Panevėžio apygardos teismo nuosprendis, 1A-67-768/2024

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-09-26
Bylos Nr.: 1A-67-768/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-06-2-00074-2021-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Valdas Ciesiūnas, Donatas Jatužis, Jolanta Raščiuvienė
Kaltinamasis: T. T.
Nukentėjusysis: V. P.
Advokatai: Laura Teišerskienė

Kategorijos

1.2.29.1.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 1 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-67-768/2024Teisminio proceso Nr. 1-06-2-00074-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.29.1.1; (S) 2.4.6.5.2.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 26 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Raščiuvienės,

sekretoriaujant Vilmai Daukšienei, Neringai Aukštuolienei,dalyvaujant: prokurorei Linai Lomonienei,išteisintajam T. T.,išteisintojo gynėjams advokatams Laurai Teišerskienei bei Valdui Rakauskui,nukentėjusiajai V. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Gedimino Stočkaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. T. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 5 d. nenustatytoje vietoje, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniui, šiam asmeniui įrašant: žemės sklypo nuomos (panaudos) sutarties su V. P. blanke įrašus „DU TŪKSTANČIAI DVIDEŠIMTŲ METŲ BALANDŽIO 3 DIENA, V. P. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), T. T. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UNIKALUS SKLYPO NR. (duomenys neskelbtini), 6 , 2026 BALANDŽIO 2. ŽEMĖS ŪKIO VEIKLAI. XXI- melioracijos įrenginiai; 5EUR/ha arba 120 EUR už sklypą per metus; 6; APIPUSIU SUTARIMU; T. T.; V. P.; T. T.“ ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pasirašant V. P. parašu, jis gavęs šią sutartį pats joje pasirašė ir 2020 m. birželio 5 d. pateikė ją įregistruoti VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo grupei, adresu (duomenys neskelbtini), tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 25 d. nenustatytoje vietoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui surašant 2020 m. gegužės 25 d. susitarimą pakeisti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, grafoje nuomotojas „V. P.“ ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pasirašant V. P. parašu, jis gavęs šią sutartį pats joje pasirašė ir 2020 m. birželio 25 d. pateikė ją įregistruoti VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo padaliniui, adresu (duomenys neskelbtini) taip iš nenustatyto asmens gavo žinomai netikrus dokumentus – 2020 m. balandžio 3 d. žemės sklypo nuomos (panaudos) sutartį ir 2020 m. gegužės 25 d. susitarimą pakeisti Žemės sklypo nuomos sutartį, pats jose pasirašė, juos laikė bei panaudojo, juos pateikdamas VĮ „Registrų centras“ kur įregistravus sutartis taip įgijo teisę iki 2029 m. gruodžio 31 d. naudotis V. P. priklausančiu 24,3035 ha. žemės sklypu.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

2. Apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras G. Stočkus prašo skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. sausio 24 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują – apkaltinamąjį, nuosprendį, T. T. pripažįstant kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir paskiriant jam 50 MGL, tai yra 2500 Eur baudą.

2.1. Tvirtina, jog skundžiamas nuosprendis priimtas neatlikus išsamaus, nešališko visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo, taip pat iš viso netyrus ir nevertinus dalies ikiteisminio tyrimo byloje surinktų duomenų, o būtent, neatlikta kaltinamojo T. T. parodymų analizė, nevertintas jų atitikimas kitiems byloje surinktiems įrodymams bei elementarios logikos principams. Nukentėjusios V. P. ir liudytojo R. P. parodymai visiškai atmesti, šio sprendimo niekaip neargumentuojant, kas leidžia daryti prielaidą, jog minėtų asmenų parodymai teismo buvo vertinti kaip melagingi.

2.2. Cituoja nukentėjusiosios V. P. proceso metu duotus parodymus bei pažymi, jog nukentėjusioji V. P. parodė, kad būtent jos buvęs sugyventinis K. T. žinojo jos asmens duomenis bei su jos NMA projekto vykdymo metu valdytais žemės sklypais susijusius duomenis, todėl galėjo pats užpildyti suklastotus dokumentus ar jos duomenis galėjo perduoti kitam asmeniui, kuris užpildė 2020 m. balandžio 3 d. žemės sklypo nuomos sutartį ir 2020 m. gegužės 25 d. susitarimą pakeisti žemės nuomos sutartį. Kiti asmenys prieigos prie jos duomenų neturėjo.

2.3. Nukentėjusioji V. P. 2023 m. sausio 19 d., kaip priedą prie skundo ,,Dėl Panevėžio apygardos prokuratūros (Rokiškis) 2022 m. gruodžio 29 d. nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė 2017 m. sausio 13 d. Žemės sklypo nuomos sutarties kopiją, kuria ji (V. P.) iš K. T., žemės ūkio veiklai vykdyti, išsinuomojo 0,8234 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone. V. P. parodė, kad šią sutartį užpildė K. T., tuo laikotarpiu, kai jie dar gyveno kartu. Prokuroras sutinka su pirmiau minėtame skunde išdėstyta V. P. nuomone, kad šios sutarties blanko suformavimas, spausdintinių įrašų išdėstymas lape, įrašų elementai, visiškai atitinka 2020 m. balandžio 3 d., neva V. P. pasirašytos, žemės sklypo nuomos (panaudos) sutarties vaizdą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime nuomos. Teismas šio V. P. pateikto dokumento visiškai netyrė ir dėl jo nuosprendyje nepasisakė, nors iš abiejų dokumentų kopijų vizualiai matyti, kad įrašai padaryti ant tokio paties šablono, tikėtina to paties asmens ranka.

