Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, susipažinęs su V. M. prašymu dėl Vilniaus apygardos teismo 2015-11-30 nutarties išaiškinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas V. M. savo prašyme dėl teismo nutarties išaiškinimo nurodė, kad 2015 11 30 d. teismo sprendime Nr. 2S-2718-392/2015, be kita ko rašoma: „Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-17 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-949-726/2015, ieškinys atmestas, priešieškinis tenkintas: pripažinta, kad U. M. gimimo įraše tėvu įrašytas ieškovas V. M. nėra U. M. tėvas, o U. M. nėra ieškovo V. M. dukra. Apeliacinės instancijos nuomone, nors Vilniaus apylinkės teismo sprendimas ... nėra įsiteisėjęs, tačiau jis patvirtina, kad dėl bylos esmės jau yra pasisakyta bei paneigta būtinybė laikinai sureguliuoti santykius, prioritetiškai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus.“ Todėl teismo prašė išaiškinti: 1. Kodėl nagrinėjant 2015 m. liepos teismo nutarties nevykdymo aplinkybes teismas remiasi 2015 rugpjūčio mėnesio nutartimi? Ar tai reiškia, kad Apygardos teismas iš anksto numatė, jog Apylinkės teismas priims jam nepalankų sprendimą, ir planavo juo remtis ? 2. Kodėl Apygardos teismas, vertindamas teismo nutarties nevykdymo faktą, remiasi dar neįsiteisėjusia nutartimi? Ar tokiu savo poelgiu Apygardos teismas nepažeidžia nekaltumo prezumpcijos, nes nutarčiai dar neįsiteisėjus, aš jis paskelbtas „kaltu“? Ar šiuo atveju teismas, remdamasis neįsiteisėjusia ir apskųsta nutartimi, nepažeidžia Konstitucijos 21 str., nes, jo įsitikinimu, šiuo atveju pasikėsinta tiek į jo, kaip vienintelio teisėto mergaitės tėvo (ką pripažįsta ir pats teismas, teigdamas, kad nutartis dar neįsiteisėjo) teises, tiek ir jo, kaip piliečio, orumą ? 3. Ar tokį Apygardos teismo teiginį galima vertinti kaip akivaizdų šališkumo ir išankstinių nuostatų mano atžvilgiu, įrodymą? Ar vertinant šį teiginį kaip šališką ir neobjektyvų, dar kartą nebus pažeistos jo teisės, nes būtent tas pats Apygardos teismas nagrinės jo apeliacinį skundą dėl Apylinkės teismo sprendimo ? Kas šiuo atveju gali garantuoti, kad jo skundas bus išnagrinėtas bešališkai ir objektyviai, įsigilinant į visas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, kaip kad to reikalauja įstatymai ir Konstitucija, jei jau dabar Apygardos teismas demonstruoja išankstines neigiamas nuostatas jo atžvilgiu? 4. Ar Teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, gali sąmoningai ir apgalvoti veikti priešingai vaiko interesams ir visiškai nepaisyti psichologų išvadų? Atkreiptinas dėmesys į tai, kad: Teismui Valstybinės psichiatrijos tarnybos išvada buvo pateikta; Išvadoje konstatuota, kad mergaitei progresuoja Tėvų apstūmimo sindromas; Išvadoje pabrėžta, kad mergaitei yra būtinas bendravimas su pareiškėju, jai reikšmingu ir svarbiu žmogumi.?Taigi, teismo teiginys „laikinai sureguliuoti santykius“ yra niekinis ir prieštarauja tiek vaiko interesams, tiek psichologų išvadoms, nes būtinybė sudaryti sąlygas dukrai bendrauti su pareiškėju (kas vaikui yra labai svarbu) įvardinta ir teismo minėtoje, neįsiteisėjusioje, nutartyje. 5. Ar tokie Teismo, jo įsitikinimu, nepaisančio galiojančių įstatymų (nekaltumo prezumpcija, bešališkumas, objektyvumas ir t. t.) veiksmai neprieštarauja 109 Konstitucijos straipsniui - Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 278 straipsnio 1 dalį, jeigu teismo sprendimas (nutartis) yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal CPK 278 straipsnio 2 dalį teismo procesinis sprendimas gali būti išaiškintas, jeigu jis dar neįvykdytas ir nepasibaigė tokio sprendimo priverstinio vykdymo terminas ar šis terminas neatnaujintas. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Naujapilė“ v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-7-183/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-533/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės N. Šiugždaitės pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-242/2009; ir kt.). Aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikšmingi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų.

Pareiškėjo prašyme nekeliama abejonių dėl prašomos išaiškinti nutarties rezoliucinės dalies aiškumo (suprantamumo). Prašyme išdėstyti argumentai, kuriais kritikuojami nutartyje išdėstyti motyvai bei tai, kad priimant revizuojamą nutartį buvo remiamasi dar neįsiteisėjusiu 2015-08-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-949-726/2015. Tokia teismo pozicija yra nepalanki pareiškėjui, todėl jis teikia prašymą nutartį išaiškinti.

Konstatuotina, kad prašoma išaiškinti teismo nutartis yra baigtinis ir vientisas aktas, jos konstatuojamojoje dalyje surašyti visi motyvai, kurių pagrindu priimta nutarties rezoliucinė dalis. Nutarties motyvų negali būti daugiau, nei jų išdėstyta konstatuojamojoje dalyje, taip pat ši nutartis negali būti pildoma naujais motyvais. Todėl teismas negali ir neturi iš naujo aiškinti ir keisti nutarties konstatuojamojoje dalyje išdėstytus argumentus, nes taip būtų sudarytos prielaidos abejoti, ar tokia teismo nutartis nėra priimta kitais motyvais, nei jie buvo išdėstyti iš karto ją priėmus.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Prašymo dėl Vilniaus apygardos teismo 2015-11-30 nutarties išaiškinimo netenkinti.