties, dėl laikinosios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, pažeidimas. Vaikas turi teisę į atostogas. Šiuo metu bendravimas su apeliantu yra konfliktiškas, keliantis nerimą ir baimę. Apeliantas vaiko akivaizdoje grasina įvairomis institucijomis, dėl ko vaikas ir mama jaučia psichologinį spaudimą. Papildomai informavo, jog Vilniaus miesto 2015-08-17 sprendimu V. M. ieškinys atmestas, todėl apelianto kaltinimai yra visiškai nepagrįsti (b. l. 90 – 92).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje, iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2013-11-06 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. N2-949-930/2015, patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš dalies: nustatė laikiną atsakovo V. M., bendravimo su nepilnamete dukra U. M. tvarką: 1. Ieškovas turi teisę bendrauti su dukra kiekvieną savaitės pirmadienį ir ketvirtadienį paimant dukrą po prailgintos dienos grupės ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val.; 2. Ieškovas turi teisę bendrauti su dukra kas antrą savaitės penktadienį paimant dukrą po pamokų ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val. Tuo atveju, kai dukra bus imama tos savaitės savaitgalį ji nebus imama tos savaitės penktadienį ir atvirkščiai kai dukra nebus imama tos savaitės savaitgalį ji bus imama tos savaitės penktadienį; 3. Ieškovas turi teisę bendrauti su dukra kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo to savaitgalio šeštadienio 10.00 val. ir grąžinant nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą to savaitgalio sekmadienį iki 20.00 val.; 4. Ieškovo susitikimai su nepilnamete dukra vyksta jo gyvenamojoje vietoje ar kitoje ieškovo pasirinktoje vietoje, išskyrus kartu išvykas į komandiruotę; 5. Ieškovui turint teisę pasiimti dukterį, tačiau dukteriai susirgus, atsakovė įpareigojama nedelsiant informuoti apie tai ieškovą. Šiuo atveju pasimatymas su dukterimi nukeliamas kitam numatytam susitikimui. Ieškovui negalint susitikti su dukterimis dėl suplanuotų atostogų, darbo išvykų (komandiruočių), ligos ar kitų nenumatytų atvejų, pastarasis privalo ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas informuoti atsakovę apie neįvyksiantį susitikimą. Šiuo atveju pasimatymas su dukterimi nukeliamas kitam numatytam susitikimui. Savaitgalių skaičiavimą pradėti skaičiuoti nuo nutarties priėmimo dienos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-06-19 nutartimi, priimta N2-949-930/2015, patenkintas atsakovės G. Ž. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo: pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-06 nutartimi nustatytą laikiną ieškovo V. M. bendravimo su nepilnamete U. M. tvarką, ir nustatė, kad: 1. Ieškovas V. M. turi teisę bendrauti su U. M. kiekvieną savaitės pirmadienį paimant ją 17.00 val. ir grąžinant U. M. į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.; 2. Ieškovas V. M. turi teisę bendrauti su U. M. kas antrą savaitės penktadienį, paimant ją 17.00 val. ir grąžinant U. M. į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 21 val.; 3. Ieškovui negalint susitikti su U. dėl suplanuotų atostogų, darbo išvykų (komandiruočių), ligos ar kitų nenumatytų atvejų, pastarasis privalo ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas informuoti atsakovę apie nevyksiantį susitikimą. Šiuo atveju pasimatymas su U. nukeliamas kitam numatytam susitikimui. 4. Ieškovas V. M. visais atvejais su U. M. bendrauja, dalyvaujant vaiko motinai - atsakovei G. Ž..
Byloje nustatyta, jog antstolė A. S. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-06 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. N2-949-930/2015. Vykdomojoje byloje Nr. 0177/14/00553 buvo gautas apelianto skundas dėl atsisakymo užtikrinti teismo nutarties vykdymą (v. b. t. II, b. l. 210 - 211). Antstolė 2015-08-05 patvarkymu skundo netenkino (b. l. 2 – 4).
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis raštas (CPK 587 straipsnio 1 punktas). CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Apeliantas įrodinėja, jog antstolė nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė užtikrinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-06 nutarties vykdymą, kadangi suinteresuotas asmuo G. Ž. savo padėtimi piktnaudžiauja, t. y. pažeisdama teismo nutartį suvaržė apelianto teisę bendrauti su mažamete dukra.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog apeliantas, perdėtai formaliai laikydamasis nuostatos, kad vaiką turi būtinai pasiimti iš jo gyvenamosios vietos, kenkia savo paties bendravimui su vaiku, kelia įtampą ir taip blogina vaiko psichologinę būklę. Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Nustatant vaiko interesų turinį, atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, kad teismas ex officio kiekvienoje byloje turi nustatyti konkretaus vaiko interesus. Ginčo atveju atsakovė atostogavo kartu su vaiku (buvo išvykusi iš vaiko gyvenamosios vietos, iš kurios apeliantas dukrą turėjo pasiimti bei sugrąžinti). Iš vykdomosios bylos matyti, kad apeliantė apie savo atostogas Lenkimuose, Skuodo raj. pas vaiko močiutę bei Giruliuose esančiame darbo - mokymo centre, laikotarpiu nuo 2015-07-17 iki 2015-08-02, informavo apeliantą 2015-06-29, 2015-06-30 elektroniniais laiškais, kuruos apeliantas gavo bei atsakymuose laikėsi pozicijos, kad teismo nutartyje nėra termino „atostogos“ ir G. Ž. elgesį vertino kaip teismo nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimą (v. b. t. II, b. l. 183). Apeliacinio teismo vertinimu, nors vaiko atostogų su mama ir jų laikino išvykimo aplinkybė pareikalavo papildomų tėvo (apelianto) pastangų, įgyvendinant nustatytą bendravimo grafiką, tačiau nagrinėjamu atveju vaiko interesas į išvykimą pas močiūtę ir į pajūrį nusveria tėvo interesą bendrauti su vaiku jam patogioje vietoje ir sukuria jam būtinybę suderinti kitą susitikimo su vaiku vietą ar laiką. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad vaikui atostogos yra pozityvus jo ugdymui dalykas ir drausti motinai atostogauti su vaiku yra neprotinga.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra tuomet, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1937/2014, 2014-01-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-17 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-949-726/2015, ieškinys atmestas, priešieškinis tenkintas: pripažinta, kad U. M. gimimo įraše tėvu įrašytas ieškovas V. M., nėra U. M. tėvas, o U. M. nėra ieškovo V. M. dukra. Apeliacinės instancijos nuomone, nors Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-08-17 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. N2-949-726/2015 dar nėra įsiteisėjęs, tačiau jis patvirtina, kad dėl bylos esmės jau yra pasisakyta bei paneigta būtinybė laikinai sureguliuoti santykius, prioritetiškai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus.
Apibendrinus išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, nustatytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos A. T. 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį nepakeistą.