2.4. Teismas visiškai netyrė ir nuosprendyje neįvertino 2020 m. balandžio 3 d. žemės sklypo nuomos (panaudos) ir 2020 m. gegužės 25 d. susitarimo pakeisti žemės sklypo nuomos sutartį turinio. Iš 2020 m. balandžio 3 d. sutarties matyti, kad V. P. neva išnuomojo T. T. 24,3035 ha sklypą žemės ūkio veiklai vykdyti iki 2026 m. balandžio 2 d. (2020 m. gegužės 25 d. papildomu susitarimu nuomos terminas pratęstas iki 2029 m. gruodžio 31 d.) ir neva susitarė, kad T. T. už naudojimąsi žeme V. P. mokės 5 Eur nuomos mokestį už hektarą per metus, kas iš viso sudaro 120 Eur per metus. Tvirtina, jog šioje situacijoje yra akivaizdu, kad tokio pobūdžio susitarimai, tiek dėl nuomos kainos, tiek dėl nuomos trukmės, yra visiškai nenaudingi V. P.. Iš internete viešai skelbiamos VĮ ,,Žemės ūkio duomenų centras“ ataskaitos ,,Lietuvos žemės ūkio paskirties žemės rinka 2020 metais“ duomenų, matyti, jog 2020 m. vidutinė šalies pievų ir ganyklų žemės nuomos kaina Lietuvoje buvo 128 eurai už vieną hektarą, o vidutinė ariamos žemės nuomos kaina Lietuvoje buvo 154 eurai už hektarą. Neabejotina, kad V. P., kuri pati buvo vykdžiusi jaunosios ūkininkės veiką, žinojo kokios yra žemės nuomos kainos rinkoje, todėl jos pateiktas argumentas, kad ji niekam nebūtų nuomojusi žemės už tokią ,,juokingą“ kainą net devynerių metų laikotarpiui yra logiškas ir pagrįstas, kaip ir tai, kad V. P. negalėjo pažeisti NMA įpareigojimo išlaikyti žemę savo valdyme iki projekto pabaigos.

2.5. Nesutinka su teismo išvada, jog byloje esančios specialistų išvados nepatvirtina aplinkybės, kad 2020 m. balandžio 3 d. nuomos (panaudos) sutartis ir 2020 m. gegužės 25 d. susitarimas pakeisti nuomos sutartį yra suklastoti dokumentai. Tvirtina, kad byloje esančių įrodymų visuma – išteisintojo T. T., liudytojos L. T. parodymai bei kitos aplinkybės, leidžia teigti, kad T. T. nebuvo ir nėra suinteresuotas pateikti aptariamų dokumentų originalus, kadangi atlikus rašysenos ekspertizę galėtų paaiškėti, kad rankraštinius įrašus dokumentuose padaręs asmuo yra jis pats ar jo šeimos narys (jo brolis K. T. atsisakė duoti parodymus byloje). Pažymi, kad byloje gautose rašysenos specialistų išvadose nurodyta, jog rašysenos ekspertai parašų kopijų netiria, tai reiškia, kad neturint dokumentų originalų neįmanoma nustatyti, kas konkrečiai pasirašė V. P. vietoje. Visgi, rašysenos specialisto išvados nebuvimas niekaip nepaneigia V. P. parodymų, kad ji minėtų dokumentų nesudarė ir jų nepasirašė. Tuo labiau kad nukentėjusiosios parodymus, kad žemės sklypo nuomos sutartis buvo suklastota patvirtina specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta tikėtina išvada, jog rankraštinius įrašus, surašant tekstą ir grafose „Nuomotojas“, „Nuomininkas“ parašė ne V. P., o kitas asmuo.

2.6. Nukentėjusiosios V. P. parodymai nuoseklūs, logiški, juos visiškai atitinka liudytojo R. P. parodymai, kad su T. T. neturėjo jokių reikalų ir jokių žemės nuomos sutarčių nebuvo atvežta nei T. T., nei jo šeimos nariams. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie šių asmenų parodymus paneigtų ar įrodytų buvus kokią nors situaciją, kuri leistų suabejoti V. P. ir R. P. parodymų patikimumu.

2.7. Cituoja išteisintojo T. T. ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu duotus parodymus bei tvirtina, jog šie parodymai prieštaringi, stokojantys logikos, taip pat juos paneigia kiti byloje surinkti duomenys, kurių vertinimas skundžiamame nuosprendyje nepateiktas. O būtent, T. T. tėvo E. T. 2022 m. balandžio 13 d., jį apklausiant specialiuoju liudytoju, duoti parodymai paneigia kaltinamojo T. T. versiją, kad dėl žemės nuomos su V. P. ar jos tėvu R. P. galimai susitarė jo paties tėvas. Taip pat ir iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos rašto Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo priedų matyti, jog prašymai dėl tiesioginių išmokų išmokėjimo už deklaruotą sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pateikti paties T. T., kartu patvirtinant, kad jis yra jaunasis ūkininkas, turi ir prireikus Agentūrai galės pateikti deklaruojamo žemės ploto valdymo teisę patvirtinančius dokumentus, kad galės įrodyti ūkyje (valdoje) vykdomą žemės ūkio veiklą, taip pat ir tiesioginės išmokos už deklaruotą bendrą plotą taip pat buvo išmokėtos į T. T. sąskaitą banke. Šie duomenys paneigia kaltinamojo parodymus, kad jis nesuprato kas vyksta, kad pats žemės nedirbo, kad netikėtai, su niekuo nesitarus, kažkaip, kažkur, atvyko jam mažai pažįstamas asmuo R. P., kuris įteikė jam kažkieno surašytą 2020 m. balandžio 3 d. žemės nuomos sutartį, kurios sąlygomis jis nesidomėjo. Po to, kažkaip, nežinia kaip, nežinia kur, tas pats žmogus R. P. vėl atvyko ir įteikė jam pasirašyti 2020 m. gegužės 25 d. susitarimą tą nuomos sutartį pratęsti dar ilgesniam laikotarpiui. Tokie kaltinamojo T. T. parodymai turėjo būti įvertinti kritiškai, kaip jo pasirinkta gynybinė versija.

