Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankui, Varėnos rajono savivaldybės administracijai, D. K., R. K., L. K. dėl nuosavybės teisės į statinį – pastatą-žolės miltų agregatą įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjos L. V. motina B. V. mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties liko gyventi su tėvu A. V.. Tėvas A. V. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties su kitais įpėdiniais (byloje įtraukti suinteresuotais asmenimis) priėmė visą tėvams priklausiusį turtą (jai priklausančią dalį) ir jį valdo iki šiol. A. V. iš „(duomenys neskelbtini) ŽŪB” (duomenys neskelbtini) Žolės miltų agregato perdavimo akto ir protokolo Nr. I pagrindu įgijo: pastatą - žolės miltų agregatą, sandėliavimo paskirties, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane lFl/p, (duomenys neskelbtini) statybos, kurio užstatytas plotas 263,00 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini). Tėvai gyveno ūkiškai, laikė įvairius gyvulius, dirbo laukus, pievas. Tėvų sodyboje buvusi ir daržinė „kluonas“, kurioje buvo laikomi įvairūs pašarai gyvuliams, bei šienas. 1988 m. kilusio gaisro metu daržinė sudegė. Neturėdami kur sandėliuoti pašarų gyvuliams, tėvas A. V. (duomenys neskelbtini) ŽŪB pasiprašė šieną laikyti aukščiau nurodytame pastate, o būtent sandėlyje - žolės miltų agregate. Kadangi tėvas daug metų dirbo (duomenys neskelbtini) ŽUB, jiems buvo leista šienus laikyti šiame pastate. Taip ir buvo pradėta naudotis šiuo pastatu. Po motinos mirties (duomenys neskelbtini) metais, tėvas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ŽŪB, dėl šio pastato perdavimo jo žinion pagal pajus. Tėvui (duomenys neskelbtini) m. pagal protokolą ir perdavimo aktą perdavus minimą pastatą, juo naudojamasi visą laiką ir iki šiol. Šis pastatas iki šios dienos nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, tačiau atlikti kadastriniai matavimai, paruošta kadastrinių matavimų byla. A. V. pastatu - žolės miltų agregatu, esančiu (duomenys neskelbtini) kaime, rūpinosi ir naudojosi nuo pat jo įgijimo iki pat mirties. Šiuo metu pastatą prižiūri ir naudojasi pareiškėja, jo turto įpėdinė. Minėta, kad nuo pastato įgijimo dienos čia buvo laikomas šienas. Pradžioje pastatą reikėjo sutvarkyti, buvo išmontuoti žolės miltų agregatai, kuriuos tėvas pardavė. Pastatas buvo išvalytas, ūkiniu būdu atlikti eilė einamųjų remontų. Pastatas sutvarkytas taip, kad butų galima laikyti šieną ir kt. žemės ūkio padargus. Per visą pastato - žolės miltų agregato valdymo laikotarpį niekas nereiškė jokių pretenzijų dėl pastato naudojimo, visi žino, kad pastatas priklauso A. V., jis niekieno netrukdomas disponavo, juo naudojosi ir kiek galėjo rūpinosi vienas daugiau nei 23 metus ir jo įpėdiniai jį valdo iki šiol. Niekas dėl statinio naudojimo nereiškė jokių pretenzijų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio nurodytu būdu, t. y., asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 d.). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 d., 4.70 straipsnio 1 d.). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 d., 4.26 straipsnio 2 d.). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnio nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 d. daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 d. nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 d. nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 ir kt.). Teisme nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 straipsniai).

Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, pateikti įrodymai ir teisiniai argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos įstatyme numatytos sąlygos nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) įgijo pastatą - žolės miltų agregatą, sandėliavimo paskirties, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane lFl/p, (duomenys neskelbtini) statybos, kurio užstatytas plotas 263,00 kv. m, esantis (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu.

Iš pateiktų duomenų matyti, kad A. V. iš „(duomenys neskelbtini) ŽŪB” (duomenys neskelbtini) Žolės miltų agregato perdavimo akto ir protokolo Nr. I pagrindu įgijo: pastatą - žolės miltų agregatą, sandėliavimo paskirties, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane lFl/p, (duomenys neskelbtini) m. statybos, kurio užstatytas plotas 263,00 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į minėtą pastatą neregistruotos nei fizinių, nei juridinių asmenų vardu.

Per nepertraukiamą naudojimosi nekilnojamu turtu – pastatu-žolės miltų agregatu nuo (duomenys neskelbtini) metų, jokios valdžios institucijos, tame tarpe ir atsakingos už statybos priežiūrą, jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, nėra A. V. nei pareiškėjai pareiškę jokių pretenzijų, reikalavimų dėl pastato (patalpų) naudojimo ar jo statybos neteisėtumo. Yra atlikti pastato kadastriniai matavimai, buvo sudaryta pastato kadastrinių matavimų byla. Nuo (duomenys neskelbtini) m. minėtą pastatą valdė A. V., kuris pastatą iki savo mirties valdė kaip savo daiktą, juo naudojasi nepertraukiamai, prižiūrėjo ir rūpinosi. Taigi A. V. nebuvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu įgijęs nuosavybės teisių į pastatą, todėl darytina išvada, jog pareiškėjos tėvas A. V., valdydamas pastatą, sąžiningai atvirai ir nepertraukiamai valdė nuo (duomenys neskelbtini) m., t. y., daugiau kaip 25 metus laiko. Iki šios dienos, išskyrus pareiškėjos tėvą, niekas pastatu nesinaudojo ir nedisponavo jo nuosavybe, dėl jo nereiškė jokių pretenzijų.

Byloje įtraukti suinteresuoti asmenys taip pat nepateikė teismui jokių prieštaravimų dėl pareiškėjos pateikto prašymo, todėl laikytina, kad į minėtą nekilnojamąjį turtą pretenzijų nėra. Apie šios bylos nagrinėjimą buvo paskelbta specialiame interneto tinklalapyje CPK 532 str. nustatyta tvarka. Teisme nebuvo gauta jokių kitų asmenų pareiškimų su prašymu įtraukti suinteresuotais asmenimis, kurie pretenduotų į pareiškėjo nurodytą turtą ir ginčytų valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirą ir nepertraukiamą daikto valdymą. Šios aplinkybės rodo, kad pastatas visą 25 metų laikotarpį pareiškėjos tėvo buvo valdomas teisėtai, nes jo valdymas nebuvo įgytas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus ir jokie kiti asmenys iki šiol nereiškė jokių pretenzijų dėl to, kad pareiškėjos tėvas pastatą būtų valdęs neteisėtai - jis elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys daugiau teisių už jį į pastatus neturi.

Aptarti argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos kasacinio teismo praktikoje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą patenkinti pareiškėjos pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą nustatymo, kad pareiškėjos tėvas nuosavybės teise įgijo aukščiau minėtą pastatą.

Atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, į tai, kad iki teismo posėdžio nebuvo ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas bei įvertinus visumą duomenų, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 4.47 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 4.68 - 4.71 straipsniais, CPK 530-533 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į statinį – pastatą - žolės miltų agregatą, sandėliavimo paskirties, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane lFl/p, (duomenys neskelbtini) m. statybos, kurio užstatytas plotas 263,00 kv. m, esantis (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.