2.8. Tvirtina, jog iš byloje esančių duomenų matyti kad T. T. vykdė jaunojo ūkininko projektą, tam privalėjo turėti žemės sklypų, juose ūkininkauti ir ūkininkavo. Norėjo gauti valstybės paramą piniginėmis išmokomis, todėl privalėjo žemės valdymo teisės įrodymo dokumentus įregistruoti VĮ „Registrų centras“. Būtent šių aplinkybių visuma rodo, kad T. T. veikė nuosekliai, kryptingai, siekdamas turtinės naudos ir ją realiai gavo, nes NMA, T. T. VĮ „Registrų centras“ įregistruotų dokumentų pagrindu, jam, kaip teisėtam deklaruoto žemės ploto valdytojui, išmokėjo piniginę išmoką. Taip savo veiksmais T. T. įtvirtino teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją ir padarė žalą ne tik V. P., bet ir Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansiniams interesams.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu išteisintasis T. T. bei jo gynėjai advokatai su apeliaciniu skundu nesutiko bei prašė jį atmesti, o prokurorė bei nukentėjusioji – tenkinti apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro G. Stočkaus apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek yra prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu prokuroras iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, tvirtindamas, jog šis buvo atliktas neišsamiai – iš viso netyrus ir nevertinus dalies ikiteisminio tyrimo byloje surinktų duomenų, bei jo pagrindu padarytomis išvadomis dėl T. T. kaltės turinio ir, atitinkamai, išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

7. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje pateiktos specialistų išvados nepatvirtina aplinkybės, kad 2020 m. balandžio 3 d. kaltinime nurodyto žemės sklypo nuomos (panaudos) sutartis ir 2020 m. gegužės 25 d. susitarimas pakeisti šią nuomos sutartį yra suklastotos. Taip pat konstatavo, jog byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra neišsamūs bei neleidžiantys daryti patikimų išvadų dėl bylos aplinkybių, o būtent, jog T. T. veikė su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, žinojo, kad sutartys yra suklastotos, suvokė, jog disponuoja netikru dokumentu, kuris teisinėje apyvartoje įtvirtina apgaulę bei norėjo taip veikti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Šių išvadų pagrindu sprendė byloje nesant įrodyta, jog T. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teisinius argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį, baudžiamąją bylą bei atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, savo išvadas grindė selektyviais duomenimis, o ne byloje surinktų bei teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, sprendimo nesivadovauti tam tikrais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis visiškai neargumentavo, ir todėl nepagrįstai T. T. išteisino pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, šiam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dėl šių priežasčių skundžiamas nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

9. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi neperžengiant BPK normų sistemos nustatytų ribų, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kai derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą įtraukti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso nustatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą, ir po to daryti apibendrinančias išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-424/2009, 2K-556/2010, 2K-295/2013, 2K-7-57-648/2021). Be kita ko, viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, jog turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-587-697/2015, 2K-189-648/2016, 2K-23-697/2019, 2K-7-57-648/2021).

Žemesnės instancijos teismas

10. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas įrodyti, patvirtinti juridinę reikšmę turinčius faktus. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, jog kaltininkas supranta, kad, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar suklastotą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo arba realizavo, ir norėjo taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018). Pažymėtina ir tai, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t.t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-1073/2021).

11. Šiuo atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal V. P. prašymą VĮ „Registrų centras“ dėl žemės sklypo nuomos (panaudos) sutarties bei susitarimo dėl šios sutarties pakeitimo panaikinimo. Prašyme V. P. nurodžiusi, jog iš VĮ „Registrų centras“ ji gavusi informaciją, kad jos asmeninės nuosavybės teise valdomam sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 24,3035 ha, 2020 m. balandžio 3 d. buvo sudaryta nuomos sutartis bei 2020 m. gegužės 25 d. susitarimas pakeisti pirmiau minėtą nuomos sutartį, nustatant sutarties galiojimą iki 2029 m. gruodžio 31 d., sutarties šalys – ji bei T. T.. Šis susitarimas VĮ „Registrų centras“ buvo įregistruotas nuo 2020 m. birželio 25 d. Nurodžiusi, jog niekada nesudarinėjo sutarčių šiam sklypui, o iš pateiktų dokumentų kopijų mato, kad jos parašai yra suklastoti, be to, sutarties sudarymo dieną jos nebuvo Lietuvoje ir fiziškai, ji negalėjo sudaryti jokių sutarčių (1 t., 24-29 b.l.). Tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji V. P. nuosekliai laikėsi pozicijos, jog apie minimo žemės sklypo nuomos sutartį ji sužinojo tik iš Nacionalinės mokėjimo agentūros (toliau – ir NMA) gavusi užklausą dėl sklypo nuomos aplinkybių, su T. T. jokių reikalų nėra turėjusi, nei jis, nei kas nors kitas nėra kreipęsis į ją dėl šio žemės sklypo nuomos, VĮ „Registrų centras“ esančiose sutarčių kopijose yra ne jos parašai bei rašysena, sutarčių sudarymo laikotarpiu ji buvusi (duomenys neskelbtini), kur tuo metu buvo jos nuolatinė gyvenamoji vieta. Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k. įsigijo 2016 m., kuomet vykdė Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos finansuojamą projektą ,,Jaunojo ūkininko įsikūrimas“ ir jai reikėjo didinti žemės plotą. Tas projektas baigėsi maždaug 2020 m. balandžio 7 d., kad įgyvendintų projekto sąlygas, aptariamą žemės sklypą turėjo išlaikyti savo žinioje iki pat projekto pabaigos, tai yra negalėjo jo išnuomoti. Nuomos sutartis buvo sudaryta, kai dar tas projektas nebuvo pasibaigęs, bet greitai pasibaigė. Be kitų aplinkybių parodė, jog praeityje, maždaug nuo 2008 m. iki 2016 m. yra draugavusi su T. T. broliu K. T., kuris ją ir paskatino užsiimti žemės ūkio veikla, ir būtent jos buvęs sugyventinis K. T. žinojo jos asmens kodą, kitus asmeninius ir su jos NMA projekto vykdymo metu valdytais žemės sklypais susijusius duomenis, ją konsultuodavo, taip pat yra jai padėjęs išsinuomoti žemės sklypų, todėl galėjo pats užpildyti suklastotus dokumentus ar jos duomenis galėjo perduoti kitam asmeniui, kuris užpildė 2020 m. balandžio 3 d. žemės sklypo nuomos sutartį ir 2020 m. gegužės 25 d. susitarimą pakeisti žemės nuomos sutartį. Nurodė, jog niekada nėra prašiusi, kad tėtis (R. P.) vežtų T. T. kokius dokumentus, žemės nuomos mokesčio nėra gavusi (1 t. 97-100, 103-110 b.l., 3 t., 166-168 b.l). Iš nukentėjusios V. P. pateiktų duomenų matyti, jog nukentėjusioji kaltinime nurodytų sutarčių sudarymo bei įregistravimo metu buvusi ne Lietuvos Respublikoje (1 t., 74-80 b.l.).

12. Iš byloje pateikto Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos rašto matyti, jog V. P. yra įgyvendinusi projektą Nr. (duomenys neskelbtini) „V. P. mišraus ūkio įkūrimas“ bei pagal 2015 m. balandžio 7 d. sudarytos sutarties 16.17 papunkčio nuostatas buvo įsipareigojusi be rašytinio NMA sutikimo ne mažiau kaip 5 metus nuo sutarties pasirašymo dienos nekeisti projekte nurodytos remiamos veiklos pobūdžio, projekto įgyvendinimo reikalavimų ir nuosavybės formos, tai yra iki 2020 m. balandžio 7 d. (4 t., 136-137 b.l.).

13. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad 2020 m. balandžio 3 d. žemės sklypo nuomos (panaudos) sutartimi ir 2020 m. gegužės 25 d. susitarimu pakeisti žemės sklypo nuomos sutartį, sudarytomis tarp V. P. ir T. T., V. P. priklausantis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2029 m. gruodžio 31 d. išnuomotas T. T. (1 t., 85-86, 170-171 b.l.).

14. Iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos rašto bei jo priedų matyti, kad 2020 metais, sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) deklaravo pareiškėjas T. T. ir už jį paprašė tiesioginių išmokų 2020 m. birželio 19 d. pateiktoje paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje Nr. (duomenys neskelbtini). Ši paraiška pateikta (duomenys neskelbtini) r. sav. (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Už 2020 m. paraiškoje deklaruotą bendrą plotą išmokėta 9112,22 Eur tiesioginių išmokų (pagrindinė išmoka, išmoka už pirmuosius hektarus, žalinimo išmoka, išmoka jaunajam ūkininkui), taip pat išmokėta 94,73 Eur finansų disciplinos kompensavimo išmoka. 2021 metais NMA pateiktą paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, pagal kurią yra mokamos išmokos, deklaravo T. T.. 2021 m. paraiška liepos 2 d. buvo pateikta savarankiškai užpildant paraiškos elektroninę formą, prisijungus prie Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (2 t., 1-29 b.l.).

15. Byloje pateiktose Lietuvos teismo Ekspertizės centro 2022 m. vasario 18 d., 2022 m. rugsėjo 14 d., 2022 m. gruodžio 8 d. Specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog tikėtina, kad rankraštinius įrašus 2020 m. balandžio 3 d. žemės sklypo nuomos (panaudos) sutarties kopijoje parašė ne R. P., ne T. T., ne E. T., ne V. T., ne V. P., o kitas asmuo. Nustatyti, ar 2020 m. balandžio 3 d. žemės sklypo nuomos (panaudos) sutarties kopijoje bei 2022 m. gegužės 25 d. susitarimo pakeisti žemės sklypo nuomos sutartį kopijoje pasirašė V. P., R. P., T. T., E. T., V. T., K. T. ar kitas asmuo negalima, nes LTEC rašysenos ekspertai parašų kopijų netiria. Taip pat konstatuota, jog dėl nepakankamo K. T. lyginamųjų rašysenos pavyzdžių kiekio nėra galima nustatyti ar rankraštinius įrašus parašė K. T. (2 t., 180-184, 195-198 b.l., 3 t., 5-8 b.l.).

16. Kaip nustatyta Lietuvos teismo Ekspertizės centro 2024 m. gegužės 22 d. Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), tikėtina, jog 2017 m. sausio 13 d. ir 2020 m. balandžio 3 d. žemės sklypo nuomos (panaudos) sutarčių kopijose rankraštinius įrašus parašė vienas asmuo ir, kad 2020 m. balandžio 3 d. žemės sklypo nuomos (panaudos) sutarties kopijoje rankraštinius įrašus parašė K. T. (4 t., 127-129 b.l.).

17. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl išteisintajam T. T. inkriminuotos veikos faktinių aplinkybių, tai yra, kad T. T. iš tiesų atliko kaltinime nurodytus veiksmus – ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui atlikus rankraštinius įrašus V. P. priklausančio žemės sklypo nuomos (panaudos) sutartyje ir susitarime pakeisti žemės sklypo nuomos (panaudos) sutartį, T. T. šias sutartis pasirašė, laikė bei pateikė įregistruoti VĮ „Registrų centras“ ir šiais veiksmais įgijo teisę naudotis nukentėjusiajai V. P. priklausančiu žemės sklypu. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai – paties išteisintojo T. T. parodymai (3 t., 79-82, 85-88 b.l., 4 t., 12-14 b.l.), iš dalies liudytojos L. T. parodymai (4 t., 12 b.l.), 2020 m. balandžio 3 d. žemės sklypo nuomos (panaudos) sutarties ir 2020 m. gegužės 25 d. susitarimo pakeisti žemės sklypo nuomos sutartį kopijos (1 t. 85-86 b.l.), VĮ „Registrų centras“ raštai (1 t., 178-181, 190-191 b.l.), Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 170-171 b.l.), Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos raštas ir jo priedai (2 t., 1-29 b.l.), kaip ir minėta, šiuos veiksmus iš esmės pripažįsta ir pats išteisintasis T. T. bei dėl jų ginčo nėra.

Žemesnės instancijos teismas

18. Kaip ir minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje akcentavo, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas nusikaltimo padarymo laikas, vieta, nenustatytas asmuo, atlikęs rankraštinius įrašus 2020 m. balandžio 3 d. žemės sklypo nuomos (panaudos) sutartyje ir 2020 m. gegužės 25 d. susitarime pakeisti žemės sklypo nuomos sutartį bei šiose sutartyse pasirašęs V. P. parašu, tiek kaltinamasis, tiek ir kiti jo šeimos nariai davė savo rašysenos pavyzdžius, tačiau nebuvo nustatyta, jog jie padarė rankraštinius įrašus aptariamose sutartyje, taip pat nei nukentėjusiosios nei liudytojo R. P. parodymai iš esmės nepatvirtina, kad būtent kaltinamasis T. T. pasirašydamas kaltinime nurodytus dokumentus žinojo, kad minėtas sutartis kaip nuomotojas pasirašė ne V. P., o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo. Taip pat sprendė, jog byloje pateiktos specialistų išvados nepatvirtina kaltinime nurodytas sutartis esant suklastotomis. Teisėjų kolegija teisinio pagrindo sutikti su šiomis išvadomis neturi, kadangi jos prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai.

19. Visų pirma, kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, išteisintojo T. T. parodymai, kiek tai susiję su jo kaltės turiniu bei kitomis faktinėmis aplinkybėmis, proceso metu buvo prieštaringi, tam tikrais atvejais net stokojantys elementarios logikos, o pirmosios instancijos teismas jų atitikimo byloje surinktų įrodymų visumai iš esmės nevertino. T. T. 2022 m. sausio 3 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu tvirtino esantis pradedantis ūkininkas bei jam žemė yra reikalinga veiklai vykdyti, jau užpildytą V. P.priklausančio žemės sklypo nuomos sutartį jam į namus atvežęs V. P. tėtis R. P. – visas tekstas jau buvo užpildytas, trūko tik jo (T. T.) parašo. „Dėl seno laiko nepamena, pokalbiai dėl V. P. priklausančio žemės sklypo nuomos buvo gal ir su pačia V., gal ir su jos tėčiu, kiek tų pokalbių buvo ir kada, tikrai nepamena. Jis išnuomotą V. P. žemės sklypą naudoja, t.y. dirba žemę. Žemės sklypas buvo deklaruotas Nacionalinėje mokėjimų agentūroje, už minėtą žemės sklypą jis gavo išmokas, kokią konkrečiai sumą gavo neprisimena, ją pervedė savo broliui K., kadangi jie kartu dirba, kaip viena šeima“ (3 t., 79-82 b.l.). 2023 m. balandžio 11 d. įtariamojo apklausos metu papildomai nurodęs negalintis paaiškinti, kodėl V. P. tėvas jam atvežė aptariamą sutartį, kaip ji atsirado, „jis apie tai tikrai su niekuo nekalbėjo, nederino. Jam atrodo, kad tai galėjo būti kalbėta abiejų tėvų, tai yra R. P. ir jo tėvo E. T.. Kai jo vardu buvo išnuomotas žemės sklypas, ir jis visus dokumentus pateikė į Registrų centrą, nei V. P. nei jos tėvui jokio nuomos mokesčio nemokėjo (3 t., 85-88 b.l.). Teisminio bylos nagrinėjimo metu T. T. tvirtino, kad užpildytus dokumentus gavo būtent iš R. P., o su V. P. bendravo labai seniai, kai ji draugavo su jo broliu K. T.. „Kai jam sukako 18 metų norėjo pradėti savo veiklą, verslą, tikėjo kad brolis K. T. jam padės žemės ūkio klausimais, nes brolis užsiima žemės ūkio veikla. Jis pats su V. P. apie žemės sklypo nuomą nekalbėjo ir nežino kas susitarė dėl žemės sklypo nuomos, kainos, kas dalyvavo. Nuomos sutarties nelabai skaitė, galvojo kad buvo susitarimas, tėvai draugai. Savo ūkininkavimo veiklos nepradėjo. Negali pasakyti, ar pats naudojosi tuo sklypu, gal R. P. turėjo jį dirbti, gal brolis, o gal pati V. P., o gal kartu dirbo jie tą žemę. Tikriausiai žemės sklypas buvo deklaruotas Nacionalinėje mokėjimo agentūroje, neatsimena kiek buvo gavęs išmokų. Pats atrodo neteikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai deklaracijos, kažkas gal už jį tvarkė – teikė gal tėtis, gali brolis, jam šita informacija nebuvo teikiama. Suprato, kad pasirašė po sutartimi, kaip ant susitarimo, kartu su tėčiu nuvežė ją užregistruoti į (duomenys neskelbtini). R. P. kartu su jais nevažiavo. Galvojo, kad tuo metu sutaria tiek jo tėtis, tiek V. P. tėtis kažkokiais tai klausimais, tiesiog pasitikėjo“ (4 t., 12-14 b.l.). Savo ruožtu specialiuoju liudytoju 2022 m. balandžio 13 d. byloje apklaustas išteisintojo T. T. tėvas E. T., priešingai išteisintojo T. T. pateiktai versijai, jog dėl žemės nuomos su V. P. ar jos tėvu R. P. galimai susitarė jo tėvas, neigė su V. P. sudaręs kokias nors žemės nuomos sutartis bei iš vis ką nors apie jas žinantis (1 t., 137-140 b.l.). Tuo tarpu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme E. T. duoti parodymus baudžiamojoje byloje atsisakė (4 t., 1 b.l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau išdėstytas T. T. parodymų nenuoseklumas bei tam tikrų loginių spragų juose būvimas – pavyzdžiui, tvirtina siekęs vykdyti žemės ūkio veiklą bei šiuo tikslu sudaręs kaltinime nurodytas sutartis, tačiau jos taip ir nepradėjęs, nors paraiškas NMA dėl išmokų gavimo teikė bei tiesiogines išmokas gavo ir, visgi, jam nėra žinoma, kas dirbo jo išsinuomotą žemės sklypą; sutartimi sulygto žemės nuomos mokesčio niekam nemokėjo ir iš esmės net nesidomėjo dėl jo mokėjimo, ir, neva, jam nebuvo žinoma, jog sutartyse buvo nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, – taip pat ir pirmiau aptartas prieštaravimas E. T. nurodytoms aplinkybėms, leidžia išteisintojo parodymus vertinti kritiškai, kaip pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti atsakomybės bei jais nesivadovauti. Be to, išteisintojo parodymus, teisėjų kolegijos vertinimu, paneigia ir kitų byloje surinktų įrodymų visuma.

20. Kaip akcentavo pirmosios instancijos teismas, tiek T. T., tiek jo tėvas bei sesuo davė savo rašysenos pavyzdžius ekspertizės atlikimui bei jos metu buvo nustatyta, jog tikėtina, kad nė vienas iš jų neatliko rankraštinių įrašų kaltinime nurodytose sutartyse, ką iš esmės pirmosios instancijos teismas laikė vienu iš įrodymų, pagrindžiančių T. T. parodymus. Tačiau kartu pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo aplinkybę, jog būtent išteisintojo T. T. brolis bei kartu ir nukentėjusiosios V. P. buvęs sugyventinis K. T. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus bei neteikė rašysenos pavyzdžių byloje paskirtai rašysenos ekspertizei, taip pat ir atliekant papildomą įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme (1 t., 149-150 b.l., 4 t., 116 b.l.).

21. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, teisėjų kolegija, atsižvelgusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, tai yra į aplinkybę, jog 2022 m. birželio 13 d. skiriant užduotį atlikti objektų tyrimą (2 t., 190 – 191 b.l.), nebuvo pateiktas pakankamas K. T. laisvųjų rašysenos pavyzdžių kiekis, taip pat papildoma medžiaga nebuvo pateikta ir Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertei pareikalavus (2 t., 199 b.l.), ir dėl to 2022 m. rugsėjo 14 d. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo duota išvada, jog atsakyti į klausimą, ar 2020 m. balandžio 3 d. žemės sklypo nuomos (panaudos) sutarties kopijoje visus rankraštinius įrašus parašė K. T. ar kitas asmuo nebuvo galima dėl nepakankamo K. T. lyginamųjų rašysenos pavyzdžių kiekio (2 t., 197 b.l.), kas iš esmės leidžia konstatuoti, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisminio nagrinėjimo metu nebuvo atliktas išsamus tyrimas, taip pat įvertinus ekspertės A. K. apeliacinės instancijos teisme duotus paaiškinimus, jog byloje galimai yra galimybė nustatyti ar aptariamuose dokumentuose rankraštiniai įrašai buvo atlikti to paties asmens, 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi paskyrė rašysenos ekspertizę.

22. Kaip ir minėta, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. gegužės 22 d. Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pateikta išvada, jog „tikėtina, kad 2017 m. sausio 13 d. žemės sklypo nuomos (panaudos) sutarties kopijoje (1 t., 57 b.l.) ir 2020 m. balandžio 3 d. žemės sklypo nuomos (panaudos) sutarties kopijoje rankraštinius įrašus parašė vienas asmuo“ bei, jog „tikėtina, kad 2020 m. balandžio 3 d. žemės sklypo nuomos (panaudos) sutarties kopijoje rankraštinius įrašus parašė K. T.“ (4 t., 127-129 b.l.). Iš Ekspertizės akto tiriamosios dalies matyti, jog pateikti kategoriškos išvados nebuvo galima, kadangi buvo pateikta tiriamojo dokumento kopija (ikiteisminio tyrimo metu dokumentų originalai nebuvo rasti), taigi, išvados tikėtinumas šiuo atveju yra nulemtas metodologinių reikalavimų, o ne išvadų tikrumo, kadangi matyti, jog teismo ekspertų nustatyti rašysenos požymių (tiek bendrųjų, tiek specialiųjų) sutapimai yra esminiai, pastovūs ir sudarantys individualią visumą. Pažymėtina, jog šios ekspertizės išvados kartu iš esmės patvirtina nukentėjusiosios V. P. nurodytas aplinkybes, jog jos buvusiam sugyventiniui K. T. buvo žinomi jos asmeniniai ir su NMA projekto vykdymo metu valdytais žemės sklypais susiję duomenys, kadangi Ekspertizės aktu kartu buvo konstatuota, jog nukentėjusiosios pateikta 2017 m. sausio 13 d. Žemės sklypo nuomos sutarties kopija, kuria V. P. iš K. T. žemės ūkio veiklai vykdyti išsinuomojo 0,8234 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone bei kuri, kaip nurodė nukentėjusioji, buvo užpildyta K. T. tuo laikotarpiu kai jie dar gyveno kartu bei kurios elementai – sutarties blanko suformavimas, spausdintinių įrašų išdėstymas lape, įrašų elementai ir kt., vizualiai atitinka kaltinime nurodytos 2020 m. balandžio 3 d. sutarties elementus (1 t., 52-57 b.l.), buvo surašytos to paties asmens.

23. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su prokuroro argumentais, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės net nebandė pašalinti proceso šalių parodymuose esančių prieštaravimų, tai yra nesivadovavo nei nukentėjusiosios V. P. nei liudytojo R. P., kuris, pasak išteisintojo ir atvežė jam pasirašyti V. P. vardu jau užpildytą nuomos sutartį, parodymais bei dėl jų nurodytų aplinkybių (ne)pagrįstumo nepasisakė, nors, kaip matyti iš bylos duomenų, tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojo R. P. parodymai viso proceso metu išliko nuoseklūs, niekada nekito, be to, esminėse nurodytose aplinkybėse yra pagrįsti ir kitais byloje surinktais įrodymais. Kaip matyti, liudytojas R. P. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, neigė ką nors žinantis apie jo dukros V. P. vardu sudarytas sutartis, taip pat parodė nepažįstantis T. T., žemės sklypo nuomos (panaudos) sutarčių nepildęs ir nei T. T., nei jo šeimos nariams jų nevežęs (1 t., 118-124 b.l., 3 t., 168-169 b.l.). Šie liudytojo parodymai visiškai atitinka ir nukentėjusiosios V. P. nurodytas aplinkybes, be to, Lietuvos teismo Ekspertizės centro 2022 m. vasario 18 d. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 185-188 b.l.) patvirtina, jog rankraštiniai įrašai 2020 m. balandžio 3 d. žemės sklypo nuomos (panaudos) sutartyje buvo atlikti ne R. P.. Šie duomenys, vertinant kartu su Lietuvos teismo Ekspertizės centro 2024 m. gegužės 22 d. Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadomis (4 t., 127-129 b.l.), ne tik pagrindžia liudytojo R. P., nukentėjusiosios V. P. parodymus, bet kartu paneigia išteisintojo T. T. versiją dėl sutarties sudarymo aplinkybių bei kartu patvirtina, jog rankraštiniai įrašai galimai buvo atlikti išteisintojo brolio K. T.. Aplinkybė, jog nebuvo nustatytas asmuo pasirašęs V. P. vardu tiek nuomos sutartyje tiek papildomame susitarime – to objektyviai nebuvo galima padaryti nesant sutarčių originalų, kadangi LTEC rašysenos ekspertai parašų kopijų netiria, šių išvadų nepaneigia.

24. Taip pat teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos išvada, jog byloje pateiktos specialistų išvados nepatvirtina aplinkybės, kad kaltinime nurodyto žemės sklypo 2020 m. balandžio 3 d. nuomos (panaudos) sutartis ir 2020 m. gegužės 25 d. susitarimas pakeisti šią nuomos sutartį yra suklastotos. Akcentuotina, jog pirmosios instancijos teismas, darydamas pirmiau nurodytą išvadą, visiškai nevertino ir pačių susitarimų pobūdžio (dokumentų turinio), kuris, kitų, jau pirmiau aptartų įrodymų kontekste, taip pat leidžia spręsti apie susitarimo (ne)tikrumą. Kaip apeliaciniame skunde visiškai pagrįstai pažymi ir prokuroras, šiuo atveju nukentėjusiajai priklausantis 24,3035 ha žemės sklypas buvo išnuomotas už iš esmės niekinę sumą – 5 Eur už hektarą arba 120 Eur už visą sklypą per metus, 9 metų laikotarpiui, kas neatitinka nei rinkos kainos – kaip matyti iš viešai prieinamų duomenų, 2020 m. vidutinė šalies pievų ir ganyklų žemės nuomos kaina Lietuvoje buvo 128 Eur už vieną hektarą, o ariamos žemės 154 Eur už hektarą (Žemės ūkio duomenų centro duomenys, https://zudc.lt/statistika/2021-m-zemes-rinkos-vidaus-sektoriaus-apzvalgos/), nei ekonominės logikos – vien NMA T. T. išmokėtos tiesioginės išmokos už 2020 m. paraiškoje deklaruotą bendrą plotą, kurio didžiąją dalį apėmė V. P. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, sudarė 9112,22 Eur (2 t., 1-3 b.l.). Be viso to, akivaizdu, jog toks sandoris iš esmės žalingas nukentėjusiosios interesams dar ir dėl to, kad, kaip matyti iš nukentėjusiosios V. P. parodymų bei juos patvirtinančių byloje pateiktų įrodymų (NMA pateikta informacija), aptariamas žemės sklypas V. P. valdyme, šiai siekiant išlaikyti projekto metu gautą finansavimą bei tinkamai įvykdyti projekto reikalavimus, turėjo būti išlaikytas iki jos vykdyto projekto pabaigos, tai yra ne trumpiau kaip iki 2020 m. balandžio 7 d. (4 t., 136-137 b.l.). Taigi, nepaisant to, kad dėl iš esmės nepilnai (netinkamai) atlikto ikiteisminio tyrimo, ankstesnėse proceso stadijose ir nebuvo nustatytas konkretus aptariamuose dokumentuose rankraštinius įrašus atlikęs asmuo, tačiau specialistų išvados (2 t., 180-184, 195-198 b.l., 3 t., 5-8 b.l.) patvirtina, jog įrašai buvo padaryti ne nukentėjusiosios V. P. ar jos tėvo R. P., kaip, kad tvirtino išteisintasis, taip pat kiti bylos duomenys patvirtina, jog pačių dokumentų turinys neatitiko nukentėjusiosios valios dėl disponavimo jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu bei įtvirtino tikrovės neatitinkančią informaciją teisinėje apyvartoje, taigi, priešingai pirmosios instancijos teismo išvadoms, byloje esantys įrodymai visiškai pagrindžia 2020 m. balandžio 3 d. nuomos (panaudos) sutartį ir 2020 m. gegužės 25 d. susitarimą esant žinomai netikrais (suklastotais) dokumentais.

25. Kaip matyti iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos rašto, už 2020 m. paraiškoje deklaruotą bendrą plotą 36,61 ha, į kurį įeina ir žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise priklauso V. P.) naudos gavėjui pagal pateiktą paraišką T. T. buvo išmokėtos tiesioginės išmokos, iš viso 9112,22 Eur (2 t., 1-29 b.l.). Ši aplinkybė matyti ir iš T. T. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo (2 t., 39-74 b.l.). Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš to paties T. T. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)išrašo matyti ir tai, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2020 metais išmokėtos sumos, beveik nedelsiant, T. T. buvo pervedamos į jo brolio K. T. sąskaitą (2 t., 47-48, 51-52 b.l.). Taip pat ir iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos rašto Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo priedų matyti, jog prašymai dėl tiesioginių išmokų išmokėjimo už deklaruotą sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pateikti paties T. T., kartu patvirtinant, kad jis yra jaunasis ūkininkas, turi ir prireikus NMA galės pateikti deklaruojamo žemės ploto valdymo teisę patvirtinančius dokumentus, kad galės įrodyti ūkyje (valdoje) vykdomą žemės ūkio veiklą (2 t., 1-29 b.l.).

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, visų pirmiau aptartų bylos duomenų visuma leidžia konstatuoti, jog T. T. buvo žinoma, kad 2020 m. balandžio 3 d. nuomos (panaudos) sutartyje ir 2020 m. gegužės 25 d. susitarime buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, tai yra, jog minėti dokumentai yra žinomai netikri (suklastoti), bei jis norėjo tokio pobūdžio dokumentus įtvirtinti teisinėje apyvartoje – atitinkamai, suklastotus dokumentus pats pasirašė, laikė bei panaudojo pateikdamas įregistruoti VĮ „Registrų centras“ bei tokiais veiksmais įgijo teisę iki 2029 m. gruodžio 31 d. naudotis V. P. priklausančiu 24,3035 ha. žemės sklypu. Šią išvadą, kaip jau ir minėta, pagrindžia tai, jog paties T. T. versija dėl sutarčių sudarymo aplinkybių nebuvo nuosekli bei ją paneigia kiti byloje surinkti bei pirmiau aptarti įrodymai – kaip nustatyta, nei nukentėjusioji V. P. nei R. P. rankraštinių įrašų sutartyje neatliko, taip pat Ekspertizės aktu galimai nustatytas konkretus juos atlikęs asmuo – išteisintojo T. T. brolis K. T., kuriam, pagal bylos duomenis, tikėtina buvo žinomi tiek V. P. asmens tiek jos vykdytų projektų duomenys, taip pat ir paties T. T. veiksmai – pasirašęs aptariamus susitarimus jis juos įregistravo VĮ „Registrų centras“, šių dokumentų pagrindu, kaip teisėtas valdytojas kreipėsi į NMA dėl piniginių išmokų gavimo bei jas realiai gavo ir, visgi, jokio sutartimi sulygto žemės nuomos mokesčio niekam realiai nemokėjo ir, kaip matyti iš paties T. T. parodymų, išsinuomotos žemės faktiškai net nedirbo.

27. Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktų ir aptartų duomenų visetą, darytina išvada, kad T. T. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 5 d. nenustatytoje vietoje, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniui, šiam asmeniui įrašant: žemės sklypo nuomos (panaudos) sutarties su V. P. blanke įrašus „DU TŪKSTANČIAI DVIDEŠIMTŲ METŲ BALANDŽIO 3 DIENA, V. P. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) R., T. T. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 24,3035 (duomenys neskelbtini) K., (duomenys neskelbtini) RAJ., UNIKALUS SKLYPO NR. (duomenys neskelbtini), 6 , 2026 BALANDŽIO 2. ŽEMĖS ŪKIO VEIKLAI. XXI- melioracijos įrenginiai; 5EUR/ha arba 120 EUR už sklypą per metus; 6; APIPUSIU SUTARIMU; T. T.; V. P.; T. T.“ ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pasirašant V. P. parašu, jis gavęs šią sutartį pats joje pasirašė ir 2020 m. birželio 5 d. pateikė ją įregistruoti VĮ „Registrų centras“ Utenos klientų aptarnavimo grupei, adresu (duomenys neskelbtini), tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 25 d. nenustatytoje vietoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui surašant 2020 m. gegužės 25 d. susitarimą pakeisti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, grafoje nuomotojas „V. P.“ ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pasirašant V. P. parašu, jis gavęs šią sutartį pats joje pasirašė ir 2020 m. birželio 25 d. pateikė ją įregistruoti VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo padaliniui, adresu (duomenys neskelbtini) taip iš nenustatyto asmens gavo žinomai netikrus dokumentus – 2020 m. balandžio 3 d. žemės sklypo nuomos (panaudos) sutartį ir 2020 m. gegužės 25 d. susitarimą pakeisti Žemės sklypo nuomos sutartį, pats jose pasirašė, juos laikė bei panaudojo, juos pateikdamas VĮ „Registrų centras“ kur įregistravus sutartis taip įgijo teisę iki 2029 m. gruodžio 31 d. naudotis V. P. priklausančiu 24,3035 ha. žemės sklypu, todėl T. T. pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

28. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo T. T. išteisintas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, šiam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis – T. T. pripažįstamas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (BPK 329 straipsnio 2 punktas) bei sprendžiamas klausimas dėl jam skirtinos bausmės.

29. T. T. yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo metu buvo neteistas (3 t., 128-129 b.l.), administracine tvarka nebaustas (3 t., 130 b.l.), veikos padarymo metu dirbo (3 t., 131 b.l.), jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi, įvertinusi padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, jog bausmės tikslus nuteistajam galima pasiekti paskiriant baudos bausmę bei jos dydį nustatant lygų minimaliam baudos dydžiui, skirtinam už nesunkaus nusikaltimo padarymą.

30. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra naikinamas pilna apimtimi, iš naujo spręstini ir kaltinamajam skirtų kardomųjų priemonių (3 t. 97-98 b.l.) bei byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, likimo (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas) klausimai.

31. Nukentėjusioji V. P., nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pateikė prašymą atlyginti jos turėtas proceso išlaidas, tai yra 865,15 Eur proceso išlaidas, susijusias su advokato pagalba baudžiamojoje byloje bei 541,83 Eur proceso išlaidas, skirtas kelionėms į iškvietimo vietą – vykstant į 2023 m. rugsėjo 14 d. ir 2023 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžius (4 t. 19-25; 26-38 b.l.). Kaip matyti iš byloje esančios 2024 m. sausio 18 d. pažymos apie išmokėtas kelionės išlaidas, nukentėjusiajai V. P. už atvykimą į 2023 m. lapkričio 14 d. teismo posėdį buvo paskaičiuotos ir iš valstybės biudžeto apmokėtos 472,58 Eur kelionės išlaidos (4 t., 50 b.l.).

32. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti <...> nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. BPK 103 straipsnis numato, jog be kitų, proceso išlaidas sudaro ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo procesinį rezultatą, taip pat, jog nukentėjusiosios turėtos proceso išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos byloje pateiktomis sąskaitomis, jų detalizacija bei kurios, įvertinus proceso eigą, nelaikytinos pernelyg užaukštintomis, nukentėjusiosios V. P. pirmosios instancijos teisme turėtos 865,15 Eur proceso išlaidas, susijusias su advokato pagalba baudžiamojoje byloje (4 t., 19-25 b.l.) yra priteistinos iš nuteistojo T. T..

33. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi iš kaltinamojo T. T. valstybės naudai išieškotinos nukentėjusiosios V. P. turėtos bei iš valstybės biudžeto apmokėtos kelionės išlaidos, tai yra 472, 58 Eur. Duomenų apie šalių apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra gauta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. sausio 24 d. nuosprendį, kuriuo T. T. išteisintas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

T. T. pripažinti kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 50 MGL dydžio, tai yra 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų), baudą.

Įpareigoti T. T. baudą sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės teritorinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (įmonės kodas 188659752) sąskaitą Nr. LT 247300010112394300 AB bankas „Swedbank“ (įmokos kodas 6801). Taip pat išaiškinti, kad nustatytu laiku baudos nesumokėjus, ji bus perduota antstoliams išieškoti priverstinai.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką Nr. 1 su V. P. pateiktais rašysenos laisvaisiais pavyzdžiais, voką Nr. 2 su lyginamaisiais rašysenos pavyzdžiais, voką su K. T. rašysenos laisvaisiais pavyzdžiais, palikti prie baudžiamosios bylos, kitų dokumentų originalus – prašymus, grąžinti Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos Panevėžio apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriui, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos VRM Panevėžio skyriui, VĮ Registrų centrui.

Priteisti iš T. T. nukentėjusiajai V. P. 865,15 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 15 centų) pirmosios instancijos teisme patirtų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Išieškoti iš T. T. valstybės naudai 472,58 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt du eurus 58 centus) nukentėjusiajai V. P. išmokėtų proceso išlaidų – kelionėms į iškvietimo vietą apmokėti.

Teisėjai Valdas CiesiūnasDonatas JatužisJolanta Raščiuvienė